Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys Daugiabučio namo Polocko g. 9 Vilniuje savininkų bendrija, A. S., K. S., Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn garažus, žymėjimas plane 9G1/m, 10G1/m, 11G1/m, esančius šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ginčo garažai/statiniai). Nurodė, kad 2021 m. vasario 14 d., gavus informaciją apie galimai bešeimininkį turtą, į pareiškėjos apskaitą buvo įtraukti prašomi pripažinti bešeimininkiais garažai, žymėjimas plane 9G1/m, 10G1/m, 11G1/m, esantys šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kurie, pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenis, neturi savininkų); tuo pagrindu buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas, taip pat buvo nustatytas papildomas terminas savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į šiuos statinius, atsiliepti. Pareiškėja pažymėjo, kad siekiant nustatyti nurodytų statinių savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į šiuos statinius, išsiaiškinti, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2019 m. birželio 4 d. skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – garažus, esančius šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kviečiami atsiliepti savininkai ir asmenys, turintys turtinių teisių į jį; be to, Vilniaus miesto savivaldybės Senamiesčio seniūnija 2019 m. vykdė gyventojų apklausą dėl galimai bešeimininkių statinių naudojimo ir pateikė surinktą informaciją 2019 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniu raštu bei skelbimus ant garažų apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais buvo iškabinusi 2020 m. kovo 30 d. Į minėtus skelbimus atsiliepė Daugiabučio namo Polocko g. 9 Vilniuje savininkų bendrijos pirmininkas, kuris pateikė dokumentus, kad garažais bei sandėliukais, esančiais daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) kieme, naudojasi namo gyventojai (A. S., K. S. ir pati bendrija); kita vertus, pareiškėjai nepateikta jokių nuosavybės teisę į ginčo garažus pagrindžiančių įrodymų. Papildomai nurodo, kad pareiškėja, nebūdama minėtų garažų savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, jog jie būtų prižiūrimi, tvarkingi, nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui.

2. Suinteresuoti asmenys Daugiabučio namo Polocko g. 9 Vilniuje savininkų bendrija, A. S. ir K. S. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Suinteresuoto asmens Daugiabučio namo Polocko g. 9 Vilniuje savininkų bendrijos pirmininkas teismo posėdžių metu nurodė, kad nesutinka su pareiškimu ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja skirtingai interpretuoja pagrindinio daikto priklausinius, t. y. tvorą, esančią šalia gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atitinkamai šalia ginčo garažų bei iš esmės esančią dalimi minėtų garažų (bendra siena), vertino ir laikė gyvenamųjų namų priklausiniu, tuo tarpu ginčo garažus vertina jau kitaip – kaip atskirus statinius. Pažymėjo, kad ginčo garažai jau nuo seno kadastro duomenyse nurodomi kaip namų priklausiniai, kuriais naudojasi namų savininkai. Suinteresuotas asmuo A. S. teismo posėdžių metu su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena nuo 1963 m. ir jau nuo tada nurodyti sandėliukai/garažai buvo naudojami namų butų savininkų (kuriuos išskyrė/leido naudotis namų valdyba). Jos naudojamą garažą, pažymėtą numeriu 9 (ir numeriu 8), dar 1963 m. atstatė jos tėvai, nes jis buvo prastos būklės, nuo tada jos tėvai ir vėliau ji naudojo(-a) nurodytą garažą. Teigė, kad siekė ginčo garažą privatizuoti, bet nepavyko. Garažą, pažymėtą numeriu 10, naudoja K. S. ir jo šeima, o garažą Nr. 11 naudoja visi namo savininkai bendrai savo reikmėms.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovams. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra nesuformuotas. Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo gautas piliečio pranešimas dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančių nelegalių sandėlių ir užgrobtos valstybinės žemės; tuo pagrindu Vilniaus miesto skyrius 2022 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 49ŽNS-383-(14.49.145 E.) ,,Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“, kuriuo nusprendė atlikti valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neplaninį žemės naudojimo patikrinimą. Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2023 m. sausio 5 d. atliko valstybinės žemės, esančios greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo patikrinimą bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-5-(14.49.81.) – patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu, esančioje ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra įvairių medinių, metalinių ir mūrinių statinių; vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuoti statiniai; nustatyta, kad mūrinis statinys, mediniai statiniai, metalinis statinys ir dalis medinio statinio (nurodytų akte) įrengti valstybinėje žemėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimo dėl statinių pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys Daugiabučio namo Polocko g. 9 Vilniuje savininkų bendrija, A. S., K. S., Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, netenkino.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. 2, kuriame, be kita ko, į savo apskaitą įtraukė prašomus pripažinti bešeimininkiais garažus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje (minėtame akte garažai nedetalizuoti).

6. Teismas taip pat nustatė, kad skelbimai (2022 m. kovo 19 d., 2022 m. balandžio 19 d.) apie minėtus ginčo garažus, kuriuose, be kita ko, buvo kviesti asmenys, turintys teisių į šiuos statinius, atsiliepti ir kreiptis į pareiškėją, buvo iškabinti ant pačių ginčo garažų; taip pat viešai paskelbti 2021 m. kovo 25 d. laikraštyje „Vakaro žinios“ bei Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame portale. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad į minėtus skelbimus 2019 m. rugpjūčio 29 d., 2020 m. balandžio 21 d., 2022 m. liepos 4 d. atsiliepė suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)Vilniuje savininkų bendrija (jos pirmininkas), kuris, be kita ko, nurodė, jog ginčo garažai/sandėliukai yra/buvo pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausiniai, kuriuos atitinkamai naudoja minėto pastato-gyvenamojo namo gyventojai/savininkai.

7. Teismas nustatė, kad į bylą pateiktas antstolės Neringos Lipeikienės 2018 m. rugsėjo 25 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame antstolė, be kita ko, konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų gyventojai/savininkai atrakino jų naudojamus sandėliukus ir antstolė atliko jų fotofiksaciją. Taip pat nustatyta, kad suinteresuoti asmenys tiek pareiškėjai, tiek teismui į bylą pateikė nurodytų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis (aprašymus, įkainojimus, namų valdos korteles, planus ir kt.), kuriuose, be kita ko, garažai – pažymėti žymėjimais 9G1/m, 10G1/m, 11G1/m, nurodyti kaip pastato/pastatų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagalbiniai pastatai, bei užfiksuoti planuose (ne vėliau kaip nuo 1983 m.).

8. Teismas taip pat nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl trijų garažų, esančių valstybinėje žemėje nesuformuotoje atskiru žemės sklypu, esančioje ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plane pažymėtais 9G1/m, 10G1/m, 11G1/m. Byloje nėra duomenų, kad nurodyti statiniai ir atitinkamai daiktinės teisės į šiuos statinius nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos, t. y. yra neįregistruoti. Suinteresuoti asmenys Daugiabučio namo Polocko g. 9 Vilniuje savininkų bendrija, A. S. ir K. S. byloje iš esmės įrodinėjo, kad ginčo garažai yra gyvenamųjų (ir juose esančių butų) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausiniai; pareiškėja su tokia pozicija nesutiko.

9. Teismas sprendė, kad suinteresuoti asmenys įrodė, jog ginčo garažai, kaip matyti ir iš byloje pateiktų fotonuotraukų, yra pastatyti pakankamai senai, tikėtinai, kaip nurodė ir suinteresuotas asmuo A. S. bylos nagrinėjimo metu, apie 1960 m. (ar dar seniau), ir buvo naudojami gyvenamųjų namų (ir juose esančių butų) savininkų kaip sandėliukai/garažai – pavyzdžiui, malkoms ir kitiems ūkio paskirties daiktams laikyti, nes nurodytuose namuose anksčiau nebuvo centrinio šildymo; be to, ir šiuo metu tam tikrų butų, pavyzdžiui, buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymo būdas nurodomas krosninis. Taip pat, kaip minėta, suinteresuoti asmenys į bylą pateikė nurodytų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis (aprašymus, įkainojimus, namų valdos korteles, planus ir kt.), kuriuose, be kita ko, garažai – pažymėti žymėjimais 9G1/m, 10G1/m, 11G1/m (labiausiai tikėtina, jog tai būtent ir yra šioje byloje nurodomi ginčo garažai), nurodyti kaip pastato/pastatų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagalbiniai pastatai, bei užfiksuoti planuose (ne vėliau kaip nuo 1983 m.).

