- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- AN2-82-875/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01172-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Pareiškėjas
- J. Č.
- Kategorijos
- 3.1.2Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams (ANK 73 str.)
- 18.9Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas (ANK 489 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos J. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos J. Č. 2018 m. gruodžio 17 d. skundas. Ta pačia nutartimi A. Č. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos – 210 € pripažintos proceso išlaidomis ir A. Č. naudai iš J. Č. priteista 210 € proceso išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėja J. Č. 2018 m. lapkričio 19 d. pranešimu (medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į teisėsaugos institucijas nurodydama, kad (buvęs sutuoktinis) A. Č. 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių centro poliklinikoje pažeidė viešąją tvarką ir panaudojo tėvo valdžią priešingai jų sūnaus A. Č. interesams.
2. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėjas A. R. 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nesant šio nusižengimo požymių (ROIK (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad A. Č. įvykio metu nesiekė pažeisti viešąją tvarką; nenustatytas A. Č. siekis rodyti sūnui blogą elgesio pavyzdį.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja J. Č. 2018 m. gruodžio 17 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama panaikinti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėjo A. R. 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjos J. Č. skundas atmestas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu pareiškėja J. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
5.1. Skunde nesutinka su apylinkės teismo pozicija dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių nebuvimo A. Č. veiksmuose. Nurodo, kad kiekvienam žmogui gyvenime neišvengiamai susiklosto situacijos, kai jis nėra patenkintas tuo kas vyksta. Manytina, jog būtent taip nutiko ir A. Č., kai A. Č. neturint mokinio pažymėjimo, jam teko vežioti vaiką atidėjus savo asmeninius darbus, tačiau tai dar nereiškia, jog jis turi teisę ūmiai reaguoti į jam nepalankius įvykius ir sutrukdyti daugelio žmonių normalų darbą, juos šokiruoti, priversti stebėtis ir išgąsdinti. Mano, jog būdamas suaugęs ir sveikas žmogus A. Č. tiesiog negalėjo nesuprasti, jog skambinėdamas jos darbdaviui, trukdydamas dirbti sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams, trukdydamas policijos pareigūnus, užsipuldamas ją jos darbo vietoje, nutraukdamas jos darbą su pacientais, šūkaudamas koridoriuose, braudamasis į jos darbo kabinetą ir t. t., jis elgiasi neadekvačiai, neprotingai ir tai automatiškai sukelia neigiamas pasekmes, nors jis pats tokio tikslo ir neturi. Juo labiau, kad ir A. Č. elgesį stebėję įvykio liudininkai jo poelgius įvertino kaip netinkamus, drausmino jį. Laikosi pozicijos, jog šiuo atveju teismas turėjo ieškoti ne ryšio tarp A. Č. elgesio ir jo siekio, bet spręsti, ar A. Č. galėjo objektyviai suvokti bei numatyti tokio savo elgesio sukeliamas pasekmes.
5.2. Nurodo, kad nesutinka su teismo pozicija ir dėl ANK 73 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, nes bylos nagrinėjimo metu nesakė, kad būtent A. Č. primokė vaiką impulsyviai elgtis, t. y. trankyti duris, rėkauti, ginčytis, ką teismas įvardino kaip neadekvatų elgesį. Išsakė poziciją, jog vaiko tėvas A. Č. išaiškino vaikui, kad galima ignoruoti vaiko ir motinos susitarimus, kad galima neklausyti motinos nurodymų, dėl ko, vaikas tiesiog buvo pakurstytas sukelti konfliktą ir jo metu susipykti su mama. Reikšmingu laiko ir tai, jog A. Č. telefonu su vaiko teisių apsaugos specialistais bendravo prie sūnaus, kuris aiškiai girdėjo tėvo poziciją bei argumentus. O be to, argi protingas tėvas gali savo sūnui išsakyti tokius teiginius, kurie buvo užfiksuoti A. Č. teismui pateiktame telefoninio pokalbio garso įraše, t. y. „... kas čia per nesąmonės“, „... mums reikia pažymėjimo“, „... man neįdomu ką mama sako“, „...vaiko teisių pažeidimas, reikia kreiptis į vaiko teises“, ir t. t., todėl yra įsitikinusi, jog skatindamas nesilaikyti susitarimo su motina, neklausyti motinos, negerbti motinos ir, skatindamas vaiką skųsti savo motiną vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl akivaizdžiai neegzistuojančių pažeidimų, A. Č. įvykdė ANK 73 straipsnyje numatytą nusižengimą.
Atsiliepimas
6. A. Č. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo J. Č. skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartį nepakeistą.
6.1. Nurodo, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų veiksmų administracinėn atsakomybėn galimai traukiamas asmuo išvis neatliko, o likusios dalies veiksmų negalima laikyti viešosios tvarkos sutrikdymo objektyviosios pusės požymiais.
6.2. Pažymi, kad skambinimas apeliantės vadovei tikslu gauti leidimą administracinėn atsakomybėn galimai traukiamam asmeniui bendrauti su apeliante asmeniniu klausimu jos darbo metu, bendravimas su apeliantės bendradarbiais, policijos pareigūnų kvietimas, negali būti laikoma viešosios tvarkos pažeidimu. Apeliantė apeliaciniame skunde cituoja išimtinai jai palankias liudytojų parodymų administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-135-882/2018 ištraukas, sąmoningai nutylėdama kitus, apeliantei nenaudingus liudytojų parodymus.
6.3. Taip pat nurodo, kad iš apeliantės pozicijos šioje byloje akivaizdu, kad jai nei vaiko interesai, nei Vaiko teisių apsaugos specialistų siūlymai ir rekomendacijos yra nesvarbūs, ji nesiekia jokių susitarimų su vaiku, o jam primeta savo nuomonę. Vaiko A. Č. elgesys, emocinė būsena - impulsyvumas - yra apeliantės nusikalstamos veikos padarinys ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09795-18, kur atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė (A. Č. konstatavo psichikos sutrikimą - kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (F93.8), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra atsiradęs dėl apeliantės veiksmų (fizinio ir emocinio smurto), trikdantis jo kasdieninį funkcionavimą bei adaptaciją). Taigi, nepilnamečio A. Č. elgesys, bendravimo su apeliante ypatumai yra nulemti ne administracinėn atsakomybėn galimai traukiamo asmens veiksmų, o apeliantės atliktų nusikalstamų veiksmų nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
7. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK atsiliepimu prašo J. Č. skundo netenkinti ir 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartį, palikti nepakeistus. Nurodo, kad yra sprendžiami asmeniniai santykiai, kurie nėra nukreipti į tyčinį viešosios tvarkos pažeidimą, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. A. Č. nenumanė, jog savo elgesiu pažeis viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Jis ėmėsi priemonių to išvengti. Nepavykus susitarti su J. Č. kreipėsi į poliklinikos vadovą ir į policiją. Taip pat nėra nustatyta A. Č. siekio ir duomenų rodyti blogą savo sūnui elgesio pavyzdį, kurio sūnus siektų ir neklausytų mamos ar neadekvačiai elgtis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Apeliaciniame skunde pareiškėja J. Č. nesutinka su apylinkės teismo nutartyje nurodytų ANK 481 straipsnio 1 dalies ir 73 straipsnio 1 dalies nuostatų netaikymu A. Č. atžvilgiu, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
9. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
11. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
12. Pagal byloje esamas aplinkybes nenustatyta, kad įvykio dieną A. Č. būtų naudojęs necenzūrinio pobūdžio žodžius J. Č. ar kitų asmenų atžvilgiu, nekėlė pavojaus kitų žmonių saugumui, bei nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, o tokie jo veiksmai viešojoje vietoje prieš J. Č., su kuria juos sieja buvę santuokiniai ryšiai, bei šiuo metu vaikų auklėjimas, t. y., asmeniniai pobūdžio santykiai, nepripažįstami kaip atitinkantys veiksmus, už kurių padarymą atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, ir laikytini privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktu. Skunde akcentuojama, kad dėl A. Č. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, tačiau aukštesnės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo nutartyje nurodytiems argumentams pažymi, kad iš turimų duomenų A. Č. veiksmai neperžengė moralės ir teisės normomis apibrėžtas bendravimo ribas. Pažymėtina, kad A. Č. reiškiamas nepasitenkinimas dėl vaikui negrąžinamo moksleivio pažymėjimo nėra toleruotinas J. Č. darbo vietoje, tačiau jo veiksmai nesudaro pagrindo ir nėra tiek pavojingi, kad sukeltų teisines pasekmes pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta S. N. (J. Č. darbovietės vedėja) A. Č. veiksmai sukėlė sumaištį, kitų darbuotojų darbas buvo sutrikdytas, nes pamatė policiją ir tai buvo nemalonu, tačiau gydymo procesas nenutrūko (b. l. 72). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, A. Č. pas J. Č. ėjo paragintas vaikų teisių specialistės bei gavęs J. Č. darbovietės vedėjos sutikimą, kas taip pat, neduoda pagrindo spręsti dėl A. Č. tyčios pažeisti viešąją tvarką ir rimtį. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad A. Č. būtų agresyviai elgęsis J. Č. ar kitų asmenų atžvilgiu, o jo veiksmuose buvo asmeninio, ilgą laiko trunkančių nesutarimų aiškinimosi pasekmė. Juo labiau, kad jo paties buvo iškviesta policijos pagalba ir į įvykio į vietą atvykę pareigūnai nenustatė viešosios tvarkos pažeidimo (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-135-882/2018 duomenys).
13. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios samprata aiškinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje - tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.
14. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).
15. Taigi aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad A. Č. veiksmuose nenustatyta ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Svarbu pažymėti tai, kad iš bylos duomenų matyti, kad vykstant konfliktui tarp A. Č. ir J. Č., vaiko A. Č. nebuvo, dėl ko ir nebuvo pažeisti vaiko interesai. Vertinti paties vaiko veiksmų, kaip nurodė pati mama, kad sūnus trenkė durimis, rėkė, kaip tėvo A. Č. mokymus vaiką elgtis netinkamai, byloje nėra duomenų, todėl negali būti sprendžiamas ir klausimas dėl A. Č. neteisėtų veiksmų pagal ANK 73 straipsnio nuostatas.
16. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių. Susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, aukštesnysis teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pagal J. Č. skundą pagrįstai buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačius A. Č. veikoje ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
17. Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaip pagrįstai nurodyta apylinkės teismo nutartyje, objektyvių įrodymų, kad tėvas A. Č. naudojo tėvo pareigas priešingai vaiko interesams, šiuo atveju nustatinėdamas vaiką A. Č. prieš mamą J. Č., nenustatyta. Apklausęs liudytojus ir ištyręs rašytinę medžiagą bei atsižvelgęs į susidariusios situacijos aplinkybių visumą, apylinkės teismas taip pat pagrįstai padarė išvadą, kad iš esamų duomenų nenustatyta A. Č. veiksmuose ANK 73 straipsnio 1 dalies požymių.
18. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareigūnai, tyrę administracinio nusižengimo bylą ir apylinkės teismas, vertindami byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikę įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinę netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinę įrodymų visumos. Kaip tik, iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad jo sprendime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Pareiškėjos J. Č. apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia apylinkės teismo išvadų šiuo klausimu, todėl apylinkės teismo nutartį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir J. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.