- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-03
- Bylos Nr.
- e2-683-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05867-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- J. Č.
- Atsakovas
- Ž. B.
- Advokatai
- Monika Šadbarė, Jolanta Juškaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. Č. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. priteisti iš atsakovo Ž. B. nepilnametės dukros D. B. išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme iki jos pilnametystės, bet ne trumpiau nei ji mokysis pagal vidurinio ugdymo (mokymo) bendrąją programą, kas mėnesį mokamas periodines 400 Eur dydžio išmokas, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametei dukrai skiriamą išlaikymo sumą pervedant į ieškovės J. Č. banko sąskaitą, esančią Swedbank, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 20 dienos. Išlaikymo lėšų, skirtų nepilnametei dukrai D. B., tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;
1.2. priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros D. B. naudai 5 390 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu nėra susituokusi. Šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) jie susilaukė dukros D. B. Ieškovės teigimu, su atsakovu faktiškai jau beveik penkerius metus nebegyvena kartu, dukra visą šį laikotarpį gyvena su ieškove. Tuo tarpu atsakovas gyvena užsienyje, nesirūpina savo dukra ir neteikia jai išlaikymo. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje detalizuoja vaiko poreikiams skiriamas sumas. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas gali teikti išlaikymą nepilnametei dukrai ir prisidėti bent prie minimalių jos poreikių tenkinimo. Pagal ieškovės skaičiavimus, atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. (ieškinio pateikimo teismui dienos) turėjo skirti 14 400 Eur (400 Eur x 36 mėn.). Tačiau nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. atsakovas dukrai skyrė iš viso 9 010 Eur. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 5 390 Eur (14 400 Eur - 9 010 Eur = 5 390 Eur). Ieškovė nurodė, kad neturi duomenų, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovo turtinė padėtis, sveikatos būklė buvo kitokia nei ieškinio pateikimo teikimo dieną.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Ž. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad šalys skyrium pradėjo gyventi tik nuo 2021 m. balandžio mėnesio. Ieškovei su dukra nusprendus išvykti į Lietuvą 2019 m., šalys dar bendravo ir palaikė artimus santykius, atsakovas siuntė pinigus ieškovei ir dukrai. Santykiams tarp šalių vis blogėjant ir šalims nuo 2021 m. balandžio mėnesio galutinai nutraukus artimus santykius, tarp šalių liko nusistovėjęs susitarimas, kad atsakovas teikia kas mėnesį vaiko išlaikymui po 250 Eur, be to, atsakovas nurodo, kad neprieštaravo ir dėl to, jog ieškovė su dukra lieka gyventi buto dalyje, kuri didesne dalimi priklausė atsakovui. Atsakovo teigimu, ieškovė nutyli faktą, kad šalys 2021 m. vasarą derėjosi dėl dukrai teiktino išlaikymo, buvo deramasi išlaikymą palikti turtu, t. y. būtent ta didesne turto dalimi, kuri priklausė atsakovui dėl jo asmeninio indėlio į butą (28 000 Eur suma), be to, po šio buto pardavimo tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog atsakovas sutinka gautą pelną už parduotą turtą pasidalinti lygiomis dalimis, t. y. dėl dukros gerovės ir jos interesų savo didesnę turto dalį perleidžia ieškovei tik su sąlyga, kad ieškovė turėtų daugiau pajamų pradiniam įnašui naujam būstui įsigyti. Kol ieškovė negavo šių pinigų, bendravimas vyko geranoriškai, tačiau gavus šiuos pinigus, ieškovės elgesys visiškai pasikeitė – netrukus inicijavo bylą dėl išlaikymo padidinimo. Atsakovas pažymėjo, kad niekada nevengė pareigos išlaikyti dukrą. Tai, kad atsakovas teikia dukrai išlaikymą po 250 Eur dydžio per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, patvirtina ir pati ieškovė, taip pat, esant poreikiui ar atsiradus nenumatytoms išlaidoms, didesniems pirkiniams, visada prisideda papildomai prie jų padengimo. Atsakovas nurodo visuomet papildomai nuperkantis vaikui įvairių drabužių, mokyklinių prekių, didesnių pirkinių ir t. t. Be to, ieškovė padidėjusius vaiko poreikius nuo 2020 m. balandžio mėn. įrodinėja iš esmės ta pačia poreikių lentele, kurią pateikia kaip atspindinčią šios dienos vaiko poreikius. Atsakovo teigimu, ieškovės prašoma priteisti suma nepagrįsta nei rašytiniais įrodymais, nei realiais vaiko poreikiais, kurie būtų padidėję ir atsakovas jų nebūtų tenkinęs. Atsakovo teigimu, ieškovė ne tik neįrodė jos pateiktų išlaidų būtinumo, tačiau nepagrindė padidėjusių vaiko poreikių, kadangi atsakovas nuosekliai nuo 2020 m. teikė išlaikymą dukrai mokėdamas kas mėnesį po 250 Eur, papildomai tenkino ir kitus dukros poreikius. Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrindė nurodytų 60 Eur išlaidų tenkančių dukters odontologo paslaugoms bei nenurodė, kodėl nesinaudoja nemokamomis gydymo paslaugomis. Ieškovė taip pat nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių išlaidas vitaminams ir vaistams, skirtų nepilnametei; atsakovo teigimu, tokio dydžio išlaidos vaikui, neturinčiam jokių specialių poreikių, nėra suprantamos. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė nurodo, jog patiria 20 Eur išlaidų vaiko kirpimui kas mėnesį, tačiau pateikė tik vieną kvitą, be to, nėra suprantama, koks poreikis ir būtinybė yra vaikui kirpti plaukus kiekvieną mėnesį, kai įprastai tai yra rekomenduojama daryti kartą per ketvirtį / pusmetį. Ieškovė taip pat neįrodė ir nepagrindė jos patiriamų 70 Eur / mėn. išlaidų drabužiams bei avalynei. Atsakovas pažymėjo, kad vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą yra mokamos 85,75 Eur / mėn. dydžio išmokos, kurių dydžiu turi būti mažinamas vaikui iš tėvų reikalingo išlaikymo dydis. Atsakovo nuomone, 585 Eur / mėn. išlaikymo suma laikytina pakankama tokio amžiaus vaikui, neturinčiam specialių poreikių, taigi, patenkinanti visus būtinus vaiko poreikius, dėl to vaikui po 250 Eur / mėn. mokėtinas išlaikymas visiškai atitinka vaiko poreikių patenkinimą (kiekvieno iš tėvų mokamas po 250 Eur suma plius 85,75 Eur gaunama išmoka). Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad šalių gaunamos pajamos yra apylygės, be to, atsakovas turi dar vieną išlaikytinį vaiką, todėl nurodyta išlaikymo suma visiškai atitinka tiek vaiko būtinuosius poreikius, tiek tėvų turtinę padėtį. Atsakovas pažymi, kad turi ir sveikatos problemų, dėl kurių šių metų kovo mėnesį turėjo operaciją ir po jos, laikydamasis gydytojo rekomendacijų, buvo priverstas susimažinti darbo valandų skaičių, sulėtinti tempą dėl galimos dar didesnės grėsmės jo sveikatai, taigi jo galimybės dirbti ir gauti darbinių pajamų tiesiogiai koreliuoja su sveikatos būkle.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdama į ieškinyje pateiktą informaciją bei teisės aktų nuostatas, Tarnyba palaiko ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, o prašoma 400 Eur / mėn. suma galėtų būti pakankama nepilnamečio vaiko kasdieniams bei papildomiems poreikiams patenkinti.
5. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus, papildomai paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes.
6. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus, papildomai paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
7. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę, vaikas gyvena kartu su ieškove. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, gyvena ir dirba užsienyje (Airijoje).
Dėl išlaikymo priteisimo
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
9. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
10. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
11. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos, kol dukra sulauks pilnametystės, bet ne trumpiau nei ji mokysis pagal vidurinio ugdymo (mokymo) bendrąją programą. Ieškinyje ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, kurioje detalizavo nepilnametės dukros poreikius, bei nurodė, kad per mėnesį dukros poreikiams patenkinti reikalinga 800 Eur suma.
12. Kadangi ieškovė nagrinėjamu atveju prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, ieškovė, pagal teismų praktiką, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (633 Eur) išlaidas vaikui. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu ir pateiktus rašytinius įrodymus (pirkinių čekius ir kt.), sprendžia, kad ieškovė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių neįrodė, t. y. neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo naštos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Nei ieškovės paaiškinimai, nei pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atskirų prekių (paslaugų) įgijimo faktą, vertinant juos kartu, neįrodo, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 800 Eur suma. Be to, vaiko poreikių lentelėje nurodytos atskirų vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos, be to, kad nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neatitinka ir bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis), pavyzdžiui, ieškovė nepateikė įtikinamų argumentų, kad knygoms, žaidimams ir žurnalams reikalinga 60 Eur / mėn. suma (turint omenyje faktą, kad kanceliarines prekes ir išlaidas pramogoms ieškovė skaičiuoja atskirai); kad 9 metų vaikui reikalinga 20 Eur / mėn. suma kirpyklos paslaugoms; kad jokių sveikatos sutrikimų neturinčiam vaikui (teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad vaiko sveikata yra gera) reikalinga 80 Eur / mėn. suma vitaminams ir vaistams ir 60 Eur / mėn. suma odontologo paslaugoms ir kitų medicinos specialistų paslaugoms. Ieškovė teismo posėdžio metu nepaneigė, kad naudojasi ir nemokamomis medicinos paslaugomis, ir nurodė, kad tik ketina dėti vaikui dantų plokštelę, kuri kainuos 150 Eur (arba 13 Eur / mėn.), taigi tai dar nėra realios ir pagrįstos išlaidos vaiko sveikatai, kita vertus, ir jų dydis yra kur kas mažesnis, nei nurodoma vaiko poreikių lentelėje. Iš ieškovės pateiktų mokėjimo dokumentų ir mokyklos teikiamos informacijos tėvams (el. b. 1 t. b. l. 35, 37), darytina išvada, kad vaiko treniruotėms baseine ieškovė išleidžia 50 Eur kas pusmetį (8 Eur / mėn.), tačiau ne kas mėnesį, kaip nurodyta vaiko poreikių lentelėje (tokių įrodymų ieškovė nepateikė, CPK 178 straipsnis), taip pat akivaizdu, kad papildomų anglų kalbos pamokų vaikas nelanko ištisus metus.
13. Kita vertus, kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Atsakovas šiuo atveju taip pat nepagrindė mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius (CPK 178 straipsnis), priešingai atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodė, kad išlaikymo dydis apskaičiuotas remiantis išimtinai realiais ir būtinais vaiko poreikiais, aktualia teismų praktika, kad vieno vaiko išlaikymui abu tėvai turi skirti po 1 MMA, kuri yra 633 Eur / mėn. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu faktiškai pripažino, kad atsakovo skiriamos 250 Eur / mėn. išlaikymo sumos užtektų vaiko poreikiams tenkinti su sąlyga, kad atsakovas papildomai, atskirais pirkiniais prisidėtų prie vaiko išlaikymo, kas per mėnesį sudarytų apie 50 Eur, taigi bendra atsakovo vaiko išlaikymui skiriama suma iš esmės ir atitinka teismų praktikoje taikomą orientacinį išlaikymo dydžio kriterijų (633 Eur MMA / 2 = 316,50 Eur).
14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikui reikalingas išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir pakankamo dydžio, o tarp tėvų kilo ginčas dėl išlaikymo vaikui teikimo (t. y. neliko šiuo klausimu būtino tėvų sutarimo), sprendžia, kad vaikui iš atsakovo turi būti priteistas fiksuoto dydžio išlaikymas pagal byloje pagrįstą jo dydį.
15. Nors pagal teismų praktiką, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos vadove, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, jos pajamos yra 860 Eur / mėn. (atskaičius mokesčius), turi būstą, moka kreditinį įsipareigojimą kredito įstaigai, šiais metais kartu su atsakovu pardavė jiems nuosavybės teise priklausiusį butą ir buto kainą pasidalijo per pusę (po 50 713 Eur kiekvienam) (el. b. 2 t., b. l. 71–72). Atsakovas gyvena ir dirba užsienyje „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoju, nors nurodė, kad dėl sutrikusios sveikatos turėjo sumažinti darbo krūvį, tačiau kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis po atitinkamų darbo sutarties pakeitimų yra 1 698,14 Eur (atskaičius mokesčius) (el. b. 2 t., b. l. 60–61). Nors bylą nagrinėjant teisme atsakovas taip pat pabrėžė, kad jo atlyginimas yra svyruojantis, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis būtų esmingai mažesnis nei anksčiau nurodytas, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas taip pat turi dar vieną 1 metų ir 7 mėnesių nepilnametį vaiką (el. b. 2 t., b. l. 74). Įvertinęs duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį ir jų galimybes tenkinti visus vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad, pirma, nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo ir, antra, abu tėvai turi visas galimybes lygiomis dalimis tenkinti vaiko poreikius, todėl gaunama vaiko išmoka iš valstybės skirtina ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, o papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.
17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkina iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisia išlaikymą po 317 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).
18. Teismas netenkina ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki vaiko pilnametystės, tačiau ne trumpiau nei jis mokysis pagal vidurinio ugdymo (mokymo) bendrąją programą, nes pilnamečio vaiko, besimokančio bendrojo lavinimo mokykloje, išlaikymui yra skirtas atskiras institutas (CK 3.192¹ straipsnis), spręsdamas dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo teismas vertina kitas sąlygas nei nepilnamečio vaiko išlaikymo atveju, be to, nurodytu atveju reikalavimo teisę turi (ir įgyvendina) pats pilnametis vaikas, o ne vienas iš jo tėvų.
19. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui priteistą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
20. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
21. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
22. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
23. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 390 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn., t. y. už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovė nurodo, kad, jos paskaičiavimais, atsakovas nepilnametės dukters išlaikymui už minėtą laikotarpį turėjo skirti 14 400 Eur (400 Eur x 36 mėn.), o skyrė 9 010 Eur (250 Eur / mėn). Atsižvelgdama į tai, ieškovė laiko, kad yra susidaręs 5 390 Eur išlaikymo įsiskolinimas (14 400 Eur - 9 010 Eur = 5 390 Eur). Pažymėtina, kad ieškovei, teigiančiai, jog ginčo laikotarpiu vaiko išlaikymui buvo reikalinga iš viso 14 400 Eur suma, teko įrodinėjimo našta pagrįsti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Tačiau tiek iš ieškinio faktinio pagrindo formulavimo, tiek ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, vadovavosi ta pačia ieškinyje išdėstyta vaiko poreikių lentele, kurią šiuo sprendimu teismas pripažino kaip neįrodytą bei net sprendimo priėmimo dieną neatitinkančia bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė, apskaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo dydį, vadovavosi ne realiais, o deklaratyviais vaiko poreikiais, todėl neįrodė, kad ginčo laikotarpiu atsakovo teiktas išlaikymas buvo nepakankamas vaiko poreikiams patenkinti (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu ieškovė, be kita ko, pripažino, kad 2020–2021 metais vaikas nelankė būrelių; vaiko sveikatos sutrikimų ir (ar) kitų specialiųjų poreikių neįrodinėjo; ieškinyje nurodė, kad kartu su atsakovu faktiškai jau beveik penkerius metus negyvena kartu (t. y. nuo 2018 metų), tačiau teismo posėdžio metu paklausta, kaip vertina aplinkybę, kad šalys 2020 m. liepos mėn. įsigijo bendrą būstą, nurodė, jog šalys gyvena skyrium nuo 2020 m. liepos mėn., kai įsigijo būstą. Atsižvelgdamas į nenuoseklius ir nelogiškus ieškovės paaiškinimus, teismas laiko pagrįstais atsakovo argumentus, kad šalys kaip sugyventiniai išsiskyrė ir nustojo vesti bendrą ūkį tik 2021 m. balandžio mėn. (pgl. atsiliepimą į ieškinį) (CPK 185 straipsnis). Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas ginčo laikotarpiu ne tik skyrė vaiko išlaikymui kas mėnesį po 250 Eur, tačiau papildomai tenkino vaiko poreikius nupirkdamas vaikui rūbų, avalynės, mokyklinių prekių, taip pat didesnių pirkinių, tokių kaip dviratis, telefonas, planšetinis kompiuteris, o šiame papildomų pirkinių įsigijimo procese aktyviai dalyvavo pati ieškovė (el. b. 2 t., b. l. 13–44). Be to, ieškovė neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad prie bendro būsto įsigijimo atsakovas buvo prisidėjęs 28 000 Eur asmeninių lėšų daugiau nei ieškovė, o pardavę šį būstą, jo kainą, kaip minėta, pasidalijo po lygiai. Atsakovas paaiškino, kad taip pasielgė sąmoningai dėl vaiko, likusio gyventi su ieškove, interesų. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino tokio atsakovo elgesio motyvų. Teismas ieškovės poziciją vertina kaip neįtikinančią, o atsakovo paaiškinimus, įvertinęs jų išsamumą, logiškumą, kaip pagrįstus (CPK 185 straipsnis).
25. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas atmeta ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
27. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 79 proc. (317 Eur x 100 proc. / 400 Eur = 79,25 proc.), ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas, taigi ieškinys patenkintas 40 proc.
28. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2 253,63 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas byloje patyrė 1 300 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 901,45 Eur (2 253,63 Eur x 40 proc. / 100 proc. = 901,45 Eur), o atsakovui iš ieškovės – 780 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 300 Eur x 60 proc. / 100 proc. = 780 Eur). Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 121,45 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).
29. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
30. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisiama 43,20 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (108 Eur x 40 proc. = 43,20 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
31. Byloje patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės valstybei priteisiama 7,97 Eur (13,28 Eur x 60 proc. = 7,97 Eur), o iš atsakovo valstybei priteisiama 5,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (13,28 Eur x 40 proc. = 5,31 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 317 Eur (tris šimtus septyniolika eurų) nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. balandžio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti ieškovei J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121,45 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą, 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 43,20 Eur (keturiasdešimt tris eurus, 20 ct) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Priteisti iš ieškovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,97 Eur (septynis eurus, 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,31 Eur (penkis eurus, 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.