Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.A. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-09-25 nuosprendžio, kuriuo A.A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudos bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A.A. gynėjo advokato M.Paukštės apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei A.A. gynėjo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad, priešingai nei skunde nurodo nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos dalyką ir padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 253² straipsnio 1 dalį kaip strateginių prekių kontrabandą ir, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumą bei nenustatęs galimybės atleisti A.A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, nuteistajam paskyrė proporcingą padarytai nusikalstamai veikai ir teisingą bausmę. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam ir jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, o ir bausmės skyrimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu ir nedaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-09-25 nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl A.A. kaltės

8. Pagal BK 253² straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ar strategines prekes. Pažymėtina, jog šie veiksmai, kaip atskirtas nusikaltimas, baudžiamajame įstatyme įtvirtintas nuo 2023-06-01 (2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925). Toks sprendimas, remiantis pagrindinio komiteto išvada dėl įstatymo Nr. XIV-1925 projekto, priimtas įvertinus ekspertų pateiktas pastabas dėl BK 199 straipsnio, t. y. kontrabandos reglamentavimo problemų. Įstatymų leidėjo valia šiuo straipsniu siekiama atriboti iš esmės kontrabandos veiksmus atitinkančią nusikalstamą veiką tiek pagal gabenamų objektų rūšį, tiek pagal jų ryšį su ekonomika ir verslo tvarka ar nacionaliniu saugumu, tačiau, šio nusikaltimo požymiams aiškinti yra aktuali ir BK 199 straipsnio teismų praktika.

9. Šio, BK 253² straipsnio 1 dalyje, įtvirtinto apysunkio nusikaltimo objektyvieji požymiai reiškiasi: šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių neteisėtu gabenimu ar siuntimu per Lietuvos Respublikos sieną, kuris pasireiškia: 1. nepateikimu šių objektų muitinės kontrolei arba 2. kitaip jos išvengiant, arba 3. neturint leidimo. Tiek gabenami objektai, tiek ir neteisėtas gabenimo būdas yra alternatyvūs ir baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš kiekvieno jų. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu neatsižvelgiant į tai, ar pažeidėjui pavyko pergabenti daiktus per valstybės sieną. Tokiais atvejais baigtumas sutampa su momentu, kai išaiškėja, kad privalomi pateikti muitinei daiktai nebuvo pateikti muitinės kontrolei (pvz., muitinės pareigūnai rado paslėptus nuo kontrolės daiktus) ar kitaip šios kontrolės išvengta, arba be leidimo gabenami daiktai, kuriems reikalingas leidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-430/2014).

10. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjas teigia, kad A.A. veiksmuose nebuvo nustatyti aptarti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Viena vertus, gynėjo teigimu, dėl pernelyg plečiamai aiškintų sąvokų gabentos ginklų dalys nepagrįstai priskirtos strateginėms prekėms, kita vertus, A.A. prekes gabeno atvirai, jų neslėpdamas ir pateikė jas muitinės patikrinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir paneigti byloje esančių duomenų visuma. Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą tiek įrodymų vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu, su tokiais skundo argumentais nesutinka. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remiantis bylos duomenimis, tinkamai nustatė nusikaltimo dalyką – nuteistojo gabentas strategines prekes. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, jog gabentos dalys negali būti naudojamos civiliniams tikslams, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai negali būti laikomi pagrįstu pagrindu skundžiamą nuosprendį naikinti, kadangi strateginėms prekėms priskiriamos tiek dvejopo naudojimo prekės, tiek karinė įranga, apie ką teisėjų kolegija pasisakys toliau. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai, byloje nėra, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo proceso dalyviai, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir (ar) in dubio pro reo principas.

13. Ikiteisminio tyrimo metu paskyrus užduotį specialistui atlikti objektų tyrimą, buvo nustatyta, kad rankenos ginklams su apkabomis, reguliuojamos sulenkiamos buožės automatiniams ginklams ir reilai, skirti tvirtinti specialią įrangą ant ginklo, yra priskiriama A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams, tuo tarpu taktinės buožės su reguliuojamomis pagalvėlėmis ir apsodai šautuvui priskiriami B kategorijos šaunamiesiems ginklams ir visi tirti pateikti objektai yra pramoninės gamybos (1 t., b. l. 40–45). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu specialistas J.B. patikslino, kad metalinės ir spyruoklės jam pateiktos nebuvo. Specialistas paaiškino, kad bendras visų jam pateiktų tirti objektų bruožas buvo tai, kad objektai yra pramoninės gamybos dalys, o šią išvadą jis padarė įvertinęs pagaminimo kokybę, panaudotas medžiagas, pagaminimo būdą, sutapimus su įvairiais šaltiniais. Įvertinęs šias aplinkybes, bei ant kai kurių dalių rastus „Otk“, t. y. rusiško ženklinimo žymenis, techninės kontrolės skyriaus antspaudus, teigė manantis, kad tai yra rusiškos gamybos, Kalašnikovo koncerno gamybos daiktai, kuriuos tirdamas nepastebėjo spausdinimo 3D spausdintuvu, nes jos buvo pagamintos liejimo būdu. Specialistas, atsakydamas į klausimus, nurodė, jog negalima atmesti tikimybės, kad aptariamos dalys gali būti naudojamos šratasvydyje, nes tokios informacijos neįmanoma surasti. Tai gi atlikus objektų tyrimą buvo nustatyta, kad gabentos dalys yra priskiriamos šaunamiesiems ginklams.

14. Kadangi vertinimas apie tai, ar šie objektai priskiriami bendrajam karinės įrangos sąrašui nėra balistinių tyrimų specialisto kompetencijoje, ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas KAM gynybos politikos direktoriaus V.U. 2024-09-23 raštas, kuriame nurodyta, jog sulaikytos prekės (buožės, loveliai, pistoletinės rankenos), priskiriamos Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML1 daliai (1 t., b. l. 56). Remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-08-27 raštu, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims (teisėtai įgijus šias dalis), įvežant, išvežant ar gabenant tranzitu per Lietuvos Respubliką reikalingas policijos leidimas, dėl kurio A.A. nesikreipė (1 t., b. l. 64). KAM, 2025-07-15 rašte, išnagrinėjusi papildomai pateiktą informaciją, nurodė, kad objektai (pastb. – įskaitant ir kaltinime nurodytas, tačiau objektų tyrimui nepateiktus buožės užsegimo tvirtinimus su spyruoklėmis) yra ginklų dalys ir yra priskiriami šaunamiesiems ginklams, tačiau galėtų būti naudojami su šratasvydžio kariniame sportiniame žaidime naudojamais ginklais (2 t., b. l. 5). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu KAM atstovas P.M. paaiškino, kad ginklas yra traktuojamas kaip visuma, todėl, esant specialisto išvadai, kurioje, atlikus tyrimą jau nustatyta, kad aptariami objektai yra ginklo dalys, nepriklausomai nuo jų (ne)pramoninės gamybos, jos yra traktuojamos kaip ML1 ginklas, net jei ir gali būti panaudotos civiliniams tikslams. P.M., atsakydamas į užduodamus klausimus apie 3D spausdinimą, naudojamą plastiką bei skirtumą tarp ginklo, pagaminto pramoniniu būdu ir spausdinto 3D spausdintuvu nurodė nežinantis „ar yra žmonių, turinčių pakankamai žinių ties tuo“.

15. Šiuo atveju nuteistajam inkriminuota tai, kad jis, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos sieną gabeno strategines prekes. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 3 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad strateginės prekės yra tiek dvejopo naudojimo prekės, tiek karinė įranga, įskaitant paslaugas, susijusias su šiomis prekėmis. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 2021-05-20 reglamento (ES) 2021/821 2 straipsnio 1 punktu, dvejopo naudojimo prekės yra prekės, <..> kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams, <..>. Tuo tarpu tai, kas priskiriama karinei įrangai, reglamentuojama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. V-1216 patvirtintame bendrajame karinės įrangos sąraše. Šiuo atveju sąrašo ML1 dalyje nurodoma, kad karinei įrangai priskiriami mažesnio nei 20 mm kalibro lygiavamzdžiai ginklai, kiti 12,7 mm (0,5 colio) ar mažesnio kalibro šaunamieji ginklai, automatiniai ginklai bei jų priedai ir specialiai jiems sukurti komponentai.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje esančius duomenis ir pripažinęs juos įrodymais, pagrįstai sprendė, kad A.A. inkriminuoti BK 253² straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji sudėties požymiai yra įrodyti. Šiuo atveju, nepaisant apeliaciniame skunde keliamų prielaidų apie netinkamai ar nevisapusiškai ištirtus įrodymus, byloje neabejotinai nustatyta, kad A.A., per Lietuvos Respublikos sieną, viena vertus nepateikdamas muitinės kontrolei, kas patvirtinta muitinės pareigūnų parodymais, kita vertus neturėdamas leidimo, kas patvirtinta Policijos departamento raštu, lengvuoju automobiliu gabeno ginklų dalis, kurios, atliktus objektų tyrimą, nustačius pramoninį jų gaminimo būdą, priskirtos A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams ir gali būti naudojamos su įvairių modelių Kalašnikov/karabino sistemos ginklais (AK-12, AK-74, Saiga, Viper TR-9, TR-3, „TIGR“ (SDV)). Baudžiamojoje byloje panaudojus specialiąsias žinias ir nustačius, kad gabentos dalys priskiriamos šaunamiesiems ginklams, KAM, šiuos duomenis įvertinusi pagal kompetenciją, nustatė, kad jos yra priskiriamos karinei įrangai, kaip ji suprantama pagal Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML1 dalį, kas, vertinant šios nutarties 15 punkte pateiktus išaiškinimus, atitinka strateginės prekės sampratą tiek pagal nacionalinius, tiek pagal tarptautinius teisės aktus.

17. Nors apeliacinis skundas, ginčijant gabentų dalių priskyrimą strateginėms prekėms, grindžiamas tuo, kad viena vertus, objektų tyrimui buvo pateikta tirti tik po vieną egzempliorių kiekvieno rasto objekto, taip apeliuojant į neišsamų tyrimą, kita vertus nurodoma, jog nepagrįstai liko neįvertinti specialisto ir KAM atstovo paaiškinimai apie tai, kad gabentos dalys gali būti naudojamos civiliniame sportiniame šratasvydžio žaidime, vis tik teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai ne tik yra nepagrįsti, tačiau ir nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisingu. Pažymėtina, kad nors objektų tyrimui iš tiesų buvo pateikti 5 vienetai objektų, tačiau, kiekvienas jų, baudžiamosios bylos duomenimis, buvo vienarūšiai, dėl ko visų objektų tyrimas nėra tikslingas, o tokio masto tyrimo neatlikimas nedaro atlikto veiksmo, o ir gautos specialisto išvados, nepagrįstos ar neteisėtos. Kita vertus, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nebuvo kalbama apie tai, kad A.A. su savimi gabeno skirtingos gamybos objektus, o ir aptariamoje BK 253² straipsnio 2 dalies normoje baudžiamoji atsakomybė nėra diferencijuojama pagal gabentų prekių kiekį, todėl šie skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

18. Kartu teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus skundo argumentus vertina ir keliamą versiją dėl gabentų dalių galimumo naudoti šratastyvdyje ir jų pagaminimo 3D spausdintuvo pagalba. Nors tiek specialistas, tiek KAM atstovas apklausiami teisiamajame posėdyje nurodė manantys, kad rastos dalys gali būti naudojamos civiliniais tikslais, tačiau pažymėtina, jog net ir nustačius, kad aptariamos dalys yra dvigubo naudojimo, jų priskyrimas karinei įrangai nedingsta. Atsižvelgiant į tai, jog byloje esančiais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad gabentos dalys priskiriamos karinei įrangai, pagrindo vertinti tai, ar jos gali būti naudojamos ir šratasvydyje, ir ar gali būti laikomos dvigubo naudojimo prekėmis, nėra, kadangi tai iš esmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimo nekeistų. Dėl to nėra pagrindo ir atlikti skunde aptariamą ekspertizę, nes proceso veiksmų atlikimas turi reikšmės tik tada, kai pagrįstai tikimasi, kad jais bus gauti nauji, nagrinėjamas aplinkybes patvirtinantys arba paneigiantys duomenys. Vis tik šiuo atveju nesant abejonių dėl gabentų dalių priskyrimo karinei įrangai, nėra pagrindo atlikti papildomus įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmus.

19. Apeliaciniu skundu ginčijant nuteistojo tyčinę kaltę, gynėjas nurodo, kad A.A., negalėdamas identifikuoti gabentų dalių pagaminimo būdo ir, pasitikėdamas pažįstamų paaiškinimais, veikė neatsargiai, tačiau tyčia nesiekė padaryti nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad aktualioje kasacinio teismo praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė ir vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius ir pan., tačiau ir pagal objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir kt. (2K-13-719/2025). Šiuo gi atveju, įvertinus įvykio vietoje buvusių pareigūnų parodymus nustatyta, jog nuteistasis, sustabdytas muitinės pareigūnų visų pirma nurodė, jog daiktų, reikalingų pateikti muitinės kontrolei ir/ar kuriems reikalingas leidimas, jis neturi. Ir vis tik nusprendus patikrini automobilį, pareigūnams aptikus bagažinėje gabenamas dalis, nuteistasis visų pirma pateikė versiją, kad jie „patys jas gamina“, o vėliau procese laikėsi pozicijos, kad ginklų dalis jis gabeno draugo prašymu, išsiuntimui iš Latvijos į Jungtines Amerikos Valstijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie, prieštaringi nuteistojo parodymai ir tai, kad jis, kaip teigiama skunde, manęs, jog gabena nedraudžiamas gabenti dalis, muitinės pareigūnams apie tai savanoriškai nepasakė, patvirtina, kad jis suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Šios išvados nepaneigia keliamos prielaidos dėl nuteistojo neva pasitikėjimo pažįstamų paaiškinimais ar jo paties atliktu prekių gamybos patikrinimu, o taip pat ir Latviški pašto čekiai. Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei skunde nurodo gynėjas, nei specialisto išvadoje, nei apklaustus specialistą ir KAM atstovą teisme, nebuvo iškelta abejonė, kad aptariamos gabentos ginklų dalys nepriskiriamos karinei įrangai, tai gi ir strateginėms prekėms. Tuo tarpu aplinkybė, kad tiek KAM 2025-07-15 rašte nurodoma, kad šios dalys gali būti naudojamos šratasvydyje, tiek KAM atstovo ir specialisto pagal kompetencijas pateikti atsakymai į klausimus teisiamojo posėdžio metu, nelaikytini įrodymais, paneigiančiais kaltinime nurodytas aplinkybes.

20. Atsižvelgiant į tai, jog strateginių prekių neteisėto gabenimo faktas bylos duomenimis yra visiškai įrodytas, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog nuteistojo veiksmai neatitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymių. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų nuteistojo gynėjo keliamą abejonę, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo kaltę grindė prielaidomis ar netinkamai ištirtais įrodymais ar kad įrodinėjimo našta nepagrįstai buvo perkelta nuteistajam. Kaip minėta, bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad A.A. gabeno ne bet kokias, o strategines prekes, kurioms gabenti per Lietuvos Respublikos sieną reikalingas leidimas ir privalomas pateikimas muitinės kontrolei, tačiau jis, leidimo prekių gabenimui neturėjo ir muitinės kontrolei jų savanoriškai nepateikė ir tokius veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Duomenų leidžiančių abejoti prekių priskyrimui karinei įrangai ar leidžiančių manyti, kad tokios prekės gali būti naudojamos išimtinai tik civiliniams tikslams, byloje nėra, to nepatvirtina ir keliamos prielaidos dėl jų spausdinimo 3D spausdintuvu. Be to, šios prielaidos yra paneigtos specialisto išvada bei paaiškinimais apie tai, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta pramoninis dalių gaminimo būdas, jas liejant. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo kaltė yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir jų pagrindu teisingai kvalifikuota kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 253² straipsnio 1 dalyje. Objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo gynėjo keliamą versiją tiek dėl netinkamo bylos dalyko, tiek dėl duomenų, patvirtinančių padarytus BPK 20 straipsnio pažeidimus, byloje nėra, jų, kartu su apeliaciniu skundu nepateikė ir nuteistojo gynėjas, todėl aukštesnysis teismas laiko, kad A.A. gynėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

21. Pažymėtina, kad esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, be jau aptartų objektų tyrimui pateiktų tirti objektų kiekio, esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais laiko tai, kad, byloje buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, įrodinėjimo našta perkelta pačiam A.A., o ir pats nuosprendis grįstas tik specialistų nuomonėmis ir manymais. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija nenustatė jokių nuteistojo, kaip kaltinamo procese asmens, teisių suvaržymo ar pažeidimo. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, sprendė liudytoju apklausti KAM atstovą, taip pat pateikė papildomą paklausimą dėl informacijos pateikimo KAM, siekiant išaiškinti visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tuo tarpu iš nuteistojo nebuvo reikalaujama atlikti jokių veiksmų, pateikti papildomų duomenų ar konkrečiai pateikti duomenis, patvirtinančius, jog aptariamos ginklų dalys buvo pagamintos 3D spausdintuvu. Nuteistasis ir jo gynėjas aktyviai dalyvavo procese, turėjo galimybę užduoti klausimus ir teikti prašymus, tačiau vien tai, kad prašymai nebuvo patenkinti (pvz. prašymas į teismo posėdžių salę atnešti aptariamas ginklų dalis), nėra pagrindas pripažinti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mažareikšmiškumą

22. Nuteistojo gynėjas skundu prašo atleisti A.A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė formaliais motyvais. Nurodo, jog nuteistojo veiksmais jokia žala valstybės interesams, nacionaliniam ar visuomenės saugumui nebuvo padaryta, be to, byloje nustatytas ir mažesnis dalyko pavojingumas – gabentos tik dekoratyvinės, ne pagrindinės ginklo dalys, jos nepasiekė jokių nelegalių gavėjų, nėra naudojamos Lietuvos gynybos interesais, iš jų negalima surinkti atskiro ginklo. Gynėjo vertinimu bylos dalykas ir nuteistojo asmenybė (dirbantis, ankščiau neteistas ir nesusijęs su ginklų prekyba, teroristine veikla ar organizuotu nusikalstamumu) ir veiksmų atviras atlikimo būdas leidžia A.A. veiksmus pripažinti mažareikšmiais. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko deklaratyviais.

23. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.). Pažymėtina, jog atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, konkrečioje situacijoje įvertinęs visus nusikaltimo požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-219-303/2021).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios nutarties 16, 19, 20 punktuose nustatytas aplinkybes, nors nuteistojo A.A. veiksmais reali žala visuomenės saugumui nebuvo padaryta, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių nusikaltimo dalyką ar kitus jo požymio ypatumus, vertini kaip mažareikšmius. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio argumentams, jog nuteistasis ne tik neteisėtai, t. y. tiek neturėdamas reikalingo leidimo, tiek nepateikdamas gabenamų ginklų dalių muitinės kontrolei, juos gabeno per Lietuvos Respublikos sieną, tačiau gabeno ir strategines prekes, tai yra karinę įrangą, kuri yra ypatingai reikšminga nacionalinio saugumo klausimais. Ir nors byloje nepaneigta aplinkybė, kad šios ginklo dalys gali būti dvigubo naudojimo, vis tik tai gabentų ginklų dalių pavojingumo ir jų priskyrimo ne tik šaunamiesiems ginklams, bet ir karinei įrangai, nepaneigia. Be kita ko, nusikalstamos veikos pavojingumą, tai gi gynėjo vertinimu veikos mažareikšmiškumą, paneigia ir gabentų dalių kiekis, kuris buvo pagrįstai įvertintas pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegija pažymi, jog aptariamos nusikalstamos veikos padarymo tikslai ir motyvai nėra svarbūs, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo aptarti neišsiaiškintus A.A. veiksmų tikslus, vis tik, vien ši aplinkybė nesutrukdė teismui priimti teisingo sprendimo, dėl kurio priešingų išvadų daryti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

25. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje A.A. nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, šį nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kas, nepaisant jo viso proceso metu laikytos gynybinės pozicijos, yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma. Atsižvelgiant į šios nutarties 24 punkte aptartas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų yra svarbios parenkant bausmės rūšį ir dydį, tačiau padarytos nusikalstamos veikos, o ir asmenybės pavojingumo, nemažina. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, netenkindamas nuteistojo gynėjo prašymo atleisti A.A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, baudžiamojo įstatymo normas aiškino tinkamai ir pagrįstai šį prašymą atmetė. Aptartų duomenų pagrindu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negalima daryti išvados, kad nuteistojo veiksmai, atitinkantys visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, galėtų būti pripažinti mažareikšmiais ir kad jo atžvilgiu yra teisinga atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.

Dėl bausmės ir kitų klausimų

26. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Pažymėtina, kad po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nuo 2025-02-01 įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai, panaikinantys parinktos bausmės rūšies dydžio skaičiavimo nuo bausmės vidurkio taisyklę (BK 61 straipsnio 1, 2 dalies 2024-04-25 įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Taip pat nuo 2025-02-01 įsigaliojo ir BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio pakeitimai, įtvirtinantys platesnes galimybes paskirti švelnesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmę, jei priešingas sprendimas prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nei įrodymų vertinimo, nei teisės taikymo klaidų nepadarė.

27. BK 253² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ar strategines prekes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog už apysunkio nusikaltimo padarymą nustatoma nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio baudos bausmė.

28. Pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo A.A. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia padarė vieną, baigtą, apysunkį nusikaltimą, gabeno ginklų dalis, padedančias iš šaunamojo ginklo taikliau iššauti) nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių. Įvertinta buvo ir nuteistojo asmenybė, t. y. tai, jog ankščiau neteistas, per 5 metų laikotarpį baustas administracine tvarka 5 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau byloje duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, dirba vadybininku. Remdamasis byloje esančiais duomenimis, įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A.A. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti parenkant švelniausią bausmės rūšį – baudą ir nustatant jos minimalų dydį – 100 MGL (5000 Eur).

29. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas, nepateikdamas atskirų motyvų, prašo nuteistajam paskirti kiek įmanoma švelnesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tenkinti šią apeliacinio skundo dalį nėra pagrindo. Pažymėtina, jog A.A. atžvilgiu buvo parinkta švelniausia įmanoma bausmės rūšis, nustatant minimalų jos dydį, galimą skirti už apysunkių nusikaltimų padarymą. Nors, kaip minėta, nuo 2025-02-01 įsigaliojusiais baudžiamojo kodekso pakeitimais įstatymų leidėjas numatė platesnes galimybes teismui, manančiam, kad straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis ar jos dydis būtų neteisinga kaltam asmeniui, parinkti kitokią bausmės rūšį ar nustatyti mažesnį jos dydį, tačiau šiuo atveju jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės, nėra. Nuteistasis, kaip minėta, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, keliantį pavojų visuomenės saugumui, neteisėtai, neturėdamas leidimo per valstybės sieną gabeno strategines prekes – karinę įrangą. A.A. viso proceso metu, ir teikiant apeliacinį skundą, savo kaltės nepripažino, tuoj pat po prekių radimo muitinės kontrolės punkte pareigūnams nurodė pats jas gaminantis, vėliau procese iškėlė versiją, kad jas, pažįstamo prašymu, tik vežė į Latviją išsiuntimui. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo nekritišką nuteistojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis A.A. yra darbingo amžiaus ir turintis pastovų darbą, duomenų, apie jo ypatingai sunkią sveikatos būklę ar kitokias išskirtines aplinkybes byloje nėra. Kita vertus, įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant bausmės rūšį ir dydį baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, nepažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principų. Nors paskirta bausmė neabejotinai pakeis A.A. įprastą gyvenimą ir sukels jam finansinių nepatogumų, tačiau tai yra neišvengiamos už nusikalstamos veikos padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis.

30. Išnagrinėjus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, išsamiai ir nešališkai atliko įrodymų tyrimą, įvertino ne tik A.A. ir jo gynėjo pozicijas dėl bylos aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumą, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 253² straipsnio 1 dalį. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės A.A. veikos kvalifikavimui, ar skiriamos bausmės dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistojo gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Dėl kitų skundo argumentų (atskirų skundžiamo nuosprendžio formuluočių, Latviškų pašto kvitų ir kt.), kaip nesudarančių pagrindo keisti priimamo sprendimo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

31. Teismui buvo pateikta 2025-12-08 pažyma dėl 62,50 Eur išieškojimo iš nuteistojo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje nuteistajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A.A. (A. A.) gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl turėtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą priteisimo – netenkinti.