10. Teismas sprendė, kad ginčo garažų funkcinė paskirtis buvo/yra susijusi su gyvenamųjų namų (ir juose esančių butų) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimu, jie buvo/yra naudojami butų savininkų poreikiams tenkinti, todėl šie ginčo garažai pagrįstai suinteresuotų asmenų nurodomi kaip minėtų gyvenamųjų namų (ir juose esančių butų) priklausiniai. Byloje nėra duomenų, kad šis garažų (kurie gali būti vertinami ir kaip sandėliukai) tarnavimas namams ir juose esantiems butams kuriuo nors momentu būtų išnykęs, t. y. nėra duomenų, jog kiti asmenys (pavyzdžiui, valstybė, savivaldybė, ar kiti tretieji asmenys) būtų perėmę nurodytų garažų valdymą/naudojimą; kaip nurodė suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu (ir teismas neturi pagrindo jais abejoti, nes byloje nepateikta jokių tai paneigiančių įrodymų), jog ginčo garažus iš esmės nuolat naudojo būtent gyvenamųjų namų (ir juose esančių butų) savininkai/gyventojai, todėl teismas prieina prie išvados, kad ginčo garažai yra gyvenamųjų namų (ir juose esančių butų) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausiniai (CPK 12, 178, 185 straipsniai; CK 4.13-4.14 straipsniai). Taigi, nustačius, jog minėti ginčo garažai yra gyvenamųjų namų (ir juose esančių butų) priklausiniai, minėtų namų (ir juose esančių butų) savininkai/gyventojai, įskaitant ir suinteresuotus asmenis, negali būti laikomi savavališkai užėmę ginčo garažus ir/ar jais besinaudojantys/valdantys neteisėtai, nes 1964 m. Civilinio kodekso 153 straipsnis nustatė, kad jeigu pagal sandorį perleidžiamas pagrindinis daiktas, turintis priklausinių, ir šį sandorį įforminančiuose dokumentuose arba įstatyme nėra nustatyta, kad priklausinius ištinka kitoks likimas (t. y. kad jie neperleidžiami, pasilieka perleidėjo nuosavybėje), tai priklausiniai taip pat perleidžiami kartu su pagrindiniu daiktu; pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, kaip minėta, nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys atskirų/savarankiškų reikalavimų dėl minėtų garažų pripažinimo konkrečių butų, esančių nurodytuose gyvenamuosiuose namuose, priklausiniais, dėl jų valdymo fakto patvirtinimo ir/ar įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisių įgijimo nereiškė, todėl teismas, neišeidamas už šios bylos nagrinėjimo ribų, dėl to plačiau nepasisako, t y. nenustatinėja kokių būtent butų priklausiniais laikytini ginčo garažai, taip pat valdymo fakto patvirtinimo (CPK 524 straipsnis) ir dėl suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į šiuos garažus pagal įgyjamąją senatį nustatymo (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.68 straipsnis), išaiškinant, jog suinteresuoti asmenys turi teisę šiuos (ar kitus) reikalavimus kelti atskirose bylose.

12. Be to, teismas papildomai pažymėjo, kad byloje nepateikti duomenys, jog ginčo garažų statyba būtų atlikta teisėtai, atitinkamai nėra pagrindo galimai neteisėtai pastatytą(-us) statinį(-ius) perleisti nuosavybėn kaip bešeimininkį turtą bet kokiam asmeniui, įskaitant ir savivaldybę. Savivaldybė šiuo atveju neturi jokių išlygų, kitaip būtų pažeistas lygybės prieš įstatymą principas. Tai, kad pareiškėja atliko visus veiksmus, numatytus teisės aktuose, kurie reglamentuoja turto pripažinimo bešeimininkiu tvarką bei sąlygas, bei aplinkybė, kad statiniai įtraukti į apskaitą, nereiškia, kad tokie statiniai pripažinus juos bešeimininkiu turtu, gali būti perduoti nuosavybėn (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2062-450/2015).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliantė (pareiškėja) Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3617-1099/2023 ir priimti naują sprendimą – Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais tenkinti ir perduoti statinius Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3617-1099/2023 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; netenkinus prašymo dėl 2023-03-16 sprendimo dalies, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinimo, priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

13.1. Vilniaus miesto savivaldybei, patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, jokių duomenų apie turto, žymėjimas plane 9G1/m, 10G1/m, 11G1/m, esančio šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galimus savininkus ar teisėtus valdytojus, nebuvo rasta. Todėl teisės aktų nustatyta tvarka buvo pradėta vykdyti jų pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūra. Ginčo statiniai atskirai nekilnojamojo turto registre nėra registruoti. Nuo informacijos apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros pradžios niekas nepateikė duomenų apie nuosavybės teisių į minėtus Garažus turėjimą, todėl išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog statiniai neturi savininko, todėl laikytini bešeimininkiais daiktais ir perduotini Vilniaus miesto savivaldybei. Teisminio nagrinėjimo metu, į bylą pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nurodoma, kad „<...> Pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog visos procedūros, pripažinti statinį bešeimininkiu, buvo atliktos/įvykdytos“. Suinteresuoti asmenys nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų tai, jog ginčo patalpos yra jiems priklausančių butų priklausiniai, nėra pateikiamos butų pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose bent būtų užsimenama apie ginčo statinius ir jų funkcinį ryšį su butais.

13.2. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti kadastro duomenys (aprašymai, įkainojimai, namų valdos kortelės, planai ir kt.), tačiau juose nebuvo nurodoma, kad būtent ginčo statiniai yra pagalbiniai pastatai, priklausantys butų savininkams nuosavybės teise, kaip buto priklausiniai. Duomenys apie ginčo statinius pateikiami labai abstrakčiai, nubraižius juos plane, nesuformuotame žemės sklype ir pažymėjus atitinkamais numeriais, tačiau negalima teigti, kad tai, jog plane jie yra pažymėti, leidžia juos laikyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausiniais.

13.3. Šioje byloje susiklosto tokia situacija, kad ginčo statiniais lieka bešeimininkiais, nėra perduodami Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise, taip pat nėra patvirtinamas valdymo faktas suinteresuotų asmenų atžvilgiu.

13.4. Savivaldybė pažymi, kad byloje nėra duomenų įrodančių, kad ginčo statiniai teisėtai priklauso ar yra valdomi suinteresuotų asmenų, viešai prieinami duomenys nepateikia asmenų nuosavybės teisės į ginčo statinius, o tai, jog suinteresuoti asmenys galimai valdo ginčo statinius, negali būti teisinis pagrindas pagrindžiantis teisėtą valdymą. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad „<...> byloje nepateikti duomenys, jog ginčo garažų statyba būtų atlikta teisėtai, atitinkamai nėra pagrindo galimai neteisėtai pastatytą(-us) statinį(-ius) perleisti nuosavybėn kaip bešeimininkį turtą bet kokiam asmeniui, įskaitant ir savivaldybę“, tačiau Savivaldybės nuomone tai taip pat nėra pagrindas palikti ginčo statinius neteisėtai naudoti suinteresuotiems asmenims. Pažymėtina tai, jog Savivaldybė, nebūdama ginčo statinių savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jie būtų prižiūrimi, tvarkingi, nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui.

13.5. Savivaldybės vertinimu, jeigu ginčo statiniai, kurie neturi teisėto savininko ar valdytojo, nebūtų pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, pablogėjus jų būklei, keltų grėsmę aplinkiniams, tačiau nesant jo savininkų ir neperdavus jų Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės jų tvarkyti, remontuoti ar kitaip pašalinti jo blogą būklę.

13.6. Suinteresuotų asmenų atstovė advokatė Danutė Puzirauskienė, grįsdama bylinėjimosi išlaidas, į bylą pateikė: 2023-01-10 sudarytą atstovavimo sutartį; 2023-01-12 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2; Mokėjimo nurodymą. 2023-01-12 sąskaitoje už teisines paslaugas nurodoma, kad „<...> Parengti teismo procesinį dokumentą,- atsiliepimą į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. byloje Nr. e2-YT-30311-1099/2022 pateiktą pareiškimą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir šį teismo procesinį dokumentą elektroninėmis ryšio priemonėmis įregistruoti teisme“, suma 1 500 Eur. Savivaldybė negali sutikti su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nes atsiliepimo į pareiškimą turinį iš esmės sudaro plačiai dėstomos faktinės bylos aplinkybės, cituojami teisės aktai ir teisės aktų nuostatos, bei teismų praktika. Faktinių aplinkybių dėstymas (atitinkamai ir jo apimtis) yra perteklinis, kadangi suinteresuotų asmenų atstovė galėjo išdėstyti tik aplinkybes, susijusias su ginčo objektais. Ginčas yra niekuo neišskirtinis, labiau šabloniškas, iš esmės nereikalaujantis nei išskirtinės teismų praktikos ar teisės aktų analizės, sisteminimo, nei didelių laiko sąnaudų.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys Daugiabučio namo Polocko g. 9 Vilniuje savininkų bendrija, A. S., K. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-16 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti suinteresuotiems asmenims bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

14.1. Byla, trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, yra sudėtinga, – ji reikalauja gilios analizės teisės normų, reglamentuojančių valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarką, gyvenamųjų namų valdose esančių pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarką, bešeimininkio turto sampratą, pagrindinio daikto priklausinio sampratą. Byloje aktualus tiek teisės, tiek fakto klausimas.

14.2. Asmenų, suinteresuotų šios bylos baigtimi, nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad ginčo statiniai, – naudodami Daugiabučio namo Polocko g. 9 Vilniuje savininkų bendrijos narių, būtų pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-28 nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių, ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ pagrindu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Vienas ių jų,- viešosios teisės (įtvirtintas 9 str. 4p .) – reikalauja, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Teismas pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą pagrįstai atmetė, nes kilusio ginčo atveju pagal faktines aplinkybes turėjo būti taikomos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juos įstatymo, Valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo normos.

14.3. Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnyje nurodytas įvairus turtas, kurį valstybė perduoda savivaldybių nuosavybėn. Valstybė atrinko atitinkamą turtą, kurį perduoda savivaldybių nuosavybėn, o tokį valstybės perduodamo savivaldybių nuosavybėn turto atrinkimą sąlygoja tikslai, kurių siekia valstybė perduodama savivaldybių nuosavybėn atitinkamą turtą. Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus tikslas, kurio siekė valstybė, kuomet 2008 m. spalio 18 d. buvo papildyta Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įtraukiant į turto, perduodamo savivaldybių nuosavybėn, sąrašą ginčo pastato pobūdžio pastatus, t. y. gyvenamųjų namų valdose esančius pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis.

14.4. Vilniaus miesto savivaldybė (apeliantė) klaidina teismą, pareiškimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu pagrindą sudarančias aplinkybes pateikdama prieštaringai, ir rezoliucinėje pareiškimo dalyje neteisingai nurodydama, kad garažai, pažymėti plane indeksais 9G1/m, 10G1/m, 11G1/m, yra šalia (duomenys neskelbtini), tuo tarpu apskaitos akte garažų buvimo vietą nurodžiusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ginčo garažai apskaitos akte yra neidentifikuoti, nenurodytas jų skaičius ir pan. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismui pateiktame apskaitos akte nurodoma, jog ginčo statiniai yra nerealizuotini, nors statinių statusą – realizuotini ar nerealizuotini, nustato Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atstovai.

14.5. Sprendžiant dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, visų pirma, būtina identifikuoti, kokio materialinio teisinio rezultato toje konkrečioje byloje šalis siekė ir ar toks rezultatas yra pasiektas (visiškai ar iš dalies).<...> Taigi, šiuo atveju perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Tas pat pasakytina ir dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Nagrinėjamos bylos duomenimis 2021 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. 2, kuriame, be kita ko, į savo apskaitą įtraukė prašomus pripažinti bešeimininkiais garažus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje (minėtame akte garažai nedetalizuoti). Siekiant nustatyti galimus nurodyto turto savininkus, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2019 m. birželio 4 d. skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – garažus, esančius šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kviečiami atsiliepti savininkai ir asmenys, turintys turtinių teisių į jį, be to, ant garažų buvo patalpinti atitinkamo turinio skelbimai. Daugiabučio namo Polocko g. 9 Vilniuje savininkų bendrija, A. S., K. S. pareiškė, kad turi turtines teises į ginčo statinius. Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl statinių plane pažymėtų 9G1/m, 10G1/m, 11G1/m, esančių šalia (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybėn; bendrija ir piliečiai, pareiškę kad turi turines teises į statinius, buvo patraukti suinteresuotais asmenimis. Tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daikto pripažinimo bešeimininkiu sąlygas (CK 4.57 – 4.58 straipsniai), aiškinimo ir taikymo.

19. Bešeimininkio daikto pasisavinimas yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 5 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą. CK 4.58 straipsnio 1 dalis numato, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1 ir 2 dalys).

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 3.2 punktą statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant VMI prie Finansų ministerijos 2005-09-16 d. įsakymu Nr. D1-449 patvirtintos formos turto apskaitos aktą. Taisyklių 34-1 punkte yra numatyta, kad siekiant nustatyti statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), savininkus, šių statinių perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, seniūnijos, kurios teritorijoje yra statinys, informaciniame stende ir bent kartą – nacionaliniame laikraštyje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į statinius.

21. Bylos dėl turto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 9 punktas, 534-537 straipsniai).

22. Pagal CPK 443 straipsnį teismas nagrinėja CPK V dalyje nurodytas bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Pagal CPPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, nagrinėdamas bylas ypatingos teisenos tvarka, yra aktyvus – turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

23. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius (arba statinių valdymo kitokiu teisėtu pagrindu), tačiau suinteresuoti asmenys savarankiškų reikalavimų nepareiškė ir bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, kokiu pagrindu jie galimai įgijo nuosavybės teisę į ginčo statinius ar kokiu pagrindu jie neteisėtai valdo šiuos statinius, neįrodinėjo. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, nors pareiškėjas ir kiti proceso dalyviai į bylą nepateikė jokių duomenų apie statinių priklausomybę, teismas turėjo būti aktyvus ir siekdamas nustatyti, ar ginčo turtas yra bešeimininkis, turėjo pareigą išreikalauti įrodymus apie kiekvieno konkretaus ginčo statinio valdymo pagrindus, nustatyti, kas iš suinteresuotų asmenų valdo konkretų ginčo pastatą pats ar įpareigoti tai padaryti proceso dalyvius. Teismas nepakankamai įgyvendino savo pareigą veikti aktyviai ypatingos teisenos bylose, dėl to šalių ginčas liko neišspręstas – pareiškimas dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais buvo atmestas, tačiau ginčo statinių teisinis statusas ir liko neapibrėžtas: teismas nenustatė, kam iš suinteresuotų asmenų priklauso ginčo pastatai/ jų priklausiniai arba kokiu kitokiu teisiniu pagrindu jie yra valdomi.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo teisinių santykių kvalifikacija ir įrodymų vertinimu.

25. Pirma, teismas atmetė pareiškimą dviem pagrindais – dėl to, kad ginčo pastatai (garažai) yra minėtų gyvenamųjų namų (ir juose esančių butų) priklausiniai. Kartu teismas konstatavo kad byloje nepateikti duomenys, jog ginčo garažų statyba būtų atlikta teisėtai, atitinkamai nėra pagrindo galimai neteisėtai pastatytą(-us) statinį(-ius) perleisti nuosavybėn kaip bešeimininkį turtą bet kokiam asmeniui, įskaitant ir savivaldybę. Tokie teismo motyvai yra kontraversiški, nes neteisėtai sukurtas (pastatytas) statinys negali būti ginčo nuosavybės teisės objektu ir atitinkamai, negali būti pripažintas kokio nors buto (butų) priklausiniu. Taip pat pažymėtina, kad teismas savo iniciatyva įrodymų apie ginčo statinių statybos teisėtumą nereikalavo ir šių aplinkybių iš esmės netyrė. Šioje byloje taip pat vertintina, ar gali būti pripažintas bešeimininkiu turtu savavališkai pastatytas objektas (kaip statybinės medžiagos).

26. Antra, teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčo pastatai yra gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ir juose esančių nenustatytų butų) priklausiniai. Nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis suinteresuoto asmens paaiškinimais apie tai kad ginčo pastatai nuo 1960 m. buvo naudojami gyvenamųjų namų (ir juose esančių butų) savininkų kaip sandėliukai/garažai – malkoms ir kitiems ūkio paskirties daiktams laikyti, nes nurodytuose namuose anksčiau nebuvo centrinio šildymo bei gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenimis, kuriuose pastatai pažymėti žymėjimais 9G1/m, 10G1/m, 11G1/m nurodyti kaip pastato/pastatų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagalbiniai pastatai ne vėliau kaip nuo 1983 m. ir padarė tikėtiną išvadą, kad ginčo garažus gyvenamųjų namų (ir juose esančių butų) savininkai (įskaitant ir suinteresuotus asmenis) valdė/valdo nepertraukiamai kaip butų priklausinius.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004;. 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/ 2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; kt.). Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, – fakto klausimas, nustatinėtinas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

28. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; kt.). Taigi, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų ginčo išsprendimas negalimas nenustačius kiekvieno ginčo statinio savininko ar valdytojo.

29. Daugiabučio namo butų nuomininkai turėjo teisę privatizuoti pagalbines patalpas, jeigu įrengti sandėliukai, kūrybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.1 punktas), o negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse, įtrauktos į miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balansą, galėjo būti privatizuojamos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.3 punktas). Techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y. kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2005; kt.). Tokiu būdu vien funkcinio ryšio tarp ginčo statinių (garažų, sandėliukų) ir nenustatytų namo (namų) butų faktas neįrodo, kad ginčo statiniai tapo nenustatyto kiekio namo (namų) butų savininkų nuosavybe, kaip jų butų priklausiniai.

30. Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste pažymima, kad ginčo statiniai negalėjo būti pripažinti teismo nenustatytų būtų priklausiniais; vertinant kiekvieno iš ginčo statinių teisinį statusą, teismas turėjo nustatyti, kokiam konkrečiam butui ginčo statinys tarnauja kaip antraeilis daiktas, kokiu būdu buto esamas (ar buvęs savininkas) buvo įsigijęs nuosavybės teisę į buto priklausinį ar jį valdo (Buto privatizavimo įstatymo pagrindu, ar kitokiais teisėtasi pagrindais (CK 4.47 straipsnis)).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

32. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

33. Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir nenustačius visų bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių neatskleidė bylos esmės. Siekiant nustatyti šias aplinkybes turi būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos visos šios nutartyje išdėstytos aplinkybės, gauti papildomi šalių paaiškinimai. Tuo atveju, jei visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų.

34. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą apimtimi ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.