Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-07-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-157-1151/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-07-31Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-11-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-31
Bylos Nr.
e2YT-157-1151/2024
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01361-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Julius Lankelis
Pareiškėjas
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-157-1151/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01361-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.2.; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, E. Š..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame suformulavo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo J. S. seneliui F. S. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė 20 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Pareiškimą grindė tuo, kad:

1.1. Liaudies Seimas 1940-07-22 deklaracija nacionalizavo visą žemę nepaisant turimo žemės sklypo dydžio, t. y. įvyko visuotinė nacionalizacija, kurios metu buvo likviduota privatinė nuosavybė. Pareiškėjas yra J. S. F. (mirė (duomenys neskelbtini)) sūnus ir F. S. (F. S. I.) (mirė (duomenys neskelbtini)) vaikaitis. Pareiškėjo senelis F. S. iki 1940-07-22 (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. nuosavybės teise valdė žemės sklypus. Pareiškėjas Vilniaus rajono M. apylinkės agrarinės reformos tarybai 1991-12-19 padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio F. S. iki 1940-07-22 valdytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (sklypus), esantį (esančius) (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Pareiškėjas 1991-12-19 kreipėsi su prašymu-anketa į Lietuvos valstybinį archyvą dėl pažymos apie F. S. turėtą žemę išdavimo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad iš archyvo negauti duomenys apie senelio turėtą žemę, tačiau gauti duomenys apie senelės V. S. turėtą žemę. Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-21 sprendimu Nr. 41-2011 buvo atkurtos nuosavybės teisės į senelės V. S. nuosavybės teisėmis valdytą 6,39 ha žemės sklypą;

1.2. pareiškėjas 2008-02-07 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių M. prašydamas atkurti nuosavybės teises į F. S. turėtą žemę, tačiau buvo atsakyta, kad praleistas terminas nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl termino atnaujinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-04-29 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1266-789/2009 atnaujino J. S. įstatymo nustatytą terminą pateikti giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 20 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.;

1.3. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2009-07-17 komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų posėdžio protokolu Nr. 21 nutarė: i) esamų dokumentų dėl buvusio savininko F. S. turėtos žemės 20 ha Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) nepakanka nuosavybės teisėms atkurti; ii) dėl žemės valdymo fakto nuosavybės teisėmis nustatymo pretendentui J. S. pasiūlyti kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų; iii) samų dokumentų dėl buvusio savininko F. S. 3,1426 ha žemės Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) pakanka nuosavybės teisėms atkurti; iv) parengti pažymą pretendentui J. S. į buvusio savininko F. S. nuosavybės teise valdytą bendro ploto 3,1426 ha žemės sklypą. Apie šį protokolinį nutarimą (tiksliau šio protokolinio nutarimo 1 ir 2 punktus) pareiškėjui tapo žinoma tik 2018 m. gegužės mėn., kai pareiškėjui buvo perduotos dokumento kopijos. Nuosavybės teisė į 3,1426 ha dydžio F. S. žemės sklypą buvo atkurta ir žemės sklypas perduotas pareiškėjo nuosavybėn, tačiau nuosavybės teisės į visą 20 ha žemės sklypą neatkurtos;

1.4. pareiškėjas 2018-07-12 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 20 ha žemės sklypą pakartotinai kreipėsi į NŽT, kuri 2018-08-30 raštu Nr. 48SD-9208(14.48.104) pareiškėjo prašymo netenkino (nurodė, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į prašyme nurodytą 20 ha žemės plotą galės būti sprendžiamas tik pateikus buvusio žemės savininko F. S. nuosavybės teises į 20 ha žemės plotą patvirtinančius dokumentus). Pareiškėjui pateikus papildomus dokumentus NŽT 2018 m. spalio mėn. rašte Nr. 48SD_(14.48.136E) netenkino pareiškėjo prašymo dėl likusio 20 ha žemės ploto nuosavybės teisių atkūrimo ir nurodė, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo prašyme nurodytą 20 ha žemės plotą galės būti sprendžiamas tik pateikus buvusio žemės savininko F. S. nuosavybės teises į 20 ha žemės plotą patvirtinančius dokumentus (arba įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad F. S. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 20 ha žemės plotą M. mst., arba kitus dokumentus, patvirtinančius, kad F. S. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 20 ha žemės plotą M. mst.);

1.5. aplinkybes, patvirtinančias prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtina prie: i) iš archyvo gauti 1924 m. duomenys apie F. S.; 2) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-08-31 pažyma Nr. R4-3733; iii) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-10-18 pažyma Nr. R4-2710; iv) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019- 02-27 pažyma Nr. R4-509; v) Lietuvos istorijos instituto 2022-06-27 raštas Nr. (1.15) SD-197; vi) M. M. 2023-02-09 liudijimas, patvirtintas notaro; viii) B. C. liudijimas. Iš archyvo gautų 1924 m. duomenų apie F. S. matyti, kad F. S. gimimo vieta – M.; F. S. buvo ūkininkas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta – M. m., M. valsčius, Vilniaus r. M. valsčiaus valdybos 1924-09-23 patvirtintame sertifikate Nr. 541 nurodoma, kad F. S. turėjo nekilnojamojo turto. Iš pateikiamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019-02-27 pažymos Nr. R4-509 apie F. (P.) S. (S.) gyvenimą Lietuvoje ir šeimos sudėtį seka, kad Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde saugoma Vilniaus-Trakų apskrities M. valsčiaus piliečių sąrašų 1925 m. byla, kurioje įrašytas M. kaimo gyventojas S. (S.) F. (F.), g. (duomenys neskelbtini) m., turėjęs žemės; Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose, Vilniaus apskrities M. valsčiaus M. vietovės gyventojo S. P. buto-ūkio lape įrašyta „S. P., g. (duomenys neskelbtini) m. M., šeimos galva, žemdirbys; žmona S. V., g. (duomenys neskelbtini) m. M., šeimininkė; sūnus S. J., g. (duomenys neskelbtini) m. Prancūzijoje; samdinys R. V., g. (duomenys neskelbtini) m., visi šeimos nariai lietuvių tautybės“. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-08-31 pažyma Nr. R4-3733 apie nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde, M. vls. Piliečių 1925 m. sąraše (dokumentas lenkų kalba) įrašytas S. F. (F.), g. (duomenys neskelbtini) m., M. (M.) k. turėjęs 5 deš. žemės, paveldėtos po tėvo, 3 deš., įgytos po žmonos. Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde, M. mstl. po išskirstymo viensėdžiais žemės matavimo sąraše, patvirtintame 1938-10-13 (dokumentas lenkų kalba), įrašyta: „1. J. S. įpėdiniai: M. S. iš A., B., E., F. (F.), sklype Nr. 159 turėjęs 11 ha 6341 m² žemės (9 ha 1 629 m² ariamos, 2 ha 1 080 m² pievų, 962 m² griovių, 2 670 m² kelių). F. S. turėjo 8/35 dalis bendro kiekio; 2. S. F. (F.), J. s., sklype Nr. 158 turėjęs 4 843 m² žemės, įgytos iš M. dvaro (3 956 m² ariamos žemės, 800 m² pievų, 78 m² griovių). Vilniaus miesto ir apskrities viršininko archyviniame fonde, privalomų pardavimo prievolių 1941 m. byloje, M. vls. Pieno gamintojų sąraše (lydraščio data 1941-10-27) įrašytas S. P., M. mst. valdęs 15 ha naudojamos žemės. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-10-18 (Nr. R4-2710) pažymoje papildomai nurodyta, kad „Vilniaus-Trakų apskrities Riešės ir M. valsčių žemės mokesčių mokėtojų, turinčių iki 30 ha (27 dešimtinių) žemės, 1924 m. sąrašas, kuriame įrašytas S. (S.) F. (F.), M. valsčiaus M. (M.) kaime turėjęs 3 žemės (matavimo vienetai nenurodyti; pavardė, vardas, kaimo pavadinimas – taip dokumente; dokumentas lenkų kalba)“. Lietuvos istorijos instituto 2022-06-27 rašte Nr. (1.15) SD-197 nurodoma, kad dešimtinės – žemės ploto matavimo vienetas, naudotas Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos (sudėtyje buvo Vilniaus kraštas) teisinėje sistemoje tarpukario metais ir pagal tuometinius teisės aktus dešimtinė buvo lygi 1,0925 ha;

1.6. aplinkybę, jog pareiškėjo senelis valdė 20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., įrodo M. M. notariškai patvirtintas 2023-02-09 liudijimas. M. M. buvo artimiausia pareiškėjo senelio kaimynė, kuri savo liudijimu patvirtina, kad jos (M. M.) žiniomis, pareiškėjo senelis, kuris būdavo pravardžiuodamas „p.“ (lenkiškai F.) turėjo apie 25 ha žemės, kurią paveldėjo ir kažkiek nusipirko po sugrįžimo iš Prancūzijos Respublikos. Vokietijoje gyvenanti B. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) taip pat paliudijo, kad B. C. yra M. W. (iki santuokos turėta pavardė – S.) proanūkė. Tuo tarpu M. W. buvo F. S. sesuo. B. C. savo liudijime nurodo, kad tiek ji (B. C.), tiek jos tėtis H. C. bei M. W. dažnai vasaras praleisdavo pas F. S. ir B. C. žiniomis, F. S. turėjo labai daug žemės M., kurią nuolatos naudojo ir rūpinosi.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo J. S. pareiškimą, kuriame suformulavo prašymą netenkinti pareiškėjo J. S. reikalavimo. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

2.1. pareiškėjas Vilniaus rajono M. apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-12-19 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą M. mstl., M. sen., Vilniaus r. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-04-29 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1266-789/2009 nusprendė atnaujinti pareiškėjui terminą pateikti giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 20 ha žemės sklypą, esantį M. mstl., M. sen., Vilniaus r. Iš Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų 2009-07-17 posėdžio protokolo Nr. 21 matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje (toliau – VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius) buvo sprendžiamas klausimas dėl buvusio savininko F. S. nuosavybės faktą įrodančių dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui į M. mstl., M. valsčiuje, Vilniaus rajone nuosavybės teise valdytą žemę pakankamumo nustatymo ir nutarta, kad: i) esamų dokumentų dėl buvusio savininko F. S. turėtos 20 ha žemės Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) nepakanka nuosavybės teisėms atkurti. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2009-09-18 parengė pažymą Nr. 9390 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pagal kurią pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises i buvusio savininko F. S. nuosavybės teise valdytą 3,1426 ha ploto žemę Vilniaus apskrityje, Vilniaus r., M. mstl.;

Šalies argumentai

2.2. pareiškėjas 2009-05-18 m. gegužės 18 d. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame prašė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę M. mstl., M. sen., Vilniaus r., grąžinant žemę natūra. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010-03-20 raštu Nr. SR-1827-(1827-(1.12) informavo Pareiškėją, kad pagal Vilniaus apskrities, Vilniaus r., M. sen., M. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymu Nr. 2.3-15812-(41) ir Vilniaus apskrities viršininko 2005-04-28 įsakymu Nr. 2.3-3296-41 „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono M. seniūnijos, M. kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių patikslinimo ir pretendentų sąrašo patvirtinimo Vilniaus rajone“, patvirtintą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono M. seniūnijos M. kadastro vietovės patikslintą valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško, vandens telkinių planą, buvusio savininko F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei, t. y. užimta namų valdų (sodybų) ir individualiai statybai suteikta žeme, todėl grąžinti žemės natūra nėra galimybės. Pareiškėjo įgaliotas asmuo Č. S. 2010-04-19 VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą už F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę M. mstl., M. sen., Vilniaus r., parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir nurodė, kad žemę pageidauja gauti M. kadastro vietovėje, Vilniaus r. NŽT 2011-04-06 patvirtino išvadą Nr. 48IP-9 dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – Išvada Nr. 48IP-9), kurios pagrindu pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko F. S. M. mstl., Vilniaus r. valdytos 3,1426 ha žemės. NŽT 2011-06-30 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2769 „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti žemę iš valstybės M. kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Piliečių, pageidaujančių pirkti ir nuomoti asmeninio ūkio naudojamą žemę bei gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje M. kadastro vietovėje M. sen., Vilniaus r., sąrašas (toliau – Pretendentų sąrašas). Į minėtą Pretendentų sąrašą 6 numeriu, kaip 9 eiliškumo grupės pretendentas, įrašytas ir pareiškėjas pagal NŽT Išvados Nr. 48IP-9 pateikimo datą;

2.3. iš NŽT 201l-08-26 Vilniaus r., M. sen., M. kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų VII ir XI eiliškumo grupių pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 48SN-(14.48.65.)-126, šio protokolo 1 ir 2 priedų (Pretendentų, dalyvavusių 2011-08-26 M. seniūnijos, M. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo VII–XI pretendentų susirinkime, sąrašas ir IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį neatlygintinai M. kadastro vietovėje, sąrašas) bei Vilniaus rajono (savivaldybės) M. seniūnijos, M. kadastro vietovės teritorijoje 2011 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9 eilės pretendentais gauti žemės 2011-08-26 žiniaraščio, matyti, kad projektuojant pareiškėjui žemės sklypus (projektiniai Nr. 726-1, Nr. 726-2, Nr. 726-3, 726-4, Nr. 726-5 ir Nr. 726-6) dalyvavo pareiškėjo įgaliotas asmuo Č. S., kuri pasirašė minėtuose protokolų prieduose (sąrašuose), bei, sutikdama su projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 726-1, Nr. 726-2, Nr. 726-3, 726-4, Nr. 726-5 ir Nr. 726-6) vieta ir ribomis, pasirašė žiniaraštyje. NŽT 2012-06-13 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.4S.2.)-269S „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, M. seniūnijos. M. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintame Vilniaus rajono, M. seniūnijos, M. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – Projektas) pareiškėjui suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. 726-1, Nr. 726-2, Nr. 726-3, 726-4, Nr. 726-5 ir Nr. 726-6). Nei pareiškėjas, nei įgaliotas asmuo Č. S. Projekto rengimo, viešo svarstymo metu NŽT nepateikė pastabų, pretenzijų ar pasiūlymų dėl Išvados Nr. 48IP-9, taip pat nepateikė pastabų, pretenzijų ar pasiūlymų dėl projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 726-1, Nr. 726-2, Nr. 726-3, 726-4, Nr. 726-5 ir Nr. 726-6) vietos ir ribų. NŽT 2014-03-26 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1100 „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono M. seniūnijos M. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2698, pakeitimo“ pakeitė Projektą išbraukdami Pareiškėjui suprojektuotą žemės sklypą (projektinis Nr. 726-4) bei priskyrė žemės sklypą (projektinis Nr. 726-4) valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei;

2.4. NŽT 2016-01-15 sprendimu Nr. 48S-8-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. S. (J. S.)“ (toliau – Sprendimas Nr. 8) pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjui tenkančią buvusio žemės savininko F. S. M. mstl., Vilniaus r. valdytos žemės dalį 2,6564 ha – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 1,7419 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 726-1 – 0,2570 ha, Nr. 726-2 – 0,5905 ha, Nr. 726-3 – 0,8944 ha, ir 1,1422 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 726-6, esančius Vilniaus apskr., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (pakeistas Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018-02-20 įsakymu Nr. 48VĮ-342-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 48S-8-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. S. (J. S.)“ pakeitimo“). NŽT 2016-07-15 sprendimu Nr. 48S-293-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. S. (J. S.)“ (toliau – Sprendimas Nr. 293) pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjui tenkančią buvusio žemės savininko F. S. M. mstl., Vilniaus r. valdytos žemės dalį 0,2192 ha – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,5494 ha (110 Eur) žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 726-5, esantį Vilniaus apskr., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (pakeistas Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018-02-20 įsakymu Nr. 48VĮ-341-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-07-07 sprendimo Nr. 48S- 293-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. S. (J. S.)“ pakeitimo“). Sprendime Nr. 293 nurodyta, kad nuosavybės teisės į pareiškėjui tenkančią žemės valdos dalį 0,2670 ha žemės bus atkurtos vėliau. NŽT 2020-06-10 sprendimu Nr. 48S-265-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. S.“ (toliau – Sprendimas Nr. 265) pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į Pareiškėjui tenkančią buvusio žemės savininko F. S. M. mstl., Vilniaus r. valdytos žemės dalį 0,2670 ha – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,2900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 742, esantį Vilniaus apskr., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) Sprendime Nr. 265 nurodyta, kad nuosavybės teisės į pareiškėjui tenkančią žemės valdos dalį 2,8756 ha žemės atkurtos anksčiau Sprendimu Nr. 8 ir Sprendimu Nr. 293. Minėtais NŽT sprendimais pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus (kadastro Nr. 4147/0100:231, Nr. 4147/0100:229, Nr. 4147/0100:187, Nr. 4147/0400:351, Nr. 4147/0400:344, Nr. 4147/0400:932), esančius Vilniaus r. Pareiškėjui nuosavybės teisės atkurtos į visą žemę nurodytą 2011-04-06 Išvadoje Nr. 48IP-9;

2.5. pareiškėjas 2018 m. pateikė prašymą NŽT, kuriame prašė „<....> informuoti, kodėl iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į likusią dalį? <...>?“. NŽT 2018-08-30 raštu Nr. 48SD-9208-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – Raštas Nr. 9208) pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į prašyme nurodytą 20 ha žemės plotą galės būti sprendžiamas tik pateikus buvusio žemės savininko F. S. nuosavybės teises į 20 ha žemės plotą patvirtinančius dokumentus;

2.6. turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus, kadangi 1940-07-22 Liaudies Seimas priėmė deklaraciją, kurios pagrindu visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t. y. valstybės, nuosavybe. Pareiškėjas teismui pateikė Lietuvos centrinio archyvo 2007-08-31 pažymą Nr. R4-3733 „Apie nekilnojamąjį turtą“ (toliau – Pažyma Nr. 3733), kurios pagrindu pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą buvusio savininko F. S. iki 1940-07-22 turėtą žemę, t. y. 3,1426 ha. Pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė Lietuvos centrinio archyvo 2018-10-18 pažymą Nr. R4-2710 „Apie F. (P.) S. (S., S.) nekilnojamąjį turtą“, kuri iš esmės atkartoja Pažymą Nr. R4-3733 (nenurodoma naujų aplinkybių). Nei vienoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktoje pažymoje nenurodyta, kad F. S. iki žemės nacionalizacijos būtų valdęs nuosavybės teise daugiau kaip 3,1426 ha žemės. Pažymose nenurodyta, kad archyve saugomuose fonduose dokumentai apie žemės sklypų savininkus yra nepilnai išlikę;

2.7. pareiškėjas kaip pagrindinį dokumentą, įrodantį nuosavybės teises į 20 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), nurodo 1941 m. M. valsčiaus pieno gamintojų sąrašą, kuriame įrašytas M. miestelio gyventojas S. P. ir jo (S. P.) valdoma žemė 15 (matavimo vienetai nenurodyti), o ne 20 ha kaip pareiškimu prašo nustatyti pareiškėjas. Pieno gamintojų sąrašai buvo skirti prievolių vykdymui natūra ir tai asmenų sąrašas, o ne turimų žemės sklypų sąrašas, kuris skirtas surašyti asmenis, kurie privalo vykdyti prievolę. Pats minėto sąrašo pavadinimas rodo, kad tai yra piliečių sąrašas, kuris nepatvirtina nuosavybės teisių į jame nurodytus žemės sklypus. Šis įrodymas galėtų būti vertinamas tik kaip netiesioginis bei šalutinis galimos nuosavybės teises į iki nacionalizacijos naudotą ir valdytą žemę patvirtinantis dokumentas, jeigu byloje būtų kitų pakankamų ir patikimų tokios nuosavybės teisės buvimo įrodymų, nes pats savaime žemės valdymo nuosavybės teise fakto šis dokumentas nepatvirtina, o juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui svarbu identifikuoti, ar tą žemę, kuri minima 1941 m. M. valsčiaus pieno gamintojų sąraše F. S. valdė ir naudojosi ir iki nacionalizacijos, ir ar ši žemė bei konkretus žemės plotas priklausė F. S. nuosavybės teise. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui svarbu identifikuoti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki nacionalizacijos, o ne aplinkybę, kas šia žeme naudojosi po žemės nacionalizacijos;

2.8. pareiškėjas pateikė liudytojų M. M. ir B. C. liudijimus, tačiau abi liudytojos gimusios gerokai po 1940 m. vykusios nacionalizacijos, todėl negali žinoti, ar nacionalizacijos metu F. S. priklausė 20 ha žemės. Pareiškėjas nepateikė archyvinio dokumento, nurodančio konkrečią buvusios žemėvaldos, į kurią pretenduoja pareiškėjas, vietą M. mstl. Pareiškėjas nepateikė leistinų įrodymų, kad pareiškėjo seneliui F. S. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė 20 ha žemės sklypas,. Nėra rašytinių įrodymų, tiesiogiai susijusių su prašomu nustatyti faktu, todėl negalima nustatyti, kad F. S. Vilniaus r., M. seniūnijoje, M. mstl. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 20 ha žemės.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio, vykusio 2023-11-06, metu pareiškėjo J. S. atstovas (advokatas) Arnas Pauliukėnas palaikė pareiškime suformuluotą reikalavimą bei išdėstytus argumentus (garso įrašo takelio 00:05:05 min.–00:08:07 min.).

4. Teismo posėdžio, vykusio 2023-11-06, metu pareiškėjas J. S. palaikė pareiškime suformuluotą reikalavimą bei išdėstytus argumentus (garso įrašo takelio 00:09:45 min.–00:28:55 min.). Nurodė, kad pas senelį buvo apie 25 ha žemės. Lyg ir kilo ginčas, kad P. tai ne tas pats F. S.. P. ir F. S. yra tas pats asmuo. Jau atkurta 6,39 ha žemės (iš kurių 3,19 ha senelio F. S.). Tai, kad senelis turėjo žemės žinoma iš prisiminimo. Pareiškėjo tėvas pasakojo, kad senelis turėjo pravardę „P.“, turėjo labai daug žemės (apie 25 ha). Ta žemė buvo apie 1 km už M., prie upelio V.. Pats senelis pareiškėjo vaikystėje, po melioracijos, rodė žemę ir sakė, kad „čia buvo mano žemė“. Vėliau senelis pasistatė namą pačioje M., tačiau ten, kur buvo prašoma atkurti žemė, stovėjo sodyba. M. M. (S.) – senelio kaimynė. B. Č. – senelio F. S. anūkė. M. buvo sesuo. Vietovė, kur galimai yra atkurtina žemė anksčiau vadinosi „(duomenys neskelbtini)“ (liet. (duomenys neskelbtini)). F. S. gavo žemės iš tėvų, dar kažkiek nusipirko. Apie 1933 m. F. mama parašė laišką F. į Prancūzijos Respubliką nurodydama, kad negali susitvarkyti su žeme. Kiek gavo žemės iš tėvų, tai turėjo būti parašyta archyvo dokumentuose. Žemė pirko, kai grįžo iš Prancūzijos Respublikos. 20 ha sklypas turėjo būti vientisas (vienas) sklypas. F. S. turėjo seserį M. ir brolį B.. J. buvo F. tėvas, kuris mirė apie (duomenys neskelbtini) m. F. S. turėjo tik vieną sūnų (S. J. F., gim. (duomenys neskelbtini) m.). F. S. grįžo iš Prancūzijos Respublikos apie 1935 m.–(duomenys neskelbtini) m. (kai S. J. F. buvo 10 metų). P. atsirado dėl to, kad sulietuvino F..

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio, vykusio 2023-11-06, metu suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų E. Š. palaikė pareiškime suformuluotą reikalavimą bei išdėstytus argumentus (garso įrašo takelio 00:29:00 min.–00:40:00 min.). Paaiškino, kad iš pradžių kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją, bet pastaroji priėmė sprendimą, kad reikia įrodyti, kad P. ir F. yra tas pats asmuo.

Atsiliepimas

6. Teismo posėdžio, vykusio 2023-11-06, metu suinteresuoto asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų NŽT atstovė Dalia Maleckaitė palaikė atsiliepime į pareiškimą suformuluotą reikalavimą bei atsiliepime išdėstytus argumentus (garso įrašo takelio 00:40:05 min.–00:44:50 min.). Paaiškino, kad nenustatyta, kada ir kokiu pagrindu buvo įgyta reikalaujama atkurti žemę. Liudytojai gimė gerokai po nacionalizacijos. Nenustatyta konkreti turėta žemės vieta, nėra sutarčių. Nenustatyta koks asmuo valdė žemės sklypą iki nacionalizacijos. Nepakanka įrodymų juridiniam faktui nustatyti. Jei žemė buvo pirkta pagal pirkimo–pardavimo sandorį, tai turėjo būti notarinės formos sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-03-04 nutartimi nutarta atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir (pa)siūlyta proceso dalyviams pateikti papildomus paaiškinimus dėl nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytų teismo pastebėjimų (el. b. f. l. 131–133). Paminėtos nutarties 7 punkte nurodyta, jog: i) yra poreikis aiškintis aplinkybę, kokia iš tikrųjų yra pareiškėjo pozicija – ar pareiškėjas teigia, kad F. S. turėjo vientisą iš viso 20 ha ploto žemės sklypą, tačiau nuosavybės teises buvo atkurtos tik į 3,1426 ha plotą, ar F. S. turėjo tris atskirus žemės sklypus, kurių vienas – 20 ha ploto; ii) būtina aiškintis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-06-05 pažymoje Nr. R4-3733 ir to paties Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-10-18 pažymoje Nr. R4-2710 nurodytus duomenis, t. y. ar F. S. dalis žemės sklype Nr. 159, kurio plotas 11,6341 ha, yra 8/35 (aštuonios dalys iš trisdešimt penkių dalių ar 18/35 (aštuoniolika dalių iš trisdešimt penkių); iii) būtina aiškintis aplinkybes, susijusias su tuo, kiek iš viso pareiškėjo teigimu F. S. valdė žemės: 20 ha, 25 ha ar 15 ha; iv) būtina aiškintis kaip buvo apskaičiuotas 15 ha žemės plotas.

8. Teismo posėdžio metu, vykusio 2024-04-30 (el. b. f. 1, f. l. 171–176) (garso įrašo takelio 00:13:35 min–00:28:35 min.):

Šalies argumentai

8.1. pareiškėjo J. S. atstovas (advokatas) Arnas Pauliukėnas papildomai paaiškino, kad atlikus trupmeninį skaičiavimą, tai trupmena pilna gaunasi, jeigu F. S. priskiriama dalis žemės;

8.2. NŽT atstovė Lilija Krezub nurodė, kad F. S. turėjo du žemės sklypus (du žemės sklypų vienetai). „Tris žemės“ tai nereiškia, kad trys žemės sklypų vienetai.

Žemesnės instancijos teismas

9. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-07-03 nutartimi nutarta atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir (pa)siūlyta proceso dalyviams pateikti papildomus paaiškinimus (bei įrodymus), susijusius su Vilniaus apskrities viršininko 1995-12-21 sprendimu Nr. 41-2011 atkurtų nuosavybės teisių į senelės V. S. nuosavybės teisėmis valdytą 6,39 ha žemės sklypo įtaką šiai nagrinėjamai civilinei bylai, t. y. ar atkurto V. S. priklausiusio 6,39 ha ploto dalis (t. y. 3 dešimtinės) turi būti (ne)įskaičiuojamos į F. S. priklausiusių žemės sklypo (žemės sklypų) ploto masę, nurodytą Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-08-31 pažymoje Nr. R4-373 ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-10-18 pažymoje Nr. R4-2710 (el. b. f. 2, f. l. 1–2).

Šalies argumentai

10. Pareiškėjas J. S. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-07-03 nutartyje nurodyto (pa)siūlymo (el. b. f. 2, f. l. 7–8). Rašytiniuose paaiškinimuose pažymėta, kad J. S. anksčiau atkurto V. S. priklausiusio 6,39 ha ploto dalis (t. y. 3 dešimtinės) turi būti neįskaičiuojamos į F. S. priklausiusių žemės sklypo (žemės sklypų) ploto masę.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-07-03 nutartyje nurodyto (pa)siūlymo (el. b. f. 2, f. l. 14–18). Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad

11.1. NŽT archyve saugomos F. S. ir V. S. nuosavybės teisių atkūrimo, įrodančių dokumentų, byla (pirminė) (toliau – Byla Nr. 1), taip pat F. S. nuosavybės teisių atkūrimo, įrodančių dokumentų, byla (pirminė) (toliau – Byla Nr. 2);

11.2. įvertinus Byloje Nr. 1 saugomus dokumentus nustatyta, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-12-21 sprendimu Nr. 41-2011 „Dėl pil. J. S. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“ (toliau – Sprendimas Nr. 41-2011) pareiškėjui J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 6,39 ha žemės, esančios Vilniaus r., M. mst. Saugoma Apylinkės agrarinės reformos tarnybos pareiškėjo vardu parengta pažyma, kurios pagrindu buvo priimtas minėtas Sprendimas Nr. 41-2011. Pažymoje nurodyta, kad Vilniaus r. M. apylinkėje M. k. žemės savininkė V. S. 1940-07-22 turėjo iš viso 6,386 ha žemės ir, kad ši pažyma parengta pagal M. kaimo matavimo rejestrą 1937 m. Byloje Nr. 1 nėra duomenų apie buvusios savininkės V. S. ar V. A. iki 1940-07-22 turėtą žemę, bet yra duomenys apie A. ir L. A., kurie valdė 12,732 ha žemės. Byloje Nr. 1 nėra duomenų, nei kada būtent gimė, nei kada būtent mirė L. A., taip pat nėra duomenų, ar L. A. yra V. S. tėvas. Jeigu daryti prielaidą, kad L. A. yra V. S. tėvas, tai Byloje Nr. 1 turėtų būti L. A. mirties liudijimas (mirties liudijimas svarbus dokumentas, kurio pagrindu būtų galima nustatyti, ar 1937 m. M. k. matavimo rejestre nurodytas buvęs savininkas L. A. buvo gyvas 1940-07-22 nacionalizacijos metu, ar iš jo (L. A.) buvo nacionalizuota žemė). Jeigu 1940-07-22 nacionalizacijos metu buvęs savininkas L. A. buvo gyvas ir iš jo (L. A.) buvo nacionalizuota žemė, pareiškėjas neturėjo teisės pretenduoti į prosenelio L. A. valdytą žemę; jeigu buvęs savininkas L. A. 1940-07-22 nacionalizacijos metu buvo miręs, tai turi būti nustatytas faktas, kiek jis (L. A.) turėjo įpėdinių ir kas po jo (L. A.) paveldėjo jo (L. A.) turtą. Kyla klausimas, kokiu pagrindu Sprendimu Nr. 41-2011 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į V. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę, kai nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. S. iki 1940-07-22 nacionalizacijos valdė nuosavybės teise žemę;

11.3. Bylos Nr. 1 duomenimis, pareiškėjas 1991-12-19 Vilniaus r. M. apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą M. mstl., M. sen., Vilniaus r. Aptarto prašymo pagrindu pareiškėjui Sprendimu Nr. 41-2011 buvo atkurtos nuosavybės teisės ir į buvusios savininkės V. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir į buvusio savininko F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Pareiškėjas nepateikė atskiro prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės V. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę, nors privalėjo pateikti;

11.4. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-08-31 pažymoje Nr. R4-373 ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-10-18 pažymoje Nr. R4-2710 nurodyta, kad „ Vilniaus–Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde, M. vls. Piliečių 1925 m. sąraše įrašytas S. F. (F.), g. (duomenys neskelbtini) m., M. (M.) k., turėjęs 5 deš. žemės, paveldėtos po tėvo, 3 deš., įgytos po žmonos“. M. k. matavimo rejestro ištraukoje, parengtoje 1937 m., žemės savininku nurodytas L. A., o F. S. žmona V. S. mirė (duomenys neskelbtini) m., todėl kyla klausimas, jeigu V. S. L. A. dukra, tai kokiu pagrindu V. S. vyras F. S. 1925 m. galėjo valdyti 3 dešimtinės žemės po žmonos, kuri mirė tik (duomenys neskelbtini) m. Aptartas M. vls. piliečių 1925 m. sąrašas – kaimo gyventojų surašymo dokumentas, kuris neįrodo, kad buvęs savininkas iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise žemę;

11.5. iš Byloje Nr. 2 saugomo Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų 2009-07-17 posėdžio protokolo Nr. 21 (toliau – Protokolas) matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus r. žemėtvarkos skyriuje buvo sprendžiamas klausimas dėl buvusio savininko F. S. nuosavybės faktą įrodančių dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui į M. mstl., M. valsčiuje, Vilniaus r. nuosavybės teise valdytą žemę pakankamumo nustatymo. Protokole nurodyta, kad buvo svarstyti buvusio savininko F. S. nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, tame tarpe ir Pažymoje Nr. R4-373 nurodytas 1925 m. M. vls. piliečių sąrašas, kuriame nurodyta, kad F. S. turėjo 5 deš. žemės paveldėtos po tėvo, 3 deš. po žmonos, tačiau komisija nutarė, kad esamų dokumentų dėl buvusio savininko F. S. 3,1426 ha žemės Vilniaus r., M. seniūnijoje, M. mstl. pakanka nuosavybės teisėms atkurti. Pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko F. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę pagal vėliausiai išduotą dokumentą, t. y. 1938-10-13 M. mstl. po išskirstymo viensėdžiais žemės matavimo sąrašą, kuriame nurodyti visi M. mst. žemės savininkai, jų valdomi plotai ir šis dokumentas laikomas vėliausiai išduotu dokumentu. Kadangi pareiškėjui Sprendimu Nr. 41-2011 atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės V. S. valdytą 6,39 ha žemės, neturint įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. S. iki 1940-07-22 nacionalizacijos valdė nuosavybės teisę į žemę, t. y. nepagrįstai, todėl šis plotas negali turėti įtakos F. S. iki nacionalizacijos priklausiusiam žemės plotui, tačiau gali turėti įtaką tuo aspektu, kad pareiškėjui, be kita ko, atkurtos nuosavybės teisės į Pažymoje Nr. R4-3733 nurodytą 8/35 žemės dalį, tuo tarpu kai Pažymoje Nr. R4-2710 nuodyta, kad turėjo 18/35 dalis, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui nuosavybės teisės yra atkurtos visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo J. S. pareiškime suformuluoto reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad pareiškėjo seneliui F. S. nuosavybės teise priklausė 20 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (ne)pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 443 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 445–448 straipsniai).

Dėl bylos išnagrinėjimo formos

13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-04-30 posėdžio metu nutarė tarp bylą užbaigti išnagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka (atsižvelgęs į tai, kad šalys jau buvo išklausytos, teikė savo paaiškinimus ir išsakė baigiamąsias kalbas) (el. b. f. l. 171–176). Prieštaravimų dėl rašytinio bylos nagrinėjimo po 2024-04-30 posėdyje priimto procesinio sprendimo negauta.

14. Tikslumo dėlei pasisakytina, jog žodiniai posėdžiai byloje vyko 2023-08-09, 2023-10-02, 2023-11-06, 2024-02-07 ir 2024-04-30.

15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-07-03 nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės taip pat nusprendė tęsti ir užbaigti bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Prieštaravimų dėl rašytinio bylos nagrinėjimo negauta.

Dėl teismo nustatytų esminių faktinių (bylos) aplinkybių

16. Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimui, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

16.1. F. S., gim. (duomenys neskelbtini), profesija – ūkininkas, gyv. M. m., M. valsčiuje, Vilniaus r. (el. b. f. 1, f. l. 18);

16.2. M. valsčiaus valdybos 1924-09-23 sertifikate nurodyta, kad F. S. nuo gimimo (duomenys neskelbtini), gyvena M., M. valsčiuje (el. b. f. 1, f. l. 19);

16.3. iš 1924-09-18 M. parapijos kunigo rašto matyti, jog (duomenys neskelbtini) F. S. sudarė santuoką su W. A. (el. b. f. 1, f. l. 20);

16.4. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-08-31 pažymos Nr. R4-373 matyti, jog: i) Vilniaus–Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde, M. vls. piliečių 1925 m. sąraše įrašytas S. F. (F.), g. (duomenys neskelbtini) m., M. (M.) k. turėjęs 5 deš. Žemės, paveldėtos po tėvo, 3 deš. Įgytos po žmonos; ii) Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde, M. (M.) mstl. po išskirstymo viensėdžiais žemės matavimo sąraše, patvirtintame 1938-10-13 įrašyti: J. S. (S.) įpėdiniai: M. S. (S.) iš A. (A.), B. (B.), E. (E.), F. (F.) sklype Nr. 159 turėję 11 ha 6 341 m² žemes (iš jų – 9 ha 1 629 m² ariamos, 2 ha 1 080 m² pievų, 962 m² griovių, 2 670 m² kelių); F. (F.) S. turėjo 8/35 dalis bendro kiekio; ii) S. F. (F.), J. s., sklype Nr. 158 turėjęs 4 834 m² žemes (iš jų – 3 956 m² ariamos, 800 m² pievų, 78 m² griovių; iv) Vilniaus apskrities viršininko archyviniame fonde, M. valsčiaus pieno gamintojų sąraše (lydraščio data – 1941-10-27) įrašytas S. P., M. mst. valdęs 15 ha naudojamos žemės (el. b. f. 1, f. l. l. 8–9);

