Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-267-957/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-12
Bylos Nr.
AN2-267-957/2024
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00030-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
R. Č.
Kategorijos
  • 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.11.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-267-957/2024Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00030-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.6; 17.11.9.2; 22.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13556-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė

1. R. Č. Institucijos 2024 m. gegužės 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje bei 424 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 800 Eur dydžio bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui bei 12 mėnesių terminui uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, už tai, kad jis, 2024 m. balandžio 27 d., 9.54 val. Ukmergėje, Garseniškių g., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Volkswagen Multivan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,56 promilių neblaivumas, ir policijos pareigūnams pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 21 d. nutartimi Institucijos 2024 m. gegužės 16 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. Č. skundas, kuriuo šis prašė pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, atmestas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Č. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 21 d. nutartį ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

3.1. Apelianto teigimu, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir nusižengimą padariusį asmenį, visumos vertinimu, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti ypatingas ar kažkokias ekstraordinarines aplinkybes. Pasak apelianto, šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi jam buvo nustatytas lengvas 0,56 (0,54 po paklaidos) neblaivumas. Nors per penkerius metus buvo fiksuoti jo padaryti 9 smulkūs KET pažeidimai, tačiau, apelianto manymu, jis negali būti vertinamas kaip priekaištingos reputacijos asmuo, kadangi iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 27 metų vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones jam niekada nebuvo atimta, visada šia teise jis naudojosi atsakingai, o šis įvykis buvo atsitiktinis. Taip pat apeliantas pažymi, kad neturėdamas teisės vairuoti jis negali vykdyti individualios statybų veiklos pagal verslo liudijimą, viešuoju transportu vežtis visus reikalingus darbo įrankius ir medžiagas nėra galimybės, kadangi darbo reikalais tenka dažnai vykti į objektus, esančius rytų ir vidurio Lietuvoje. Todėl jam teisė vairuoti yra būtina. Be šios teisės jis taip pat neturi kaip užtikrinti studijuojančios dukros, nepilnamečio sūnaus, pensinio amžiaus (duomenys neskelbtini) liga sergančios mamos ir tėvo gerovės ir išlaikyti šeimos, nes prarastų vienintelį pajamų šaltinį. Dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje susirasti kitą darbą ypač sudėtinga. Be to, gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos nėra susisiekimo viešuoju transportu vietos, artimiausia vieta už 1,5 km.

3.2. Apeliaciniame skunde R. Č. atkreipia dėmesį į tai, kad yra apibūdinamas kaip sportiškas, atsakingas, nekonfliktiškas, stropus, patikimas ir pareigingas asmuo. Charakteristikoje pažymima, kad darbo reikalais teisė vairuoti jam būtina, taip pat, kad jis neturi jokių žalingų įpročių. Apeliantas teigia turintis du vaikus, kurių vienas studijuoja Kaune, o jis teikia visapusišką išlaikymą, kitas lanko vidurinę mokyklą, mokosi 11 klasėje, lanko futbolo treniruotes (duomenys neskelbtini), todėl teisė vairuoti būtina užtikrinant vaiko patekimą į mokymo įstaigą ir treniruotes. Be to, teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti pensijoje esančiais tėvais, t. y. (duomenys neskelbtini) liga sergančia mama ir tėvu, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl ypatingai suprastėjusio mobilumo jiems būtina pagalba lankantis pas gydytojus, tėvas dėl sveikatos sutrikimų nevairuoja. Teisės vairuoti turėjimas būtinas besirūpinant tėvų sveikata, t. y. pristatant juos į gydymo įstaigas Utenoje ir Vilniuje, taip pat pristatant jiems maistą ir vaistus. Taigi, ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimos nariams ir artimiesiems.

3.3. Apeliantas nurodo, kad alkoholį vartojo 2024 m. balandžio 26 d. vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui 2024 m. balandžio 27 d., 9.54 val. ryte vairavo automobilį. Vairuodamas nesukėlė jokio eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Buvo nustatytas 0,56 promilės (0,54 po paklaidos) neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, nes prieš sėsdamas už vairo nesijautė esantis neblaivus. Vairuodamas transporto priemonę buvo sustabdytas vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, o ne selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Patikrinimo metu nenustatyta jokių neblaivumo požymių – nesklido alkoholio kvapas, jis elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję jį sustabdyti nuo galimo vairavimo esant neblaiviam. Policijos pareigūnams jis davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pasak apelianto, jis išgyvena gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl šio nusižengimo padarymo.

