- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-537-513/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Rameta“
- Kategorijos
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.12.1Sprendime padarytų rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Rameta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Rameta“ prašė priteisti iš atsakovės 7 972,50 Eur skolą, 718,20 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 8 690,70 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atsiliepimu į ieškinį sutiko, prašė suteikti galimybę ginčą išspręsti taikiai. Nurodė, jog sutinka, kad ji yra skolinga ieškovei ieškinyje nurodytą sumą ir ruošiasi ją sumokėti, tačiau nesutinka, kad reikia teisminiu keliu išieškoti skolą, nes nėra jokios grėsmės, kad atsakovė neatsiskaitys su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Ieškovei iš atsakovės priteista 7 972,50Eur skola, 717,53Eur delspinigių, 8 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (8690,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 696,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir procesinių palūkanų dydžio ir priimti naują sprendimą – sumažinti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas bei sumažinti priteistų procesinių palūkanų dydį iki 6 procentų.
5. Apeliantė nesutinka su ieškovei priteistų 500 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydžiu. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes bei kita. Teigia, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o, sprendžiant klausimą dėl ieškovei iš atsakovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Apeliantės vertinimu, 500 Eur suma advokato pagalbai nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, yra per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, nes byla nėra sudėtinga, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčijama pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė, procesiniam dokumentui parengti panaudotas procesinio dokumento šablonas, atsakovė elgėsi sąžiningai, be to, ieškovė nepateikė patirtų išlaidų skaičiavimo ir pagrindimo.
6. Apeliantė taip pat nurodo, jog skundžiamu sprendimu teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (8 690,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau ieškovė prašė priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodo, jog spręsdamas klausimą dėl procesinių palūkanų teismas nurodė, kad ginčo šalys yra verslo subjektai, todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos, tačiau rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje teismas nurodė, jog priteisiamos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos.
Atsiliepimas
7. Ieškovė AB „Rameta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymi, jog detalizavo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų pobūdį bei dydį ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.
8. Nurodo, jog seniai siuntė atsakovei laiškus prašydama geruoju sumokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovei nepagrįstai ilgai delsiant atsiskaityti, buvo priversta kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kurį atsakovė, pripažindama skolą, galėjo įvykdyti geruoju ir baigti bylą mažiausiomis bylinėjimosi išlaidų sąnaudomis. Tuo tarpu atsakovė pareiškė prieštaravimus nurodydama, kad nesutinka su visais pareikštais reikalavimais, todėl ieškovė, gindama savo teises, turėjo parengti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį ir savo reikalavimus įrodinėti, nors atsakovė vėliau pateiktame atsiliepime į ieškinį reikalavimus dėl skolos pripažino. Mano, kad atsakovė, žinodama apie įsiskolinimą ir jo nesumokėdama, o reikšdama prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, padidino išlaidas, t. y. pačios atsakovės elgesys padidino ieškovės patirtas išlaidas ir toks atsakovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu.
9. Pripažįsta, jog prašė 6 procentų dydžio metinių palūkanų, teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje tokį priteisiamų palūkanų dydį ir nurodė, tačiau rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą, dėl kurio ištaisymo CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka atsakovė galėjo kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą. Mano, jog tai, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą, pareikšdama reikalavimą, dėl kurio tarp šalių net nėra ginčo, rodo, jog atsakovė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką ir apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 3 dalimi, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles.
12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteistos jos patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą, taip pat prašo sumažinti procesinių palūkanų dydį. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, todėl apeliacijos dalykas apibrėžiamas apeliacinio skundo ribomis.
13. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija).
14. Apeliantė, nesutikdama su teismo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, argumentuoja, jog jos nepagrįstai didelės ir, nepaisant to, kad neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
15. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate A. G. Į bylą pateikta 2019 m. rugsėjo 27 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. AG 310, joje nurodyta, jog už teisines paslaugas – pareiškimo dėl teismo įsakymo dėl skolos iš UAB „Rietavo veterinarijos sanitarija“ parengimą – mokėtina 120 Eur suma, 2019 m. spalio 30 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. AG 0321, joje nurodyta, jog už teisines paslaugas – ieškinio dėl skolos iš UAB „Rietavo veterinarijos sanitarija“ parengimą – mokėtina 250 Eur suma, 2019 m. gruodžio 17 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. AG 0344, joje nurodyta, jog už teisines paslaugas – pasiruošimą bylai bei atstovavimą 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje – mokėtina 130 Eur suma. Nurodytų sumų sumokėjimą advokatei patvirtina 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. gruodžio 17 d. mokėjimo pavedimai, t. y. išlaidas ieškovė patyrė realiai.
16. Apeliantė pripažįsta, jog ieškovės advokatei sumokėta suma yra daug mažesnė nei galima priteisti pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės patirtos išlaidos nelaikytinos nepagrįstu ieškovės išlaidavimu, nėra per didelės ar neprotingos, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei per dideles bylinėjimosi išlaidas, atmestini kaip nepagrįsti.
17. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio vertintinas ir atsakovės procesinis elgesys. Atsakovė, žinodama, kad turi įsiskolinimą, jo nesumokėjo, pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas neginčijo, aplinkybių ir priežasčių, kodėl nesumoka pripažintos skolos, nenurodė, tačiau pareiškė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo nenurodydama prieštaravimų pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pačios atsakovės elgesys pripažįstant įsiskolinimą, bet jo laiku nesumokant ir prieštaraujant dėl jo priteisimo būtent ir lėmė ieškovės patirtas išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės procesinis elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Tokią išvadą patvirtina ir atsakovės pateiktas apeliacinis skundas, kuriuo ji ginčija tik priteistų ieškovei išlaidų dydį, bet ne skolą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės teiginiais, jog atsakovė siekia vilkinti neginčijamos skolos mokėjimą.
18. Apeliantei prašant sumažinti priteistų procesinių palūkanų dydį ir ieškovei nurodant, jog prašė priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, jog priteisiamos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos, akivaizdu, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje yra padaryta klaida – rašymo apsirikimas, t. y. nurodyta, jog priteisiamos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos. Rašymo apsirikimas taisytinas (CPK 276 straipsnis), nes tai nekeičia procesinio sprendimo esmės ir tikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Pažymėtina, jog klaidos teismo sprendime ištaisymas nelaikytinas apeliacinio skundo reikalavimų patenkinimu.
19. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
22. Ieškovė prašo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos nurodytos 2020 m. vasario 19 d. sąskaitoje Nr. AG 0368 ir tą pačią dieną mokėjimo pavedimu sumokėtos advokatei. Išlaidos pagrįstos, realios, protingos, daug kartų mažesnės nei nurodytos Rekomendacijose, todėl priteistinos ieškovei iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
ištaisyti rašymo apsirikimą Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje ir ją patikslinti nurodant, kad iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ieškovei akcinei bendrovei „Rameta“ priteistos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (8 690,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. spalio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Rameta“ 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“.