Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-280-1199/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-09-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-12-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-09-25
Bylos Nr.
1-280-1199/2025
Teisminio proceso Nr.
1-02-4-00080-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
A. A.
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-280-1199/2025Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00080-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.22.3.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 25 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,sekretoriaujant Donatai Kojytei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,kaltinamajam A. A. (A. A.), jo gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei,vertėjoms Oliai Lebed, Viktorijai Mikelevič,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A. (A. A.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis OOO (duomenys neskelbtini) vadybininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253² straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno strategines prekes, t. y. 2024 m. birželio 8 d., apie 17.15 val., vykdamas lengvuoju automobiliu „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį adresu Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus raj. sav., nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, minėto automobilio bagažinėje, juodos spalvos maišuose gabeno: 21 vnt. rankenų ginklui (su apkabomis); 5 vnt. reguliuojamų sulenkiamų buožių automatiniams ginklams; 9 vnt. taktinių buožių su reguliuojama pagalvėle; 18 vnt. apsodų šautuvams (9 komplektai po 2 vnt.); 22 vnt. reilų skirtų tvirtinti specialią įrangą ant ginklų; 50 vnt. buožės užsegimo tvirtinimų su spyruoklėmis, kurie priskiriami A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams ir priskiriami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymo „Dėl bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“ ML1 daliai, t. y. strateginėms prekėms.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje A. A. nepripažino savo kaltės. Nurodė, kad 2024 m. birželio 8 d. jis buvo Medininkų poste, buvo ne vienas, prie išėjimo priėjo tolimųjų reisų vairuotojas, jis buvo nepažįstamas. 2024 m. birželio 8 d. 17 val. atvažiavo į Medininkus, čia jau buvo trečias kartas, kai vežė dalis per Lietuvą ir vieną kartą per Latviją vežė. Niekada niekas nebuvo paslėpta, tai iš tikrųjų detalės šratasvydžiui. Nėra specialistas, bet tai tikrai ne Kalašnikovo ginklas, o šratasvydžio. Tos detalės, kurias vežė nėra šaudmeninės, o tos kurios gali būti tvirtinamos prie bet kurio ginklo, originalios dalys turi būti metalinės, viską, ką jis vežė buvo plastikas. Muitinės darbuotojai visada klausia ką veža, jis atidarė bagažinę ir parodė, jie išėmė prekes, iškvietė automobilį į rentgeną. Pašto čekių kopijas turi, kad jau tokias detales yra išsiuntęs į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – ir JAV). Tas dalis gavo iš gero pažįstamo, jis Rusijoje užsiima sportine mafija, toks žaidimas. O kadangi pusę laiko gyvena Rygoje, pusę Sankt Peterburge, sutiko tas dalis pervežti. Šias dalis jam perdavė A., Sankt Peterburge jis gyvena. Iš Rygos pašto siuntė dalis į JAV. Dabar paštu iš Rusijos nieko negalima siųsti. Jis domėjosi tuo, kad tikrai tai yra šratasvydžio dalys, kadangi turi pažįstamų, kurie domisi šitais dalykais. Jie jam pasakė, kad tai yra dalys skirtos airsoftui. Kaip jis jau paaiškino, išorinė pusė Kalašnikovo kovinio ginklo ir šratasvydžio ginklo yra panašios. Tos dalys, kurias vežė jis, jos plastikinės. Ir kai praeitame teismo posėdyje advokatas uždavė klausimą, ar gali ginklas šaudyti be šių dalių, atsakymas specialisto buvo taip. Tai konkrečiai tos dalys neturi nieko bendro su šaudymu. Pabandys paaiškinti, dėl to, kad specialisto išvadoje parašyta, jog dalys yra gamyklinės, jo pozicija, jog tai airsofto dalys, padirbti anspaudą „Otk“ taip paprasta, kaip 1990 m. „Adidas“ buvo parduodami. Ant dalių nebuvo jokių pavadinimų kurie gamina šaunamuosius ginklus, čia plastikas pagamintas 3D spausdintuvu, akivaizdu. Klastoti užrašą „Otk“ tikslas, kad pateikti, jog tai kažkoks originalas dėl kainos, gal turi didesnę vertę. Kad pagaminta 3D spausdintuvu sprendė, dėl to, kad jos plastikinės ir kai ruošėsi vežti, jis jų neslėpė, ir pas Sankt Peterburge esantį pažįstamą paklausė, ar tai skirta ir airsoftui, jis tai patvirtino. Rankena nuo kovinio ginklo ir airsofto ta pati, o pats automatas skirtingas. Dalis jam perdavė geras pažįstamas A. Teismui pagarsinus A. A. ikiteisminio tyrimo duotą paaiškinimą, pastarasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad ten viskas teisinga, bet tuo metu jis išsigando ir parašė, jog dalis gavo iš Minsko. Kad iš 3D spausdintuvo spausdinamos jis nematė, jis tas dalis nufotografavo ir domėjosi pas pažįstamus apie šias dalis ir du pažįstami žodine forma pasakė, kad tos dalys skirtos airsoftui. Daugelis plastikinių detalių gaminamos 3D spausdintuvo. Jam detales perdavęs asmuo sakė, kad dalys ne gamyklinės. Prieš vežant per sienas, paklausė pažįstamų apie detales, per Lietuvą tai jau buvo trečias pervežimas ir vieną kartą per Latviją vežė. Viskas gulėdavo taip pat ir pareigūnai tikrindavo bagažinėje gulėjusias dalis, ir toliau važiavo, išsiuntė į JAV dalis, Latvijos paštas tuos čekius duoda.

Teismo posėdžio metu specialistas Jonas Balsys parodė, kad yra Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos vyriausiasis tyrėjas. Yra prisiekęs Teisingumo ministerijoje, įtrauktas į specialistų sąrašą. Nori pasakyti, kad kaltinamojo akto pabaigoje buvo pasakyta 50 vnt. detalių ir 50 vnt. spyruoklių, tyrimui spyruoklės ir detalės, kurios įvardintos nebuvo pateiktos, ir kažko konkretaus dėl spyruoklių sunku pasakyti. Nežino kas priskyrė tas spyruokles ir detales, nes pas jį jų nebuvo. Tyrimui nebuvo pateiktos metalinės detalės ir spyruoklės, nežino kas jas priskyrė šaunamiesiems ginklams, nes jis jų netyrė. Dėl likusių dalių, kurios įvardintos kaltinamajame akte, jam buvo pateiktos po vieną vienetą, skirtingų rūšių, dėl kurių jis ir darė išvadą. Iš viso penkios dalys buvo pateiktos. Bendras pateiktų dalių bruožas tas, kad tai yra pramoninės gamybos dalys. Tokią išvadą galima daryti pagal pagaminimo kokybę, panaudotas medžiagas, pagaminimo būdą, pagal sutapimus su šaltiniais įvairiais. Skiriamieji ženklai tai konstrukciniai ypatumai, forma, žymenys gamykliniai. Tai yra skirtingos dalys, tarpusavyje jų negalima lyginti, jos yra skirtingos. Nebūtinai skirtingų ginklų, bet skirtingos detalės. Iš tų detalių surinkti veikiantį ginklą neįmanoma. Jeigu traktuojant pagal Šaunamųjų ginklų įstatymą, jos nėra pagrindinės šaunamojo ginklo detalės. Tam tikrų žinių apie dažasvydį, šratasvydį turi. Negali atmesti 100 procentų galimybės, kad tos dalys gali būti dvejopos paskirties, nustatė tam tikrus sutapimus su šaunamaisiais ginklais. Kadangi galimai kažkokias šaunamųjų ginklų dalis galima panaudoti dažasvydyje, šratasvydyje. Ta konstrukcija jų skiriasi, dėl to nustatyti faktiškai to neįmanoma. Tačiau, jis nustatė tyrimo eigoje, kad jos yra tiuningui, šaunamųjų ginklų naudojimo dalys, kurios gali būti panaudojamos ir sportiniuose žaidimuose su šautuvais. Tiuningas, žodį vartoja kaip šaunamojo ginklo išskirtinės išvaizdos suteikimą. Gamintojai gamina įvairios išvaizdos, trupučiuką besiskiriančias konstrukcijų dalis, kad tiesiog ginklo savininką galėtų padaryti išskirtinį. Tos dalys pramoniniu būdu gaminamos, pateiktos tyrimui, jo manymu, pagamintos Rusijoje. Kadangi ant kai kurių dalių yra žymenys, tokie kaip „Otdel techničiskava kontrolia“ (OTK) rusiškas ženklinimas. Apie tai rado informaciją internetiniuose portaluose. Tuose portaluose buvo nurodyta išvaizda, kokiems ginklams jos skirtos, gamintojas tikėtinas nurodytas. Nurodyta, kad skirtas Kalašnikovui, bet negali tvirtinti 100 procentų, nes kai kurie rusiški portalai yra užblokuoti. Šratasvydyje naudojamų ginklų konstrukcija skiriasi nuo tikrųjų ginklų, jie veikia visiškai kitu principu, veikimo principas, paskirtis skiriasi. Negali atmesti tikimybės, kad šios dalys gali būti naudojamos šratasvydyje, nes tokios informacijos neįmanoma surasti. Reikia turėti konkretų šratasvydžio įtaisą ir bandyti prie jo pritaikyti, kadangi tos informacijos tiesiog nėra. Kalašnikovo sistemos ginklai naudojami šratasvydyje, jie labai populiarūs. Daug gamintojų, ypač Kinija, Taivanas daro. Ant kai kurių detalių net gamintojų nėra nurodytų. Ginklai, naudojami šratasvydžiui, savo išore panašūs į Kalašnikovo sistemos ginklus. AK 12, AK 15 ginklai yra visi nurodyti, kurie nėra šratasvydžio ginklai, tai yra tie, kuriuos rado internete. Jis nežino, gal yra jų analogai kažkokie, su rusiškais tarkim šratasvydžio ginklais, jis nesusidūręs. Yra susipažinęs su tais, kurie iš Azijos šalių patenka pas mus. Nežino, kodėl pagrindinė dalis šratasvydžio ginklų yra iš Azijos šalių, turbūt dėl kainos, bet net nežino, ar Rusijoje jie gaminami, nes nėra tokios informacijos, nebuvo tokie daiktai pateikti tyrimui, kaip šratasvydžio įtaisai Rusijos gamybos, dėl to jis ir nesusidūręs savo praktikoje, negali apie tai kalbėti. Bet iš to su kuo susidūrė, tai pagrindiniai kinietiški, Taivano, tai matyt susiję su kaina, kartais japoniški dar būna, bet jie brangesni. J. Balsio nuomone tos dalys, pateiktos tyrimui, yra pagamintos liejimo būdu. Nepastebėjo požymių, kad jos būtų spausdintos. Jo manymu, sprendžiant pagal kai kuriuos žymenis, tai yra rusiškos gamybos, pagal šaltinius nurodoma, kad tai yra Kalašnikovo koncerno gamybos dalykai, nemano, kad jos būtų spausdintos. Tuo labiau, jei sakoma, kad jų išimta buvo didesnis kiekis, nešamas per sieną Baltarusijos. Jų požymiai nebuvo tokie, kad būtų galima galvoti, jog jie spausdinti. Čia labai technologiniai dalykai, nėra masių apdirbimo technologas, jis tiesiog ginklų tyrimo specialistas. Pagal medžiagas, žymenis, pagaminimo kokybę, pagal tradicinius požymius padarė išvadą, kad tai yra pramoninės gamybos dalys, kurios buvo pateiktos tyrimui. Negali kategoriškai pasakyti, ar tai galėjo būti padirbta, bet nemano, kad kažkas užsiimtų tokių dalykų padirbinėjimu, nes tai menkaverčiai dalykai, kuriuos kažin, ar apsimoka padirbinėti. Tuo labiau ant daugumos buvo gamykliniai žymenys, techninės kontrolės skyriaus antspaudai. Paimkime Kalašnikovo sistemos automatą, ant jo gamintojo ženklas yra tik vienoje vietoje. O ant tokių smulkių dalių, kaip buožės, rankenos, ant jų tiesiog niekas nededa konkretaus gamintojo ženklų, ginkle yra daugybė detalių ant kiekvienos dėti ženklą gamintojo nėra prasmės. Tuo labiau kai dabar gaminama didelė įvairovė tokių tiuningo ginklų elementų, kaip buožės, lankeliai, rankenos pistoletų, ant jų gamintojas nelabai atsispindi, gal ne visi gamintojai ir nori reklamuotis. Buvo skaičiukų žymėjimas ant dalių, pvz.: 3 – 6, ant kiekvienos skirtingai, ant vienos jam rodos nebuvo žymenų. Vis tiek pagal jo, virš 30 metų darbo praktiką, daiktą paėmus į ranką, jam matosi kokiu būdu jis pagamintas, ar jis pramoninės gamybos. Pramoninės gamybos, t. y. kai objektai daromi pagal brėžinius, pagal technologijas, kai daromas ne vienas objektas, o jų daroma visa partija, serija vienodų dalių. Tuo labiau su sutapimu su informaciniais šaltiniais, ne vienoje vietoje žiūrint, o keliuose. Rado tokias pat detales skirtinguose tinklalapiuose. Kad įsitikintų šaltinių tikslingumu, sulygintų jas, ieškojo daugiau šaltinių. Jis nėra specialistas to 3D spausdintuvo, bet nemano, kad detalės buvo pagamintos 3D spausdintuvo pagalba. Iš esmės be šių detalių ginklas funkcionuoti gali, bet naudoti bus nepatogu, galbūt efektas bus netoks, šaudyti šautuvas galės, bet kaip šaudys čia kitas klausimas. Nuėmus buožę iš Kalašnikovo išauti galima. Buožę jei sulenksi ją, ar nuimsi, Kalašnikovą vis tiek bus galima panaudoti. Nežino kas tuos tirti pateiktus objektus priskiria bendros karinės įrangos sąrašui. Galbūt kariuomenės tarnyba, kariškiai. Jis ne kariškis, tai ne jo kompetencijoje. Jo nuomone, tos detalės gali būti naudojamos tikriesiems šaunamiesiems ginklams, tokią informaciją rado tinklapiuose. Tie šratasvydžio ginklai pagal įstatymą Lietuvoje ginklais nelaikomi, savo išvaizda jie panašūs į kovinius analogus, beveik kiekvienas ginklas panašus į kažkokį kovinį analogą. Skiriasi ginklo paskirtis, veikimo principas, sviedinio kinetinė energija, atitinkamai skiriasi ir konstrukcija ir tvirtinimo elementai, tai yra tiesiog kitokios paskirties ginklas, nors išoriškai šie ginklai panašūs į tikruosius. Dėl to techniniai sprendimai naudojami kiti. Su detalėmis spausdinamomis su 3D spausdintuvu susiduria labai retai, tas dalykas turi atsipirkti. Nes tai brangi technologija. Kam jas spausdinti jei galima pigiau nusipirkti Rusijoje jau pagamintas. Nėra tikslo su 3D spausdintuvu jas spausdinti, čia jo nuomonė.

Teismo posėdžio metu liudytojas Laimutis Kardonas parodė, kad yra Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto vyresnysis inspektorius. 2024 m. birželio 8 d. atvykus kaltinamajam ir atlikus automobilio patikrinimą, buvo rastos ginklų dalys, asmuo sakė, kad čia yra pneumatiniam ginklui pritaikyta ir licencijų nereikia. Kadangi ginklų ir ginklų dalių vežimas per sieną yra licencijuojamas, buvo perduota informacija pamainos vadui, ar nėra pritaikyti tie daiktai kitiems ginklas, t. y. koviniams. Ginklo dalys buvo neslėptos, buvo padėtos bagažinėje maišeliuose. L. Kardonas priėjo prie vairuotojo, klausė, ar jis turi deklaruotinų daiktų, ką veža, kaltinamasis atsakė, kad nieko draudžiamo neveža. Kai pradėjo tikrinti, pamatė, kad čia yra plastikinės detalės, kurios gali būti pritaikytos ginklams. Kaltinamasis minėjo, kad skirta pneumatiniams ginklams ir nėra draudžiama, kad patys gamina ir veža. Nedetalizavo, kas tie jie patys, nesigilino į tai. Tuo metu kaltinamasis buvo vienas, kaip atsimena, Andrej Unis paskui atėjo, nes jų darbo vietos taip sustatytos, kad 2 val. buvo vienas, po to pereina į kitą vietą.

Teismo posėdžio metu liudytoja Vaida Markovskienė parodė, kad yra Medininkų kelio posto pamainos viršininkė. Birželio 8 dieną, negali atsiminti visko tiksliai kaip ten buvo, bet tą dieną prie lengvųjų transporto priemonių tikrinimo iš mobilų grupių posto buvo paskirti dirbti L. Kardonas ir A. Unis. Apie 17 val. jai paskambino, kad rado įtartinus daiktus, galimai ginklo dalis. Ji nuėjo pažiūrėti, jie jau buvo atnešę tas dalis į tikrinimo patalpą. Automobilio ji netikrino, nepamena ar pati bendravo su kaltinamuoju. Kadangi mobiliųjų grupių pareigūnai iki 17.45 val. poste, darbo laikas jau baiginėjosi, dėl to ji surašė prekių sulaikymo protokolą. Prieš tai ji informavo pasienio tarnybą apie rastus daiktus. Su pasienio tarnybos viršininku apėjo aplink mašiną, jie pasižiūrėjo kas jiems ten įdomu, nežino, ar jie tą informaciją kažkur perdavė ir informavo muitinės kriminalinę tarnybą. Jie rekomendavo sulaikyti prekes su prekių sulaikymo protokolu, prekių kodų ir prekės vertės nustatymu. Nustatyti prekės kodą, muitinės kodą ir vertę ar tai karinės paskirties dalys, ar galbūt čia yra airsofto dalys. Paprašė, kad pareigūnai paimtų paaiškinimą iš vairuotojo ir surašė pati protokolą sistemoje. Vairuotojas pasirašė, jis buvo paleistas, o daiktai perduoti į muitinės pažeidimų prevencijos skyrių. Visi kiti veiksmai buvo atliekami kriminalinės tarnybos. Iš jos praktikos, beveik metus dirba pamainos viršininke, nėra susidūrusi su tuo, kad būtų gabenami ginklai, jų dalys ir kažkas panašaus. Jie vizualiai įvertino kas tai buvo, jiems kilo įtarimas ir tikrai galvojo, kad čia ginklų dalys, o ne dažasvydžio. Konsultavosi ką jie gali padaryti, tai sulaikyti prekes tolesniam tyrimui. Tokio pobūdžio daiktai negali būti gabenami per sieną. Tuo labiau šioje situacijoje, be jokio leidimo, dokumentų. Tiksliai nepasakys, ar šioje situacijoje leidimas iš viso įmanomas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojos V. Markovskienės parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 25 d., kuomet ji nurodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto pamainos viršininke. Iš jai pateikto jos surašyto prekių sulaikymo protokolo Nr. 4VK2000638, patikslina, jog 2024 m. birželio 8 d., apie 19 val., į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos atvyko lengvasis automobilis „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas buvo leidimą gyventi Latvijos Respublikoje turintis (duomenys neskelbtini) pilietis A. A. (paso Nr. (duomenys neskelbtini)). Mutinio tikrinimo metu, o būtent kai atvyko minėta mašina, dirbo mobiliųjų grupių pareigūnai, A. Unis ir L. Kardonas, kurie faktiškai ar atliko fizinį transporto tikrinimą. Jai paskambino L. Kardonas, kuris nurodė, kad tikrinimo metu buvo rastos ginklų dalys. Konkrečiai neminėjo kurioje vietoje, tiesiog nurodė faktą, jog šios buvo rastos pas minėtą pilietį. Tuomet pati nuėjo pas pareigūnus patikrinti rastus objektus bei pamatė, kad dalis jų buvo iškrautos iš automobilio, o kita dalis dar vis gulėjo automobilyje, o būtent bagažinėje, juoduose maišuose. Daiktų praktiškai ten nebuvo, tad iš esmės tie maišai buvo padėti pakankamai atvirai, neuždengti jokiais daiktais ar panašiai. Tuomet pareigūnams pasiūlė išsiųsti automobilį atlikti rentgeną, su tikslu, jog galimai joje bus dar kokių nors draudžiamų daiktų, tačiau rentgeno metu nieko rasta nebuvo. Pati su vairuotoju kalbėjo labai minimaliai, užklausė jo, ką jis vežasi ir panašiai. Jis jai nurodė, kad tai yra jo gaminti 3D printeriu dalys, skirti „airsoft“, kitaip tariant, šratasvydžio ginklams. Jam nurodė, kad šis surašytų paaiškinimą dėl šios situacijos. Toliau detalių neprisimena ir suabejotų, jog jo papildomai kažko klausė. Mano detaliau galėtų atsakyti kur rado, kaip rado tas dalis ir ką sakė A. A., būtent tie pareigūnai, kurie ir atlikinėjo automobilio tikrinimą. Taip pat nori pabrėžti, kad apie įvykį buvo pranešta muitinės kriminalinei tarnybai ir pasienio pareigūnams bei asmens atžvilgiu buvo surašytas jau minėtas prekių sulaikymo protokolas. Atsižvelgiant į tai, jog jie neturėjo teisės jo sulaikyti, jis buvo paleistas. Pažymi, kad po to įvykio, ne karta buvo pastebėta, jog tas pats automobilis sieną kertą periodiškai. Daugiau papildyti nieko neturi (b. t. 1, b. l. 66–68). Teismo posėdžio metu, liudytoja V. Markovskienė, atsakydama į teismo klausimus dėl jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nurodė, kad dėl laiko nežino kodėl atsirado 19 val., o ne 17 val. Prie bagažinės ji nėjo, tik paprašė, kad atneštų tuos daiktus. Ji mašinos tikrinimo neatliko. Pati bagažinės nestebėjo. Negali pasakyti, ar su kaltinamuoju kalbėjo, ką bendravo negali prisiminti. Ji neatsimena ar pareigūnai jai perdavė informaciją, ką jiems sakė kaltinamasis. Paaiškinimą jie iš kaltinamojo gavo, bet nepamena, ar pati klausė jo, ar per pareigūnus. Kalba apie dalių spausdinimą su 3D spausdintuvu buvo, bet negali pasakyti, ar jie su pareigūnais apie tai kalbėjo, ar pas kaltinamasis jai tiesiogiai sakė. Jie nenustatė ar tos dalys buvo karinės, ar dvigubos paskirties, jie sulaikė prekes tolesniam nustatymui, t. y. prekės kodo, vertės, paskirties. Poste jie neturi galimybės nustatinėti, jie sulaikė ir perdavė prekes.