3.4. Kartu apeliaciniame skunde apeliantas R. Č. nurodo, kad nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, jo neneigė, paaiškino visas su tuo susijusias aplinkybes. Pergyvena dėl vykdomos veiklos praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti vaikais, šeima ir artimaisiais. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbą ir daugiau nebenusižengs. Teigia neturintis neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su kelių eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas taisykles. Nepiktnaudžiauja alkoholiu, nėra padaręs nusikalstamų veikų, administracinė nuobauda skiriama ne už analogiško pobūdžio nusižengimą. Apeliantas teigia, kad yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, vaikais, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių apibūdinamas teigiamai. Jo gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška.

3.5. Remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, taip pat apeliaciniame skunde gausiai cituodamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei ANK nuostatas, apeliantas mano, kad jo padarytos veikos mažareikšmiškumas ir nedidelis pavojingumas, išskirtinai teigiamas jo asmenybės apibūdinimas, lengvinančių aplinkybių egzistavimas ir kt. leidžia spręsti, jog pritaikius jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Pažymi, kad siekiant atgauti teisę vairuoti, jis privalės pabaigti papildomus mokymus, kurių metu taip pat patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir apelianto skundo netenkinti. Institucijos atstovas nurodo, kad skundžiama nutartis išsami, detaliai motyvuota, joje tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai paskirtos nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Apeliantas padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, vairavo būdamas neblaivus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, taip pat tai, kad teisė vairuoti reikalinga darbo reikalais ir dėl rūpinimosi artimaisiais, nesudaro pagrindo švelninti administracinę atsakomybę. Šiuo atveju akivaizdu, kad netekus teisės vairuoti pareiškėjui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Šie nepatogumai vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už jo padarytą nusižengimą, t. y. natūralus nusižengimo rezultatas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš R. Č. apeliaciniame skunde suformuluoto reikalavimo matyti, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas iš esmės skundžiamas tik toje dalyje, kiek tai susiję su administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sušvelninimu, skunde nurodant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija paties administracinio nusižengimo fakto, tačiau teigiant, kad administracinio poveikio priemonė paskirta per griežta ir neatitinka teisingumo principo reikalavimų, kadangi riboja galimybes vykdyti darbo funkcijas ir pasirūpinti šeimos nariais, tarp jų ir sergančiais (duomenys neskelbtini) liga. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta.

6. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

7. Nagrinėjamoje byloje R. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 1 dalyje bei 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirtos atitinkamai 30 Eur dydžio bauda bei 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui bei 12 mėnesių terminui uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kurias subendrinus paskirta galutinė 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui bei 12 mėnesių terminui uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, be kita ko nustatyta, kad už 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

8. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

9. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č. skundą dėl Institucijos nutarimo, konstatavo, kad R. Č. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei motyvuotai atmetė R. Č. skundo argumentus, kuriais buvo grindžiamas prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti jam administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą, paskiriant ją švelnesnę administracinė nuobaudą, nei numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Antai, teismas nurodė, kad nagrinėjamo klausimo kontekste pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam būtina galimybė vairuoti transporto priemones dėl poreikio rūpintis vaikais, pensinio amžiaus, ligotais tėvais, vykti į darbą, nėra pagrindas netaikyti ANK numatytos administracinio poveikio priemonės ar nustatyti trumpesnį nei numato įstatymas jos terminą, kadangi darydamas nusižengimą, jis prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Taip pat teismas įvertino tas aplinkybes, jog R. Č. šeimoje, be jo, vairavimo teisę turi ir sutuoktinė, todėl sprendė, kad negalima manyti, jog jo judėjimo laisvė yra apribota. Pirmosios instancijos teismas taip pat išdėstė motyvus, kuriais paneigia pareiškėjo argumentus dėl tariamos padaryto nusižengimo mažesnio pavojingumo, kartu pateikė pačio pareiškėjo asmenybės vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo su tokiu vertinimu nesutikti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei skundžiamoje nutartyje paminėtos, nei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su R. Č. deklaruojama būtinybe turėti teisę vairuoti darbiniais reikalais, gaunant pajamas ir išlaikant savo šeimą, taip pat teikiant pagalbą senyvo amžiaus ir ligotiems tėvams, rūpinantis vaikais ir teikiant jiems išlaikymą, nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui netaikomos (Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024), vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės galima bylose, kuriose neblaivumo laipsnis visiškai nežymiai viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą minimalią ribą, kartu nustačius kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju R. Č. nustatytas 0,56 promilės neblaivumas (po paklaidos 0,54 promilės), t. y. pakankamai reikšmingai didesnis nei minimalus, ką pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad neblaivumo tolerancijos riba šiuo atveju viršyta pakankamai žymiai – nustatyta 0,56 promilės alkoholio, taigi toks neblaivumas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Č. nurodė išvakarėse šventęs po varžybų su komanda, vartojęs alų, po to šventė sodyboje ir vartojo stipriųjų gėrimų, kas iš esmės sudaro pagrindą spręsti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo neatsargus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-31-489/2024). Šiuo aspektu pažymėtina, kad išvakarėse pavartojus tokį kiekį įvairaus stiprumo alkoholinių gėrimų ir ryte gana anksti važiuojant automobiliu, R. Č., nepaisydamas asmeninės savijautos, turėjo pagrindą įsitikinti, kad yra blaivus. Juo labiau, kad 0,56 promilės (po paklaidos 0,54 promilės) neblaivumas nėra tokio nereikšmingo ir pojūčių nesukeliančio laipsnio, kadangi pakankamai žymiai viršija minimalią įstatyme numatytą leistiną neblaivumo ribą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalias neblaivumo ribas, nustatė ženkliai mažesnę leistiną neblaivumo ribą ne savitiksliai, o įvertinęs mokslinius medicininius tyrimus ir rekomendacijas šiuo aspektu. Priešingai R. Č. skundo argumentams, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. Č. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo ar mažareikšmis. Šioje dalyje taip pat pažymėtina, kad mažai pavojingos veikos sąvoka įtvirtinta ANK 12 straipsnyje, kuriame kartu nurodytos konkrečios veikos. Šiame straipsnyje ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta veika nenumatyta. Juo labiau, kad ir teismų praktikoje vairavimas neblaiviam laikomas vienu šiurkščiausių administracinių nusižengimų.

