Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-06-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-5115-1130/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-04
Bylos Nr.
2YT-5115-1130/2021
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00385-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pareiškėjas
V. G., S. G.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5115-1130/2021Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00385-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 4 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų V. G. ir S. G. (S. G.) pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., mirusiai (duomenys neskelbtini), ir A. G. (A. G.), mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Nurodė, kad jų tėvai A. G. ir K. G. (ikisantuokinė pavardė – B.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurios metu gimė vaikai: (duomenys neskelbtini) V. G., (duomenys neskelbtini) – S. G.. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas A. G., o (duomenys neskelbtini) mirė jų motina K. G.. Nurodė, kad tėvai santuokos metu buvo įsigiję gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir pastarajame gyvenamajame name gyveno iki savo mirties. Pažymėjo, kad po A. G. bei K. G. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro palikėjų santuokoje įsigytas gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti K. G. vardu, tačiau jo dalis taip pat priklauso ir sutuoktiniui A. G.. Paaiškino, kad po jų tėvų A. G. ir K. G. mirties atsirado palikimas, o būtent: po ½ dalį gyvenamojo namo, su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po A. G. mirties jo turtą, tame tarpe ½ dalį gyvenamojo namo bei ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), pradėjo valdyti bei naudotis jų motina K. G., kuri darė paveldimame name smulkius namo remonto darbus, mokėjo draudimą, už elektrą, ir t.t., faktiškai priėmė paveldimą turtą. Paaiškino, kad po motinos K. G. mirties visą palikimą priėmė jie, niekas kitas motinos turtu nesidomėjo, nepriėmė ir kiek žinoma, neketina priimti, visais atvejais tokių pareiškimų negirdėjo, niekas jokių pretenzijų dėl to nepateikė. Pažymėjo, kad dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo, garbingo amžiaus, sąžiningai klysdama, nes jų motina K. G. galvojo, kad jai po sutuoktinio A. G. mirties nereikia papildomai niekur kreiptis dėl palikimo priėmimo, nors faktiškai ji tą palikimą priėmė, kadangi mokėjo už elektrą, prižiūrėjo sutuoktinio turtą, be to, visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas jos vardu, todėl nustatytu laiku nesikreipė pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir to pasėkoje praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Pažymėjo, kad nustatyti faktą, kad pareiškėjų motina K. G. priėmė mirusio sutuoktinio palikimą reikalinga, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjams ir suinteresuotam asmeniui apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad K. G. ir A. G. susituokė (duomenys neskelbtini). A. G. mirė (duomenys neskelbtini), o K. G. – (duomenys neskelbtini), santuokos metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra (pareiškėja) V. G., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus (pareiškėjas) S. G.. Santuokos metu pareiškėjų tėvai įgijo gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), kurie yra registruoti K. G. vardu, tačiau pastatyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), santuokos metu. Iki mirties K. G. ir A. G. gyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šio turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), nepaisant jų įregistravimo tik vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė K. G. ir A. G. sutuoktinių nuosavybė, o ne vien tik K. G. asmeninė nuosavybė. Byloje nesant duomenų, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra pagrindas laikyti, jog K. G. ir A. G. nuosavybės teise priklausė po ½ dalį turto. Tai, kad nekilnojamais turtas yra įgytas santuokos metu, patvirtina rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro išrašas. CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba, kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėjai, pareiškimu prašydami nustatyti turto dalis, faktiškai ginčija kito asmens nuosavybę, t. y., kelia ginčą dėl daikto, o ne prašo nustatyti juridinį faktą. Ginčai dėl nuosavybės nenagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, tačiau, teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 7 dalimi, kurioje nurodyta, kad bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės, sprendžia patenkinti pareiškėjų reikalavimą dėl nekilnojamojo turto dalių nustatymo.

Po sutuoktinio A. G. mirties K. G. liko gyventi tame pačiame name, paėmė sutuoktinio paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, išlaikė, mokėjo mokesčius, atlikinėjo kitus namų ūkio būtinus darbus. Pareiškėjai patvirtino, kad K. G. pradėjo mirusio sutuoktinio turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl K. G. teisės paveldėti savo sutuoktinio A. G. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad K. G. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y., atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G. po savo sutuoktinio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų V. G. ir S. G. (S. G.) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), ir A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų V. G. ir S. G. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis