Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui M. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad iš atsakovo dukrai priteistas išlaikymas 57,83 Eur (200 Lt) šiai dienai yra per mažas, kad būtų pilnai patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai. Įstatymai numato, kad priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas, kai pasikeičia tam tikros aplinkybės. Ar tos aplinkybės yra pakitusios, sunku pasakyti, nes byloje nėra pateiktų duomenų iš banko, yra tik rašytiniai parodymai. Iš esmės su ieškiniu dėl išlaikymo didinimo pritaria, tačiau dėl konkretaus išlaikymo dydžio palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktos gimimo liudijimo kopijos matyti, kad ieškovė ir atsakovas turi dukrą K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1048-874/2010 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai K. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė prašo priteisti nepilnametei dukrai padidintą išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Būtinybę padidinti išlaikymo dukrai dydį ieškovė motyvuoja iš esmės pasikeitusia šalių turtine padėtimi ir ypatingai padidėjusiais dukros poreikiais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ir/arba atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Taigi, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

Ieškovė dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo į teismą kreipėsi praėjus 9 metams po teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai, priėmimo. Būtinybę padidinti išlaikymo dukrai dydį ieškovė motyvuoja iš esmės pasikeitusia šalių turtine padėtimi. Aišku, kad per 9 metų laikotarpį šalių turtinės padėtys turėjo pasikeisti, tačiau ieškovė ieškinyje nedetalizuoja, kaip pasikeitė jos ir atsakovo turtinė padėtis nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas. Nustatant išlaikymo dydį, ieškovė prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovas dirba, gauna darbines pajamas, neturi kitų išlaikytinių, neturi sveikatos problemų, todėl manytina, kad yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Nuo to laiko, kai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, jo turtinė padėtis yra pasikeitusi, pajamos padidėjusios.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat, į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat, reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertinant ieškovės finansinę padėtį iš VSDFV išrašo apie ieškovės darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš VSDFV už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 24 d. nustatyta, kad per šį laikotarpį ieškovė Iš VSDFV Utenos skyriaus gavo – nuo 2012-08-29 iki 2013-02-27 499,70 Lt, nuo 2013-01-01 iki 2013-01-31 – 518,21 Lt, o nuo 2013-02-01 iki 2013-02-27 – 499,7 Lt, daugiau duomenų apie ieškovės darbovietes ir gaunamas išmokas Lietuvos Respublikoje nėra. Iš ieškovės teismui pateiktų 2019 m. spalio 6 d. ir 2019 m. spalio 13 d. išrašų apie gaunamą darbo užmokestį matyti, kad ieškovė dirba kompanijoje (duomenys neskelbtini) ir už 27 bei 28 mokestinį laikotarpį jai buvo išmokėtas grynasis darbo užmokestis 284,03 Didžiosios Britanijos svarų ir 266,94 Didžiosios Britanijos svarų. Tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų kiek laiko ji dirba kompanijoje (duomenys neskelbtini), koks vidutiniškai jos gaunamas mėnesio darbo užmokestis, ar ji šiuo metu vis dar dirba ir pan. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikoje nėra registruoto nekilnojamojo turto ieškovės vardu. Teismo žiniomis, kitų išlaikytinių ieškovė neturi, nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovė nesenai susilaukė naujagimio. Taigi, įvertinus visus duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis nuo teismo sprendimo momento pasikeitė, ji pradėjo dirbti ir gauna pastovias pajamas.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį iš VSDFV išrašo apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš VSDFV nustatyta, kad atsakovas nuo 2011-05-23 iki 2011-09-08 dirbo UAB „A.“, per tą laikotarpį gavo 1224,31 Lt darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių; nuo 2012-02-15 iki 2012-04-04 dirbo UAB „R. T.“, per tą laikotarpį gavo 4262,05 Lt darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių; nuo 2014-09-02 iki 2014-05-09 dirbo R. J. įmonėje ir per tą laikotarpį gavo 191,58 Lt darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių; nuo 2015-03-23 iki 2015-05-11 siųstas Užimtumo tarnybos mokėsi UAB „T. P.“, per šį laikotarpį jam buvo išmokėti 493,55 Eur; nuo 2015-05-12 iki 2015-06-17 siųstas Užimtumo tarnybos dirbo UAB „T. G.“ ir per šį laikotarpį jam buvo išmokėti 363,55 Eur; nuo 2015-07-20 iki 2015-08-14 dirbo UAB „T. O.“ ir per šį laikotarpį jam buvo išmokėtas 323,44 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių; nuo 2016-03-07 iki 2017-05-26 dirbo R. J. įmonėje ir per šį laikotarpį jam buvo išmokėtas 4487,55 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių; nuo 2016-09-15 iki 2016-11-11 iš VSDFV gavo 728,62 Eur; nuo 2017-06-02 iki 2018-09-06 dirbo UAB „R.“ ir per šį laikotarpį jam buvo išmokėtas 7586,74 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių; nuo 2018-08-25 iki 2018-08-30 iš VSDFV gavo 63,20 Eur; nuo 2018-09-03 iki 2019-08-30 dirbo A. B. IĮ ir per šį laikotarpį jam buvo išmokėtas 6104,24 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių; nuo 2018-11-29 iki 2018-11-30 ir nuo 2019-01-24 iki 2019-01-29 iš VSDFV jam buvo išmokėti 115,58 Eur; nuo 2019-08-12 iki 2019-10-31 dirbo MB „S.“ ir per šį laikotarpį jam buvo išmokėtas 1763,56 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių; nuo 2019-10-25 iki 2019-10-31 iš VSDFV buvo išmokėti 112,62 Eur. Atsakovo teigimu, jis buvo išvykęs dirbti į užsienį. Šiuo metu atsakovas niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jis neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje. Iš atsakovo kartu su atsiliepimu pateikto 2019 m. rugsėjo 5 d. antstolio Arturo Bložės patvarkymo dėl skolos išieškojimo nustatyta, kad iš atsakovo priverstinai vykdomas 4655,50 Eur skolos išieškojimas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos apsaugos ir darbo ministerijos naudai. Pačio atsakovo teigimu, jis su Vaikų išlaikymo fondu yra sudaręs susitarimą, pagal kurį 4000 Eur įsiskolinimą fondui jis įsipareigojo sumokėti per trijų metų laikotarpį. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, taip pat, jis neturi kitų išlaikytinių.

Byloje surinkti duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis, palyginus su išlaikymo šalių vaikui nustatymo momentu, pagerėjo, ji išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, ten įsidarbino, jos mėnesinis darbo užmokestis yra apie 1000 Didžiosios Britanijos svarų. Atsakovo turtinė padėtis taip pat pagerėjo, nes išlaikymo priteisimo metu jis niekur nedirbo, o per 9 metų laikotarpį atsakovas daugmaž visą laiką dirbo, gavo darbo užmokestį, nors jis šiuo metu ir nedirba (su atsakovu darbo sutartis buvo nutraukta bylos nagrinėjimo metu, jo pačio teigimu, dėl nekokybiško darbo), tačiau yra jaunas ir darbingas asmuo, galintis rasti gerai apmokamą darbą. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytą pagerėjusią ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d., kuomet iš atsakovo dukros išlaikymui buvo priteistas išlaikymas, praėjo 9 metai, šalių dukrai šiuo metu yra 10 metų, ji lanko mokyklą, akivaizdu, kad mergaitės poreikiai yra pasikeitę, o ir priteisto išlaikymo – 57,92 Eur, akivaizdžiai negali pakakti bent minimalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, vadinasi, yra pagrindas priteistą išlaikymą padidinti.

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, įstatyme taip pat nedetalizuoti vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties kriterijai, tačiau jie yra nuosekliai išplėtoti teismų praktikoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad būtinosioms sąlygoms sudaryti kas mėnesį jai yra reikalinga 600 eurų suma – 60 Eur maistui, 25 Eur mokyklos pietums kas mėnesį, 50 Eur aprangai, 60 Eur mokyklos aprangai, 200 Eur būstui, 30 Eur sveikatai, 20 Eur mokslui, 75 Eur poilsiui, 80 Eur laisvalaikiui ir kitam ugdymui. Tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių dukros poreikius įrodančių dokumentų, kas verčia teismą abejoti poreikiams būtinų sumų pagrįstumu. Teismas mano, kad pagrįstos ieškovės išlaidos nepilnametės dukros maistui (60 Eur +25 Eur), aprangai (50 Eur), sveikatai (30 Eur). Tačiau ieškovė nedetalizuoja, nepateikia jokių argumentų, įrodymų, kodėl dukrai kas mėnesį reikia 60 Eur mokyklos aprangai, ar tikrai kiekvieną mėnesį dukrai reikia pirkti mokyklinę uniformą, už 60 Eur, be to, juk vaikams būna vasaros atostogos, kurių metu vaikai 1-3 mėnesius neina į mokyklą. Taip pat, ieškovė nedetalizuoja, nepateikia jokių įrodymų kas patenka į 200 Eur būstui – ar tai dalis nuomos mokesčio, komunaliniai mokesčiai ir pan., be to, ieškovė net nenurodo, koks yra jos šeimos narių, besinaudojančiu tuo pačiu būstu, kaip ir ieškovė su dukra, skaičius. Taip pat, abejonių kelia ieškovės nurodytos išlaidos dukros poilsiui (75 Eur), laisvalaikiui ir kitam ugdymui (80 Eur), kuo dukros poilsis skiriasi nuo dukros laisvalaikio, kaip dukra poilsiauja, ką ji veikia laisvalaikio metu, kokiu kitu ugdymu ji užsiima. Visos šios teismo nustatytos aplinkybės verčia teismą suabejoti ieškovės dukros išlaikymui patiriamų išlaidų pagrįstumu. Tačiau faktas, kad nuo 2010 metų, kuomet iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas šalių dukros išlaikymui, iki šio momento šalių dukros poreikiai išaugo, o be to, priteisto išlaikymo – 57,92 Eur, vargiai pakanka bent minimaliems, patiems būtiniausiems nepilnamečio poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodyti šalių dukros mėnesio poreikiai, t. y. 600 Eur, yra per dideli, nepagrįsti ir neįrodyti, teismo manymu, šalių nepilnametės dukros poreikiai per mėnesį yra apie 465 Eur, tai būtų po 232,5 Eur iš ieškovės ir atsakovo.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu iš dalies, t. y. sutinka dukros išlaikymui teikti 90 Eur per mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis, jo manymu, 180 Eur per mėnesį pilnai pakanka dukrai išlaikyti, be to, šiuo metu jis niekur nedirba, todėl didesnio išlaikymo dukrai negali teikti. Tačiau, nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.

Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 607 Eur. Pusė minėtos minimalios algos yra 303,50 Eur. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Nors atsakovas šiuo metu ir nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau jis nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą, be to, atsakovo ir MB „Statau“ darbiniai santykiai buvo nutraukti bylos nagrinėjimo metu, pasak atsakovo, dėl jo nekokybiško darbo, vadinasi dėl pačio atsakovo kaltės. Atsakovas yra visiškai darbingas, jauno amžiaus asmuo, turintis realias galimybes gauti didesnes nei 607 Eur dydžio mėnesio pajamas.

Šios bylos specifika ta, kad vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas aplinkybės, kad vaikas su motina gyvena užsienio valstybėje, kurioje kainos aukštesnės, nei Lietuvoje. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, greta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties), atsižvelgtina į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienio valstybėje.

Tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius. Šis kriterijus dažniausiai sutampa su tėvų turtinės padėties kriterijumi, nes gyvendamas ir dirbdamas aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai gauna didesnes tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias pajamas, todėl daugiau lėšų gali skirti vaikui išlaikyti, nei Lietuvoje likęs vienas iš tėvų. Taigi tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, nes likęs gyventi Lietuvoje ir privalantis teikti išlaikymą vaikui tėvas (motina) gali neturėti tokių nuolatinių pajamų, kurios teiktų galimybę atlyginti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Nagrinėjamos bylos atveju, minėta, ieškovės iniciatyva, atsakovui nepritariant, jų vaikas išvyko gyventi iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis, nei Lietuvoje, todėl, teismo vertinimu, ieškovė turi ir prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant šalių dukros poreikius. Kadangi byloje nustatyti šalių vaiko poreikiai jam gyvenant Lietuvoje galėtų būti tenkinami tėvams patiriant mažesnes išlaidas nei vaikui gyvenant Jungtinėje Karalystėje, tai atsakovas, gaunantis pajamas Lietuvoje, neturi pareigos prisiimti visų šių išlaidų, nes vaikas išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę ieškovės iniciatyva, todėl, minėta, ji ir turi prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Tai reiškia, kad šioje byloje yra pagrindas konstatuoti ieškovės pareigą teikti didesnį išlaikymą vaikui tenkinant jo poreikius, nei atsakovui. Ieškovė suteikia šalių dukrai būstą, tačiau, teismo vertinimu, ir šių išlaidų apimtis yra nulemta to fakto, kad ieškovė savo sprendimu, be atsakovo pritarimo, išvyko su dukra gyventi į Jungtinę Karalystę.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, ieškovės ir atsakovo turtinės padėtys, palyginus su išlaikymo šalių vaikui nustatymo momentu, pagerėjo, ieškovė, jos teismui pateiktais duomenimis, išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur įsidarbino, o jos mėnesio darbo užmokestis yra apie 1000 Didžiosios Britanijos svarų, atsakovas, nors šiuo metu ir nedirba, tačiau bemaž visą laiką dirbo, gavo pastovias darbines pajamas, be to, yra jaunas ir darbingas asmuo, galintis susirasti gerai apmokamą darbą. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas koks nors sveikatos sutrikimas, dėl kurio jis negalėtų įsidarbinti ir dirbti. Teismo nuomone, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui gali būti padidintas iki 180 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, ir tuo iš esmės nebūtų pažeisti atsakovo, esančio darbingo amžiaus, turtiniai interesai. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra, nes iš bylos aplinkybių matyti esminis vaiko poreikių išaugimas, lyginant su 2010 metais, kai dukra Keitė buvo vos vienerių metų amžiaus, nes mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, papildomo ugdymo būrelius ir pan. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat, atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti pačius būtiniausius nepilnametės K. K. poreikius. Teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su atsakovo siūlomu 90 Eur dydžio išlaikymu, kadangi tokio dydžio išlaikymas nebūtų pakankamas minimalių šalių dukros K. K. poreikių tenkinimui.

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).

Tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant juos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų. CPK 96 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į šį įstatyminį reguliavimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje byloje nespręstinas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo, vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1048-874/2010 iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnametei dukrai K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai 2009 m. rugpjūčio 22 d., išlaikymą po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 25 d., iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitoje reikalavimo dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Joniškio rūmus.