Teismo posėdžio metu liudytojas Andrejus (Andrej) Unis parodė, kad yra mobiliųjų grupių inspektorius, dirba pagal užduotį muitinės vidiniuose ir išoriniuose postuose. Balandžio 8 d. Medininkų poste, dirbo su inspektoriumi L. Kardonu, o tikrindamas mašiną, jis rado tariamai ginklų dalis, jis buvo šalia. Įvykis buvo birželio 8 d., atsiprašo. Kai prekės jau buvo budelėje atitinkamai pasiūlė kolegai iškviesti pamainos viršininkę, kadangi ten buvo kaip ir šaunamųjų ginklų tiuningo dalys, bet nebuvo galimybės nustatyti, ar čia tikrųjų ginklų dalys. Toliau apie 17.45 val. jis išvažiavo į teritorinę muitinę, surašytas protokolas, pasižymėjo sistemoje, kad baigė darbą, visos rastos dalys buvo budelėje, jis dirbo gretimame kanale ir tikrino kitas mašinas. Pats automobilį jis iš šono apžiūrinėjo, tik kai jis stovėjo, ar tikrinimas buvo atliktas paraleliai, ar kai jis dirbo kanale, nepamena. Vairuotojas buvo trumpam užėjęs į jų budelės vidų, lygtai jis minėjo, kad čia dažasvydžio dalys. Tos rastos dalys priminė tiuningo dalis, kiek atsimena ten buvo pikotini, tiuningo pikotini yra viršutinė dalis. Gal čia neprofesionalus žodis, jis dirbo su dvejopos karinės paskirties prekėmis, tai iš ten šis terminas – pikotini. Čia apie dalį, kuri tvirtinasi iš ginklo viršaus arba apačios. Skirta tvirtinti specialią įrangą ant ginklų. Jis asmeniškai yra rūšiuojamas per visas pamainas, apie šį įvykį su Vaida lygtais kalbėjo, jis dirba šiek tiek kitokį darbą pagal užduotį ir važiuoja kur paskirta užduotis. Jis vizualiai matė tas rastas dalis. Ar tas dalis galima pritaikyti tikriesiems ginklams, jo vertinimu viskas priklauso nuo plastiko, nuo žymių, klasifikavimo, todėl turbūt kolegos ir sulaikė tas dalis, kad klasifikuotų jas. Plastikinės dalys skirtos ginklams, teoriškai turi būti su padidintu tankiu. Nepamena, ar vairuotojas minėjo iš kur tos dalys. Su 3D spausdintuvu spausdintomis dalimis nėra praktikoje susidūręs. Su 3D spausdintuvu galima pagaminti ginklą. Kiek matė internete, galima iš tokio ginklo šaudyti. Pačioje budelyje jis apžiūrėjo prekes, ten buvo buožės, pikatini priedai, šaunamųjų dalių nematė, buvo tokia idėja, kad ieškoti dar šaunamųjų dalių, kviesti policiją. Buvo rastos ginklų dalys, šitos dalys gali būti pritaikytos dažasvydžiui. Iki muitinės dirbo dvejopos karinės paskirties įmonėje (duomenys neskelbtini), bet galbūt jau kitaip vadinasi ši įmonė. Tos dalys gali būti naudojamos ir tikriesiems ginklams, priklauso nuo klasifikavimo ir cheminių savybių. Galėtų būti žymėjimas „Otk“, „otdel technichiskava kontrolia“ karinės gamyklos pagaminta. Prisimena šį žymėjimą. Atsimena, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojo A. Unio parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 2 d., kuomet jis nurodė, kad 2024 m. birželio 8 d., kartu su kolega L. Kardonu buvo paskirti dirbti į Medininkų kelio postą. Tą pačią dieną, laiko tiksliai neprisimena, tačiau vakare, iš Baltarusijos pusės į Medininkų postą atvyko lengvasis automobilis. Šiai dienai jau nepamena kokios markės buvo automobilis bei jo numerių taip pat neprisimena, tačiau tyrėjui paklausus ar tai galėjo būti „Jaguar“ su lenkiškais numeriais, gali atsakyti, jog tikėtinai taip ir buvo. Kiek prisimena, jo kolega L. Kardonas buvo nuėjęs prie minėto automobilio vairuotojo, kuris paaiškėjo, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. L. Kardonas įprasta patikrinimo tvarka pasiteiravo vairuotojo ar šis negabena su savimi jokių draudžiamų ir neleistinų daiktų. Kiek žino, jis atsakė, kad nieko neleistino neveža su savimi. Tuomet buvo nuspręsta kartus su L. Kardonu detaliai patikrinti automobilį. Automobilyje, o būtent bagažinėje pastebėjo kelis juodus polietileninius maišus. Tarp tų maišų, jokių kitų daiktų nebuvo. Tada patikrinę tų maišų vidų, pastebėjo, kad juose yra nenustatytų ginklų dalys. Tiksliai kokios, atsakyti negali, neprisimena. Kolega klausė vairuotojo, kas tai per dalys, o šis atsakė, jog tai „airsoft“ (šratasvydžiui) skirtos ginklų dalys. Ar kažką papildomai kolega klausinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio, atsakyti negali, neprisimena, tačiau apie šį įvykį buvo informuotas posto pamainos viršininkas. Tuomet su kolega buvo paskirti į kitą darbo vietą. Daugiau nieko papildyti neturi (b. t. 1, b. l. 74–76). Teismo posėdžio metu liudytojas A. Unis, atsakydamas į teismo klausimus, nurodė, kad standartinė procedūra paklausti asmens, ką jis veža. Polietileniniuose maišeliuose buvo rastos dalys. Gal ir buvo priėjęs prie mašinos trumpam. Asmeniškai po įvykio jis pasidomėjo tomis dalimis. Būdamas budelėje, asmuo minėjo, kad dalys skirtos dažasvydžiui. Tos rastos dalys jam buvo neįprastos, kadangi jau ir Šalčininkuose susidūrė su panašia situacija, kai ginklo buožės buvo gabenamos. Nežino kaip baigėsi ta istorija, panašiu laiku įvyko įvykis Šalčininkuose kaip ir šis.

Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovas Povilas Mikalainis parodė, kad yra Lietuvos kariuomenės rengimo kontrolės centro strateginių prekių inspekcijos viršininkas. Su juo kartu atvyko rašto rengėjas, jo pavaldinys, vyriausiasis specialistas. Pradės nuo to, kad Lietuvos kariuomenės centras įpareigotas vykdyti strateginių prekių kontrolę Krašto apsaugos ministerijos (toliau ? ir KAM) rėmuose ir vadovaujantis nutarimu, dėl strateginių prekių kontrolės įstatymo, vertina prekių priskyrimą bendrajam karinės įrangos sąrašui. Gavę paklausimą dėl prekės priskyrimo, jie vertina ir parengia KAM išvadą dėl prekės (ne)priskyrimo bendrajam karinės įrangos sąrašui. Svarbus žodis vertiname, prekės vertinamos atskirai, nebent tai yra pasikartojančios prekės, kurios eina į įvairias šalis, bet jeigu tai yra prekė, kurią jie mato pirmą kartą, kreipiasi pagalbos dėl prekės priskyrimo karinės įrangos sąrašui į specialistus krašto apsaugos sistemoje, ir jeigu jiems užtenka informacijos, kurią gauna, parengia Krašto apsaugos ministerijos raštą adresuotą institucijai arba asmeniui ir pateikia atsakymą. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos muitinė kreipėsi dėl prekių priskyrimo, prie kreipimosi jau buvo pateikta eksperto išvada, kurioje jie įskaitė, kad sulaikytos prekės yra ginklo dalys ir, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, parengė išvadą Muitinės departamentui. Dėl sulaikytų prekių priskyrimo bendrosios karinės įrangos ML 1 daliai, tai yra atsinešęs bendrą karinės įrangos sąrašą, kuris atnaujinamas kiekvienais metais, šiuo metu galioja 2024 m. redakcija, neužilgo bus ir nauja redakcija. Būtent galiojančioje redakcijoje, matoma, kad reguliuotojai, t. y. Europos komisija neišskyrė šautuvo į dalis, puikiai suprantama, jog ginklas ne susideda iš vienos dalies, yra vamzdis, buožė, spyna, daug klasifikacijų ir daug ginklų. Ginklas yra iš daug dalių susidedantis įrenginys. Jeigu nustatyta, kad ginklo dalys, mums nekyla klausimų, jog ginklo dalys priskiriamos ML1 daliai, nepriskiriama kažkokioms ginklų dalims. Priskiriamas tiesiog ginklui, ginklas yra kaip visuma, jeigu vežama jo dalis, tai traktuojama kaip ML1 ginklas. Reguliuotojo neišskirta, kad tai ginklų dalys. Mano keistų jų raštą, jeigu būtų nustatyta, kad ginklų dalys tikrai pagamintos kitaip nei pramoninių būdu ir naudojamos kaip vidaus dalys. Kas yra eksperto išvadoje pabrėžta, vidaus dalys pavyzdžiui su fiksatoriumi, iš metalo, spyruoklės, dirbtinė oda, metalinis buožės padas, nuotraukoje Nr. 3 matoma vientisa pailga metalinė dalis, pritaikyta prie plastmasinės dalies, tai jei būtų nustatyta pagamintos ne pramoniniu būdu, bet skirta pramonės gamybos, tokiu atveju jų išvada gal ir būtų kitokia. Neturi žinių ar dalių pagaminimas „airsoftui“ būtų skirtingas nei tikriesiems ginklams. Bet kiekvienas prisilietęs prie ginklo ar sportuojantis būtent šį sportą, galėtų galbūt atsakyti, kad taip tikriausiai stengiasi ginklus pagaminti maksimaliai panašius, bet ar plastiko sudėtis tokia pat gera kaip tikrų ginklų. Ten naudojamas kokybiškas plastikas, metalas, turi techninį parametrą, spyruoklė turi atlaikyti tiek ir tiek paspaudimų, jos suspaudimo galia kažką tai ten gali. Kiekvienas dalykas kažką gali ginkle. Jis nuo 1997 metų tarnybos turi, matė ką reiškia ginklų spyruoklės, jeigu gamina airsoftinį ginklą gamintojas ar žmogus žino, ar supranta, ar netgi tiek įdeda investicijų, kad pagamintų analogišką tikram ginklui daiktą, plastikas plastikui nelygus. 3D spausdintuvu galima pakankamai kokybiškai pagaminti ir gali turėti analogišką žymeklį, bet esmė plastike. Jeigu tokios pat reikšmės kaip originalas, tai klausimas, iš kur gautas toks plastikas koks originale, reikėtų žiūrėti, kas tiekia plastiką. 3D spausdintuvas gamina daug ką. Vizualiai tikriausiai galėtų nesiskirti, 3D pagamintos dalys nuo pramoninio gamybos būdu pagamintos, jeigu šiek tiek apdirbus, mano tikrai nesiskirtų, jeigu iš tolo padėtų, neatskirtų kur yra kas. Net jeigu rankose sunku būtų atskirti, nebent žmogus, kuris daug prisilietęs prie ginklų supranta koks plastikas. Nežino, negali atsakyti, ar yra tokių žmonių turinčių pakankamai žinių ties tuo. Plastiko sudėtį spėja galima nustatyti, medžiagos sudėtį, norint gauti originalą, nežino, ar Lietuvos kariuomenė turi vis dar sovietinės ginkluotės, iš sandėlių, muziejų galima būtų gauti originalią dalį ir sulyginti medžiagų sudėtį. Ar tai yra originalas, ar tai yra kažkokios kitos cheminės sudėties įrenginys. Su ginklu galima ne tik šauti, bet smogti ar mesti, tai kas nustatyta sąraše tai yra karinė įranga, 22 kategorijos, nuo ginklų iki šarvuotų įrenginių, sakyti, jog esamas daiktas gali būti naudojamas, taip jis gali būti naudojamas, bet jo priskyrimas bendrajam sąrašui niekur nedingsta. Jeigu dvejopos paskirties, gali būti naudojama ir karinėje pramonėje ir civiliniame gyvenime. Pavyzdžiui dronas turėtų atitikti tam tikrus parametrus, kad būtų dvejopos paskirties, jeigu neatitinka, tai jis tiesiog dronas, jeigu nesukurtas specialiai kariuomenėje. Strateginių prekių kontrolės įstatymas apskritai kalba apie kontrolę, kaip prekės kontroliuojamos. Kas pačios prekės, tai strateginės prekės berods 3 straipsnio kažkurioje dalyje, pažymėta, kad strateginė prekė yra bendrajam karinės įrangos sąraše ir dvejopos paskirties prekių sąraše bendra apimtimi prekės, abidvi kategorijos viena nuo kitos atsietos, daugiau kalbama apie kontrolę, o kas būtent tos prekės, tai vienu atveju yra nuoroda į Europos komisijos reglamentą, dėl dvejopos paskirties, kitu atveju į bendrą karinės įrangos sąrašą. Įstatymas labiau kalba apie užduočių delegavimą, nustatyta, ekonomikos ir inovacijų ministerija organizuoja ir kontroliuoja, tada reikėtų žiūrėti į Vyriausybės nutarimą, ten einama detaliau kaip kur, kam, kokius prašymus pateikti dėl licencijų išdavimo. Ir tada atitinkamai gavus tokį prašymą, jį nagrinėja savo nustatyta tvarka. Pramoninės esmė žodyje yra, kai teikiama išvada yra žodis „yra“ priskiriama, A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams, jie tuo vadovaujasi. Kartais gauna, „neturime žinių“, „galbūt“, nes „galbūt“ nėra atsakymas. Šiuo atveju nežiūrėjo pramoninė ar ne pramoninė. Jei būtų „galbūt“ žodis, tada toliau ieškotų atsakymo ,kokia tai dalis ir kam skirta. Pačią kaip apkabą būtų galima priskirti D papunkčiui, bet kalba ne apie apkabą, bet čia yra rankena su apkaba. Žodis „yra“ pažymėtas, dėl to ir paminėjo karinės įrangos sąrašui. Ginklo dalių nematė. Techninės specifikacijos, tai kai gamina tikrą ginklą kiekviena detalė, spėju lydima techninio aprašo, ar tai būtų spyruoklė, ar fiksatorius, metalinė lentelė. Bet čia jo spėjimas. Bent jau vakaruose ginklai gaminami su visomis specifikacijomis, kad galėtų ginklą parduoti. Kad tai karinė įranga, pažymėjo iš eksperto išvados, nes tai konstatuota. Reguliuotojas neišskyrė ginklo dalių, bet jis nėra vientisas daiktas kaip lovelis, jis susideda iš tam tikrų dalių. Priedai tai yra jau tie, kurie išskirti, šiuo atveju nurodyti kaip pakabos, tvirtinimo įtaisai ir t.t. Tai išskirta ML 1 kategorijoje bendrosios karinės įrangos sąraše, D punkto šeši papunkčiai. Kad kažkoks daiktas patenka, po to jo minėtu papunkčiu, būtų karinė įranga, nes tai yra karinė įranga, viskas kas yra bendra karinės įrangos sąraše t. y. karinė įranga. Tarkim šautuvas kaip šautuvas. Bet šautuvai nebūna taip lengvai gaminami, eksportuojami, importuojami. Lengviau pagaminti galima, tuos vadinamus ginklo priedelius, tai pavyzdžiui dabar populiaru gaminti ginklo optiką, tai yra optinis taikiklis, ir tai yra ta pati karinė įranga. Su „picatinny“ tipo bėgeliu, bet kalba eina ne apie jį, bet apie ginklo dalį. Pirmas dalykas, t. y. A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtas pramoninės gamybos lovelis, tai nėra „picatinny“, t. y. lovelis, lovelis su „picatinny“ tipo bėgeliu. Jeigu parduotuvėse yra „picatinny“, tai nereiškia, kad jie su loveliu. „Picatinny“ dedamas ant šalmo, ir daug kur tvirtinamas prožektorius ir kitos priemonės „picatinny“ bėgelio pagrindu, o čia objektas lovelis. Paakcentuos, kad jie nežiūrėjo žodžio pramoninės, žiūrėjo žodį „yra“ ginklo dalis. Lemiamą įtaką, šiuo atveju turi žodis „yra“. Jeigu būtų „galbūt“, jų išvada nebūtų tokia, arba jos išvis nebūtų. Šiuo atveju jie iš principo ieško atsakymo, akumuliuoja daug atsakymų, sugeneruoja bendrą išvadą ir teikia pasirašymui. Šiuo atveju jiems nereikėjo nieko daryti, atsivertę išvadą pamatė žodį „yra“ ir tuo pagrindu priskyrė dalis bendrosios karinės įrangos sąrašui. Ir to, ar tai pramoninė, ar ne pramoninė nežiūrėjo. Galbūt ir galėtų būti išskirta kokia tai prekė, jeigu nustatytų kas spyruoklė kaip ji pagaminta, kokia plastiko dalis. Ir tada jau būtų galima akcentuotis į žodį pramoninė. Grįžta į pirminį žodį kaip jie dirba, kai gauna buožę ar kažką tokio. Jeigu tai nėra akivaizdžiai ginklo priedėlis kažkoks, tai jie kreiptųsi į savo specialistus, Lietuvos kariuomenėje yra žmonių, kurie dirba su ginklais, jų klasifikacija yra ginklininkas arba ginklų remontininkas ir t.t. Tai žmonės, kurie tikrai daug matę ginklų, aišku jų pagrindinis darbas remontuoti ginklus, ne ekspertines išvadas teigti, nes ekspertas yra ekspertas. Greičiausiai, kad kreiptųsi į savo specialistus ir prašytų pateikti atsakymą, ar daiktas priskirtinas bendrosios karinės įrangos sąrašui. Būna, kad kreipiasi į juos institucijos su tokiais prašymais. Galėtų teismas kreiptis į juos su tokiu prašymu, pateikiant šias dalis. Prekės turėtų būti įdėtos į užantspauduotą maišą su lydraščiu. Tikriausiai, kad absoliuti dauguma gamintojų deda įspaudą ant ginklo, ar bus logotipas, ar kažkas, eina numeriai ginklų ant spynos ar rėmo.

