- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2-966-516/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00169-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „365 kemperiai“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-654-513/2023 pagal ieškovės J. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „365 kemperiai“ dėl taikos sutarčių, susitarimo dėl komercinių (gamybinių) paslapčių, kitos konfidencialios informacijos apsaugos ir nekonkuravimo, vekselių bei vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento (lot. ab initio) su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „365 kemperiai“ sudarytas 2022 m. sausio 4 d., 2022 m. vasario 2 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2023 m. kovo 20 d. taikos sutartis, 2022 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą dėl komercinių (gamybinių) paslapčių, kitos konfidencialios informacijos apsaugos ir nekonkuravimo Nr. 2022-08-02/01, 2023 m. kovo 21 d. išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), notarės J. Š. išduotą 2023 m. balandžio 13 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ ieškovei J. Ž. 559 253,24 Eur sumą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus vykdymo veiksmus antstolės N. B. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje iš ieškovės J. Ž. turto yra vykdomas išieškojimas atsakovei UAB „365 kemperiai“.
3. Nurodė, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas. Ginčijami sandoriai yra sudaryti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, darius ieškovei neleistiną spaudimą, palaužus ieškovės valią ir grasinimų pagrindu, siekiant sužlugdyti ieškovę, kaip savo konkurentę. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų pasirinkusi neleistiną savo teisių ir interesų gynybos būdą. Ieškovė suformulavo savo reikalavimus aiškiai ir tiksliai. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškinio reikalavimai, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti tenkinami. Teisminio ginčo laikotarpiui nesustabdžius vykdymo veiksmų, kurie atliekami vykdomojoje byloje, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas, t. y. būtų atlikta visa eilė neteisėtų antstolės veiksmų. Tokiu atveju, net ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą (tenkinus ieškinį ir pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais), neteisėti vykdymo veiksmai jau būtų realiai atlikti ir vykdomoji byla galimai būtų visiškai užbaigta. Atstatyti situaciją į pradinę padėtį jau būtų neįmanoma arba labai komplikuota. Kiltų nauji teisminiai ginčai, ieškovei siekiant atgauti vykdomojoje byloje iš ieškovės išieškotas pinigines lėšas. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų išvengta neigiamų pasekmių kilimo, būtų užtikrintas suinteresuotų asmenų interesų balansas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
5. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai prima facie (liet. preliminariai) yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad duomenys dėl pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo nėra pakankami.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą, teismas nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovei patys savaime nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias priemones. Vien ieškinio pateikimas negali suteikti ieškovei pranašumo. Ieškovės argumentai, siekiant išsaugoti esamą situaciją, dabartinę padėtį iki bus išspręstas šioje byloje kilęs ginčas dėl sandorių, prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus, teismo vertinimu, nėra pakankamai pagrįsti. Teismas konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė J. Ž. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovė išdėstė aplinkybes ir teisinius argumentus, kurių visuma patvirtina, kad ginčijami sandoriai sudaryti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, darius ieškovei neleistiną spaudimą, palaužus valią ir grasinant, siekiant sužlugdyti ieškovę kaip konkurentę. Ieškovė pateikė visus turimus įrodymus šiai aplinkybei pagrįsti.
7.2. Nesutinka su teismo argumentu, kad ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovei pranašumo prieš atsakovę. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės grindė ne tiesiog siekiu išsaugoti esamą situaciją, o pateikė konkrečius argumentus, kurie nebuvo įvertinti. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad jeigu vykdomojoje byloje bus atlikti vykdymo veiksmai ir bus realizuotas ieškovės turtas, net ir nuginčijus sandorius ir siekiant šalis sugrąžinti į padėtį iki sandorių sudarymo, tai gali būti komplikuota arba nebeįmanoma. Bendra ginčijamų sandorių suma yra labai didelė (1 295 635,69 Eur), o tai reiškia, kad išieškojus tokią sumą, vėliau gali būti sudėtinga ieškovei ją susigrąžinti.
7.3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus įmanoma nustatyti tikslios ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo sumos, nes antstolei atliekant vykdymo veiksmus suma periodiškai auga.
7.4. Sustabdyti vykdymo veiksmus būtina ir dėl to, kad antstolė siekia išieškojimą nukreipti į ieškovės nuosavybės teise turimas 50 proc. UAB „Campheads“ akcijas. Akcijos gali būti realizuotos arba parduotos tretiesiems asmenims arba perduotos atsakovei (kreditorei).
7.5. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti proporcingumo ir interesų pusiausvyros (teisingumo) principai. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nei atsakovei, nei jokiems kitiems asmenims, nei viešajam interesui nekils neigiamų pasekmių, tik bus įšaldyta esama situacija (užtikrintas status quo).
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „365 kemperiai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, priimti papildomus rašytinius įrodymus (šalių susirašinėjimo medžiagą ir taikos sutartis), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Didžioji dalis ieškovės ginčijamų sandorių – taikos sutarčių – buvo sudaryti ieškovės ir atsakovės dar 2022 metais, todėl ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai priežastiniu ryšiu nesusiję su ieškovės teiginiais dėl 2023 metais neva patirto spaudimo ir grasinimų sudaryti ginčijamus sandorius iš atsakovės pusės. Ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktų įrodymų turinys prima facie nepatvirtina, kad atsakovė, jos vadovė K. B. ar atsakovės akcininkas N. B. būtų taikę ieškovei kokį nors spaudimą, grasinimus arba atlikę bet kokius kitus neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, nulėmusius jos ginčijamų sandorių – taikos sutarčių – pasirašymą. Atsakovės vadovė tik ragindavo ieškovę atsiskaityti pagal ginčijamus sandorius. Teismui buvo pagrindas konstatuoti, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai prima facie nepagrįsti.
8.2. Iš ieškovės ir atsakovės sudarytų visų šešių taikos sutarčių, net keturios taikos sutartys – 2021 m. spalio 16 d., 2022 m. sausio 4 d., 2022 m. vasario 2 d. ir 2022 m. gegužės 25 d. – ieškovės buvo visiškai įvykdytos, įskaitant ir ieškovės patikslintu ieškiniu ginčijamas dvi taikos sutartis – 2022 m. sausio 4 d. ir 2022 m. vasario 2 d. Negana to, 2021 m. spalio 16 d. taikos sutartis ieškovės buvo pradėta vykdyti dar iki taikos sutarties pasirašymo. Kartu su šiuo atsiliepimu teikia šalių susirašinėjimo medžiagą, kuri patvirtina, kad ieškovė pati prašė, jog atsakovė nesikreiptų į teisėsaugos institucijas dėl jos vagystės iš atsakovės ir nurodė, kad atlygins visą padarytą žalą.
8.3. Ieškovė sandorius pradėjo ginčyti tik po to, kai 2023 metų balandžio mėnesį pagal ieškovės išduotą vekselį buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Iki to laiko ieškovė vykdė ginčijamus sandorius ir nereiškė atsakovei pretenzijų, reikalavimų ar skundų. Nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, laikytina, kad ieškovė neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, jog kyla grėsmė, kad ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Kita vertus, ieškovė išsaugotų teisinę galimybę ginti savo interesus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.
8.4. Nesutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neįmanoma nustatyti tikslios ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo sumos. Vykdomosios bylos sustabdymas neturi jokios teisinės reikšmės restitucijos taikymui ir jos sumos dydžiui. Tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį ir taikius restituciją, visos išieškotos sumos būtų priteistos ieškovei, todėl šioje dalyje reikalavimų tikslinimas nėra reikalingas, kaip ieškovė nurodo savo atskirajame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl rašytinių įrodymų priėmimo
10. Atsakovė UAB „365 kemperiai“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priimti papildomus rašytinius įrodymus, t. y. šalių susirašinėjimo medžiagą, atsakovės teigimu, patvirtinančią, kad ieškovė pati prašė atsakovės nesikreipti į teisėsaugos institucijas dėl vagystės, žadėdama atlyginti padarytą žalą, ir 2021 m. spalio 16 d., 2022 m. sausio 4 d., 2022 m. vasario 2 d., 2022 m. gegužės 25 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d. bei 2023 m. kovo 20 d. taikos sutartis.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, nusprendžia, kad šie įrodymai neturės jokios įtakos šalių ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo teisingam išsprendimui. Be to, pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, nagrinėjamu atveju – taikos sutarčių ir šalių susirašinėjimo, iš esmės nesprendžia, ar iš tiesų ieškovei buvo daromas spaudimas sudaryti ginčo sandorius, grasinama ir pan. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
15. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020).
16. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai prima facie nepagrįsti. Nors, apeliantės teigimu, skundžiamoje nutartyje nėra padarytos konkrečios išvados, ar egzistuoja pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau pažymėtina, kad ši sąlyga buvo įvertinta, teismui aiškiai ir konkrečiai pasakant, kad duomenys dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo yra pakankami. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl plačiau dėl šios sąlygos nepasisako ir toliau vertina antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimą.
17. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1369-236/2018; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1190-553/2022 ir kt.).
18. Nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (grėsmės) egzistavimą apeliantės iš esmės grindė tuo, kad jeigu vykdomojoje byloje bus atlikti vykdymo veiksmai ir bus realizuotas ieškovės turtas, net ir nuginčijus sandorius ir siekiant šalis sugrąžinti į padėtį, buvusią iki sandorių sudarymo, tai gali būti komplikuota arba nebeįmanoma, nes ginčijamų sandorių sumą yra labai didelė (1 295 635,69 Eur), o tai reiškia, kad išieškojus tokią sumą, vėliau gali būti sudėtinga ieškovei ją susigrąžinti.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš teisų egzistuoja reali teismo sprendimo neįvykdymo rizika, t. y. kad nesustabdžius vykdymo veiksmų ir esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, restitucijos taikymas būtų arba labai komplikuotas, arba išvis neįmanomas. Paminėti apeliantės argumentai iš esmės yra grindžiami ne konkrečiais įrodymais, kuriuos ji, įrodinėdama grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, turėtų pateikti, o tik spėjimais ir deklaratyviais teiginiais. Kitaip tariant, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad, esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, vykdymo atgręžimas būtų neįmanomas ir kad ieškovė nebegalėtų susigrąžinti iš atsakovės ginčijamų sandorių pagrindu išieškotos sumos. Taigi nagrinėjamu atveju neįrodyta nei teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, nei atsakovės nesąžiningumas, grąžinant ieškovei išieškotas sumas palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta antra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga, todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.