- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- e2A-38-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- V. M., UAB „Rąstinukai Jums“
- Atsakovas
- Compensa Life Vienna Insurance Group SE
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-38-544/2019
teisėja Rima Bražinskienė Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01499-2016-1
2019 m. sausio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rąstinukai Jums“ ir V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1261-545/2017 pagal ieškovų V. M., UAB „Rąstinukai Jums“ ieškinį atsakovei Compensa Life Vienna Insurance Group SE, veikiančiai per Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. M. ir UAB „Rąstinukai Jums“ prašė priteisti iš atsakovės Compensa Life Vienna Insurance Group SE, veikiančios per Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialą, 8 471,39 Eur draudimo išmokos, 304,97 Eur delspinigių, viso – 8 776,36 Eur, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Rąstinukai Jums“ sudarė su atsakove savo darbuotojo V. M. „Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo“ sutartį, kurios pagrindu pasirašė draudimo liudijimą Nr. 803658 100 000 Lt/28 962 Eur dėl papildomo draudimo mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju ir 117 000 Lt/33 885,54 Eur dėl papildomo draudimo traumos dėl nelaimingo atsitikimo atveju. Draudimo laikotarpis – 2012 m. liepos 31 d. – 2046 m. birželio 30 d. 2015 m. rugpjūčio 26 d. Ukmergės r. įvyko autoįvykis, kurio metu V. M. vairuojamas automobilis susidūrė su ant kelio gulinčiu negyvu galviju. Gyvulio savininkui V. K. už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 72.2 punkto reikalavimo nevykdymą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Apie įvykį buvo pranešta atsakovei, kuri 2015 m. rugsėjo 18 d. pranešimu atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad įvykio aplinkybės neatitinka draudimo sutarties sąlygų: draudimo išmoka neva mokama tik tuomet, kai nustatomi kaulų lūžiai, o dėl minkštųjų audinių vientisumo pažeidimo turi būti taikyta imobilizacija. Atlikus radiologinius tyrimus, kaulų lūžių nėra, o dėl traumos taikytas medikamentinis gydymas. Ieškovas, žinodamas, kad iki minėto autoįvykio jis tokio negalavimo, kaip stuburo slankstelių panirimas (posterolistezė), neturėjo, buvo priverstas kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų identifikavimo. 2016 m. kovo 22 d. gavo ekspertų kolegijos (trijų specialistų) pasirašytą Teismo medicinos specialistų konsultacinę išvadą, kurioje konstatuota, kad autoįvykio metu ieškovas patyrė stuburo traumą, dėl ko atsirado trijų stuburo slankstelių pasislinkimas (panirimas) ir eilė kitų negalavimų. Esant paminėtiems nelaimingo atsitikimo padariniams, pagal draudimo liudijimo taisyklių 5.2 punktą turėjo būti sumokėta 25 procentų dydžio nuo draudimo sumos draudimo išmoka, kuri šiuo atveju sudaro 8 471,39 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. apie 23.13 val. Ukmergės r., kelyje (duomenys neskelbtini), įvyko autoįvykis, kurio metu ieškovo V. M. vairuojamas automobilis Mercedes Benz A170, v. n (duomenys neskelbtini) susidūrė su ant kelio gulinčiu negyvu galviju. Nukentėjusysis V. M. dėl patirtos eismo įvykio metu dešinės alkūnės ir stuburo traumos buvo nuvežtas į VšĮ Kėdainių ligoninę. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK gyvulio savininkui V. K. už KET 72.2 punkto reikalavimo pažeidimo nevykdymą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
5. Iš Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo liudijimo Nr. 803658 teismas nustatė, kad draudėjas UAB „Rąstinukai Jums“ apdraudė V. M. garantuotų palūkanų gyvybės draudimu 100 000 Lt/28 962 Eur, papildomai mirties dėl nelaimingo atsitikimo draudimu 100 000 Lt/28 962 Eur, draudimu nuo traumos dėl nelaimingo atsitikimo 117 000 Lt/33 885,54 Eur pagal Papildomo draudimo nuo traumos dėl nelaimingo atsitikimo Taisyklės Nr. 005 (toliau – Taisyklės), galiojusios nuo 2012 m. gegužės 2 d. Draudimo laikotarpis liudijime nurodytas 2012 m. liepos 31 d. – 2046 m. birželio 30 d.
6. Nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. UAB „Rąstinukai Jums“, V. M. kreipėsi į draudiką su prašymu draudimo išmokai gauti, tačiau draudikas/atsakovė 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 4295-15 „Dėl nepatenkinto prašymo draudimo išmokai gauti“ informavo ieškovą, kad įvykio aplinkybės neatitinka draudimo sutarties sąlygų; draudimo išmokos dėl sumušimo nėra numatytos, o mokamos, kai nustatomi kaulų lūžiai, patvirtinti radiologiškai, o tokių atvejų nenustatyta, buvo taikytas medikamentinis gydymas; dėl minkštų audinių vientisumo pažeidimo draudimo išmokos nemokamos, kai buvo taikyta imobilizacija. 2015 m. spalio 13 d. ieškovas V. M. pakartotinai kreipėsi raštu į draudiką/atsakovę, nurodydamas, kad jo eismo įvykio metu patirtą traumą patvirtina du kompiuterinės tomografijos tyrimai – 2015 m. rugpjūčio 31 d. bei 2015 m. spalio 2 d., nurodant L5 slankstelio posterolistezę – paslinkimą net 0,4 mm su nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimu, todėl buvo skirtas gydymas ne tik medikamentais, tačiau ir stuburo imobilizaciją korsetu, todėl prašė peržiūrėti jo pateiktą prašymą išmokai gauti. 2016 m. kovo 2 d. draudikas/atsakovė pateikė ieškovui atsakymą Nr. 1044-16, kuriame nurodė, kad kreipėsi į nepriklausomus specialistus – radiologą ir teismo medicinos specialistą, kurie pateikė Teismo medicinos specialisto 2016 m. sausio 26 d. – 2016 m. vasario 11 d. išvadą Nr. 0023/16, joje nurodydami, kad ieškovo L5 slankstelio posterolistezė yra stuburo degeneracinė patologija, o ne trauminiai stuburo pokyčiai, juosmeninėje stuburo dalyje išsivystė degeneracinio pobūdžio pakitimai (L1, L4, L5 slanksteliai) ir diagnozuota spondilolisteze, spinalinė stenozė, stuburo nestabilumas, tarpslankstelinio disko degeneracija bei spondiloartrozė, kas priskiriama degeneracinėms stuburo ligoms; stuburo traumoms būdingi pakitimai, slankstelių lūžiai, panirimai nenustatyti. Dėl dubens ir dešinės alkūnės sumušimo išmokos taikytinų Taisyklių traumų lentelėje nenumatytos.
7. Pažymėjo, jog ieškovas, nesutikdamas su teismo medicinos gydytojo P. P. išvada Nr. 0023/16, teismo med. eskperto R. L. išvada, kreipėsi į A. G. teismo medicininių tyrimų biurą atlikti teismo medicinos tyrimą tikslu duoti specialistų konsultacinę išvadą dėl V. M. eismo įvykio metu padarytų kūno sužalojimų ir pateikė Teismo medicinos specialisto konsultacinę 2016 m. kovo 22 d. – 2016 m. balandžio 25 d. išvadą Nr. A-KI-275-16. Teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus dėl V. M. patirtų sužalojimų priežasties, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskyrė medicinos ekspertizę, pavesdamas ją atlikti ekspertinei įstaigai Valstybinei teismo medicinos tarnybai.
8. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos duomenis ir ištirtus teisminio nagrinėjimo metu įrodymus, sprendė, kad V. M. L2, L3, L5 stuburo slankstelių retrolistezės susietos ne su autoįvykio pasekmėmis (ūmiais trauminiais pakitimais), o būdingos seniems stuburo juosmeninės dalies degeneraciniams pokyčiams (dėl turimų ligų). Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nes nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo L2, L3, L5 stuburo slankstelių sužalojimų priežastinį ryšį su eismo įvykiu. Pagal Taisyklių Nr. 005 3.1 punktą, draudžiamaisiais įvykiais nelaikomi atsitikimai, o draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, jei apdraustasis patiria kūno sužalojimų dėl įgimtų ar įgytų fizinių trūkumų arba susirgimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovai V. M. ir UAB „Rąstinukai Jums“ nurodo, kad visų trijų slankstelių – L2, L3 ir L5 listezės (retrolistezės, t. y. poslinkis atgal) atsirado tik po autoįvykio, tačiau, nenorėdami tolimesnių ginčų, prašo priteisi draudimo išmoką tik už vieno L5 slankstelio listezę (panirimą). Vadovaujantis Taisyklių Nr. 005 priedo Nr. 1 5.1 punktu, tokia draudimo išmoka sudaro 15 procentų draudimo sumos. Atsižvelgdami į tai, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl draudimo išmokos sumokėjimo už V. M. stuburo slankstelio L5 panirimą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo iš atsakovės priteisti 5 082,83 Eur draudimo išmoką, 182,98 Eur delspinigius už paskutinius 6 mėnesius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad teismas ne tik neatidžiai išanalizavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės medžiagą ir išvadas, kuriose yra nemažai prieštaravimų, tačiau netyrė, neanalizavo ir nepasisakė dėl kitų įrodymų, paneigiančių šios ekspertizės išvadas, nenurodė, kodėl vienais įrodymais pasirėmė, o kitus atmetė.
11. Teigia, jog nepriklausomoje A. G. teismo medicininių tyrimo biuro 2016 m. kovo 22 d. Teismo medicinos konsultacinę išvadoje Nr. A-KI-275-16, ištyrus ieškovo medicininę medžiagą iki autoįvykio ir po jo nustatytus negalavimus, buvo padaryta išvada, kad būtent autoįvykio metu V. M. patyrė stuburo traumą, dėl ko atsirado trijų stuburo slankstelių L2, L3 ir L5 listezės (pasislinkimas, panirimas) ir eilė kitų negalavimų. Esant prieštaringoms ekspertų išvadoms, teismas privalėjo pasisakyti, kodėl pasirėmė ne A. G. biuro, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvada.
12. Mano, jog A. G. biuro išvada yra patikimesnis įrodymas, nes surašyta ir pasirašyta nešališkų kompetentingų med. specialistų, jos išvados nuoseklios, viena kitai neprieštarauja. Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės išvadoje daug viena kitai prieštaraujančių išvadų. Be to, ieškovai teismo posėdžio metu prašė skiriamą ekspertizę pavesti atlikti bet kuriam, tik ne Vilniaus skyriui, kadangi jame dirba ekspertas R. L., kuris jau buvo surašęs specialisto išvadą dėl V. M. tų pačių kūno sužalojimų po autoįvykio atliktame policijos tyrime. Tačiau teismas skyrė ekspertizę atlikti būtent Vilniaus skyriui, kas rodo, jog ji yra šališka ir ja remtis nebuvo pagrindo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė Compensa Life Vienna Insurance Group SE, veikianti per Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialą, prašo apeliacinį skundą atmesti.
14. Nurodo, kad teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visus bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovo V. M. L2, L3 ir L5 slankstelių sužalojimai yra atsiradę dėl lėtinės degeneracinės stuburo ligos ir nėra laikytini eismo įvykio padariniais, todėl priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. A. G. konsultacinė išvada nėra laikytina patikimu įrodymu, kadangi jos atlikimo aplinkybės kelia pagrįstų abejonių išvados objektyvumu/nešališkumu, o ir pats dokumentas pasižymi nenuoseklumu, vidiniais prieštaravimais ir neatitikimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinis skundas atmetamas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės detaliai ir motyvuotai pasisakyta dėl visų apeliantų argumentų, o apeliaciniame skunde faktines pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes apeliantai tik savaip interpretuoja, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikia, pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentams ir motyvams, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį atmesti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, jei yra atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
18. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų tvirtinimu, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 – 185 straipsniai) bei nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
19. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė A. G. biuro konsultacinę išvadą ir vertino ją kartu su kitais bylos įrodymais. Būtent, atsakovė dar 2016 m. kovo 2 d. pateikė apeliantui atsakymą Nr. 1044-16, kuriame nurodė, kad dėl dubens ir dešinės alkūnės sumušimo išmokos taikytinų Taisyklių traumų lentelėje nenumatytos ir kad vadovaujasi Teismo medicinos gydytojo P. P. 2016 m. sausio 26 d. – 2016 m. vasario 11 d. išvada Nr. 0023/16, kurioje nustatyta, jog ieškovo L5 slankstelio posterolistezė yra stuburo degeneracinė patologija, o ne trauminiai stuburo pokyčiai, juosmeninėje stuburo dalyje išsivystė degeneracinio pobūdžio pakitimai (L1, L4, L5 slanksteliai), diagnozuota spondilolisteze, spinalinė stenozė, stuburo nestabilumas, tarpslankstelinio disko degeneracija bei spondiloartrozė, kas priskiriama degeneracinėms stuburo ligoms; stuburo traumoms būdingi pakitimai, slankstelių lūžiai, panirimai nenustatyti. Dėl eismo įvykio metu nukentėjusiojo ieškovo patirtų sužalojimų 2016 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas ir savo išvadą patvirtino teismo ekspertas P. P.. Iš byloje esančio 2015 m. rugpjūčio 31 d. stuburo kompiuterinio tyrimo (toliau – KT), kuris atliktas po traumos, rezultatų nustatyta, kad ieškovo stuburo pakitimai, tame tarpe L5 slankstelio posterolistezė (būklė, kai slankstelių kūnas esti nestabilus, be to, slanksteliai yra pasislinkę vienas kito atžvilgiu), negalėjo būti 2015 m. rugpjūčio 26 d. autoįvykio pasekmė, nes tai yra stuburo degeneracinis pakitimas, kad trauminės patologijos nepastebėta – kaulų lūžių nenustatyta, paravertebraliniai minkštieji audiniai nepakitę. Be to, L5 slankstelio posterolistezė galėjo būti išsivysčiusi iki traumos, nes tai degeneracinė stuburo patologija, o ne trauminiai stuburo pokyčiai. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro asmens sveikatos istorijos duomenų nustatyta, kad radikulitu su skausmo plitimu į kairę koją ieškovo V. M. sirgo jau 2014 m. liepos 21 d. Be to, iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK kriminalinės policijos skyriaus apžiūros 2015 m. lapkričio 12 d. protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. L. išvadoje patvirtino, jog V. M. objektyvių kūno sužalojimų požymių nekonstatuota, gydymasis ilgalaikiai užsitęsė dėl lėtinės stuburo ligos, kuri neturi priežastinio ryšio su eismo įvykiu, ir kurios požymiai jau konstatuoti nuo 2014 metų.
20. Apeliantui, nesutikus su šios nutarties 19 punkte nurodytų įrodymų duomenimis, jis kreipėsi į A. G. teismo medicininių tyrimų biurą, kuris, atlikęs teismo medicinos tyrimą, pateikė Teismo medicinos specialisto konsultacinę 2016 m. kovo 22 d. – 2016 m. balandžio 25 d. išvadą Nr. A-KI-275-16, kurioje nurodyta, kad pagal ieškovo medicininius dokumentus negalima paneigti, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio pasėkoje atsirado šie jo stuburo pakeitimai: a) L2, L3, L5 slankstelių retrolistezės (paslinkimas atgal vienas kito atžvilgiu, b) cirkuliarus L2-L3 disko pasigaubimas ir L5-S1 tarplankstelinio disko 4 mm diametro išvarža, c) dėl to atsirado atitinkama klinikinė simptomatika su skausminiu sindromu, po šio eismo įvykio V. M. gydėsi apie tris mėnesius, patirti kūno sužalojimai priskirtini nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kategorijai; VšĮ Kėdainių ligoninės 2015 m. rugpjūčio 31 d. kompiuterinės tomografijos tyrime Nr. 2876, KMUK Radiologijos klinikos KT 2015 m. spalio 2 d. tyrime Nr. 2857 užfiksuota L5 stuburo slankstelio retrolistezė per 4,6 mm gali būti 2015 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio pasekmė, nes iki šio tyrimo tokie stuburo juosmeninės dalies pakitimai nebuvo užfiksuoti; šiame tyrime užfiksuota L5-S1 diske matoma kairė medialinė protruzija (išvarža) galėjo atsirasti dėl 2015 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio; analogiškai pasisakyta dėl UAB „Affidea Lietuva“ 2015 m. gruodžio 2 d. tyrimo Nr. K41191.
21. Akivaizdu, jog tarp nutarties 19 ir 20 punkte nurodytų įrodymų buvo esminių prieštaravimų dėl ieškovo V. M. patirtų sužalojimų priežasties, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas juos pašalinti, teisėtai ir pagrįstai paskyrė teismo medicinos ekspertizę, pavesdamas ją atlikti ekspertinei įstaigai Valstybinei teismo medicinos tarnybai, taip tinkamai pritaikydamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
22. Pažymėtina, jog skiriant Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizę teismas suteikė bylos šalims teisę siūlyti ekspertų kandidatūras, pagrindžiant ir motyvuojant siūlomų kandidatų tinkamumą, bei teikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą (CPK 212 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnis). 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi teismas ekspertizę pavedė atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, esančiai Vilniuje, o ne Kauno skyriui, motyvuodamas tuo, kad bylos nagrinėjimas vyksta Vilniuje. Bylos šalys nušalinimų ekspertui CPK 65 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose, taip pat CPK 67 straipsnyje numatytais pagrindais nepareiškė, lygiomis dalimis sumokėjo užstatą ekspertinei įstaigai už medicinos ekspertizės atlikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tos aplinkybės, kad medicinos ekspertas R. L. 2015 m. lapkričio 12 d. policijai atliekant ikiteisminį tyrimą pateikė specialisto išvadą ir kad jis dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad kiti trys teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje dirbantys ir teismo ekspertizę atlikę ekspertai buvo šališki. Ekspertizės aktas yra patvirtintas visų ją atlikusių ekspertų parašais, nėra pateikta jokių atskirųjų išvadų, kas sudaro pagrindą manyti, jog ekspertizės išvados atspindi bendrą ir vieningą ekspertų poziciją. Tokiu būdu, priešingai nei teigia apeliantai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus atlikta ekspertizė atitinka visus objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus, jos išvadų tinkamumu ir pakankamumu nėra pagrindo abejoti.