16.5. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-10-18 pažymos Nr. R4-2710 apie F. (P.) S. (S., S.) Nekilnojamąjį turtą matyti, jog (el. b. f. 27–28): i) Vilniaus–Trakų apskrities R. ir M. valsčių žemės mokesčių mokėtojų, turinčių iki 30 ha (27 dešimtinių) žemės, 1924 m. sąrašas, kuriame įrašytas S. (S.) F. (F.), M. valsčiaus M. (M.) kaime turėjęs 3 žemes (matavimo vienetai nenurodyti); ii) Vilniaus–Trakų apskrities M. valsčiaus piliečių sąrašų 1925 m. byla, kurioje įrašytas M. (M.) kaimo gyventojas S. (S.) F. (F.), g. (duomenys neskelbtini) m.; skiltyse: ,,Ar turi skirtines žemės“ ir ,,Ar turi kitą nekilnojamąjį turtą arba yra ilgamečiu nuomininku“ atitinkamai įrašyta: ,, 5 deš. žemės paveldėtos po tėvo“ ir ,,3 deš. žemės gavo po žmonos“; iii) Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde, Vilniaus–Trakų apskrities M. valsčiaus M. (M.; miestelio pavadinimas – taip dokumente) miestelio žemes matavimo sąraše, patvirtintame 1938-10-13, įrašyti: eil. Nr. 49 – J. S. (S.) įpėdiniai: M. S. (S.) iš A. (A.; 1/7 dalis); B. (B.; 6/35 dalys), E. (E. 6/35 dalys), F. (F.; 18/35 dalys), sklype Nr. 159 turėję 11 ha 6 341 m žemes (iš jų – 9 ha 1629 m ariamos, 2 ha 1080 m pievų, 962 m griovių, 2670 m kelių; eil. Nr. 103 – S. (S.) F. (F.), J. (J.) s., sklype Nr. 158 turėjęs 4 834 m žemes (iš jų – 3 956 m ariamos, 800 m pievų, 78 m griovių; iv) Vilniaus apskrities viršininko archyviniame fonde, M. valsčiaus pieno gamintojų sąraše (be datos; lydraščio data – 1941-10-27) įrašytas M. miestelio gyventojas S. P., skiltyje ,,Vald. žem. pl.“ įrašyta „15“ (žemes matavimo vienetai nenurodyti, kituose analogiškuose sąrašuose nurodyti matavimo vienetai – hektarai);

16.6. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019-02-27 pažymos Nr. R4-509 „Apie F. (P.) S. (S.) gyvenimą Lietuvoje ir šeimos sudėtį nurodyta, kad (el. b. f. l. 32–33): i) Vilniaus–Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde saugoma Vilniaus–Trakų apskrities M. valsčiaus piliečių sąrašų 1925 m. byla, kurioje įrašytas M. (M.) kaimo gyventojas S. (S.) F. (F.), g. (duomenys neskelbtini) m., turėjęs 3 žemes; ii) Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose, Vilniaus apskrities M. valsčiaus M. vietovės gyventojo S. P. buto-ūkio lape užrašyti: S. P., g. (duomenys neskelbtini) m. M., šeimos galva, žemdirbys; žmona S. V., g. (duomenys neskelbtini) m. M., šeimininkė; sūnus S. J., g. (duomenys neskelbtini) m. Prancūzijoje; skiltyje ,,Jei gimęs ne Lietuvos generalines srities ribose, tai iš kur atvyko ir kada“ įrašyta ,,1935 m.“; samdinys R. V., g. (duomenys neskelbtini) m. Visi šeimos nariai – lietuvių tautybes;

16.7. Lietuvos istorijos instituto 2022-06-27 rašte Nr. (1.15) SD-197 nurodyta, kad dešimtinė – žemės ploto vienetas, naudotas Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos (jos sudėtyje buvo Vilniaus kraštas) teisinėje sistemoje tarpukario metais, 1 dešimtinė lygi 1,0925 ha (el. b. f. l. 34–35);

16.8. M. M. (mergautinė pavard. S.), gim. (duomenys neskelbtini), 2023-02-09 pas notarą paliudijo, jog F. S. buvo artimiausias kaimynas, kurio pravardė buvo „p.“ (lenk. F.) ir prisimena, kad F. S. pasakojo, jog nelengva prižiūrėti tiek žemės (turėjo 25 ha), kurią paveldėjo ir kažkiek nusipirko (el. b. f. 1, f. l. 36);

16.9. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), M. W. (mergautinė pavardė – S.) proanūkė, o M. W. buvo F. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) sesuo; tėtis H. C. dažnai pasakodavo, kad nuo 1938 m. kai liko be tėvo, jo mama bei senelė daug laiko praleisdavo pas F. S., kurį M. vadino „f.“, nes apie (duomenys neskelbtini) m. pastarasis grįžo iš Prancūzijos; tėtis pasakojo, kad S. F. (F.) priklausė labai daug žemės, kurią paveldėjo ir kažkiek pirko pats (el. b. f. 1, f. l. 37);

16.10. iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų posėdžio 2009-07-17 protokolo Nr. 21 matyti, jog buvo nutarta, kad: i) esamų dokumentų dėl buvusio savininko F. S. turėtos 20 ha žemės Vilniaus r., M. sen., nepakanka nuosavybės teisėms atkurti; ii) esamų dokumentų dėl buvusio savininko F. S. 3,1426 ha žemės Vilniaus rajone, M. seniūnijoje, M. miestelyje pakanka nuosavybės teisėms pakanka atkurti (el. b. f. 1, f. l. 59–60).

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

17. Pareiškėjas J. S. formuluoja teismui reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo (J. S.) seneliui F. S. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė 20 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.

18. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra (juridinį) faktą patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, tačiau tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą. Apylinkės teismas nustatė, jog NŽT 2018-08-30 rašte Nr. 48SD-9208(14.48.104.) nurodė, jog nepakanka dokumentų dėl buvusio savininko F. S. turėtos 20 ha žemės M. mstl., M. sen., Vilniaus r. nuosavybės teisėms atkurti (analogiška išvada padaryta ir VAVA 2009-07-17 protokole Nr. 21). Kadangi institucija, atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą nurodė, jog pareiškėjo pateikti dokumentai nepakankami tam, kad būtų galima atkurti 20 ha ploto žemės, kuri iki nacionalizacijos galimai buvo valdyta pareiškėjo senelio F. S., todėl pareiškėjui pasiūlyta arba rinkti papildomų įrodymų, arba kreiptis į teismą. Kadangi pareiškėjui papildomų įrodymų, kurie įtikintų atsakingą už nuosavybės teisių atkūrimą instituciją, surinkti nepavyko, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą ir aptartą juridinį faktą siekia nustatyti teisminiu keliu.

