Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties T. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. V. 2013 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 130 str. 1 d., padarymą, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 4500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. T. V. apeliacinis skundas atmestinas.

7. ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, ankstesnius jo baustumus tiek už analogiškų, tiek panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, pažeidimo padarymo metu pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį bei kitas aplinkybes, iš kurių galima būtų spręsti, ar šioje administracinės nuobaudos vykdymo stadijoje jau pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (LVAT nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012.

8. Šiuo aspektu būtina akcentuoti, jog galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, nes asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti.

9. Sutinkamai su ATPK 20 straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

10.Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, T. V. 2013 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu galutine subendrinta nuobauda buvo nubaustas net už šešių pažeidimų padarymą, iš jų net du yra šiurkštūs administracinės teisės pažeidimai (ATPK 126 str. 4 d. ir 127 str. 3 d.), t.y. padaryti vairuotojui esant neblaiviam, kai nustatytas 1,74 promilės (2013 m. liepos 30 d. pažeidimas) ir 1,25 promilės (2013 m. birželio 19 d. pažeidimas) girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais T. V. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šių administracinių teisės pažeidimų pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Tuo tarpu įstatymo leidėjas už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d. ir 127 str. 3 d. padarymą sankcijoje numatęs griežtas nuobaudas, tuo tik pabrėžė pažeidimų sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Šiuo aspektu vertinant T. V. asmenybę pabrėžtina ir tai, kad, remiantis išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, T. V., turėdamas trumpą vairavimo stažą, iki nagrinėjamų pažeidimų padarymo buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei yra padaręs administracinės teisės pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu (b.l. 67-70), aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė vis tik neigiamai charakterizuoja apeliantą, atskleidžia jo abejingą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nėra linkęs pasimokyti iš savo klaidų ir leidžia abejoti jo teiginiais, jog administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti. T. V. išdėstyti argumentai, kurių nepagrindžia bylos duomenys, jog jis jau padarė išvadas dėl savo veiksmų, suvokė padaryto pažeidimo pavojingumą kitiems, pergalvojo apie galėjusias atsirasti pasekmes ir iki šiol gailisi dėl padaryto pažeidimo, nelaikytinos išskirtinėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

11.Atmetant T. V. apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina ir tai, kad 2013 m. spalio 10 d. nutarimu jam už ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. pažeidimų padarymą skirtas sankcijose įtvirtintas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis. Pažymėtina, kai T. V., suėjus pusei paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laiko, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi ir, nutartį apskundus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi motyvuotai nurodė, kodėl nėra pagrindo T. V. švelninti administracinę nuobaudą trumpinant jos terminą ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemonę. Naujų argumentų, kurie nebūtų anksčiau teismų nenagrinėti, apeliaciniame skunde nėra nurodyta. Aplinkybė, jog T. V. jau yra sumokėjęs baudą taip pat nėra išskirtinė, nes tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareiga, kurios nevykdymas lemia kitas teisines pasekmes.

12.Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, T. V. skunde nenurodė. Jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuojama, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi teismas T. V. atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatų netaikė teisingai, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.