10. Vertindamas apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, susijusias su tuo, kad apeliantas R. Č. patirs daug nepatogumų vykdydamas darbo funkcijas, bus apsunkinti jo vaikų išlaikymas bei pagalba senyvo amžiaus ir sergantiems tėvams, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skiriama nuobauda, o kartu ir šios nuobaudos tikslus padedanti pasiekti administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Natūralu, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės R. Č. bus sunkiau ir nepatogu vykdyti turimus darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsakingai bei nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. R. Č. žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga darbo funkcijoms tinkamai atlikti bei tinkamai pasirūpinti šeima, šia teise naudojosi neatsakingai. Todėl apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmenį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Šiuo atveju tokios išvados nekeičia ir papildomai nurodomos aplinkybės, susijusios su ilgalaikiu asmens vairavimo stažu, tuo, kad vairuodamas nesukėlė jokio eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Šioje dalyje pažymėtina, kad nustačius tokias skunde akcentuojamas aplinkybes R. Č. veikoje, jam būtų taikoma atsakomybė pagal kitus atitinkamus ANK ar net BK straipsnius, todėl vien tai, kad dėl vairavimo neblaiviam nekilo kitos rūšies padarinių, savaime nesumažina rūšinio ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumo.

11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pateikė pernelyg griežtą R. Č. asmenybės vertinimą, nurodydamas, kad jis nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos, tačiau nagrinėjamo klausimo aspektu sutiktina, kad R. Č., kaip eismo dalyvio, charakteristika nėra išskirtinai teigiama, kadangi jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus bei KET pažeidimus, veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Šie KET pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin grubūs, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jų kiekis (b. l. 127-133) bei gana reguliarus jų darymas rodo, kad jis nėra drausmingas eismo dalyvis, yra linkęs nesilaikyti saugaus elgesio kelyje taisyklių, kas taip pat reikšminga priimant sprendimą netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos ir pirmiau šioje nutartyje paminėtos aplinkybės, kurias ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste akcentuoja apeliantas, iš esmės reikšmingos sprendžiant dėl R. Č. skirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų sankcijų ribose, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad R. Č. paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta 800 Eur dydžio bauda, taip pat šio straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui bei 12 mėnesių terminui uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokia nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nustatyta iš esmės teisingai įvertinus apelianto asmenybę, jo padaryto nusižengimo aplinkybes, atsakomybę sunkinančią (dėl 424 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo) ir lengvinančią aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas skunde nurodytais motyvais pagrindo sankcijos ribose dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį nenustatė. Juo labiau, jog administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtaką įprastiniam R. Č. asmeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 21 d. nutartį keisti ar naikinti skunde nurodomais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Atitinkamai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Marijus Kursevičius