19. Kasacinio teismo, sprendusio bylas, kuriose buvo įrodinėjamas žemės sklypų valdymo nuosavybės teise priklausymo faktas iki nacionalizacijos, konstatuota (CPK 4 straipsnis), kad (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-272-701/2017, nutarties 20–22 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-535-969/2015):

19.1. tais atvejais, kai turto valdymo nuosavybės teise juridinį faktą prašoma nustatyti siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio nekilnojamojo turto (pvz., žemės) savininko nuosavybės teise iki nusavinimo valdytą turtą, teismas vadovaujasi ne tik CPK nustatytomis bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo taisyklėmis, bet ir specialiosiomis normomis – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais;

19.2. CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sąrašas yra platesnis, nei nustatytas nagrinėjant prašymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis šiomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą. Nagrinėjant bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus;

19.3. šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų (įrodymų) objektyviai negali būti tiek išlikę, tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu;

19.4. (paprastai – apylinkės teismo pastaba) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pripažįstami rašytiniai įrodymai. Visgi, teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12–13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus;

19.5. jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu pareiškėjas nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas pagal sandorio sudarymo metu ir jo (sandorio) sudarymo vietoje galiojusias materialiosios teisės normas, nustatančias tokio sandorio galiojimo sąlygas;

19.6. nedraudžiama žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėti dokumentais, surašytais jau po žemės nacionalizavimo, tačiau būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu (esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados.

20. Apylinkės teismas pastebi, jog nors pareiškėjas J. S. reiškia reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nuosavybės teise pareiškėjo seneliui F. S. priklausė 20 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., tačiau tiek pačiame pareiškime papildomai nurodė, jog pareiškėjo senelis valdė ne 20, o 25 ha žemės, tą patį pakartojo ir teismo posėdžio, vykusio 2023-11-06 metu (tai, kad senelis F. S. valdė apie 25 ha žemės). 25 ha ploto vienetą mini ir M. M. savo 2023-02-09 liudijime (el. b. f. 1, f. l. 36). Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-08-31 pažymoje Nr. R4-373 ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-10-18 pažymoje Nr. R4-2710 pažymėta, kad S. P. valdė 15 ha naudojamos žemės. Nustatyta faktinė aplinkybė rodo, jog byloje egzistuoja skirtingos pozicijos dėl to, kiek gi iš tiesų F. S. turėjo naudojamos žemės, t. y. 15 ha, 20 ha ar net 25 ha.

21. Apylinkės teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateiktais rašytiniais dokumentais, taip pat pareiškėjo bei suinteresuoto asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. Š. žodiniais paaiškinimais, sprendžia, jog pareiškėjai neįrodė aplinkybės, jog pareiškėjo senelis F. S. iki nacionalizacijos (iki 1940-07-22) (žr. ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994-05-27 nutarimą) M. mstl., Vilniaus r., valdė 25 ha ar 20 ha žemės. Apylinkės teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė teismui jokių netiesioginių įrodymų (tuo atveju, jeigu pareiškėjas turėtų pirminius (tiesioginius) įrodymus, labiau tikėtina, teisminis procesas dėl juridinio fakto nustatymo nebūtų pradėtas, kadangi žemės nuosavybės atkūrimo procedūra galimai būtų baigta administracine (neteismine) tvarka), kurių pagrindu teismas galėtų daryti bent tikėtiną išvadą apie F. S. valdytą 25 ha ar 20 ha ploto žemės M. miestelyje. Teismas (pa)siūlė pareiškėjams kreiptis net į užsienio valstybių archyvus (konkrečiau – į Lenkijos Respublikos), tačiau ir Lenkijos Respublikoje esantis Valstybinis archyvas Suvalkuose 2024-05-29 pažymoje nurodė, kad neturi M. valsčiaus nuosavybės dokumentų (el. b. f. 1, f. l. 178–181). Tai reiškia, jog byloje nesurinkta apskritai kokių nors įrodymų, išskyrus žodinius šalių paaiškinimus, apie tai, jog F. S. galimai turėjo 25 ha ar 20 ha ploto žemės valdas M. mstl. Žodiniai paaiškinimai, apylinkės teismo vertinimu, nepakankami nuosavybės teisėms atkurti.

22. Visgi, patikrinus teismui teiktus duomenis nustatyta, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-08-31 pažymoje Nr. R4-373 ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-10-18 pažymoje Nr. R4-2710 pažymėta, kad S. P. valdė 15 ha naudojamos žemės. Teismui pasireikalavus tikslesnių duomenų apie F. S. valdytas žemės sklypo Nr. 159 dalis nustatyta, kad pirminiai duomenys pažymose iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo referuoja į tai, kad F. S. žemės sklype Nr. 159 turėjo ne dalis (kaip nurodyta archyvo 2007-08-31 pažymoje), tačiau dalis žemės sklypo (žr. ir Lietuvos centrinio archyvo 2024-06-18 pažymą Nr. R4-3020) (el. b. f. 1, f. l. 194–196). Teismui patikrinus matematinius skaičiavimus sutiktina su pareiškėjo atstovu, jog laikant, kad F. S. priklausė dalis žemės sklypo Nr. 159, gausime taisyklingą trupmeną ( M. S. dalis + B. dalys + E. dalys + F. S. dalys; + + + = dalys). Tuo atveju, jeigu vadovautis archyvo 2007-08-31 pažyma, kurioje nurodyta, kad F. S. priklausė žemės sklypo Nr. 159 dalys, tuomet, atlikus matematinius skaičiavimus, trūktų dar dalių žemės sklypo Nr. 159 ( M. S. dalis + B. dalys + E. dalys + F. S. dalys; + + + = dalys). Teismas konstatuoja, jog pareiškėjas įrodė, kad F. S. priklausė ne dalys, tačiau dalys žemės sklypo Nr. 159.

23. Teismas pastebi, jog žemės sklypas Nr. 159 buvo 11,6341 ha ploto. Tai reiškia, jog F. S. priklausė 5,98325 ha žemės sklypo Nr. 159 (11,6341 ha X ). Abejose Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymose (tiek 2007 m., tiek 2018 m.) nurodyta, kad F. S. turėjo 8 dešimtines žemės, taip pat žemės sklype Nr. 159 turėjo dalis (5,98325 ha) ir 0,4834 ha žemės sklype Nr. 159. Tikrinant matematinius skaičiavimus matyti, jog:

23.1. 8 dešimtinės lygios 8,74 ha (8 dešimtinės X 1,0925 ha). Tai leidžia atmesti versiją, jog sudėjus 5,98325 ha ir 0,4834 ha (žemės sklypas Nr. 159 ir Nr. 158) gaunamas 8,74 ha (ar apytikslis) žemės sklypo plotas;

23.2. 8 dešimtinės (8,74 ha) + ha žemės sklypo Nr. 159 (5,98325 ha) + 0,4834 ha žemės sklypo Nr. 158 yra lygu 15,20665 ha. Aptartas skaičiavimas patvirtina kitą Lietuvos centrinio valstybės archyvo (tiek 2007 m., tiek 2018 m.) dalį, jog S. P. valdė 15 ha naudojamos žemės;

23.3. visgi, teismas pastebi, jog abi archyvo pažymos (tiek 2007 m., tiek 2018 m.) nurodo tą patį – F. S. po tėvo J. mirties paveldėjo 5 dešimtines (arba 5,475 ha) (5 dešimtinės = 5,475 ha (5 dešimtinės X 1,095 ha)). Tai iš esmės atitinka kitą tų pačių pažymų dalį, jog J. S. įpėdiniui F. S. priklausė dalys bendro 11,6341 ha žemės sklypo Nr. 159, kas sudaro 5,98325 ha.

24. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-08-31, 2018-10-18 pažymose nurodyta, kad F. S. turėjo 3 (tris) žemes. Iš aptartų pažymų galima identifikuoti aptartus žemės vienetus: i) „5 deš. žemės paveldėtos po tėvo“ (teismas nustatė, kad tai atitinka 5,98325 ha žemės sklype Nr. 159); ii) „3 deš. žemės gavo po žmonos“; iii) žemės sklype Nr. 158 turėjo 0,4834 ha. Teismui, atsižvelgus į aplinkybę, jog F. S. turėjo žmoną V. S., gim. (duomenys neskelbtini) (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) (el. b. f. 1, f. l. 20), o pareiškėjui J. S. atkūrus 6,39 ha V. S. turėtos žemės (el. b. f. 2, f. l. 9–13), kilo klausimas dėl to, ar Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-08-31 ir 2018-10-18 pažymose nurodyta „3 deš. žemės gavo po žmonos“ turi būti (ne)įskaičiuojamos į F. S. turėtą žemės sklypo masę. Apylinkės teismo įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė jokių įtikinamų duomenų (rašytinių įrodymų, žodinių / rašytinių paaiškinimų), kurių pagrindu galima būtų spręsti apie tai, jog teismas turėtų įskaičiuoti F. S. 3 dešimtines (3 deš. X 1,0925 ha = 3,2775 ha) į turėtą bendrą žemės ploto kiekį (masę). Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateikęs įrodymus (el. b. f. 2, f. l. 20–97) pakankamai objektyviai sukompromitavo pareiškėjo versiją: F. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), žmona V. S. gimė (duomenys neskelbtini), o mirė – (duomenys neskelbtini) (85 metų amžiaus), kas reiškia, jog nacionalizacijos momentu (1940-07-22) paveldėti negalėjo. Kokiu pagrindu (dovanojimo, pirkimo–pardavimo) F. S. galėjo įgyti 3 dešimtines po žmonos – pareiškėjas duomenų nepateikė, tokių nenustatė ir teismas. Galiausiai, imama domėn, jog pareiškėjui atkurta 6,39 ha V. S. turėtos iki nacionalizacijos žemės, t. y. pakankamai didelis plotas ir nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų apie tai, jog V. S. turėjo 3 dešimtinėmis daugiau žemės, kurias iki 1940-07-22 būtų vienokia ar kitokia forma perleidusi sutuoktiniui F. S..

25. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjo bei suinteresuoto asmens paaiškinimus, taip įvertinęs Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-08-31, 2018-10-18 ir 2024-06-18 pažymose nurodytus duomenis, NTŽ pateiktas Bylas Nr. 1 ir Nr. 2, sprendžia, jog pareiškėjas įrodė, kad F. S. nuosavybės teise valdė 6,46665 ha (5,98325 ha + 0,4834 ha), t. y. 5 dešimtines (arba tiksliau dalis žemės sklypo Nr. 159 (5,98325 ha), kurias paveldėjo po tėvo J. S. mirties) ir 0,4834 ha žemės sklypo Nr. 159, kurį įsigijo iš M. dvaro. Ir nors abejose Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. ir 2018 m. pažymose nurodyta, kad Gyventojas P. S. valdęs 15 ha naudojamos žemės, tačiau, viena vertus, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų F. S. nuosavybės teisę į valdytą 15 ha plotą. Kita vertus, 15 ha plotas iš esmės gaunamas tuomet, jeigu imamas visas F. S. tėvo J. S. žemės sklypo Nr. 159 plotas (11,6341 ha, t. y. 11,6341 ha), prie pastarojo pridedant 3 dešimtinės po žmonos (kurias teismas laiko neįrodytomis (iš teismui teiktų duomenų negalima nustatyti kokiu būdu apskritai F. S. „po žmonos“ gavo 3 dešimtines žemės, o jokių kitų versijų pareiškėjas teismui nekėlė ir neįrodinėjo) ir + 0,4834 m² įgytas iš M. dvaro (11,6341 ha + 3,2775 ha + 0,4834 ha =15,395 ha). Visgi, naudoti (valdyti) 15 ha žemės sklypo (kitaip tariant, faktiškai dirbti), apylinkės teismo vertinimu, netolygu turėti 15 ha žemės sklypo nuosavybės teise. F. S. 15 ha nuosavybės teisė neįrodyta nei tiesioginiais, nei netiesioginiais įrodymais, tačiau skaičiavimai pakankamai tiksliai referuoja į didesnį, nei nustatė NŽT, F. S. nuosavybės teise turėtą žemės sklypo (žemės sklypų) plotą (iš esmės dėl Lietuvos valstybės centrinio archyvo 2007 m. pažymoje padaryto netikslumo vietoje F. S. žemės sklype Nr. 159 priklausiusių (paveldėtų po tėvo mirties) dalių nurodžius tik dalis).

26. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pareiškėjo J. S. pareiškimas pagrįstas iš dalies, todėl nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog F. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,46665 ha (5,98325 ha sklype Nr. 159 ir 0,4834 ha sklype Nr. 158) žemės. Likusi pareiškimo dalis, apylinkės teismo vertinimu, liko neįrodyta ir NŽT pagrįstai sukompromituota. Aiškumo dėlei nurodytina, jog pareiškėjui J. S. jau atkurta 3,1426 ha F. S. turėto iki nacionalizacijos (1940-07-22) žemės sklypo dalis (3,1426 ha iš 6,46665 ha) (el. b. f. 1, f. l. 59–69).

Dėl baigiamųjų klausimų ir procesinės bylos baigties

27. Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Taip pat teismas neįpareigotas tikrinti visų įmanomų aplinkybių versijų. Tais atvejais, kai duomenys neinformatyvūs arba prieštaringi (NŽT nesutiko su pareiškėjo pareiškimu nurodydama kontrargumentus), vadovaujantis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu (tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-02-08 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-9-1075/2024, nutarties 22–30 punktai), pareiškėjas turėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Apylinkės teismas šioje byloje buvo pakankamai aktyvus (rinko įrodymus ir savo iniciatyva, nuolat siūlė pareiškėjui kreiptis į vienus ar kitus archyvus bei pateikti papildomų duomenų), tačiau net ir ypatingosios teisenos bylose įrodinėjimo našta, atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos specifiką, negali būti perkelta teismui. Apylinkės teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.

28. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose sukvestionavo V. S. turėtos žemės atkūrimo procesą. Visgi, aptariamu atveju byla nagrinėjama pagal pareiškime suformuluotas ribas (reikalavimus), todėl teismas kitų institucijų priimtų sprendimų šiame teismo procese nekvestionuoja.

29. Išnagrinėjus pareiškėjo J. S. pareiškimą teismas sprendžia, jog byloje daugiau nebeliko spręstinų klausimų, todėl priimamas sprendimas dėl bylos esmės, t. y. sprendimu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas (kitaip tariant, laikoma įrodyta), kad F. S. iki nacionalizacijos 1940-07-22 valdė 6,46665 ha ploto žemės (5,98325 ha sklype Nr. 159 ir 0,4834 ha sklype Nr. 158) (CPK 185 straipsnis, 448 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 275 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 442–443 straipsniais, 444–448 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti iš dalies pareiškėjo J. S. pareiškime (dok. reg. Nr. CBP-4984/2023) suformuluotą reikalavimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos (iki 1940 m. liepos 22 d.) nuosavybės teise valdė 6,46665 ha (šešis hektarus ir 4,6665 arus) ploto žemės (5,98325 ha sklype Nr. 159 ir 0,4834 ha sklype Nr. 158), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.

Pažymėti, jog juridinis faktas pareiškėjui J. S. nustatytinas tikslu atkurti F. S. nacionalizuotą žemės nuosavybės teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis