Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens E. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. D., trečiasis asmuo E. B. dėl neteisėtai užvaldyto turto grąžinimo valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: Įpareigoti atsakovę E. D. patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, formuojant vietoje vieno žemės sklypo, 3 atskirus žemės sklypus pagal 2023-04-05 schemoje pažymėtus ribų posūkio taškus ir ribų posūkio taškų koordinates. Įpareigoti atsakovę grąžinti jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančius, žemėtvarkos projekte suprojektuotus bei 2023-04-05 schemoje pažymėtus ir koordinuotus valstybei nuosavybės teise priklausančius: 0,0260 ha ploto kelią ir 0,1092 ha ploto kelią. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius nagrinėdamas piliečio E. B. skundą dėl privažiavimo kelio prie jo nuosavybės teise valdomo miškų ūkio paskirties žemės sklypo nustatė, kad prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nėra privažiavimo kelio, kuris buvo numatytas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-03-17 įsakymu Nr. 840-41, kuris buvo neteisėtai perduotas atsakovės E. D. nuosavybėn, todėl teikia ieškinį dėl šio kelio grąžinimo teisėtam savininkui - valstybei. Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-01 sprendimu Nr. 41-9434 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui B. V.“ (mirusiam (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 6,6000 ha žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 4,7100 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 254, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turo registro duomenimis atsakovės E. D. nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos 2000-08-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Žemės sklypas buvo suprojektuotas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 m. kovo 17 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 840-41. Žemės sklypas atlikus preliminarius matavimus 2000-05-04 paženklintas vietovėje. Paženklinimo metu surašytas žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktas, sudarytas abrisas ir 2000-06-27 nubraižytas žemės sklypo planas. Įvertinus po preliminarių matavimų atliktų šio žemės sklypo ploto skaičiavimų duomenis ir parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje esančią informaciją konstatuotina, kad žemėtvarkos projekte suprojektuotas 4 m. pločio (0,14 ha ploto) kelias į Žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas. 2000-05-24 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 3 punkte buvo nurodyta, kad žemės sklype yra įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausiančios žemėnaudos, t. y. „4 m lauko kelias be teisės panaikinti“. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. 2007 metais ir 2012 metais buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Įvertinus 2007-03-12 ir 2012-05-31 parengtuose žemės sklypo planuose esančius grafinius duomenis nustatyta, kad 2000-05-04 žemės sklypo brėžinyje (abrise) ir 2000-05-04 žemės sklypo plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus pažymėtas ir žemėtvarkos projekte suprojektuotas bendro naudojimo kelias yra įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą. 2007 metais ir 2012 metais atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir nekartografuotas bendrojo naudojimo kelias ir žemės plotai, kuriuos skiria keliu užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, nesuformuoti žemės plotai, kuriuos skiria kelias, atskirais žemės sklypais. Taigi 2007 metais ir 2012 metais atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir parengti šių žemės sklypo planai neatitinka žemėtvarkos projekto sprendinių ir prieštarauja žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, kadastro nuostatų 21 punkto ir 32.1.3 papunkčio bei nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punkto reikalavimams. Nežiūrint į tai, jog žemės sklype esamas kelias, remiantis privatizavimo dokumentuose esančia informacija, turėjo būti priskirtas neprivatizuojamiems plotams ir remiantis nuostatų 22 punktu turėjo būti neįskaitytas į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą (t. y. turėjo būti formuojami atskiri žemės sklypai abipus kelio), 2013 m., atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus parengtame sklypo plane kelias nebuvo išskirtas kaip atskiras objektas - bendrojo naudojimo kelias, o įtrauktas į atsakovės žemės sklypo ribas ir plotą. Nacionalinės žemės tarnybos ieškinio dalykas yra ne įpareigojimas atsakovei įrengti ar atstatyti bendro naudojimo kelią, o patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus pagal žemėtvarkos projektą ir grąžinti Lietuvos valstybei žemėtvarkos projekte suprojektuotą bei faktiškai natūroje esantį bendro naudojimo kelio plotą.

2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas kadastrinių matavimų procedūros pažeidimais bei nurodoma fizinio asmens, atsakovės, pareiga savo sąskaita ištaisyti žemėtvarkos institucijos klaidas, pakartotinai atliekant kadastrinius matavimus. Manytina, kad toks reikalavimas visiškai nepagrįstas. Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą tikrina apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius. Žemės sklypų kadastro duomenys yra patvirtinti žemėtvarkos institucijų sprendimais, kurie yra galiojantys, nenuginčyti ir neginčijami, o atsižvelgiant į norminiais aktais nustatytus senaties terminus ir patvirtinimo pagrindus, nėra teisinio pagrindo juos ginčyti. Dėl šios priežasties institucija siekia įpareigoti žemės sklypo savininką savo iniciatyva ir lėšomis revizuoti patvirtintus kadastrinius matavimus. Nuosavybės teisės perleidimo dokumentus rengė, tikrino ir tvirtino ieškovė – valstybinė institucija. Nuosavybės teisės atkurtos į tam tikrą ekvivalentine natūra grąžinamą plotą ir tą pati plotą, net mažesnį, ieškovė valdo ir po žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo. Kelias, kaip daiktas nuosavybės teisių atkūrimo ir sklypo kadastro duomenų patvirtinimo metu nebuvo suformuotas, vietovėje niekuomet nebuvo pažymėtas, o ieškovė, kaip valstybinė institucija, turinti pareigą vykdyti tiek žemės reformą, tiek nuosavybės teisių atkūrimą, tvirtino sklypo kadastro duomenis. Atsakovė keliamame ginče sutinka nustatyti kelio servitutą, atsižvelgdama į realią situaciją ne dėl trečiojo asmens, o dėl kito žemės sklypo ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) poreikio susisiekti su viešaisiais keliais. Ieškovė, vykdydama įstatymu deleguotas funkcijas, suformavo žemės sklypą ir tvirtino ginčo žemės sklypo kadastro duomenis tris kartus, įvairiais laikotarpiais – 2008 - 2013 metais. Atsakovė jokių tyčinių/ netyčinių veiksmų, susijusių su valstybine žeme (bendro naudojimo keliu) ir jos naudojimu, neatliko. Ieškovė turi ir turėjo tiesioginę pareigą tikrinti ir nustatyti/ tvirtinti sklypų kadastro duomenis ir vykdyti žemės reformos žemėtvarkos projektą ir negali po daugiau kaip dešimties metų reikalauti patikslinti kadastro duomenis dėl institucijos klaidų, kurias ieškovė pati nurodo ieškinyje. Nustatyto ploto žemės sklypą atsakovė valdo teisėtai, nuosavybės teisių perleidimo dokumentų pagrindu. Ieškovei ginant konkretaus žemės sklypo savininko interesą privažiuoti prie žemės sklypo ir nustačius, kad kelias objektyviai reikalingas, o jo natūroje nėra ir jo vietoje auga miškas, Nacionalinė žemės tarnyba turi kreiptis į savivaldybę su prašymu suprojektuotą vietinės reikšmės kelią priskirti prie savivaldybės vietinės reikšmės kelių, o priskyrus – organizuoti jo priežiūrą ir taisymą/ įrengimą. Ginčo teritorijoje, privažiavimui prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio interesus išimtinai gina ieškovė, yra natūraliai susiformavęs privažiavimo kelias iki sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir iki (duomenys neskelbtini) ežero. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad jai priklausančio žemės sklypo šiaurinėje dalyje pagal jau esantį faktą būtų suformuotas kelias, taip išsprendžiant ir sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) poreikius susisiekimui su viešaisiais keliais, tačiau žemėtvarkos institucijų pozicija šiuo klausimu yra formali, su nuoroda, kad minėto sklypo savininkai ateityje problemą galės spręsti savarankiškai, t.y. institucija, kurios pareiga buvo užtikrinti kiekvieno sklypo susisiekimą su viešaisiais keliais, jau šioje civilinėje byloje numato tolesnį ginčo sprendimą teisme dėl privažiavimo prie sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte atsakovės žemės sklype žymėto lauko kelio niekuomet nevertino kaip bendro naudojimo kelio. Vertinimas, kad kelias yra bendro naudojimo, atsirado tik nagrinėjant skundą ir ieškinyje nurodytos išvados padarytos ne tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, o nagrinėjant skundą ir po 14 metų patikrinus institucijos priimtus sprendimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys grindžiamas kadastrinių matavimų atlikimo klaidomis, nurodant pareigas tiek matininkui, tiek žemėtvarkos institucijai, tvirtinant kadastrinius matavimus. Tačiau nei galimos matininko, nei žemėtvarkos skyriaus klaidos ar neprofesionalus teritorijų planavimo dokumentų vertinimas nėra susijęs su atsakovės pareigomis ir specialiosiomis žiniomis. Ieškovė nesiekia nurodomų neteisėtų aktų panaikinimo, bet siekia šių aktų pakeitimo, t. y. ieškovės nuomone padarytų klaidų ištaisymo, atsakovės veiksmais ir lėšomis. Pateikdama ieškinį ieškovė nepateikė sprendimų ir planų, kad ginčo teritorijoje nurodomas bendro naudojimo kelio plotas yra priskirtas valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotams. Ieškinys grindžiamas tik bendruoju kadastro vietovės žemėtvarkos projektu/planu, kuriame punktyrine linija pažymėtas lauko kelias, tačiau spalviniais sutartiniais ženklais nepriskirtas valstybės išperkamiems ir neprivatizuotiniems plotams, nors gretimybėse tokie keliai pažymėti. Kitų dokumentų ieškovė nepateikia.

3. Trečiasis asmuo E. B. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad 1999 metais jam atmatavo sklypą ir pravedė miško keliuku, išbedė tiesiai į tą vietą, kur dabar yra atsakovės namų valda. Kai buvo atkuriamos nuosavybės į V. priklausantį sklypą kelias buvo. Atsakovė iškirto savo sklype medžius. Iki 2014 m. jis veždavo medieną į savo namus per natūraliai susiformavusį miško kelią 4 m. Po to atsakovė pradėjo vystyti savo projektą. Kai jis pats dalino savo sklypą į du sklypus miško keliukas dingo, nes ten atsakovė įrengė pėsčiųjų taką pagal projektą, to tako jau nėra, o tas miško kelias yra, galima juo važiuoti. Jis privažiavimo prie savo sklypo neturi. Jis važiavo tuo keliu, kuris yra žemėtvarkos projekte, bendro naudojimo kelias yra, tas kelias priklauso valstybei ir jis eina per atsakovės sklypą, todėl turi būti grąžintas valstybei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2 420 bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. D..

5. Teismas nustatė, kad atsakovei E. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: 4,0335 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (naudmenose 0,0163 ha kelias, kelio servituto nėra), 0,6621 ha (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypas, kuriame nustatytas servitutas inžineriniams tinklams, esantys (duomenys neskelbtini). Sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. 2000-03-17 Vilniaus AVA įsakymu Nr.840-41 patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, 5 priede – pretendentų gauti žemę Žiniaraštyje pagal grupes 36 p. įrašytas B. V., 1999-08-26 derinantis žemėtvarkos projekte suformuotą sklypą 254. 2000-05-04 žemės sklypas atlikus preliminarius matavimus paženklintas vietoje, paženklinimo metu 2000-05-24 surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurio 3 p. nurodyta, kad žemės sklype Nr. 254 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims valstybei priklausančios žemėnaudos – 4 m. lauko kelias be teisės panaikinti; sudarytas abrisas ir 2000-06-27 nubraižytas žemės sklypo planas M 1:10000. 4 m. kelias nurodytas ir žemės sklypo Nr. 254 žemės naudmenų 2000-05-10 lentelėje, kurioje taip pat nurodyta, kad įsiterpusių konturų plotas sudaro 0,14 ha; 2000-06-27 nubraižytas žemės sklypo planas M 1 : 10000. 2000-06-27 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja patvirtino žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (žemėtvarkos projekte sklypas Nr. 254), esančio (duomenys neskelbtini) planą, nurodant, kad žemės sklypo ribos suformuotos pagal metodinius reikalavimus žemės ūkio paskirties žemėnaudų projektavimui ir suderintos su kitais rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais. 2000-07-01 Vilniaus AVA sprendimu Nr.41-9434 B. V., mirusiam (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,6000 ha žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 4,71 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą, projektinis Nr. 254, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Rengiant ir tvirtinant žemėtvarkos projektą, atkuriant nuosavybės teises į žemę, ginčo kelias priklausė valstybei ir buvo pažymėtas žemėtvarkos projekte, nebuvo įskaitytas į žemėtvarkos projekte suformuoto sklypo Nr. 254 plotą.

6. Atsakovė E. D. 2000-08-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu po B. V. mirties paveldėjo miškų ūkio paskirties 4,71 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Servitutų ar kitokių sklypo naudojimo apribojimų, nuorodų į įsiterpusį bendro naudojimo kelią, paveldint sklypą nebuvo. 2000-10-04 atsakovei išduotame Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės pažymėjime nurodoma, kad sklypo plotas 4,71 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos – 0,4 ha, miškas – 4,21 ha. Nėra nurodyta jokių duomenų apie sklype esančius valstybinės žemės nuomininkus, naudotojus, valdytojus bei disponavimo apribojimus ar įsiterpusius sklypus. Atliekant atsakovei priklausančio sklypo kadastrinius sklypo matavimus 2007-03-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. GP-129 nėra jokių duomenų, kad atsakovei priklausančiame sklype būtų įsiterpę tretiesiems asmenims priklausantys žemės plotai. Sklypui nustatytas 344 kv.m. servitutas aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. 2008-03-18 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 2.3-2993-(41), vadovaudamasis LR Žemės įstatymu, LRV nutarimu patvirtintas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtino žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir nustatė sklypo plotą – 47100 kv.m, servitutą aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas. Disponavimo sklypu apribojimų įsakymas nenumatė, valstybei įsiterpusių žemės sklypų nebuvo nurodyta. 2012-02-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė Planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti planuojamai teritorijai – (duomenys neskelbtini) – 4,71 ha žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)): iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo žemės ūkio naudmenų atidalijimas, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į žemės ūkio paskirties žemę atidalintoje žemės sklypo dalyje nuo likusios miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalies. Sąlygos numatė, kad planuojamai teritorijai taikomi specialieji planai – (duomenys neskelbtini) k.v. žemėtvarkos projektas. 2012-10-01 NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-1401 patikslinti atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatant sklypo plotą 4,6956 ha, koreguojant žemės ūko naudmenas iš 0,4745 ha į 0,6621 ha, miško plotą iš 3,9537 į 3,7517 ha, sklype nurodytas skersai sklypą iš pietų į šiaurę einantis kelias. 2012-11-12 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas atsakovei išdavė leidimą Nr. 48L-(14.48.36)-544 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Leidime atsakovei nėra įpareigojimų dėl žemės sklypo naudmenų ar kelio servitutų. 2012-11-22 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė Planavimo sąlygas Nr. 519-12 rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti planuojamai teritorijai – (duomenys neskelbtini) – 4,6956 ha žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)): iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo 0,6621 ha žemės ūkio naudmenų atidalijimas, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į žemės ūkio paskirties žemę atidalintoje žemės sklypo dalyje. Apie projekto vykdymą registruotais laiškais buvo informuoti gretimų žemės sklypų savininkai, tame tarpe ir Nacionalinei žemės tarnybai skundą pateikęs E. B.. Teritorijų planavimo Projektas buvo skelbiamas viešai. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-05-17 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1168 patvirtino atsakovės žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. 2013-05-02 Nacionalinė žemės tarnyba Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr.TPA-(8.30)-1282 patvirtino, kad teritorijų planavimo procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Suformuoti padalijimo būdu atsakovei priklausantys žemės sklypai, kurių kadastro duomenys patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-06-27 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-1879, registruoti VĮ Registrų centre 4,0335 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,6621 ha (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklypas – duomenų apie įsiterpusius bendro naudojimo kelius nėra, yra duomenys apie naudmenas. Trečiajam asmeniui E. B. nuosavybės teise priklauso 4,9176 ha miškų ūkio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

7. Teismas sutiko su ieškinyje nurodytais argumentais, kad įvertinus 2007-­03-12 ir 2012-05-31 parengtuose Žemės sklypo planuose esančius grafinius duomenis nustatyta, kad 2000-05-04 žemės sklypo brėžinyje (abrise) ir 2000-05-04 žemės sklypo plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus pažymėtas ir žemėtvarkos projekte suprojektuotas bendro naudojimo kelias yra įskaičiuotas į bendrą atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypo plotą. Kad 2007 metais ir 2012 metais atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir nekartografuotas bendrojo naudojimo kelias ir žemės plotai, kuriuos skiria keliu užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, nesuformuoti žemės plotai, kuriuos skiria kelias, atskirais žemės sklypais. 2007 metais ir 2012 metais atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir parengti šių žemės sklypo planai neatitinka Žemėtvarkos projekto sprendinių ir prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Kadastro nuostatų 21 punkto ir 32.1.3 papunkčio bei Taisyklių 11 punkto reikalavimams.

8. Vienok, teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; ieškovo ir atsakovo nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

9. Kaip nurodė ieškovas ieškinyje, dėl žemės sklype esančio bendro naudojimo kelio nekartografavimo ir aukščiau nurodytų teisės aktų pažeidimų, Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo vertinama UAB „Krianta“ matininko K. T., atlikusio 2012 m. Žemės sklypo kadastrinius matavimus, veikla. Surašytas Nacionalinės žemės tarnybos 2020-08-20 „Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinimo posėdžio protokolas“. Iš matininko K. T. paaiškinimų nustatyta, kad nėra galimybės nustatyti kodėl nebuvo kartografuotas žemėtvarkos projekte suprojektuotas esamas kelias, kadangi žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko šiuo metu jau miręs matininkas D. A., o matininkas K. T. 2012 m. tik tikslino žemės sklypo kadastro duomenis dėl žemės naudmenų atnaujinimo.

10. Tokiu būdu ieškovas pats pripažįsta ir tai įrodo, kad atliekant atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtent dėl ieškovo darbuotojų - specialistų matininkų netinkamai atliekamų veiksmų, nesilaikant tinkamai parengtų ir patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, ieškovo nurodytas ginčo bendro naudojimo kelias nebuvo kartografuotas. Atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir patvirtinti kelis kartus 2008-03-18, 2010-10-01, 2013-06-27 ir jokių pastabų pareikšta nebuvo, ieškovo nurodytas ginčo kelias nebuvo kartografuotas, nefiksuotas kadastriniuose matavimuose.

11. LRV 1992-04-30 nutarimu Nr. 316 patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio žemės kadastro nuostatai ir 2009-09-03 Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr.1P-98 patvirtintos Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklės (toliau – taisyklės), numatė, kad (6 p.) žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą tikrina apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius. (7 p.) žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimas atliekamas visų žemės sklypų, kurių kadastro duomenų byla po kadastrinių matavimų pateikta derinti žemėtvarkos skyriui. Taisyklių 4.2 - 4.4, 9 - 10 p. p., 14, 15 p. p. nustatyti reikalavimai, kurių privalu laikytis atliekant kadastrinių matavimų duomenų patikrinimą.

12. Atsakovė E. D. nuosavybės teise žemės sklypą įgijo 2000-08-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (reg.Nr.2-3801). Atliekant atsakovei priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, jokių duomenų, kad valstybei priklausantis bendro naudojimo kelias yra atsakovės sklype nefiksuota. Kadastriniai matavimai nenuginčyti. Parengus atsakovės žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, 2013-05-02 Nacionalinė žemės tarnyba Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.30)-1282 patvirtino, kad teritorijų planavimo procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismo nuomone, už netinkamą ieškovo žemėtvarkos specialistų matininkų pareigų atlikimą, atsakovė negali būti atsakinga.

13. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos 2023-04-05 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovei, suprojektuoto bendro naudojimo kelio schemos M : 5000, joje grafiškai pažymėtas vietovėje esantis kelias, kartografuotas pagal faktinę padėtį, kurio plotas 0,0260 ha ir nurodyta kelio vieta nustatyta grafiškai vektorizuojant žemės sklypo planą M 1 : 10000, plotas 1,1092 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2021-09-20 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-663-(5.63.), nurodyta, kad patikrinus atsakovės naudojamą miškų ūkio (ūkinių miškų sklypai) paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) plotas – 4,0335 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vakarinėje sklypo pusėje užfiksuotas miško keliukas (ateinantis iš gretimo sklypo, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iš tikrinamo sklypo išeinantis link šiaurinėje pusėje esančio gretimo sklypo, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)); žemėtvarkos projekto plane M1:10000 pavaizduoto kelio (nuo gretimo sklypo, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini) iki šiaurės rytinėje sklypo pusėje esančio žemės sklypo, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) vietoje užfiksuoti želdiniai (medžiai, krūmai).

14. Teisės aktuose kelias yra apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys. Keliai turi būti įtraukti į patvirtintas savivaldybių vietinės reikšmės kelių schemas. Ieškovas nepateikė jokių oficialių duomenų, kad atsakovės sklype yra inžinerinis statinys - kelias, taip kaip jis apibrėžiamas įstatymų normose.

15. Teismas pabrėžė, kad valstybės kontroliuojančių institucijų/ atsakingų pareigūnų veiksmai, kuomet nuosavybės teisė ir disponavimas nuosavybe nustatomi institucijų sprendimais, turto savininkui laikantis įstatyme numatytų ir oficialiuose dokumentuose išvardintų sąlygų, vėliau teigiant, kad šios sąlygos nustatytos netinkamai dėl nepagrįstų institucijų veiksmų, sukuria teisinio nestabilumo situaciją, aiškiai suardo teisingo balanso principą savininko teisės naudotis nuosavybe atžvilgiu. Todėl remdamasis išdėstytu, ieškinį atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16. Ieškovė (apeliantė) Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo: skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti bei įpareigoti atsakovę E. D. patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, formuojant vietoje vieno žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3 atskirus žemės sklypus pagal 2023-04-05 Schemoje pažymėtus ribų posūkio taškus ir ribų posūkio taškų koordinates. Įpareigoti atsakovę grąžinti jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančius, Žemėtvarkos projekte suprojektuotus bei 2023-04-05 schemoje pažymėtus ir koordinuotus valstybei nuosavybės teise priklausančius 0,0260 ha ploto kelią ir 0,1092 ha ploto kelią. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Apeliantė nurodo, kad ieškovė, patikėjimo teise valdanti Lietuvos valstybės turtą, gindama nuosavybės teises į Lietuvos valstybei priklausantį turtą , t. y. 0, 1352 ha žemėtvarkos projekte keliu pažymėtą žemės plotą, pateikė teismui vindikacinį ieškinį, kuriuo prašė grąžinti Lietuvos valstybei 0,1352 ha kelio plotą, kuris nepagrįstai ir neteisėtai buvo įtrauktas į atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas.

16.2. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Ieškovas, pasinaudodamas šia teise, 2021m. vasario 2 d. pateikė teismui vindikacinį ieškinį.

16.3. Teismas atmesdamas ieškinį konstatavo, kad ieškiniu neįrodytos šios sąlygos: 1) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 2) daiktą valdo atsakovas; 3) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 4) daiktas yra natūra.

16.4. Tačiau savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-01 sprendimu Nr. 41-9434 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui B. V.“, B. V. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 6,6000 ha žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 4,7100 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 254, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas buvo suprojektuotas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 m. kovo 17 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 840-41 (toliau -Žemėtvarkos projektas). Žemės sklypas atlikus preliminarius matavimus 2000-05-04 paženklintas vietovėje. Paženklinimo metu surašytas Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas, sudarytas abrisas ir 2000-06-27 nubraižytas žemės sklypo planas M 1:10000. Įvertinus po preliminarių matavimų atliktų šio žemės sklypo ploto skaičiavimų duomenis ir parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje esančią informaciją nustatyta, kad Žemėtvarkos projekte suprojektuotas 4 m. pločio (0,14 ha ploto) kelias į Žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas. Pažymėtina, kad 2000-05-24 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto 3 punkte buvo nurodyta, kad žemės sklype yra įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausiančios žemėnaudos, t. y. „4 m. lauko kelias be teisės panaikinti“.

16.5. Teismas neįvertino, kad dėl žemės sklype esančio bendro naudojimo kelio nekartografavimo ir aukščiau nurodytų teisės aktų pažeidimų, Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo vertinama UAB „Krianta“ matininko K. T., atlikusio 2012 m. žemės sklypo kadastrinius matavimus, veikla. Surašytas Nacionalinės žemės tarnybos 2020-08-20 „Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinimo posėdžio protokolas“. Iš matininko K. T. paaiškinimų nustatyta, kad nėra galimybės nustatyti kodėl nebuvo kartografuotas Žemėtvarkos projekte suprojektuotas esamas kelias, kadangi žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko šiuo metu jau miręs matininkas D. A., o matininkas K. T. 2012 m. tik tikslino žemės sklypo kadastro duomenis dėl žemės naudmenų atnaujinimo. Todėl teismas sprendime dėl kadastrinių matavimų neatitikimo nepagrįstai kaltę perkėlė Nacionalinei žemės tarnybai, kadangi neatsižvelgė į protokole nustatytas aplinkybes ir konstatuotą matininko atsakomybę dėl nekartografuoto kelio.

16.6. Daiktą valdo atsakovas. Byloje pateikta Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono specialisto M. D. 2023-04-05 parengta žemės sklype (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuoto bendro naudojimo kelio schema M:5000, kurioje tiksliai identifikuoti ir koordinuoti Žemėtvarkos projekte suprojektuoti keliai, t.y. 0,0260 ha ploto kelias ir 0,1092 ha ploto kelias, kurie yra atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose.

16.7. Daiktą atsakovas valdo neteisėtai. Žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 254 plotas buvo 4,90 ha, o piliečiui B. V. 2000 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 41-9434 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui B. V.“ pagal vertę (7253 Lt) galėjo būti ir buvo atkurtas tik 4.71 ha plotas, o likusioje 0,14 ha valstybei priklausančiame plote Žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti keliai. Įvertinus po preliminarių matavimų atliktų šio žemės sklypo Nr. 254 ploto skaičiavimų duomenis ir parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje esančią informaciją nustatyta, kad Žemėtvarkos projekte suprojektuotas 4 m pločio (0,14 ha ploto) kelias į žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas. Pažymėtina, kad 2000-05-24 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto 3 punkte buvo nurodyta, kad žemės sklype yra įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausiančios žemėnaudos, t. y. „4 m lauko kelias be teisės panaikinti“. Nacionalinė žemės tarnyba būdama valstybinės žemės patikėtine jokia sutartimi nėra perleidusi Žemėtvarkos projekte suprojektuoto valstybei priklausančio žemės ploto atsakovei.

16.8. Daiktas yra natūra. Teismas neįvertino, kad faktiškai žemės sklypo plotas buvo 4,90 ha, o piliečiui B. V. 2000 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 41-9434 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui B. V.“ pagal vertę (7253 Lt) galėjo būti ir buvo atkurtas tik 4,71 ha plotas, o likusioje 0,14 ha valstybei priklausančiame plote Žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti keliai pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamųjų žemės sklypų planų ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 “Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ 31 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriam taikomi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje nustatyti reikalavimai, todėl pagal jį turi būti sprendžiama, ar nuosavybės teisių atkūrimo momentu egzistavo ar neegzistavo tam tikras kelias.

16.9. Teismas atmesdamas ieškinį nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis, kurios reglamentuoja jau suformuoto kelio plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, tuo tarpu ieškinyje reiškiamas reikalavimas Žemėtvarkos projekte pagal Metodiką suprojektuoto kelio grąžinimo valstybei.

16.10. Taigi, teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą iš esmės nepaneigė nei vienos vindikaciniam ieškiniui įrodyti reikalingos sąlygos, tai konstatuodamas ir skundžiamo teismo 13 p. Teismas priimdamas skundžiamą teismo spendimą iš esmės sprendimą motyvavo, kadastriniu matavimų atlikimo metu padaryta klaida, t. y. nekartografuotu keliu, už šią klaidą turėjo būti atsakingas žemės sklypo naudmenas vietovėje kartografavęs matininkas, tačiau atsakomybę už matininko padarytas klaidas teismas nepagrįstai priskyrė Nacionalinės žemės tarnybai.

16.11. Teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą nepagrįstai paliko valstybei priklausančio 0,0260 ha kelio plotą atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribose, palikdamas žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) be privažiavimo.

17. Apeliantas, trečiasis asmuo E. B. skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pilnai patenkinti ieškovo ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Atsakovė E. D. nuosavybę į miško kelią įgijo neteisėtai, nebūdama savininke, o tai nebuvo ir negalėjo būti teisiniu pagrindu įforminti nuosavybę jos vardu. Nuosavybės turėjimas be teisinio pagrindo nuosavybės nesuteikia, o tai yra pagrindas reikšti vindikacinį ieškinį. Miško sklypo dalis, kur buvo miško kelias, tapo atsakovės nuosavybės dalimi. Kadangi Vilniaus rajono NŽT vedėjos sprendimu nebuvo suteikta nuosavybė, o tik tikslintos turimo sklypo ribos, todėl ieškovas neprašė sprendimo panaikinti, o tik prašė vindikuoti sklypo dalį, t. y. laikė save miško kelio savininku.

17.2. Formuojant sklypo padalinimą į du sklypus, kuriuos atsakovė valdė privatinės nuosavybės teise, buvo padaryta tyčinė klaida, nebuvo pažymėtas tarp sklypų įsiterpęs valstybei priklausantis bendro naudojimo kelias. Taip buvo pasisavintas valstybei priklausantis kelias. Kiek vėliau toje vietoje, kur buvo miško kelias, atsirado už Europos Sąjungos lėšas finansuojamo „Parko“ takas.

17.3. Teismo sprendime nurodyta, jog tai nebuvo kelias. Tačiau tai buvo kelias, kuriuo įvažiuodavome į mišką, nes kito kelio įvažiuoti į trečiojo asmens mišką nėra, nes iš kitos pusės mišką supa ežeras ir aukštapelkė - spanguolynas, raistas. Teismo sprendimo 14.3, 14.4 p. bei kituose punktuose teigiama, kad keliai formuojami pagal Kelių įstatymą. Tai atsakovės atstovės - advokatės kliedesiai.

18. Atsakovė E. D. su apeliantų skundais nesutiko. Prašė apeliacinius skundus atmesti ir ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

18.1. Apeliantės teiginys, kad savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios ne tik nepagrįstas, bet ir klaidinantis. Apeliantė techninio specialisto - matininko - parengtą kadastrinių matavimų bylą prilygina administraciniam aktui, nustatančiam konkretaus žemės sklypo kadastro duomenis ir teigia, kad kadastrinių matavimų bylos pagrindu fiziniam asmeniui gali būti perduodama valstybinė žemė, t. y., kad žemės sklypo kadastro duomenys nustatomi ar žemė nuosavybėn pereina be žemėtvarkos institucijų sprendimų. Toks teiginys yra nepagrįstas jokiomis teisės normomis ir prieštarauja teisės normų, reglamentuojančių institucijų kompetenciją, reguliuojant žemės santykius, reikalavimams. (LR Žemės įstatymo 32 str., Žemės reformos įstatymo 16 str.). Matininkas (dažniausiai privataus kapitalo įmonės darbuotojas) dirba licencijos (kurią išduoda ir turi teisę atšaukti apeliantė) pagrindu ir rengia techninius dokumentus – tiek konkretaus žemės sklypo kadastro bylą, tiek ir kadastro vietovės žemėtvarkos projektą (laimėjęs apeliantės skelbtą konkursą). Šiuos parengtus dokumentus norminių aktų nustatyta tvarka tikrina ir tvirtina žemėtvarkos institucijos – apeliantė, ieškovė civilinėje byloje. Tikrinimo metu nustatoma, ar žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti bei žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pagal LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatus. Norėdamas įvertinti matininko ar matininko eksperto veiklos kokybę, žemėtvarkos skyriaus darbuotojas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą pasirinktinai gali tikrinti vietovėje.

18.2. Ginčo žemės sklypų kadastro duomenys patvirtinti žemėtvarkos institucijų sprendimais, kurie yra galiojantys, nenuginčyti ir neginčijami, o atsižvelgiant į norminiais aktais nustatytus senaties terminus ir patvirtinimo pagrindus, nėra teisinio pagrindo juos ginčyti.

18.3. Apeliantės įvardijamas bendro naudojimo keliu, nebuvo priskirtas prie valstybės išperkamos žemės, ką patvirtina ir gretimuose sklypuose nustatyti servitutai. Nei viename gretimame žemės sklype nėra suprojektuoto, išskirto, suformuoto bendro naudojimo kelio. Ginčo teritorijoje privažiavimui prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio interesus išimtinai gina apeliantė, yra natūraliai susiformavęs privažiavimo kelias per žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ežero. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu geranoriškai sutiko, kad jai priklausančio žemės sklypo šiaurinėje dalyje pagal jau esantį faktą būtų suformuotas kelias, taip išsprendžiant žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris neturi projektuose numatyto privažiavimo prie sklypo) poreikius susisiekimui su viešaisiais keliais, tačiau žemėtvarkos institucijų pozicija šiuo klausimu yra formali, su nuoroda, kad minėto sklypo savininkai ateityje problemą galės spręsti savarankiškai.

18.4. Atsakovė neprivalo atlikti žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo pagrindų patikros, tikrinti ar žemėtvarkos institucijos per eilę metų vienodai supranta ir vertina žemėtvarkos projekto duomenis. Atsakovei perduotas žemės sklypas yra tokio dydžio, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad kelias buvo suformuotas kaip daiktas, o atsakovė savo aktyviais tyčiniais veiksmais būtų užvaldžiusi bendro naudojimo kelią ar suvokusi jį užvaldžiusi. Žemėtvarkos projekte keliukas pažymėtas kaip projektuojamas. Konkrečiame atsakovei priklausančiame žemės sklype niekuomet nebuvo nustatyta jo vieta, jis nebuvo pažymėtas ar įrengtas, žemės sklypo savininkė nebuvo informuota apie įsiterpusį bendro naudojimo kelią. Tai, kad įgaliojimus turinti institucija kelis kartus nustatė konkretaus sklypo kadastro duomenis, juos tikslino, leido pertvarkyti sklypą jį padalinant į du sklypus, patvirtino kadastro duomenis rodo, kad pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą kelias niekuomet nebuvo priskirtas bendro naudojimo keliui. Atsakovė valdomo žemės sklypo plotas atitinka plotą, kuris buvo perduotas atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Dalyje keliuko nebėra. Jo vietoje yra želdiniai.

18.5. 2008-03-18 Vilniaus AVA viršininkas įsakymu Nr. 2.3-2993-(41) patvirtinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus derinime dalyvavo ir tretysis asmuo, be pastabų 2007-03-12 pasirašęs žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą.

18.6. Trečiojo asmens teiginys, kad jis pagal dabartinę situaciją negali privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo yra neatitinkantis fakto, nes privažiavimas prie sklypo yra ir juo sklypo savininkai realiai naudojasi. Atsakovės teikiamoje schemoje faktikškai esantis kelias pažymėtas violetine spalva ir pakartotinai paryškintas pilkai.

19. Ieškovė (apeliantė) Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos atsiliepimu iš esmės sutiko su apelianto trečiojo asmens E. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais dėl pirmos instancijos teismo neteisingai įvertintų civilinės bylos aplinkybių. Tačiau nesutiko, kad K. M. nepagrįstai nebuvo įtraukta dalyvauti procese trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes jos valdomas sklypas nesiriboja su ginčo sklypu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

21. Byloje nustatyta, kad atsakovei E. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: 4,0335 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (naudmenose 0,0163 ha kelias, kelio servituto nėra) ir 0,6621 ha namų valdos žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytas servitutas inžineriniams tinklams, esantys (duomenys neskelbtini). Sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, bendras jų plotas 4,6956 ha.

22. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2000-03-17 Vilniaus AVA įsakymu Nr. 840-41 patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, 5 priede – pretendentų gauti žemę Žiniaraštyje pagal grupes 36 p. įrašytas B. V., 1999-08-26 derinantis žemėtvarkos projekte suformuotą sklypą 254. 2000-05-04 žemės sklypas atlikus preliminarius matavimus paženklintas vietoje, paženklinimo metu 2000-05-24 surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurio 3 p. nurodyta, kad žemės sklype Nr. 254 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valstybei priklausančios žemėnaudos – 4 m. lauko kelias be teisės panaikinti; sudarytas abrisas ir 2000-06-27 nubraižytas žemės sklypo planas M 1:10000. 4 m. kelias nurodytas ir žemės sklypo Nr. 254 žemės naudmenų 2000-05-10 lentelėje, kurioje taip pat nurodyta, kad įsiterpusių kontūrų plotas sudaro 0,14 ha; 2000-06-27 nubraižytas žemės sklypo planas M 1 : 10000. 2000-06-27 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja patvirtino žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (žemėtvarkos projekte sklypas Nr. 254), esančio (duomenys neskelbtini) planą, nurodant, kad žemės sklypo ribos suformuotos pagal metodinius reikalavimus žemės ūkio paskirties žemėnaudų projektavimui ir suderintos su kitais rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais. 2000-07-01 Vilniaus AVA sprendimu Nr. 41-9434 B. V., mirusiam (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,6000 ha žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 4,71 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą, projektinis Nr. 254, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip, rengiant ir tvirtinant žemėtvarkos projektą, atkuriant nuosavybės teises į žemę, ginčo kelias priklausė valstybei ir buvo pažymėtas žemėtvarkos projekte, t. y. nebuvo įskaitytas į žemėtvarkos projekte suformuoto sklypo 254 plotą.

23. Atsakovė E. D. 2000-08-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (reg. Nr.2-3801) po B. V. mirties paveldėjo miškų ūkio paskirties 4,71 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Servitutų ar kitokių sklypo naudojimo apribojimų, nuorodų į įsiterpusį bendro naudojimo kelią, paveldint sklypą nebuvo. 2000-10-04 atsakovei išduotame Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės pažymėjime nurodoma, kad sklypo plotas 4,71 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos – 0,4 ha, miškas – 4,21 ha. Nėra nurodyta jokių duomenų apie sklype esančius valstybinės žemės nuomininkus, naudotojus, valdytojus bei disponavimo apribojimus ar įsiterpusius sklypus. Atliekant atsakovei priklausančio sklypo kadastrinius sklypo matavimus 2007-03-12 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte Nr. GP-129 nėra jokių duomenų, kad atsakovei priklausančiame sklype būtų įsiterpę tretiesiems asmenims priklausantys žemės plotai. Sklypui nustatytas 344 kv. m. servitutas aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. 2008-03-18 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr.2.3-2993-(41), vadovaudamasis LR Žemės įstatymu, LRV nutarimu patvirtintas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtino žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir nustatė sklypo plotą – 47100 kv.m., servitutą aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas. Disponavimo sklypu apribojimų įsakymas nenumatė, valstybei įsiterpusių žemės sklypų nebuvo nurodyta. 2012-02-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė Planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti planuojamai teritorijai – (duomenys neskelbtini) – 4,71 ha žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)): iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo žemės ūkio naudmenų atidalijimas, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į žemės ūkio paskirties žemę atidalintoje žemės sklypo dalyje nuo likusios miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalies. Sąlygos numatė, kad planuojamai teritorijai taikomi specialieji planai – (duomenys neskelbtini) k.v. žemėtvarkos projektas. 2012-10-01 NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-1401 patikslinti atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatant sklypo plotą 4,6956 ha, koreguojant žemės ūko naudmenas iš 0,4745 ha į 0,6621 ha, miško plotą iš 3,9537 į 3,7517 ha, sklype nurodytas skersai sklypą iš pietų į šiaurę einantis kelias. 2012-11-12 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas atsakovei išdavė leidimą Nr. 48L-(14.48.36)-544 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Leidime atsakovei nėra įpareigojimų dėl žemės sklypo naudmenų ar kelio servitutų. 2012-11-22 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė Planavimo sąlygas Nr. 519-12 rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti planuojamai teritorijai – (duomenys neskelbtini) – 4,6956 ha žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)): iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo 0,6621 ha žemės ūkio naudmenų atidalijimas, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į žemės ūkio paskirties žemę atidalintoje žemės sklypo dalyje. Apie projekto vykdymą registruotais laiškais buvo informuoti gretimų žemės sklypų savininkai, tame tarpe ir Nacionalinei žemės tarnybai skundą pateikęs E. B.. Teritorijų planavimo projektas buvo skelbiamas viešai. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-05-17 įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2)-1168 patvirtino atsakovės žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. 2013-05-02 Nacionalinė žemės tarnyba Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.30)-1282 patvirtino, kad teritorijų planavimo procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Suformuoti padalijimo būdu atsakovei priklausantys žemės sklypai, kurių kadastro duomenys patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-06-27 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-1879, registruoti VĮ Registrų centre 4,0335 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,6621 ha (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklypas – duomenų apie įsiterpusius bendro naudojimo kelius nėra, yra duomenys apie naudmenas. Trečiajam asmeniui E. B. nuosavybės teise priklauso 4,9176 ha miškų ūkio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to ginčo iš esmės nėra, kad įvertinus 2007-03-12 ir 2012-05-31 parengtuose žemės sklypo planuose esančius grafinius duomenis nustatyta, kad 2000-05-04 žemės sklypo brėžinyje (abrise) ir 2000-05-04 žemės sklypo plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus pažymėtas ir žemėtvarkos projekte suprojektuotas bendro naudojimo kelias yra įskaičiuotas į bendrą atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypo plotą. Kad 2007 metais ir 2012 metais atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir nekartografuotas bendrojo naudojimo kelias ir žemės plotai, kuriuos skiria keliu užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, nesuformuoti žemės plotai, kuriuos skiria kelias, atskirais žemės sklypais. 2007 metais ir 2012 metais atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir parengti šių žemės sklypo planai neatitinka Žemėtvarkos projekto sprendinių ir prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Kadastro nuostatų 21 punkto ir 32.1.3 papunkčio bei Taisyklių 11 punkto reikalavimams.

25. Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės vindikacinį ieškinį atmetė teigdamas, kad ieškovas neįrodė, kad savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; ieškovo ir atsakovo nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

26. Apeliantai su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad yra įrodytos visas vindikacinio ieškinio sąlygas, o teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai paliko valstybei priklausančio 0,0260 ha kelio plotą atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribose, palikdamas žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) be privažiavimo.

27. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka. Ieškovas pareiškė vindikacinį reikalavimą CK 4.95 str. pagrindu. Vadinasi ieškovas privalo įrodyti, kad: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. kai netenkinama bent viena iš jų, tenkinti vindikacinį ieškinį nėra pagrindo.

28. Kaip jau pasakyta, 2000-07-01 Vilniaus AVA sprendimu Nr. 41-9434 B. V., mirusiam (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,6000 ha žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 4,71 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą. Atsakovei nuosavybės teise priklauso VĮ Registrų centre registruoti žemės sklypai, kurių kadastro duomenys patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-06-27 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-1879, 4,0335 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,6621 ha Nr. (duomenys neskelbtini). Tai yra bendras šių žemės sklypų plotas neviršija (yra net mažesnis) nei atkurtoji nuosavybė. Atsakovė jai priklausančius ginčo sklypus įgijo šios nutarties 22 - 23 p. išvardintų administracinių aktų pagrindu. Tai reiškia, kad nėra esminių sąlygų, kurių pagrindu būtų galima tenkinti vindikacinį ieškinį, t. y. faktų, jog savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios ir atsakovas daiktą valdo neteisėtai. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių galimą atsakovės veikimą siekiant iš jai priklausančių sklypų eliminuoti žemėtvarkos dokumentuose pažymėtus kelius.

29. Apeliantė, Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad dėl žemės sklype esančio bendro naudojimo kelio nekartografavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo vertinama UAB „Krianta“ matininko, atlikusio 2012 m. žemės sklypo kadastrinius matavimus, veikla. Iš matininko K. T. paaiškinimų nustatyta, kad nėra galimybės nustatyti kodėl nebuvo kartografuotas Žemėtvarkos projekte suprojektuotas esamas kelias, kadangi žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko šiuo metu jau miręs matininkas D. A., o matininkas K. T. 2012 m. tik tikslino žemės sklypo kadastro duomenis dėl žemės naudmenų atnaujinimo. Todėl teismas sprendime dėl kadastrinių matavimų neatitikimo nepagrįstai kaltę perkėlė Nacionalinei žemės tarnybai, kadangi neatsižvelgė į protokole nustatytas aplinkybes ir konstatuotą matininko atsakomybę dėl nekartografuoto kelio.

30. Teisėjų kolegija tokią ieškovės poziciją vertina kritiškai. Matininkas, atliekantis žemės kartografavimą, t. y. rengiantis techninius dokumentus, nagrinėjamuose santykiuose nėra savarankiškai veikiantis asmuo. Jo veiklą prižiūri, tikrina, o paruoštus dokumentus tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba (LR Žemės įstatymo 32 str., Žemės reformos įstatymo 16 str.). Ginčo žemės sklypų kadastro duomenys yra patvirtinti žemėtvarkos institucijų sprendimais, kurie nėra nei nuginčyti, nei ginčijami. Todėl teigti, kad keliai ginčo sklypuose nepažymėti prieš ieškovės valią, nėra jokio pagrindo.

31. Be to ir atsakovė neprivalo atlikti žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo pagrindų patikros, tikrinti matininko ir žemėtvarkos institucijos veikų ir jų rezultato.

32. Ieškovė be to, kad ieškiniu reikalauja grąžinti valstybei, valstybei nuosavybės teise priklausančius, 0,0260 ha ploto kelią ir 0,1092 ha ploto kelią, reikalauja ir atsakovės lėšomis bei pastangomis patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, formuojant vietoje vieno žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tris atskirus žemės sklypus pagal ieškovės pateiktoje 2023-04-05 schemoje pažymėtus ribų posūkio taškus ir ribų posūkio taškų koordinates. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokių ieškovės nurodomų kadastrinių matavimų ir kitų su jų atlikimu susijusių veiksmų atlikimas atsakovės pastangomis bei lėšomis, kai dėl klaidingų matavimų nenustatyta jokios jos kaltės, būtų akivaizdžiai nesąžiningas ir reikalaujantis ženklių jos finansinių išlaidų.

33. Tiek apeliantė, tiek tretysis asmuo nurodo ir tai, kad dėl miško kelių nefiksavimo E. B. patekimas į jam priklausantį gretimą sklypą transporto priemonėmis yra apsunkintas. Tačiau atsakovė teigia, kad ji sutinka / neprieštarauja, jog šis klausimas būtų sprendžiamas nustatant kelio servitutą. Taip būtų išspręstas patekimo į E. B. priklausantį sklypą klausimas.

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

35. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau šalys įrodymų patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.