23. Teisėjų kolegijos nuomone, Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės išvadoje padarytos išvados yra argumentuotos, nurodomi šaltiniai (pirminiai medicininiai duomenys), kuriais remtasi ir iš juose nurodytų duomenų visumos padarytos atitinkamos išvados. Būtent: ieškovui V. M. med. kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimuose, atliktuose po eismo įvykio, ūmių trauminių pakitimų bei padarinių, sietinų su minėtu eismo įvykiu, nekonstatuota; 2015 m. rugpjūčio 31 d. VšĮ Kėdainių ligoninės kompiuterinės tomografijos tyrime Nr. 2876 užfiksuota L5 stuburo slankstelio posterolistezė nėra priskiriama ūmiai traumai, sietinai su 2015 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykiu, o būdinga seniems stuburo juosmeninės dalies degeneraciniams pokyčiams, nes 2014 m. liepos 28 d. atliktoje stuburo šoninėje juosmeninėje rentgenogramoje Nr. 4489 matomi L5-S1 analogiški degeneraciniai pakitimai, kurie buvo įvardinti kaip diskozė (slankstelių degeneraciniai pakitimai); stuburo juosmeninės dalies šoninėje rentgenogramoje Nr. 4489, atliktoje 2014 m. liepos 28 d., ir stuburo juosmeninės dalies 2-jų krypčių rentgenogramoje Nr. 2155-2156, atliktoje 2015 m. rugpjūčio 28 d., nustatyti analogiški stuburo slankstelių degeneraciniai pakitimai; stuburo L5-S1 slankstelių pakitimai yra diferencijuotini tarp posterolistezės ir L5 osteofito užpakaliniame slankstelio krašte, kas būdinga degeneraciniams pakitimams; 2015 m. spalio 2 d. KMUK Radiologijos klinikos kompiuterinės tomografijos tyrime Nr. 2857 užfiksuota L5 stuburo slankstelio posterolistezė yra analogiška 2015 m. rugpjūčio 31 d. VšĮ Kėdainių ligoninės kompiuterinės tomografijos tyrime Nr. 2876 užfiksuotai L5 stuburo slankstelio posterolistezei. Tokie faktiniai duomenys patvirtina teismo medicinos ekspertizės išvadas, kad patologinis L5 slankstelio pokytis yra būdingas ir priskirtinas prie lėtinių degeneracinių stuburo slankstelių pakitimų, bet ne ūmiai traumai, sietinai su eismo įvykiu, ir kad L2, L3, L5 stuburo slankstelių retrolistezės nepriskiriamos ūmiai traumai, galimai sąlygotai 2015 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio, nes tai yra trijų stuburo slankstelių iš esmės identiška patologija, priskirtina lėtiniams stuburo juosmeninės dalies degeneraciniams pokyčiams.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma buvo pakankama pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą dėl ieškovo V. M. stuburo slankstelių retrolistezių atsiradimo priežasties, kadangi degeneracinį tokių stuburo pakitimų pobūdį ir priežastinio ryšio su autoįvykiu nebuvimą patvirtino ne tik teismo paskirtos Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės išvada, bet ir teismui pateikti medicininiai dokumentai bei dvi kitos kvalifikuotų specialistų (teismo ekspertų P. P. bei R. L.) išvados. Tuo tarpu byloje nebuvo patikimų ir objektyvių A. G. biuro konsultacinę išvadą patvirtinančių ar papildančių įrodymų. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. G. teismo medicininių tyrimų biuro atliktoje teismo medicinos specialistų konsultacinėje išvadoje dėl V. M. eismo įvykio metu padarytų kūno sužalojimų nėra kategoriškų išvadų, o iš esmės daromos tik prielaidos, kad stuburo pakitimai galėjo atsirasti / negalima paneigti dėl 2015 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio ir pan., be to, neaišku kokie, kada gauti ir kokios apimties medicininiai dokumentai buvo pateikti A. G. biuro specialistų tyrimams.
25. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apelianto sveikatos sutrikimus ir jų kilmę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo V. M. L2, L3, L5 stuburo slankstelių retrolistezės susietos ne su autoįvykio pasekmėmis (ūmiais trauminiais pakitimais), o būdingos seniems stuburo juosmeninės dalies degeneraciniams pokyčiams (dėl turimų ligų). Atitinkamai, remdamasi Taisyklių 3.1 punktu, kuriame numatyta, kad apdraustojo įgimti ar įgyti fiziniai trūkumai arba susirgimai yra nedraudžiamieji įvykiai, atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą neišmokėti draudimo išmokos, o pirmosios instancijos teismas – sprendimą ieškinį atmesti neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei byloje nurodytu pagrindu taikyti.
26. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, vertino surinktus įrodymus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.