Vilniaus teritorinės muitinės rašte dėl medžiagos perdavimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad muitinės pareigūnams detaliai patikrinus transporto priemonę „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta: 21 vnt. rankenų ginklui (su apkabomis); 5 vnt. reguliuojamų sulenkiamų buožių automatiniams ginklams; 6 vnt. taktinių buožių su reguliuojama pagalvėle; 18 vnt. apsodų šautuvams (9 komplektai po 2 vnt.); 22 vnt. reilų skirtų tvirtinti specialią įrangą ant ginklų; 50 vnt. metalinių detalių bei 50 vnt. metalinių spyruoklių (b. t. 1, b. l. 11).

Žemesnės instancijos teismas

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 5-IS1-100 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad tirti pateikta rankena (žr. nuotrauką Nr. 1) yra A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams skirta pramoninės gamybos pistolinė rankena su penalu ginklo priežiūros reikmenims sudėti, skirta ant Kalašnikov sistemos automato platformos sukurtiems įvairių modelių ginklams (AK-12, Vper, TR-9 ir kt.). Tirti pateikta buožė (žr. nuotrauką Nr. 2) yra A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams skirta pramoninės gamybos reguliuojamo ilgio (teleskopinė) užlenkiama buožė „AK-Evo“, skirta ant Kalašnikov sistemos automato platformos sukurtiems įvairių modelių ginklams (AK-12, AK-15, AK-74, Saiga, TR-3 ir kt.). Tirti pateikta buožė (žr. nuotrauką Nr. 3) yra B kategorijos šaunamiesiems ginklams, o būtent – graižtviniams šautuvams „T1gr“ (SVD) skirta pramoninės gamybos buožė. Tirti pateiktas objektas (žr. nuotrauką Nr. 4) yra B kategorijos šaunamiesiems ginklams, o būtent – graižtviniams šautuvams „Tigr“ (SVD) skirto pramoninės gamybos lovelio dešinioji pusė. Tirti pateiktas objektas (žr. nuotrauką Nr. 5) yra A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams, o būtent – automatui „AK-12“ ir karabinui „TR-3“ skirtas pramoninės gamybos lovelis su „picatinny“ tipo bėgeliu, skirtu papildomiems įtaisams (prožektoriams, lazeriniams laikikliams, rankenoms) tvirtinti. Atsakymas į klausimą, ar tirti pateikti objektai (prekės) priskiriami Bendrajam karinės įrangos sąrašui, nėra balistinių tyrimų specialisto kompetencijoje. Atsakymas į klausimą, ar tirti pateiktiems objektams (prekėms) taikomi 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėti Baltarusijoje ir Baltarusijos įsitraukimą į agresiją prieš Ukrainą, reikalavimai, nėra balistinių tyrimų specialisto kompetencija (b. t. 1, b. l. 40–45).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro rašte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 37 straipsnio (Pavienių ginklų, jų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimas, išvežimas, vežimas, gabenimas tranzitu) 1 dalyje nustatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, o remonto ir priežiūros tikslais, kai remonto ar priežiūros darbai yra numatyti prikimo–pardavimo sutartyse arba garantiniuose įsipareigojimuose, laikinai išvežti iš jos teisėtai įgytus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus B, C kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, gavę policijos įstaigos leidimą įvežti (išvežti) pavienius ginklus. Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis (duomenys neskelbtini) pilietis A. A., gim. (duomenys neskelbtini), dėl pirmiau minėto leidimo išdavimo nesikreipė (b. t. 1, b. l. 64).

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos rašte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad krašto apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją išnagrinėjo 2024 m. rugpjūčio 27 d. rašte pateiktą informaciją ir informuoja, jog sulaikytos prekės (buožės, loveliai, pistoletinės rankenos), išvardintos pateiktuose dokumentuose, priskiriamos Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML1 daliai (b. t. 1, b. l. 56).

Žemesnės instancijos teismas

Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus nutarime priduoti saugojimui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad sulaikytų prekių administravimo skyriui yra perduota dėžė su ginklų dalimis (b. t. 1, b. l. 51–52).

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriaus pranešime dėl ginklų dalių užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad patikslintas dalių kiekis, viso objektų yra: 21 vnt. rankenų ginklui (su apkabomis); 5 vnt. reguliuojamų sulenkiamų buožių automatiniams ginklams; 9 vnt. taktinių buožių su reguliuojama pagalvėle; 18 vnt. apsodų šautuvams (9 komplektai po 2 vnt.); 22 vnt. reilų skirtų tvirtinti specialią įrangą ant ginklų; 50 vnt. metalinių detalių bei 50 vnt. metalinių spyruoklių (b. t. 1, b. l. 53).

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos rašte, pateiktame atsakant į teismo paklausimą ir pateikus KAM atstovams po vieną iš kaltinamojo gabentų ginklų dalių vienetą, esančiais duomenimis nustatyta, kad pateikti objektai yra ginklų dalys: apsodo lovelis skirtas karabinui TR3; buožės užsegimo tvirtinimas su spyruokle, skirtas karabinui TR3; pistoletinė rankena, skirta karabinui AK-12; buožė, skirta karabinui AK-12; apsodo lovelis ir buožė, skirti karabinui SVD arba TIGR. Šie ginklai priskiriami šaunamiesiems ginklams. Pateikti objektai galėtų būti naudojami su šratasvydžio kariniame-sportiniame žaidime naudojamais ginklais. Taip pat teismas yra informuotas, kad pateikti objektai yra naudojami su karine įranga, tačiau Lietuvos kariuomenė tokių modelių neturi (b. t. 2, b. l. 5).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 253² straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ar strategines prekes. Šia sudėtimi siekiama apsaugoti šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, strateginės reikšmės prekių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką. Nusikaltimo dalykas – šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos ar strateginės prekės. Šio nusikaltimo pavojingos veikos – gabenimas ar siuntimas, padaromos vienų iš alternatyvių būdų, t. y. nepateikiant nusikaltimo dalyko muitinės kontrolei, arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, arba neturint leidimo, kai toks leidimas yra būtinas. Šio nusikaltimo sudėtis formalioji, nereikalaujanti pavojingų padarinių atsiradimo. Veika kvalifikuojama pagal BK 253² straipsnio 1 dalį, kai asmuo veikia tiesiogine tyčia. Gabenimas suprantamas kaip bet koks dalyko (strateginių prekių) transportavimas per valstybės sieną, tam panaudojant bet kokias transporto priemones, jį nešant, plukdant, skraidinant ar pan. Gabenimas, neturint leidimo, laikomas baigtu nuo muitinio patikrinimo pradžios.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas sprendžia, kad A. A. padarė jam inkriminuotą BK 253² straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę, teismas laiko iš dalies paties A. A. raštu duotą paaiškinimą, taip pat šio baudžiamojo proceso metu jo duotus parodymus; liudytojų V. Markovskienės, L. Kardono, A. Unio parodymus; specialisto Jono Balsio ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Lietuvos kariuomenės rengimo kontrolės centro strateginių prekių inspekcijos viršininko Povilo Mikalainio duotus paaiškinimus; 2024 m. rugpjūčio 27 d. KAM raštą, kuriame nurodoma, kad kaltinamojo gabentos prekės priskiriamos Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML1 daliai; 2024 m. liepos 15 d. specialisto išvadą Nr. 5-IS1-100; Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro 2024 m. rugsėjo 16 d. rašte užfiksuotus duomenis, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. A. nebuvo kreipęsis dėl leidimo išdavimo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka; KAM 2025 m. liepos 15 d. rašte užfiksuotos duomenis, patvirtinančius, kad kaltinamojo gabentos dalys priskiriamos šaunamiesiems ginklams, yra naudojamos su karine įranga ir gali būti naudojamos su šratasvydžio kariniame-sportiniame žaidime naudojamais ginklais.

Kaltinamasis A. A. savo kaltę tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė, nurodydamas, kad jis vežė šratasvydžiui skirtų ginklų dalis, o ne tikrų ginklų dalis, detalių analogus. Kaltinamasis taip pat buvo nurodęs, kad tokio pobūdžio dalis per Lietuvos valstybės sieną jis jau vežė ne kartą ir nebuvo kilę dėl to jokių problemų. Tą darė pažįstamo iš Rusijos Federacijos prašymu. Po to siuntė jas iš Latvijos paštu į JAV, nes iš Rusijos Federacijos to padaryti neįmanoma. A. A. taip pat teigė, kad tos dalys, jo nuomone, buvo pagamintos 3D spausdintuvu, nes ant jų nėra jokių gamyklinių atžymų. Kaltinamasis nesutiko ir su tuo, kad jis muitinės pareigūnams, neva teigė, kad nieko neveža. Anot jo, jis iš karto pasakė, kad veža dalis, skirtas šratasvydžio žaidimui. Šiuos kaltinamojo nurodytus argumentus teismas laiko gynybine versija ir atmeta kaip nepagrįstus, nes jų nepatvirtina jokie objektyvūs byloje surinkti įrodymai. Taip pat teismas daro išvadą, kad, priešingai nei nurodė gynėjas baigiamosios kalbos metu, A. A. veiksmuose yra visi jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai.

Nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai atskleisti BK 253² straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius, t. y. kas laikytina strateginėmis prekėmis, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 3 straipsnio 11 dalimi, nustatančia kad strateginės prekės – dvejopo naudojimo prekės ir (ar) karinė įranga, įskaitant paslaugas, susijusias su šiomis prekėmis. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Bendrąjį karinės įrangos sąrašą.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 „Dėl Bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“ (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo jo 2024 m. balandžio 17 d. įsakymu V-334 patvirtinta redakcija) buvo patvirtintas Bendrasis karinės įrangos sąrašas, į kurį, be kita ko, yra įtraukti ir šaunamieji ginklai.

2024 m. liepos 14 d. Policijos departamento prie LR VRM kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 5-IS1-100 nustatyta, kad kaltinamojo gabentos dalys yra skirtos A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Antai, tirti pateikta rankena yra A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams skirta pramoninės gamybos pistoletinė rankena su penalu ginklo priežiūros reikmenims sudėti, skirta ant Kalašnikov sistemos automato platformos sukurtiems įvairių modelių ginklams (AK-12, Vepr, Saiga, TR-9 ir kt.); tirti pateikta buožė yra A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams skirta pramoninės gamybos reguliuojamo ilgio (teleskopinė) užlenkiama buožė „AK-EVO“, skirta ant Kalašnikov sistemos automato platformos sukurtiems įvairių modelių ginklams (AK-12, AK-15, AK-74, Saiga, TR-3 ir kt.); tirti pateikia buožė yra B kategorijos šaunamiesiems ginklams, o būtent ? graižtviniams šautuvams „T1GR“ (SVD) skirta pramoninės gamybos buožė; tirti pateiktas objektas yra B kategorijos šaunamiesiems ginklams, o būtent ? graižtviniams šautuvams „TIGR“ (SVD) skirto pramoninės gamybos lovelio dešinioji pusė; tirti pateiktas objektas yra A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams, o būtent ? automatui „AK-12” ir karabinui „TR-3” skirtas pramoninės gamybos lovelis su „picatinny” tipo bėgeliu, skirtu papildomiems įtaisams (prožektoriams, lazeriniams laikikliams, rankenoms) tvirtinti.

Byloje esančio 2024 m. rugsėjo 16 d. KAM rašte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pirmiau specialisto išvadoje nurodytos, iš A. A. paimtos dalys (buožės, loveliai, pistoletinės rankenos) <...> priskiriamos Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML1 daliai (b. t. 1, b. l. 56). Apklaustas teismo posėdžio metu KAM atstovas P. Mikalainis paaiškino, kad jeigu nustatyta, kad daiktai yra ginklo dalys, nekyla klausimų dėl jų priskyrimo ML1 daliai. Ginklas yra suprantamas kaip visuma, jeigu vežama jo dalis, tai traktuojama kaip ginklas ML1 dalies prasme. Reguliuotojo atskirai ginklo dalys nėra išskiriamos.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamasis gabeno per valstybės sieną strategines prekes, kurių įvežimas į Lietuvos Respublikos, gabenimas jos teritorija, išvežimas ir kt. yra griežtai reglamentuotas atitinkamais teisės aktais, tarp jų ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, o remonto ir priežiūros tikslais, kai remonto ar priežiūros darbai yra numatyti pirkimo–pardavimo sutartyse arba garantiniuose įsipareigojimuose, laikinai išvežti iš jos teisėtai įgytus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus B, C kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, gavę policijos įstaigos leidimą įvežti (išvežti) pavienius ginklus. Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis (duomenys neskelbtini) pilietis A. A., gim. (duomenys neskelbtini), dėl aukščiau minėto leidimo išdavimo nesikreipė (b. t. 1, b. l. 57).

Šios aplinkybės, t. y. to, kad jis nebuvo kreipęsis į atitinkamas Lietuvos institucijos dėl leidimo gavimo, neginčijo ir pats kaltinamasis. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 253² straipsnio 1 dalies dispozicija yra suformuluota taip, kad vien šios aplinkybės pakanka konstatavimui, jog veika atitinka aptariamo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymius. Minėta, kad pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė šaunamąjį ginklą <...>. Tačiau byloje yra įrodyta ne tik tai, kad kaltinamasis neturėjo reikiamo leidimo, bet ir tai, kad A. A. nepateikė jo gabentų šaunamųjų ginklų dalių muitinės kontrolei.

Antai apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas L. Kardonas nurodė, kad, priėjus prie kaltinamojo ir paklausus, ar jis veža draudžiamų daiktų, šis atsakė, kad nieko draudžiamo neveža. Pradėjus patikrinimą, buvo nustatyta, kad gabenamos plastikinės dalys, kurios gali būti pritaikytos ginklams. Liudytojas paaiškino, kad kaltinamasis teigė, jog šios dalys skirtos pneumatiniams ginklams, sakė, kad jie patys gamina ir veža. Liudytojas nedetalizavo, kas tie „mes“ (b. t. 1, b. l. 170). Liudytojas A. Unis nurodė, kad paklausti, ką asmuo veža yra standartinė procedūra. Apie tai, kad kaltinamasis nurodė nieko draudžiamo su savimi nevežantis sužinojo iš L. Kardono. Vėliau, patikrinus bagažinę, buvo rastos ginklų dalys. A. A. minėjo, kad jos yra skirtos dažasvydžiui. Vėliau pats asmeniškai pasidomėjo tomis detalėmis, nes neseniai buvo panaši istorija Šalčininkuose, irgi buvo gabenamos buožės. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis prieš tai dirbo dvejopos karinės paskirties įmonėje. Žino, kad tokios plastikinės dalys gali būti naudojamos tikriesiems ginklams, viskas priklauso nuo klasifikavimo, turi būti atitinkamas žymėjimas, plastikas turi būti padidinto tankio (b. t. 1, b. l. 179?180). Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti minėtų liudytojų galima suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad į klausimą, ar neveža ką nors draudžiamo, kaltinamasis atsakė neigiamai. Kita vertus, šios teismo nustatytos aplinkybės tam tikra prasme atitinka ir paties kaltinamojo parodymus, nes, anot jo, jis nieko draudžiamo negabeno. Vėliau muitinės pareigūnams tvirtino, kad jokių leidimų jo gabentoms ginklų dalims nereikia.

Sutikdamas, kad jis nebuvo kreipęsis į jokias Lietuvos Respublikos institucijas dėl leidimo gabenti šaunamuosius ginklus (jų dalis) išdavimo, A. A. akcentavo nesutinkantis, kad jo gabentos dalys apskritai laikytinos šaunamaisiais ginklais. Kaltinamasis teigė, kad jis gabeno 3D spausdintuvu pagamintas ginklų dalis, kurios yra naudojamos su šratasvydžio žaidimui skirtais ginklais, dalių analogus. Siekiant pašalinti visas abejones dėl A. A. gabentų daiktų atitikimo BK 253² straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties objekto požymius, teisme buvo apklaustas 2024 m. liepos 14 d. specialisto išvadą pateiktas specialistas J. Balsys, KAM Lietuvos kariuomenės rengimo kontrolės centro strateginių prekių inspekcijos viršininkas P. Mikalainis, taip pat dėl papildomos informacijos suteikimo, pateikiant KAM atstovams kaltinamojo gabentų ginklų dalių pavyzdžius, buvo kreiptasi ir į KAM.

J. Blasys teisme paaiškino, kad bendras pateiktų dalių bruožas tas, kad tai yra pramoninės gamybos dalys. Tokią išvadą jis padarė pagal pagaminimo kokybę, panaudotas medžiagas, pagaminimo būdą, pagal sutapimus su įvairiais šaltiniais. Skiriamieji ženklai tai konstrukciniai ypatumai, forma, gamykliniai žymenys. Dalys pateiktos tyrimui, jo manymu, pramoniniu būdu gaminamos pagamintos Rusijoje. Kadangi ant kai kurių dalių yra žymenys, tokie kaip „Otdel techničiskava kontrolia“ (OTK) rusiškas ženklinimas. Apie tai rado informaciją internetiniuose portaluose. Tuose portaluose buvo nurodyta išvaizda, kokiems ginklams skirtos šios detalės, gamintojas tikėtinas nurodytas. Specialistas teigė, kad jo manymu, sprendžiant pagal kai kuriuos žymenis, tai yra rusiškos gamybos, Kalašnikovo koncerno gamybos dalykai, nemano, kad tos dalys būtų spausdintos. Juo labiau, jei jų išimta buvo didesnis kiekis. Jų požymiai nebuvo tokie, kad būtų galima galvoti, jog jos spausdintos. Pagal medžiagas, žymenis, pagaminimo kokybę, pagal tradicinius požymius padarė išvadą, kad tai yra pramoninės gamybos dalys. Tuo labiau, kad ant daugumos buvo gamykliniai žymenys, techninės kontrolės skyriaus antspaudai. Negali atmesti tikimybės, kad šių dalių negalima naudoti šratasvydžio žaidime, tačiau jo nuomone tai yra šaunamųjų ginklų dalys, pagamintos ne 3D spausdintuvu, bet pramoniniu būdu.

KAM atstovas P. Mikalainis teisme paaiškino, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos muitinė kreipėsi dėl prekių priskyrimo Bendrajam karinės įrangos sąrašui. Prie kreipimosi jau buvo pateikta eksperto išvada, kurioje jie įskaitė, kad sulaikytos prekės yra pramoninės gamybos ginklų dalys ir, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, parengė išvadą Muitinės departamentui. P. Mikalainis taip pat nurodė manantis, kad keistų jų raštą, jeigu būtų nustatyta, kad ginklų dalys tikrai pagamintos kitaip nei pramoninių būdu ir naudojamos kaip vidaus dalys. Tačiau atkreipė dėmesį, kad specialisto išvadoje pabrėžta, jog tirtos dalys turi tam tikrų išskirtinių, pramoninei gamybai skirtų bruožų ? vidaus dalys, pavyzdžiui, su fiksatoriumi, iš metalo, spyruoklės, dirbtinė oda, metalinis buožės padas, nuotraukoje Nr. 3 matoma vientisa pailga metalinė dalis, pritaikyta prie plastmasinės dalies. Tikriesiems, šaunamiesiems ginklams, naudojamas kokybiškas plastikas, metalas, turi techninį parametrą, spyruoklė taip pat turi atlaikyti atitinkamą skaičių paspaudimų, jos suspaudimo galia kitokia ir pan. P. Mikalainis taip pat nurodė, kad pateikiant pirminį atsakymą, KAM atstovai sulaikytų ginklų dalių nematė. Tačiau teismui pateikus atitinkamą paklausimą ir pateikus tas detales, galėtų kreiptis į savo specialistus, kurie galėtų atsakyti į užduotus klausimus.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos rašte, pateiktame atsakant į teismo paklausimą ir pateikus KAM atstovams po vieną iš kaltinamojo gabentų ginklų dalių vienetą, nurodyta, kad pateikti objektai yra ginklų dalys: apsodo lovelis skirtas karabinui TR3; buožės užsegimo tvirtinimas su spyruokle, skirtas karabinui TR3; pistoletinė rankena, skirta karabinui AK-12; buožė, skirta karabinui AK-12; apsodo lovelis ir buožė, skirti karabinui SVD arba TIGR. Šie ginklai priskiriami šaunamiesiems ginklams. Pateikti objektai galėtų būti naudojami su šratasvydžio kariniame-sportiniame žaidime naudojamais ginklais. Taip pat teismas šiuo raštu yra informuotas, kad pateikti objektai yra naudojami su karine įranga, tačiau Lietuvos kariuomenė tokių modelių neturi.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pastarajame rašte nurodyti duomenys visiškai atitinka specialisto J. Balsio pateiktą išvadą, tarp jų ir ginklų, kuriems tos dalys yra skirtos, pavadinimus.

Esant šioms aplinkybėms nekyla abejonių, kad, skirtingai nei teigė pats kaltinamasis, jis gabeno ne 3D spausdintuvu, bet pramoninės gamybos, paženklintas atitinkama tvarka šaunamųjų ginklų dalis, t. y. šaunamuosius ginklus, kurių gabenimas per Lietuvos valstybės sieną yra griežtai reglamentuotas.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka visus jam inkriminuoto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius.

Minėta, kad BK 253² straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus arba tai daro neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatant kaltės formą būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

Nors A. A. neigė savo kaltę, teigdamas, kad jo įsitikinimu jis gabeno šratasvydžiui skirtas ginklų dalis, teismo vertinimu, byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis suvokė, jog gabena šaunamųjų ginklų dalis, t. y. daiktus, kurių gabenimui per valstybės sieną reikalingas leidimas ir kuriuos būtina pateikti muitinės kontrolei, bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Darydamas tokią išvadą, teismas visų pirma vertina paties kaltinamojo duotus tiek rašytinius, tiek žodinius paaiškinimus. Sutiktina, kad viso proceso metu A. A. kalbėjo apie jo gabentų daiktų naudojimą šratasvydžiui, tačiau kitas su tuo susijusias aplinkybes nurodė skirtingai. Antai rašytiniame paaiškinime A. A. nurodė, kad jis veža asmeniniam naudojimui, į Rygą, Minske 3D spausdintuvu pagamintas detales, skirtas dažasvydžiui ir šratasvydžiui. Apklaustas kaip liudytojas L. Kardonas nurodė, kad patikrinimo metu kaltinamasis buvo minėjęs, jog jie patys gamina ir veža tas detales. Liudytojas nesitikslino, kas tie mes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, A. A. jau nurodė, kad jis dažnai būna Rusijoje, kur gyvena jo artimas draugas A. S., kuris jo paprašo pervežti šias ginklų dalis, skirtas šratasvydžiui. Vėliau ji tas dalis siunčia į JAV, nes to padaryti iš Rusijos neįmanoma. Ikiteisminio tyrimo metu A. A. taip pat parodė, kad tas dalis 3D spausdintuvu gamina A. S. draugas. Taip pat pastebėjo, kad tos dalys neturėjo jokių gamyklinių ženklų. Iš esmės analogiškas aplinkybes kaltinamasis nurodė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. A. A. akcentavo ir jo turimus Latvijos pašto kvitus, kurie, anot jo patvirtina, kad jis jau kelis kartus gabeno per Lietuvos valstybės sieną analogiškas dalis ir siuntė jas į JAV. Jokių problemų dėl to nekilo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis nurodė, kad rašydamas paaiškinimą įvykio dieną nenorėjo minėti, jog veža tas ginklų dalis iš Rusijos (nurodė, kad veža iš Minsko) dėl susiklosčiusios geopolitinės padėties. Tačiau toks jo paaiškinimas nesuprantamas tuo atveju, jei kaltinamasis buvo įsitikinęs, jog veža ne šaunamiesiems, bet kariniame-sportiniame žaidime naudojamiems ginklams skirtas dalis. Be to, rašytiniame paaiškinime A. A. nurodė, kad jis jas veža į Rygą asmeniniam naudojimui. Taigi apie jokį siuntimą į JAV tuomet kaltinamasis neužsiminė. Priešingai, nurodė, kad daiktai skirti jam pačiam. Taip pat, remiantis liudytojo L. Kardono parodymais, A. A. įvykio dieną sakė, kad tas dalis jie „gamina patys“, o apklausiamas vėliau, ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad tos dalys pagamintos Rusijoje jo gyvenančio draugo pažįstamo. Jis pats gaminimo 3D spausdintuvu proceso nėra matęs.

Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad kaltinamojo per valstybės sieną gabentos dalys buvo pagamintos pramoniniu būdu ir yra skirtos šaunamiesiems ginklams, ir kartu paneigiantys A. A. teiginius apie jų pagaminimą 3D spausdintuvu, teismo buvo išsamiai išnagrinėti pirmiau. Kalbant apie kaltinamojo suvokimą tiesioginės tyčios kontekste, teismas tik papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis specialių žinių šioje srityje turinčių asmenų paaiškinimais, tos dalys nuo pagamintų 3D spausdintuvu skyrėsi ir vizualiai, t. y. ant daugumos jų buvo atžyma „OTK“, skaičiai (3?6, 2?1, 2?4, „?“ ir kt.), naudojamo plastiko tankis yra didesnis, nes tos dalys turi atlaikyti didesnes apkrovas; skirtingai nei teigė kaltinamasis, jos buvo ne tik plastikinės, bet turėjo ir metalinių dalių, pramoninei gamybai būdingų bruožų ? vidaus dalys buvo su fiksatoriumi, iš metalo, naudojamos spyruoklės (b. t. 1, b. l. 41), dirbtinė oda, juodos spalvos guma (b. t. 1, b. l. 42), metalinis buožės padas, nuotraukoje Nr. 3 (b. t. 1, b. l. 43) matoma vientisa pailga metalinė dalis, pritvirtinta prie plastmasinės dalies. Sutiktina su specialisto išsakyta nuomone, jog tai, kad šios dalys pagamintos pramoniniu, gamykliniu būdu patvirtina ir jų gabentas skaičius bei ta aplinkybė, kad keli tos pačios ginklo dalies vienetai tarpusavyje niekuo nesiskyrė, t. y. buvo identiški.

Tai, kad kaltinamojo per valstybės sieną gabentos ginklų dalys, vertinant jas ir vien tik vizualiai, atitiko šaunamųjų ginklų dalių požymius, taip pat patvirtina muitinės pareigūnų reakcija pamačius jas A. A. automobilio bagažinėje. Tiek L. Kardonas, tiek A. Unis, tiek V. Markovskienė, neturintys specialių žinių šioje srityje, patvirtino nusprendę, kad tai dalys, kurios gali būti naudojamos su šaunamaisiais ginklais, dėl to buvo inicijuota detalesnė automobilio patikra. Liudytoja V. Markovskienė taip pat nurodė, kad per savo darbo laikotarpį niekada nebuvo susidūrusi su tuo, kad per sieną būtų gabenami ginklai ar jų dalys. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmeta kaip nepagrįstus A. A. paaiškinimus, kad jis, būdamas suaugęs, socialiai subrendęs žmogus, buvo įsitikinęs, kad gabena tik šratasvydžiui skirtas, 3D spausdintuvu pagamintas, ginklų dalis, kurių bendras skaičius siekė net 134 vienetus. Tarp jų 21 vienetą identiškų rankenų ginklui su apkabomis, 50 metalinių buožės užsegimo tvirtinimų su spyruoklėmis ir t. t.

KAM rašte (b. t. 2, b. l. 5) nurodyta aplinkybė, kad A. A. gabentos ginklų dalys gali būti naudojamos su šratasvydžio žaidime naudojamais ginklais, nepaneigia pirmiau nurodytų teismo išvadų. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad šaunamiesiems ginklams skirtos dalys yra patvaresnės, jų gamybai yra nustatyti kiti, griežtesni, reikalavimai, naudojamos kitokios medžiagos ir pan. Taigi tai, kad jos gali būti naudojamos ir kariniame-sportiniame žaidime, kuriame tokios kokybės ir patvarumo nereikia, yra iš dalies suprantama. Tačiau tai niekaip nepatvirtina kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kad pastarosios dalys yra skirtos vien tik šratasvydžiui.

Priešingai nei nurodė kaltinamasis, jo nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir jo į bylą pateiktos Latvijos pašto kvitų kopijos. Nors ikiteisminio tyrimo metu A. A. teigė, kad pastaruosiuose dokumentuose bus nurodyta, ką jis siuntė, jo pateiktuose Latvijos pašto kvituose nėra nurodomas jo siųstų daiktų pavadinimas. Be to, kvituose kaip gavėjai yra nurodomi skirtingi asmenys. Antai b. l. 87 esame kvite gavėjas nurodomas O. S., gavėjo adresas (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė, o ne JAV, kaip teigė kaltinamasis; b. l. 88 esančiuose kvituose nurodoma gavėja M. A., adresas nėra nurodomas aiškiai, tačiau remiantis Google maps duomenimis, jis galėtų atitikti adresą Floridoje; b. l. 89 gavėjas vėl gi kitas – R. N., b. l. 90 – gavėjas C. G. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi pateikti pašto kvitai yra datuoti dviem datomis – 2024 m balandžio 24 d. ir 2024 m. gegužės 17 d. Taip pat matyti, kad 2024 m balandžio 24 d. buvo išsiųstos trys 3, 824 kg, 3, 644 kg, 3, 444 kg (bendro beveik 11 kg) svorio siuntos adresuotos M. A. iš Latvijos Respublikoje Bauskos mieste esančio pašto skyriaus, nors kaltinamasis yra nurodęs gyvenantis Rygoje ir iš ten siuntęs siuntas. O 2024 m. gegužės 17 d. buvo išsiųstos dvi siuntos ? R. N. 7,400 kg svorio ir C. G. 4, 172 kg svorio ? jau iš Rygos. Šie byloje esantys duomenys, ne tik kad nepatvirtina kaltinamojo nurodytų aplinkybių, tačiau teismui nustačius, kad A. A. per valstybės sieną gabeno šaunamųjų ginklų dalis, kelia dar daugiau klausimų dėl jo veiksmų.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad A. A. ar asmenis, kuriems buvo adresuotos pirmiau nurodytos siuntos, apskritai bent kas nors sieja su šratasvydžio ar dažasvydžio žaidimu.

Išnagrinėtoje byloje pagal A. A. suformuluotą kaltinimą jis, be kita ko, buvo kaltinamas 2024 m. birželio 8 d., apie 17.15 val., vykdamas lengvuoju automobiliu „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį adresu Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus raj. sav., nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, minėto automobilio bagažinėje, juodos spalvos maišuose gabeno: <...> 50 vnt. metalinių detalių bei 50 vnt. metalinių spyruoklių, kurie priskiriami A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams ir priskiriami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymo „Dėl bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“ ML1 daliai, t. y. strateginėms prekėms.

Teismo posėdžio metu dalyvavęs specialistas J. Balsys nurodė, kad jam tyrimui metalinės detalės ir spyruoklės nebuvo pateiktos, todėl jis savo išvadoje dėl jų priskyrimo A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams nepasisakė. Įvertinus šias specialisto nurodytas aplinkybes, kreipiantis į KAM su prašymu pateikti savo kaltinamojo gabentų ginklų dalių vertinimą, kartu su kitomis specialisto J. Balsio tirtomis dalimis, buvo pateiktas ir vienas vienetas A. A. gabentos metalinės detalės su spyruokle (b. t. 2, b. l. 6?9). Įvertinus jas, KAM 2025 m. liepos 15 d. rašte nurodė, kad tai buožės užsegimo tvirtinimas su spyruokle, skirtas karabinui TR 3 (b. t. 2, b. l. 5). Pažymėtina, kad 2024 m. liepos 15 d. specialisto išvadoje (b. t. 1, b. l. 58?63) karabinas TR 3 yra nurodomas kaip šaunamasis ginklas, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Esant šioms aplinkybėms, A. A. pareikštas kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, gabeno strategines prekes, t. y. 2024 m. birželio 8 d., apie 17.15 val., vykdamas lengvuoju automobiliu „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį adresu Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus raj. sav., nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, minėto automobilio bagažinėje, juodos spalvos maišuose, gabeno: 21 vnt. rankenų ginklui su apkabomis; 5 vnt. reguliuojamų sulenkiamų buožių automatiniams ginklams; 9 vnt. taktinių buožių su reguliuojama pagalvėle; 18 vnt. apsodų šautuvams (devyni komplektai po 2 vnt.); 22 vnt. reilų skirtų tvirtinti specialią įrangą ant ginklų; 50 vnt. buožės užsegimo tvirtinimų su spyruoklėmis, kurie priskiriami A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams ir priskiriami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymo „Dėl bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“ ML1 daliai, t. y. strateginėms prekėms.

Įvertinus pirmiau išnagrinėtais byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis yra įrodyta visiškai. Jo veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius, todėl pagal BK 253² straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

Baigiamosios kalbos metu gynėjas prašė, teismui nustačius, kad jo ginamasis visgi padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Šis gynėjo prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-77-489/2022). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog BK nenustato ribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis, nustačius jame įtvirtintas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2014, 2K-186-689/2020).

Pagal teismų praktiką laikomasi pozicijos, kad BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-541/2011, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017, 2K-86-628/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. A. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais (karine įranga). Minėta, kad karinės įrangos (strateginių prekių) gabenimas per valstybės sieną yra griežtai reglamentuotas. Už šio nusikaltimo padarymą yra nustatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi įstatymo leidėjas jų pavojingumą vertina kaip didelį. Juo labiau, kad šiuo atveju asmuo ne tik neteisėtai disponuoja šaunamaisiais ginklais, bet ir gabena juos per valstybės sieną, t. y. siekia neteisėtai, vengdamas teisės aktuose įtvirtintų kontrolės priemonių, įvežti jas į Lietuvos Respublikos teritoriją, gabenti ir t. t. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį ir į kaltinamojo gabentų šaunamųjų ginklų dalių skaičių . Byloje nustatyta, kad A. A. gabeno 21 vnt. rankenų ginklui (su apkabomis); 5 vnt. reguliuojamų sulenkiamų buožių automatiniams ginklams; 9 vnt. taktinių buožių su reguliuojama pagalvėle; 18 vnt. apsodų šautuvams (9 komplektai po 2 vnt.); 22 vnt. reilų skirtų tvirtinti specialią įrangą ant ginklų; 50 vnt. buožės užsegimo tvirtinimų su spyruoklėmis, kurie priskiriami A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Teismui nustačius, kad tai pramoninės gamybos, tikriausiai Rusijoje pagamintos, ginklų dalys lieka neaiškus kaltinamojo jų gabenimo tikslas. Teismas sutinka su gynėjo nurodyta aplinkybe, kad A. A. gabeno ginklų dalis, iš kurių negalima šaudyti, taip pat iš jų negalima surinkti pilnaverčio ginklo, jos tik padeda šaudyti tiksliai, tačiau, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo vertinti A. A. įvykdytą nusikaltimą kaip mažareikšmį. Į pastarąsias aplinkybes, susijusias su kaltinamojo gabentų ginklų dalių savybėmis, teismo bus atsižvelgta parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 253² straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. A., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. A. A. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. A. anksčiau neteistas (b. t. 1, b. l. 106), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas penkis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. t. 1, b. l. 107–112), dirbantis OOO (duomenys neskelbtini) vadybininku. Byloje nėra duomenų apie A. A. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. A. baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą, jo gabentų šaunamųjų ginklų dalių savybes, t. y. kad jos pačios savaime, tiek kiekviena atskirai, tiek kartu, negali būti naudojamos šaudymui, nėra pagrindinės ginklo dalys, o padeda iš šaunamojo ginklo iššauti taikliau, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. A. paskyrus už nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 253² straipsnio 1 dalyje, švelniausią šios teisės normos sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – baudą, nustatant BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą jos minimalų dydį, t. y. 100 MGL (5 000 Eur). Teismo vertinimu, ši bausmė yra teisinga ir proporcinga A. A. įvykdytam nusikaltimui. Paskyrus ją, bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. t. 1, b. l. 96–98), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 21 vnt. rankenos ginklui (su apkabomis); 5 vnt. reguliuojamos sulenkiamos buožės automatiniams ginklams; 9 vnt. taktinės buožės su reguliuojama pagalvėle; 18 vnt. apsodai šautuvams (9 komplektai po 2 vnt.); 22 vnt. reilai skirti tvirtinti specialią įrangą ant ginklų; 50 vnt. metalinės detalės bei 50 vnt. metalinės spyruoklės, perduoti saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui, Ramygalos g. 151, Panevėžys, įvertinus tai, kad ši karinė įranga nenaudojama Lietuvos kariuomenėje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253² straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

A. A. (A. A.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 21 vnt. rankenas ginklui (su apkabomis); 5 vnt. reguliuojamas sulenkiamas buožes automatiniams ginklams; 9 vnt. taktines buožes su reguliuojama pagalvėle; 18 vnt. apsodus šautuvams (9 komplektai po 2 vnt.); 22 vnt. reilus skirtus tvirtinti specialią įrangą ant ginklų; 50 vnt. metalines detales bei 50 vnt. metalines spyruokles, perduotus saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui, Ramygalos g. 151, Panevėžys, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti A. A., kad

1) teismo nuosprendžiu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova