Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

- 1 žemės sklypas pažymėtas ribų posūkio taškais (skliaustuose nurodoma ribų posūkio

taško koordinatė X/Y): Nr. 32 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 48 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 49 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 50 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 51 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 52 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 53 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 54 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 55 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 56 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 57 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 58 ((duomenys neskelbtini)) Nr. 59 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 35 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 34 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 33 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 32((duomenys neskelbtini));

- 2 žemės sklypas pažymėtas ribų posūkio taškais (skliaustuose nurodoma ribų posūkio

taško koordinatė X/Y): Nr. 39 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 38 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 37 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 36 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 40 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 41 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 14 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 13 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 12 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 11 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 10 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 9

((duomenys neskelbtini)); Nr. 8 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 7 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 6

((duomenys neskelbtini)); Nr. 5 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 4

((duomenys neskelbtini)); Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 1

((duomenys neskelbtini)); Nr. 39 ((duomenys neskelbtini))

- 3 žemės sklypas pažymėtas ribų posūkio taškais (skliaustuose nurodoma ribų posūkio taško koordinatė X/Y): Nr. 31 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 30 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 29 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 28 ((duomenys neskelbtini)); 27 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 26 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 25 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 24 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 23 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 22 ((duomenys neskelbtini)); Nr.21 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 20 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 19 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 18 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 17 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 42 ((duomenys neskelbtini)); 43 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 44 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 45 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 46 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 47 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 31 ((duomenys neskelbtini)).

2) Įpareigoti atsakovę grąžinti jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančius, Žemėtvarkos projekte suprojektuotus bei 2023-04-05 schemoje pažymėtus ir koordinuotus valstybei nuosavybės teise priklausančius:

- 0,0260 ha kelio plotą pažymėtą ribų posūkio taškais (skliaustuose nurodoma ribų posūkio taško koordinatė X/Y): Nr. 32 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 33 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 34 ((duomenys neskelbtini));' Nr. 35 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 36 ((duomenys neskelbtini)) Nr. 37 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 38 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 39 ((duomenys neskelbtini)); 32 ((duomenys neskelbtini))

- 0,1092 ha ploto kelias pažymėtas ribų posūkio taškais (skliaustuose nurodoma ribų posūkio taško koordinatė X/Y): Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 5 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 6 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 7 ((duomenys neskelbtini)): Nr. 8 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 9 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 10((duomenys neskelbtini)); Nr. 11 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 12 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 13 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 14 ((duomenys neskelbtini)); Nr.15 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 16 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 17 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 18 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 19 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 20 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 21 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 22 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 23 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 24 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 25 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 26 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 27 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 28 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 29 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 30 ((duomenys neskelbtini)); Nr. 31 ((duomenys neskelbtini)); 1 ((duomenys neskelbtini)).

1.3.Įvertinus po preliminarių matavimų atliktų šio žemės sklypo ploto skaičiavimų duomenis ir parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje esančią informaciją konstatuotina, kad Žemėtvarkos projekte suprojektuotas 4 m pločio (0,14 ha ploto) kelias į Žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas. Pažymėtina, kad 2000-05-24 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 3 punkte buvo nurodyta, kad žemės sklype yra įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausiančios žemėnaudos, t. y. „4 m lauko kelias be teisės panaikinti“. Žemėtvarkos projekte suprojektuotas vienas žemės sklypas, kurį skiria valstybei priklausanti žemės naudmena (kelias), kadangi imperatyvus reikalavimas formuoti atskirus žemės sklypus, kai žemės sklypą kerta bendro naudojimo kelias, nustatytas tik 2002-04-20 įsigaliojusiuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Kadastro nuostatai).

Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2005-07-01) 33.2 papunktyje buvo nustatyta, kad formuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą. Keli žemės sklypai, kuriuos skiria kiti nekilnojamojo turto objektai (magistraliniai ir krašto keliai, gatvės, geležinkeliai, neprivatizuojami hidrografiniai objektai ir kiti), formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Minėtas reikalavimas buvo patikslintas Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2005-06-23 nutarimu Nr. 695 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ išdėsčius nauja redakcija Kadastro nuostatus. Kadastro nuostatų (redakcija galiojanti nuo 2005-07­01) 22 punkte nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Kadastrinių matavimų tvarką nustato Kadastro nuostatai bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės). Kadastro nuostatų 32.1.3 papunktyje nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

1.3.Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

2007 metais ir 2012 metais buvo atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Įvertinus 2007­03-12 ir 2012-05-31 parengtuose Žemės sklypo planuose esančius grafinius duomenis nustatyta, kad 2000-05-04 Žemės sklypo brėžinyje (abrise) ir 2000-05-04 Žemės sklypo plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus pažymėtas ir Žemėtvarkos projekte suprojektuotas bendro naudojimo kelias yra įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą. 2007 metais ir 2012 metais atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir nekartografuotas bendrojo naudojimo kelias ir žemės plotai, kuriuos skiria keliu užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, nesuformuoti žemės plotai, kuriuos skiria kelias, atskirais žemės sklypais. Taigi 2007 metais ir 2012 metais atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir parengti šių žemės sklypo planai neatitinka Žemėtvarkos projekto sprendinių ir prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Kadastro nuostatų 21 punkto ir 32.1.3 papunkčio bei Taisyklių 11 punkto reikalavimams.

Pažymėtina, kad remiantis Skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkyto padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ Žemės sklypas padalintas į du žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, nežiūrint į tai, jog žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esamas kelias remiantis privatizavimo dokumentuose esančia informacija turėjo būti priskirtas neprivatizuojamiems plotams ir remiantis Nuostatų 22 punktu turėjo būti neįskaitytas į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą (t.y. turėjo būti formuojami atskiri žemės sklypai abipus kelio), 2013 m., atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus parengtame sklypo plane kelias nebuvo išskirtas kaip atskiras objektas - bendrojo naudojimo kelias, o įtrauktas į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir plotą.

1.4.Dėl Žemės sklype esančio bendro naudojimo kelio nekartografavimo ir aukščiau nurodytų teisės aktų pažeidimų, Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo vertinama UAB „Krianta“ matininko K. T., atlikusio 2012 m. Žemės sklypo kadastrinius matavimus, veikla. Surašytas Nacionalinės žemės tarnybos 2020-08-20 „Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinimo posėdžio protokolas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Iš matininko K. T. paaiškinimų nustatyta, kad nėra galimybės nustatyti kodėl nebuvo kartografuotas Žemėtvarkos projekte suprojektuotas esamas kelias, kadangi Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko šiuo metu jau miręs matininkas D. A., o matininkas K. T. 2012 m. tik tikslino Žemės sklypo kadastro duomenis dėl žemės naudmenų atnaujinimo.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2020-09-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl informacijos pateikimo” E. D. buvo kviesta į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų (žemės sklypo ribų) patikslinimo. Susirinkimo metu E. D. buvo informuota apie nustatytus pažeidimus, jai buvo pasiūlyta administracine tvarka patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis (ribas) eliminuojant iš jo 4 m pločio (0,14 ha ploto) bendro naudojimo kelią. Šalių sutarimu per nustatytą protingą terminą, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 11 d. E. D. taip pat informuota, kad jai nesutikus tikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis (ribas), padalijant žemės sklypą į tris sklypus, eliminuojant bendro naudojimo kelią, Vilniaus rajono skyrius spręs klausimą dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl neteisėtai užvaldyto grąžinimo teisėtam savininkui - valstybei. Taigi E. D. žinodama, kad į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai įtrauktas bendrojo naudojimo kelias, atsisakė administracine tvarka tikslinti šio žemės sklypo kadastrinius duomenis.

1.5. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje esančių žemės sklypų, t.y. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys patvirtinti pagal UAB „Krianta“ 2020-01-22 parengtą kadastro duomenų bylą ir planą (M:2000) (toliau - Planas 1). Plano 1 ribų posūkio taškai 38-1 ribojasi su 4 m. pločio keliu. Bendro naudojimo kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ties Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų posūkio tašku Nr. 38 nusuka į dešinę pusę.

Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys patvirtinti pagal matininko M. T. 2015-03-11 parengtą kadastro duomenų bylą, žemės planą (M1:2000) (toliau - Planas 2). Iš Plano 2 matyti, kad Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ties ribų posūkio taškais Nr. 4-5-6-7-1 ribojasi su 4 m. pločio keliu. Žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Matininkai, atlikdami šių žemės sklypų kadastrinius matavimus taip pat turės vadovautis Žemėtvarkos projekto sprendiniais, ko pasekoje bus atkurtas bendro naudojimo kelias.

1.6.Nacionalinės žemės tarnybos ieškinio dalykas yra ne įpareigojimas atsakovei įrengti ar atstatyti bendro naudojimo kelią, o patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus pagal Žemėtvarkos projektą ir grąžinti Lietuvos valstybei Žemėtvarkos projekte suprojektuotą bei faktiškai natūroje esantį bendro naudojimo kelio plotą, t.y. 0,1352 ha pagal Žemėtvarkos projektą ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyr. specialisto M. D. 2022-06-20 parengtą bei koordinuotą žemės sklype, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuoto bendro naudojimo kelio schemą M1:5000 (teismui), t.y. 0,0260 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esantį kelią, pažymėtą ribų posūkio taškais 32-33-34-35-36- 37- 38- 39­32, bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje pažymėtą 0,1092 ha plotą ribų posūkio taškais 1-2-3-4-5-6- 7- 8- 9- 10- 11-12-13-14-15-16- 17- 18- 19- 20- 21- 22-23- 24-25-26- 27- 28­29-30- 31-1, kurie nebuvo įskaičiuoti į Žemės sklypo plotą ir priklauso Lietuvos valstybei.

1.7.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata - savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Ieškovas, pasinaudodamas šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t.y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t.y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008).

Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t.y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t.y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-6(duomenys neskelbtini)/2017, 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015, 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).

3. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog Atsakovei E. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: 4,0335 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ( naudmenose 0,0163 ha kelias, kelio servituto nėra); 0,6621 ha (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypas, kuriame nustatytas servitutas inžineriniams tinklams, esantys (duomenys neskelbtini); Sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. 2000-03-17 Vilniaus AVA įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas. Nuosavybės teisių atkūrimo procese 2000-06-27 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja patvirtino žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) ( žemėtvarkos projekte sklypo Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovė), planą, nurodant, kad žemės sklypo ribos suformuotos pagal metodinius reikalavimus žemės ūkio paskirties žemėnaudų projektavimui ir suderintos su kitais rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais. Sklypo planas suderintas su LR Saugomų teritorijų departamento Vilniaus miškų urėdija. 2000-07-01 Vilniaus AVA sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) B. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,71 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovė E. D. 2000-08-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu ( reg.Nr.(duomenys neskelbtini)) po B. V. mirties paveldėjo miškų ūkio paskirties 4,71 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini). Servitutų ar kitokių sklypo naudojimo apribojimų, nuorodų į įsiterpusį valstybei priklausantį bendro naudojimo kelią, paveldint sklypą nebuvo. 2000-10-04 Atsakovei išduotame Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės pažymėjime nurodoma, kad sklypo plotas 4,71 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos – 0,4 ha, miškas – 4,21 ha. Nėra jokių duomenų apie sklype esančius valstybinės žemės nuomininkus, naudotojus, valdytojus bei disponavimo apribojimus ar įsiterpusius sklypus. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas vadovaujantis viešojo registro - VĮ Registrų nekilnojamojo turto registro duomenų banko - duomenimis, kurie, kol nenuginčyti, laikomi teisingais.

3.1.Ieškovė nenurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu turėjo būti atliekama papildoma procedūra – dokumentų patikra ar derinimas žemėtvarkos institucijose pagal pirminius žemės sklypo formavimo dokumentus, tame tarpe žemės sklypo ribų parodymo ir pažymėjimo aktą, abrisą, žemės naudmenų plotų paskaičiavimo lentelę. Nuosavybės teisių atkūrimo metu, išduodant nuosavybės teisės liudijimą, žemės sklypo suformavimo dokumentai, tame tarpe žemės sklypo ribų parodymo ir pažymėjimo aktas, abrisas, žemės naudmenų plotų paskaičiavimo lentelė, privalomu priedu nenurodomi. Duomenys abrise, žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo akte, sklypo plane turi sutapti su žemėtvarkos projekto duomenimis. Įpėdinei perduotas sklypas nebuvo didesnis, negu kad buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, net mažesnis – ne 4,71 ha, tačiau 4,69 ha. Duomenų, kad plotas dar labiau sumažės, nes į plotą įskaičiuotas ir valstybės išperkamas ir neprivatizuojamas plotas, nebuvo. Lauko kelias, kaip kad buvo nurodyta žemės sklypo ribų 2000-05-04 parodymo ir paženklinimo akte ( jis nekonkretizuotas plotu, vieta), iš pietų į šiaurę kertantis žemės sklypą, išliko tiek natūroje, tiek planuose. Atsakovė neturėjo jokių norminiuose aktuose nustatytų pareigų atlikti žemės sklypo formavimo dokumentų patikrą. Žemės naudmenų plotų paskaičiavimo lentelė ( šią lentelę turi tik žemėtvarkos institucija ir atsakovė susipažino su šia lentele tik ieškinį pateikus teismui), kuria Ieškovė vadovaujasi, yra konkretaus matininko, atliekančio techninį darbą, paskaičiavimai, atlikti pieštuku. Eiliniam žemės sklypo savininkui nei paskaičiavimai, nei paskaičiavimų pagrindas ( nei planimetro duomenys, nei nomografiniai paskaičiavimai) neprieinami, reikalaujantys specialių profesinių žinių. Šias žinias ir patikros pareigą turi institucija, tvirtinanti žemės sklypo kadastro duomenis.

3.2.2008-03-18 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR Žemės įstatymu, LRV nutarimu patvirtintas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtino žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir nustatė sklypo plotą – 47100 kv.m, servitutą aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas. Disponavimo sklypu apribojimų įsakymas nenumatė, valstybei įsiterpusių žemės sklypų nebuvo nurodyta. Sklype aiškiai nurodytas sklypą iš pietų į šiaurę einantis kelias.

2012-02-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė Planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti planuojamai teritorijai – (duomenys neskelbtini) – 4,71 ha žemės sklypui (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)): iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo žemės ūkio naudmenų atidalijimas, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į žemės ūkio paskirties žemę atidalintoje žemės sklypo dalyje nuo likusios miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalies. Sąlygos numatė, kad planuojamai teritorijai taikomi specialieji planai – (duomenys neskelbtini) k.v. žemėtvarkos projektas.

2012-10-01 NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) patikslinti žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatant sklypo plotą 4,6956 ha, koreguojant žemės ūko naudmenas iš 0,4745 ha į 0,6621 ha, miško plotą iš 3,9537 į 3,7517 ha. Sklype aiškiai nurodytas skersai sklypą iš pietų į šiaurę einantis kelias.

2012-11-12 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas Atsakovei išdavė leidimą Nr.(duomenys neskelbtini) rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Leidime Atsakovei nėra įpareigojimų dėl žemės sklypo naudmenų ar kelio servitutų.

2012-11-22 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė Planavimo sąlygas Nr.(duomenys neskelbtini) rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti planuojamai teritorijai – (duomenys neskelbtini) – 4,6956 ha žemės sklypui (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)): iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo 0,6621 ha žemės ūkio naudmenų atidalijimas, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į žemės ūkio paskirties žemę atidalintoje žemės sklypo dalyje.

Apie projekto vykdymą registruotais laiškais buvo informuoti gretimų žemės sklypų savininkai, tame tarpe ir Nacionalinei žemės tarnybai skundą pateikęs E. B.. Teritorijų planavimo Projektas buvo skelbiamas viešai.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-05-17 įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) patvirtino žemės sklypo kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.2013-05-02 nacionalinė žemės tarnyba Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr.(duomenys neskelbtini) patvirtino, kad teritorijų planavimo procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Suformuoti padalijimo būdu žemės sklypai, kurių kadastro duomenys patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-06-27 sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini), registruoti VĮ Registrų centre 4,0335 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir 0,6621 ha (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklypas – žemės sklypų plotas atitinka nuosavybės atkūrimo dokumentus, duomenų apie įsiterpusius bendro naudojimo kelius nėra, yra duomenys apie naudmenas ir plane aiškiai nurodytas sklypą kertantis kelias.

3.3.Ieškovė ieškinį grindžia LR CK 4.95 straipsniu, numatančiu, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija), o ieškinys reiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą. Ieškinio dalyką ir pagrindą nurodė Ieškovė, pasirinkdama ginti pažeistas savininko teises vindikaciniu ieškiniu, teigdama, kad savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas.

Patikslintu ieškiniu Ieškovė pati nurodo, kad turi įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

Teismų praktikoje nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. kai netenkinama bent viena iš jų, tenkinti vindikacinį ieškinį nėra pagrindo. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti: - kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, - kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą, - privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra.

3.4.Patikslintu ieškiniu Ieškovė nurodo, kad faktinės aplinkybės, kuriomis ji grindžia ieškinį dėl atsakovei nuosavybėn perleisto valstybinio žemės ploto, paaiškėjo Vilniaus rajono skyriui nagrinėjant trečiojo asmens civilinėje byloje, E. B., skundą dėl privažiavimo kelio prie jo nuosavybės teise valdomo miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovė nustatė, kad prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra privažiavimo kelio, kuris buvo numatytas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-03-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neteisėtai perduotas atsakovės E. D. nuosavybėn, todėl teikia ieškinį dėl šio kelio grąžinimo teisėtam savininkui – valstybei.

Tokia Ieškovės nurodyta situacija negalėjo būti dėl norminiais aktais nustatytos žemės reformos vykdymo tvarkos, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, rengiant, tikrinant ir tvirtinant dokumentus nuosavybės teisių atkūrimo procese, vykdant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras. B. I. organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą ir jų vykdymą, kontroliuoja techninius dokumentus rengiančius asmenis – žemės matininkus, tikrina ir tvirtina/netvirtina jų pateiktus dokumentus. Ne atsakovės pareiga tikrinti žemės matininko parengtus dokumentus ir jų atitikimą žemėtvarkos projektui ir kitiems dokumentams. Atsakovė neužarė, neužsodino, neužstatė, neužtvėrė keliuko, kurio natūroje nebuvo, kuris natūroje niekuomet nebuvo pažymėtas. Sklypas buvo ir yra miškų ūkio paskirties. Ieškovė nurodo, kad ieškinio dalykas yra ne įpareigojimas atsakovei įrengti ar atstatyti bendro naudojimo kelią, o patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus pagal Žemėtvarkos projektą ir grąžinti Lietuvos valstybei Žemėtvarkos projekte suprojektuotą bei faktiškai natūroje esantį bendro naudojimo kelio plotą, t.y. 0,1352 ha pagal Žemėtvarkos projektą ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyr. specialisto M. D. 2022-06-20 parengtą bei koordinuotą žemės sklype, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuoto bendro naudojimo kelio schemą M1:5000 (teismui), t.y. 0,0260 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esantį kelią, pažymėtą ribų posūkio taškais 32-33-34-35-36- 37- 38- 39­32, bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje pažymėtą 0,1092 ha plotą ribų posūkio taškais 1-2-3-4-5-6- 7- 8- 9- 10- 11-12-13-14-15-16- 17- 18- 19- 20- 21- 22-23- 24-25-26- 27- 28­29-30- 31-1, kurie nebuvo įskaičiuoti į Žemės sklypo plotą ir priklauso Lietuvos valstybei.

3.5.LR Žemės įstatymo 32 str. nustato valstybės institucijų kompetenciją reguliuojant žemės santykius, o minėto straipsnio 3d. numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba: 1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; 2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti; 6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais; 7) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 9) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę; 10) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą; 12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus; 13) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti; 15) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;

Faktas, kad ieškinį pateikė valstybės institucija, nėra prioritetinis ir Ieškovei galioja bendrieji teisės reikalavimai ir pareiga civilinėje byloje pagal pasirinktą teisės gynimo būdą teikti įrodymus, kad daiktas buvo suformuotas, kad jo teisinis rėžimas – bendro naudojimo kelias - ir kad atsakovė turtą užvaldė neteisėtai. Pagal Konstituciją valstybė taip pat yra nuosavybės teisės subjektas ir civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai ( CK 2.36 str.), ir jos kaip savininko teisės ginamos tokiais pačiais, kaip ir kitų savininkų teisės, būdais.

3.6.Tokiu būdu žemėtvarkos institucijos, kurioms įstatymu deleguota pareiga vykdyti žemės reformą, nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, organizuoti, tikrinti ir tvirtinti žemės sklypų kadastro duomenis, tris kartus: 2008-03-18, 2010-10-01, 2013-06-27 tvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, išdavė sąlygas ir atliko patikras dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, bet nenurodė, kad tris kartus 2007-2013 metais atlikti kadastriniai matavimai ir 2012 metų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektiniai dokumentai prieštarauja kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektui ar dokumentams, kurių pagrindu projektas parengtas. LR Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato dešimties metų terminą nuo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Šios nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina faktą, kad kelias, kaip daiktas niekuomet nebuvo suformuotas, jis niekuomet nebuvo pažymėtas vietoje, valstybės institucija, būdama atsakinga: už licenzijuotos veiklos (matininkų) kontrolę, tiesiogiai ruošdama, tikrindama ir tvirtindama teritorijų planavimo dokumentus, tikrino ir savo sprendimais patvirtino formuojamus žemės sklypus, kurių plotas nei 1 kv.m nėra didesnis nei pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą jos buvo atkurtos. Šioje konkrečioje situacijoje institucija savo valia – sprendimais patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, t.y. neišskyrė, institucijos tvirtinimu, žemėtvarkos projekte pažymėto valstybės išperkamo žemės ploto, negrąžinamo nuosavybės teisių atkūrimo procese, šio ploto nepažymėjo natūroje ir aiškiai ir suprantamai neinformavo žemės sklypo savininko apie bendro naudojimo kelio buvimą sklype; sklypo plotas atitinka visus sklypo formavimo dokumentuose fiksuotus plotus.

3.7.Pagal į civilinę bylą pateiktus teritorijų planavimo dokumentus kelias nebuvo priskirtas valstybės išperkamiems ir neprivatizuojamiems plotams, atsakovei priklausančiame sklype kelias pažymėtas kaip žemėnauda, o atsakovė neprieštarauja kelio servituto nustatymui. Sklype esanti kelio dalis, kuri pagal žemėtvarkos projektą, bet ne pagal valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, priskiriama prie išperkamos žemės ploto ir schemoje pažymėta koordinatėmis 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39 ( 0,0260 ha ) naudojama ir iki šiol ir atsakovė neprieštarauja, kad keliui būtų nustatytas servitutas. Tačiau lauko keliuko iki ežero, schemoje pažymėto koordinatėmis 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31 jau nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpiu nebuvo, sklype auga miškas ir per mišką kelio, nurodyto link ežero, nebuvo ir nėra. Natūroje link trečiojo asmens sklypo kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) yra atsakovės sklype susiformavęs kitas keliukas, kuriam, kaip natūroje susiformavusiam keliukui šiaurinėje sklypo dalyje, atliekančiam tą pačią privažiavimo prie sklypo funkciją ir buvo siūlomas nustatyti servitutas. Šio keliuko atsiradimas susijęs su 1998-04-23 LR Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr.207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, numačiusia žemėtvarkos projekto paženklinimo vietovėje tvarką miškų ūkio žemėje - (69.2.p.) Miško sklypas matuojamas prakertant 0,5 m pločio ribinę liniją (spindį). Ties šiaurine (viršutine) sklypo riba ir yra pravažinėtas keliukas. Ieškovės į civilinę bylą pateikta 2022-06-20 nėra norminiuose aktuose nurodomas dokumentas, kurio pagrindu būtų galima teikti, kad schemoje nurodomas kelias yra ginčo daiktas. Tuo labiau, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, atlikti pagal eilę dokumentų ( valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų patvirtinimas ir jį detalizuojantis planas, kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas ( šie nurodyti planai turi sutapti, o jei nesutampa, turi būti pateikti pakeitimus patvirtinantys dokumentai), sklypo planai ( juose visur nurodytas realiai esantis ir naudojamas kelias) pačios ieškovės patvirtinti 2008-03-18, o schema ar žemės sklypo kadastrinių matavimų patikros neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams turėjo būti sudarytas savalaikiai, 2008 ,metų kadastrinių matavimų patikros metu.

3.8.Ieškinys grindžiamas kadastrinių matavimų procedūros pažeidimais bei nurodoma fizinio asmens, atsakovės, pareiga ištaisyti žemėtvarkos institucijos klaidas, įpareigojant atsakovę ištaisyti tariamas institucijos klaidas savo sąskaita, pakartotinai atliekant kadastrinius matavimus. Manytina, kad toks reikalavimas visiškai nepagrįstas. Vadovaujantis LRV 1992-04-30 nutarimu Nr.316 patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinio žemės kadastro nuostatais ir 2009-09-03 Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr.1P-98 buvo patvirtintomis Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklėmis, kurios numatė, kad (6p.) žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą tikrina apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius. (7) Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimas atliekamas visų žemės sklypų, kurių kadastro duomenų byla po kadastrinių matavimų pateikta derinti žemėtvarkos skyriui. Tikrinimo metu nustatoma, ar žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti bei žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus. Taisyklės nustatė:

1. 9. Žemėtvarkos skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylą patikrina kameraliai:

2. 9.1. ar byloje yra visi dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte;

3. 9.2. ar nepakeistos žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų;

4. 9.3. ar žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo ploto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede;

5. 9.4. ar žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 35–37 punktų reikalavimus;

6. 9.5. ar teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas;

7. 9.6. ar teisingai užpildyta kadastro duomenų forma;

8. 9.7. ar teisingai apskaičiuotos žemės sklypo vertės.

9. 10. Atlikus kameralinį tikrinimą, užpildomas Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas (1 priedas). Aktą pasirašo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą tikrinęs žemėtvarkos skyriaus darbuotojas.

10. 11. Jei kameraliai tikrinant nebuvo aptikta pažeidimų ir neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, žemėtvarkos skyriaus vedėjas žemės sklypo planą suderina jį pasirašydamas.

11. 12. Tuo atveju, kai žemės sklypo planas suderinamas po kameralinio patikrinimo, Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto 5 punkte nurodoma, jog kadastro duomenų nustatymas vietovėje netikrinamas.

12. 13. Jei kameraliai tikrinant nustatoma pažeidimų, tačiau nekyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, žemėtvarkos skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylą kartu su Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktu, kaip nurodyta Nuostatų 68 punkte, grąžina ją parengusiam asmeniui.

13. 14. Jei kameraliai tikrinant iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas tikrinamas vietovėje.

14. 15. Norėdamas įvertinti matininko ar matininko eksperto veiklos kokybę, žemėtvarkos skyriaus darbuotojas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą pasirinktinai gali tikrinti vietovėje ir tuo atveju, jei po kameralinio patikrinimo nėra abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo.

3.9.Žemės sklypų kadastro duomenys patvirtinti žemėtvarkos institucijų sprendimais, kurie yra galiojantys, nenuginčyti ir neginčijami, o atsižvelgiant į norminiais aktais nustatytus senaties terminus ir patvirtinimo pagrindus, nėra teisinio pagrindo juos ginčyti. Dėl šios priežasties institucija siekia įpareigoti žemės sklypo savininką savo iniciatyva ir lėšomis revizuoti patvirtintus kadastrinius matavimus. Ieškovė 2022-09-06 raštu Nr.(duomenys neskelbtini) į civilinę bylą pateikė Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plano ištrauką ir 1999-07-28 Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Vilniaus rajone“ kopiją. Įsakyme nurodoma, kad patvirtintais valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planais vadovaujamasi rengiant dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimui bei rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Įsakymo priede – išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacijoje nurodoma sutartinė spalvinio žymėjimo reikšmė: raudonai - ruda spalva – valstybės ir savivaldybės keliai, mėlyna spalva – visuomenės poreikiams naudojamos teritorijos. Tokią tvarką nustatė 1998-04-23 LR Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr.207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, (17.5.p.) nustačiusi, kad kadastrinės vietovės projekto autorius pažymi laisvos žemės plotus sutartiniais ženklais (spalvomis) valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose. Sutartiniais ženklais ( punktyrine linija) pažymėti keliukai jokiais sutartiniais ženklais nepriskirti prie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės.

3.10.Tokiu būdu ieškovė neįrodė pagrindinių vindikacinio ieškinio sąlygų:

1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą;

Nuosavybės teisės perleidimo dokumentus rengė, tikrino ir tvirtino Ieškovė – valstybinė institucija. Nuosavybės teisės atkurtos į tam tikrą ekvivalentine natūra grąžinamą plotą ( paskaičiavus sklypo vertės ekvivalentą) ir tą pati plotą, net mažesnį, ieškovė valdo ir po žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo. Kelias, kaip daiktas nuosavybės teisių atkūrimo ir sklypo kadastro duomenų patvirtinimo metu nebuvo suformuotas, vietovėje niekuomet nebuvo pažymėtas, o Ieškovė, kaip valstybinė institucija, turinti pareigą vykdyti tiek žemės reformą, tiek nuosavybės teisių atkūrimą, tvirtino sklypo kadastro duomenis ir negalėjo jų nustatyti skundo tyrimo metu. Atsakovė keliamame ginče sutinka nustatyti kelio servitutą, atsižvelgdama į realią situaciją ne dėl trečiojo asmens, o dėl kito žemės sklypo ( kadastinis Nr. (duomenys neskelbtini)) poreikio susisiekti su viešaisiais keliais.

2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios;

Ieškovė , vykdydama įstatymu deleguotas funkcijas, suformavo žemės sklypą ir tvirtino ginčo žemės sklypo kadastro duomenis tris kartus, įvairiais laikotarpiais – 2008-2013 metais. Atsakovė jokių tyčinių/netyčinių veiksmų, susijusių su valstybine žeme ( bendro naudojimo keliu) ir jos naudojimu, neatliko. Ieškovė turi ir turėjo tiesioginę pareigą tikrinti ir NUSTATYTI/TVIRTINTI sklypų kadastro duomenis ir vykdyti žemės reformos žemėtvarkos projektą ir negali po daugiau kaip dešimties metų reikalauti patikslinti kadastro duomenis dėl institucijos klaidų, kurias Ieškovė pati nurodo ieškinyje: „Dėl Žemės sklype esančio bendro naudojimo kelio nekartografavimo ir aukščiau nurodytų teisės aktų pažeidimų, Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo vertinama UAB „Krianta“ matininko K. T., atlikusio 2012 m. Žemės sklypo kadastrinius matavimus, veikla. Surašytas Nacionalinės žemės tarnybos 2020-08-20 „Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinimo posėdžio protokolas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Iš matininko K. T. paaiškinimų nustatyta, kad nėra galimybės nustatyti kodėl nebuvo kartografuotas Žemėtvarkos projekte suprojektuotas esamas kelias, kadangi Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko šiuo metu jau miręs matininkas D. A., o matininkas K. T. 2012 m. tik tikslino Žemės sklypo kadastro duomenis dėl žemės naudmenų atnaujinimo.“

3) daiktą valdo atsakovas;

Ieškovės nurodomas Ginčo daiktas – bendro naudojimo kelias nebuvo suformuotas, Ieškovės tvirtinami ir jos žinioje esami teritorijų planavimo dokumentai prieštaringi, nepagrindžiantys Ieškovės ieškinyje nurodomos pozicijos atsakovės atžvilgiu. Nustatyto ploto žemės sklypą atsakovė valdo teisėtai, nuosavybės teisių perleidimo dokumentų pagrindu.

4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai;

Nėra jokių duomenų, kad atsakovė daiktą ( kurio realiai nėra) valdo neteisėtai. Ieškovė valdo žemės plotą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės.

5) daiktas yra natūra;

Daikto natūra nėra.

3.11.Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo laikotarpiu žemės reformos kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektų rengimo taisykles reglamentavo LR Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, kuri numatė, kad bendrojo naudojimo privažiuojamieji keliai turėjo būti projektuojami tik valstybinės žemės plotuose, įvertinus faktinę situaciją vietoje, t.y. keliai gali būti numatomi faktiškai esančių kelių vietoje arba projektuojami nauji. Jei bendro naudojimo kelias ginčo teritorijoje pagal Metodikos nuostatas neturėjo būti projektuojamas, kadangi šiuo keliu privažiuojama tik prie vieno žemės sklypo, tai turėjo būti tinkamai išspręstas privažiavimo klausimas, suprojektuojant servitutinį kelią ir administraciniu aktu nustatant kelio servitutą vienam iš privatizuojamų žemės sklypų. Servitutų administraciniu aktu tvarką LR Vyriausybė patvirtino 1995-09-27 nutarimu Nr.1278 „Dėl žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“. Pagal į civilinę bylą pateiktus aplinkinių žemės sklypų suformavimo dokumentus akivaizdu, kad privažiavimas buvo išspręstas servitutų pagalba, išskirtinai vertinant lauko kelią atsakovės žemės sklype bendro naudojimo keliu.

3.12. Pagal Ieškovės į civilinę bylą pateiktus dokumentus – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą nuo kelio (duomenys neskelbtini) yra numatytas 4 m vidaus kelias per/tarp sklypus ( T.1, b/l 12, T.1, b/l 94 DOK 15835, T.1, b/l 136,137, T.2, b/l 56):

- žemėtvarkos projekto Nr.(duomenys neskelbtini) atitinkamai kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ( duomenų apie servitutus nėra) ir Nr.(duomenys neskelbtini) ( duomenų apie servitutus nėra). Žemės sklypo suformavimo metu kadastro duomenyse nėra kelių; ( T.2, b/l 2-8); žemės sklypų kadastro žemėlapis į civilinę bylą pateiktas kartu su atsiliepimu T.1, b/l 94 DOK 15835, 6 priedas). - projekto Nr.(duomenys neskelbtini) ( T.2, b/l 9-16) atitinkamai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ( duomenų apie servitutus ar kelius, ar gretimybes su 4m pločio bendro naudojimo keliu - nėra) ir Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame numatytas 4 m įsiterpęs miško kelias, kadastro duomenyse nurodant 0,0200 ha kelio plotą ir 2000-07-28 VAVA sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) nustatant kelio servitutą. ( T.2, b/l 17- 23).

3.13.Ypač atkreiptinas dėmesys į (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ( kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) abrisą ( T.2, b/l 23), kuriame nėra pažymėtas pasisukantis į dešinę atskiras kelias į ginčo sklypą pr.Nr.(duomenys neskelbtini) ( kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)). Sugretinus dviejų sklypų pr.Nr.(duomenys neskelbtini) (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) ir pr.Nr.(duomenys neskelbtini) (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) abrisus ( T.1, b/l 20) akivaizdu, kad Ieškovės įvardijamo bendro naudojimo kelio į ginčo sklypą nėra. Yra pažymėtas servitutinis kelias į ginčo sklypą, kuris kerta ginčo sklypą, yra ir šiandien ir žemėtvarkos vyriausiojo specialisto M. D. bendro naudojimo kelio schemoje įvardijamas kaip „vietovėje esantis kelias, kartografuotas pagal faktinę padėtį – 0,0260 ha“ ( T.2, b/l 46). Ši ginčo sklype esanti kelio atkarpa yra žemėtvarkos projekte pažymėto 4 m pločio kelias, kuris nuo kelio (duomenys neskelbtini) ateina iki sklypo pr.Nr.(duomenys neskelbtini) ( kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)). ( T.2, b/l 33-41). Ši kelio atkarpa sutampa ir su kadastrinių matavimų byloje plane dar 2007 metais pažymėtu keliu ( T.1, b/l 28). 2012-05-31 sklypo ribos ir rengiamas planas derintas su VĮ Vilniaus regiono keliai (T.1, b/l 39).

3.14.Teisės aktuose kelias yra apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys (susisiekimo komunikacijos) (Statybos įstatymo 2 str. 16 ir 100 d., Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris yra skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 5 d.). Pagal Kelių įstatymo 3 str. 3 d. vietinės reikšmės keliai skirstomi į (1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; (2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Keliai turi būti įtraukti į patvirtintas savivaldybių vietinės reikšmės kelių schemas.

3.15.Ieškovei ginant konkretaus žemės sklypo savininko interesą privažiuoti prie žemės sklypo ir nustačius, kad kelias objektyviai reikalingas, o jo natūroje nėra ir jo vietoje auga miškas, Nacionalinė žemės tarnyba turi kreitis į savivaldybę su prašymu suprojektuotą vietinės reikšmės kelią priskirti prie savivaldybės vietinės reikšmės kelių, o priskyrus – organizuoti jo priežiūrą ir taisymą/įrengimą.

3.16.Ginčo teritorijoje, privažiavimui prie žemės sklypo kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), kurio interesus išimtinai gina Ieškovė, yra natūraliai susiformavęs privažiavimo kelias iki sklypų kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir iki (duomenys neskelbtini) ežero. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad jai priklausančio žemės sklypo šiaurinėje dalyje pagal jau esantį faktą būtų suformuotas kelias, taip išsprendžiant ir sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) poreikius susisiekimui su viešaisiais keliais, tačiau žemėtvarkos institucijų pozicija šiuo klausimu yra formali, su nuoroda, kad minėto sklypo savininkai ateityje problemą galės spręsti savarankiškai, t.y. institucija, kurios pareiga buvo užtikrinti kiekvieno sklypo susisiekimą su viešaisiais keliais, jau šioje civilinėje byloje numato tolesnį ginčo sprendimą teisme dėl privažiavimo prie sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtinas ir kitas momentas – ieškovės vertinimu kelias yra bendro naudojimo, o ne servitutinis, konkretiems nurodytiems sklypams tarnaujantis kelias. Žemės sklypo kasdastro Nr.(duomenys neskelbtini) savininko interesai civilinėje byloje vertintini dvejopai: savininkui šioje kadastrinėje vietovėje priklauso dar trys sklypai, suformuoti iš istorinio žemės sklypo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), o sklypai kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribojasi su viešuoju susisiekimo keliu – (duomenys neskelbtini) gatve ir su sklypu kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), dėl kurio susisiekimo su viešaisiais keliais teisme nagrinėjamas ginčas. Sprendžiant privažiavimo prie konkretaus žemės sklypo poreikį, intitucija, manytina, ir įvertino aplinkybę, kad tokį privažiavimą sklypo savininkas turi per jam priklausančius sklypus. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pati Ieškovė nurodo, kad ieškinio atsiradimo pagrindas – trečiojo asmens skundas – pastebėtina, kad atliekant atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus 2007 metais, derinime dalyvavo ir tretysis asmuo, be pastabų 2007-03-12 pasirašęs žemės sklypo ribų paženklinimo -parodymo aktą Nr.(duomenys neskelbtini), o parengtą sklypo planą tame tarpe suderino žemėtvarkos skyriaus specialistai parašais ir antspaudu. Darytina išvada, kad nurodomas ginčo kelio plotas niekuomet nebuvo priskirtas prie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės ploto, kas patvirtinama žemėtvarkos institucijų sprendimais ir jų pareiga tinkamai disponuoti valstybės patikėtu turtu.

Ieškovė 2022-09-06 raštu Nr.(duomenys neskelbtini) į civilinę bylą pateikė Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plano ištrauką ir 1999-07-28 Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Vilniaus rajone“ kopiją. Įsakyme nurodoma, kad patvirtintais valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planais vadovaujamasi rengiant dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimui bei rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Įsakymo priede – išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacijoje nurodoma sutartinė spalvinio žymėjimo reikšmė: raudonai - ruda spalva – valstybės ir savivaldybės keliai, mėlyna spalva – visuomenės poreikiams naudojamos teritorijos. Sutartiniais ženklais ( punktyrine linija) pažymėti keliukai jokiais sutartiniais ženklais nepriskirti prie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės. Į civilinę bylą Ieškovės pateiktame plane valstybės išperkama žemė – valstybės ir savivaldybių keliai – 73,8 ha – pažymėti ruda spalva. Ginčo žemės sklype kelias – ieškovės teigimu bendro naudojimo kelias – valstybės išperkamiems plotams nebuvo nepriskirtas ir atitinkamai pažymėtas. Pagal žemėtvarkos projektų sutartinius ženklus ginčo žemės sklype pažymėtas kaip projektuojamas vidaus kelias, atsakovei priklausančiame sklype kelias pažymėtas kaip žemėnauda, todėl tvirtinant žemės kadastro duomenis Ieškovės nurodytas kelias nebuvo priskirtas prie išperkamos žemės ir todėl buvo įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą. Atsakovė neprieštarauja kelio servituto nustatymui žemės sklype.

4.3. Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo laikotarpiu žemės reformos kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektų rengimo taisykles reglamentavo LR Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika. Metodikos 31p. numatė, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, stabiliais situacijos kontūrais. Formuojant žemės sklypus žemės ūkio naudmenose, turėjo būti vadovaujamasi galima sąnaudų ekonomija, dirbant žemę ar važiuojant į ją iš žemės savininko sodybos ar ūkinių pastatų. Tokiu būdu, vadovaujantis norminių aktų reikalavimais, privažiavimas prie žemės sklypo turėjo būti numatytas planuose; Metodikos 32p. numatė, kad vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su: (1) įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms priklausančiais nekilnojamojo turto objektais valstybės išperkamoje žemėje; (2) gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendro naudojimo teritorijomis; (3) sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ir žemės sklypai. Atsižvelgiant į šį norminio akto reikalavimą bendro naudojimo kelias iki trečiojo asmens naudojamo žemės sklypo negalėjo būti projektuojamas, suprojektuotas nebuvo ir nebuvo priskirtas valstybės išperkamai žemei.

Metodikos 35p. nustatė, kad projektuojamus teritorinio tvarkymo elementus sudaro: (1) vietinės reikšmės keliai; (2) projektuojami žemės servitutai; (3) nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose suprojektuoti keliai, gatvės, aikštelės, individualios statybos žemės sklypų ribos; Metodikos 36p. numatė, kad reikalingais žemės servitutais laikoma: (1) žemės servitutas kitiems asmenims prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų žemės sklypų, vandens telkinių, miškų, pastatų ir įrenginių; (2) žemės servitutas kitiems asmenims prieiti ir privažiuoti prie visuomenės poreikiams naudojamos teritorijos, poilsiaviečių, kapinių, gamtos ir kultūros paminklų; (3) žemės servitutas, leidžiantis piliečiams prieiti prie vandens telkinių ir vaikščioti vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje.

4.4.Bendrojo naudojimo privažiuojamieji keliai turėjo būti projektuojami tik valstybinės žemės plotuose, įvertinus faktinę situaciją vietoje, t.y. keliai gali būti numatomi faktiškai esančių kelių vietoje arba projektuojami nauji. Jei bendro naudojimo kelias ginčo teritorijoje pagal Metodikos nuostatas neturėjo būti projektuojamas, kadangi šiuo keliu privažiuojama tik prie vieno žemės sklypo, tai turėjo būti tinkamai išspręstas privažiavimo klausimas, suprojektuojant servitutinį kelią ir administraciniu aktu nustatant kelio servitutą vienam iš privatizuojamų žemės sklypų. Servitutų administraciniu aktu tvarką LR Vyriausybė patvirtino 1995-09-27 nutarimu Nr.1278 „Dėl žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“. Pagal į civilinę bylą pateiktus aplinkinių žemės sklypų suformavimo dokumentus akivaizdu, kad privažiavimas buvo išspręstas servitutų pagalba, išskirtinai vertinant lauko kelią atsakovės žemės sklype bendro naudojimo keliu. Šią faktinę aplinkybę, kad būtent taip ir buvo sprendžiamas privažiavimo klausimas, patvirtina pačios Ieškovės į civilinę bylą pateikti dokumentai, patvirtinantys apie servituto nustatymą gretimuose žemės sklypuose arba paliekant šio klausimo sprendimą savieigai.

4.7.Žemėtvarkos institucijos, kurioms įstatymu deleguota pareiga vykdyti žemės reformą, nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, organizuoti, tikrinti ir patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenis, tris kartus: 2008-03-18, 2010-10-01, 2013-06-27 tvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, išdavė sąlygas ir atliko patikras dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, bet nenurodė, kad tris kartus 2007-2013 metais atlikti kadastriniai matavimai ir 2012 metų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektiniai dokumentai prieštarauja kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektui. LRV 1998-05-05 nutarimu Nr.264 patvirtintos Licencijų atlikti geodezinius, topografinius darbus išdavimo taisyklės. Į civilinę bylą pateikti dokumentai ( kadastro vietovės žemėtvarkos projektas, kadastrinių matavimų bylos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sąlygos ir parengti planai dėl sklypų atidalijimo ir kt.) parengti specialiąsias žinias turinčių specialistų – matininkų, nustatyta tvarka tvirtinti institucijos ir nei vienas dokumentas nėra rengtas atsakovės. Institucijos sprendimai dėl kadastrinių matavimų patvirtinimo ar žemės sklypų pertvarkymo sąlygų turinio nenuginčyti ir neginčijami.

4.8.Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė 2021-02-10 ieškinyje teigia, kad <...> Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius nagrinėdamas piliečio E. B. skundą dėl privažiavimo kelio prie jo nuosavybės teise valdomo miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nėra privažiavimo kelio, kuris buvo suprojektuotas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris buvo neteisėtai perduotas atsakovės E. D. nuosavybėn, todėl teikia ieškinį dėl šio kelio grąžinimo teisėtam savininkui - valstybei. Ieškinį detalizuojanti schema, koks tariamai padarytas pažeidimas ir kur ir koks kelias užimtas su ploto paskaičiavimais, į bylą pateiktas tik 2022-06-20. Tačiau institucija pati pripažįsta, kad <kelias neteisėtai buvo perduotas nuosavybėn>, vadinasi ne atsakovė neteisėtai kelią užvaldė. Vadovaujantis šiuo teiginiu darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte atsakovės žemės sklype žymėto lauko kelio niekuomet nevertino kaip bendro naudojimo kelio. Vertinimas, kad kelias yra bendro naudojimo, atsirado tik nagrinėjant skundą ir ieškinyje nurodytos išvados padarytos ne tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, o nagrinėjant skundą ir po 14 metų „pasitikrinus“ institucijos priimtus sprendimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys grindžiamas kadastrinių matavimų atlikimo klaidomis, nurodant pareigas tiek matininkui, tiek žemėtvarkos institucijai, tvirtinant kadastrinius matavimus. Tačiau nei galimos matininko, nei žemėtvarkos skyriaus klaidos ar neprofesionalus teritorijų planavimo dokumentų vertinimas nėra susijęs su atsakovės pareigomis ir specialiosiomis žiniomis. Ieškovė nesiekia nurodomų neteisėtų aktų panaikinimo, bet siekia šių aktų pakeitimo, t.y. Ieškovės nuomone padarytų klaidų ištaisymo, atsakovės veiksmais ir lėšomis. Pateikdama ieškinį Ieškovė nepateikė sprendimų ir planų, kad ginčo teritorijoje nurodomas bendro naudojimo kelio plotas yra priskirtas valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotams. Ieškinys grindžiamas tik bendruoju kadastro vietovės žemėtvarkos projektu/planu, kuriame punktyrine linija pažymėtas lauko kelias, tačiau spalviniais sutartiniais ženklais nepriskirtas valstybės išperkamiems ir neprivatizuotiniems plotams, nors gretimybėse tokie keliai pažymėti. Kitų dokumentų Ieškovė nepateikia.

4.9. Civilinėje byloje kyla klausimai, kokiu būdu Institucija ieškinio 2021-02-10 pateikimo metu nustatė kur žemės sklype randasi žemėtvarkos projekte suprojektuotas kelias, kokios jo koordinatės ir plotai bei faktai, patvirtinantys, kad jis užgrobtas; Ieškinio pateikimo metu tokie duomenys nebuvo pateikti, nes tariamo bendro naudojimo kelio schema buvo pateikta tik 2022-06-20. Net susitikimo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje pas skyriaus vedėją metu, siekiant išsiaiškinti kaip gali būti sprendžiama kilusi problema, nebuvo aišku kurgi yra tas tariamas bendro naudojimo kelias; Kelias nepažymėtas natūroje, kad tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys nustatytų, kad tai bendro naudojimo kelias ir kad atsakovė suvoktų, kad užvaldė valstybei priklausantį turtą. Pažeidimas ieškinio pateikimo metu grindžiamas teoriniais paskaičiavimais ir nuoroda dėl teisės normų taikymo atliekant kadastrinius matavimus, nurodant, kad šie reikalavimai nebuvo vykdomi valstybinei institucijai tvirtinant kadastrinius matavimus 2007-2013 metais. 2021-09-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr.(duomenys neskelbtini) tik nurodyta, kad keliuko vietoje yra želdiniai. Ieškovė nenurodo kas turėjo pažymėti, įrengti ir prižiūrėti, kad keliuko vietoje neaugtų savaiminiai želdiniai ir būtų galimybė juo privažiuoti prie kito sklypo ir kodėl savaiminių želdinių atsiradimas galėtų būti vertinamas kaip atsakovės kalti veiksmai dėl kelio ploto užvaldymo, tuo labiau, kad sklypas yra miškų ūkio paskirties ir akivaizdu, kad niekada ir niekieno nebuvo naudojamas kita paskirtimi nuo sklypo suformavimo dienos, t.y. 23 metus.

4.10. Ginčo teritorijoje, privažiavimui prie žemės sklypo kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), kurio interesus išimtinai gina Ieškovė, yra natūraliai susiformavęs privažiavimo kelias per žemės sklypus kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ežero.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu geranoriškai sutiko, kad jai priklausančio žemės sklypo šiaurinėje dalyje pagal jau esantį faktą būtų suformuotas kelias, taip išsprendžiant ir sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) poreikius susisiekimui su viešaisiais keliais, tačiau žemėtvarkos institucijų pozicija šiuo klausimu yra formali, su nuoroda, kad minėto sklypo savininkai ateityje problemą galės spręsti savarankiškai. Pastebėtinas ir kitas momentas – ieškovės vertinimu kelias yra bendro naudojimo, o ne servitutinis, konkretiems nurodytiems sklypams tarnaujantis kelias. Žemės sklypo kasdastro Nr.(duomenys neskelbtini) sklypo savininkas nedalyvauja teritorijų planavime ar žemės reformos žemėtvarkos projekto rengime, jo tvirtinime ar jo įgyvendinime, taip pat nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą, nėra įgaliotas atstovauti grupę žemės sklypų savininkų. Šio sklypo savininko interesai civilinėje byloje vertintini dvejopai: savininkui šioje kadastrinėje vietovėje priklauso dar trys sklypai, suformuoti iš istorinio žemės sklypo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir sklypai kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribojasi su viešuoju susisiekimo keliu – (duomenys neskelbtini) gatve ir su sklypu kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), dėl kurio susisiekimo su viešaisiais keliais teisme nagrinėjamas ginčas. Metodikos 32p. numatė, kad vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su: (1) įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms priklausančiais nekilnojamojo turto objektais valstybės išperkamoje žemėje; (2) gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendro naudojimo teritorijomis; (3) sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ir žemės sklypai. Sprendžiant privažiavimo prie konkretaus žemės sklypo poreikį, intitucija, matomai, ir įvertino aplinkybę, kad tokį privažiavimą sklypo savininkas turi per jam priklausančius sklypus.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pati Ieškovė nurodo, kad ieškinio atsiradimo pagrindas – trečiojo asmens skundas – pastebėtina, kad atliekant atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus 2007 metais, derinime dalyvavo ir tretysis asmuo, be pastabų 2007-03-12 pasirašęs žemės sklypo ribų paženklinimo -parodymo aktą Nr.(duomenys neskelbtini), o parengtą sklypo planą tame tarpe suderino žemėtvarkos skyriaus specialistai parašais ir antspaudu. Darytina išvada, kad nurodomas ginčo kelio plotas niekuomet nebuvo priskirtas prie valstybei priklausomo žemės ploto, kas patvirtinama žemėtvarkos institucijų sprendimais ir jų pareiga tinkamai disponuoti valstybės patikėtu turtu. Ginčo ploto priklausomybė valstybei ieškinyje turėtų būti nurodoma konkrečiai dokumentais – konkrečiu valstybinės žemės apskaitos dokumentu. Pieštuku atlikti įrašai žemės duomenų lentelėje nėra tinkamas dokumentas atitinkmai nuosavybei patvirtinti. Kitu atveju institucija netinkamai atlieka pareigas ir nežino koks turtas jai perduotas administruoti.

4.11. Civilinėje byloje Nacionalinei žemės tarnybai buvo pasiūlytas sprendimas atsižvelgti į susiformavusį, natūroje esantį pravažiavimo kelią, kuris tenkino ir tenkintų trijų žemės sklypų Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poreikius susisiekimui su viešaisiais keliais. Pastebėtina, kad institucija gindama vieno privataus asmens interesus dėl teikiamų skundų, atsisako ginti kito privataus žemės sklypo ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko interesus, o sklypas pagal teritorijų planavimo dokumentus neturi jokio susisiekimo su viešaisiais keliais. NŽT Vilniaus rajono skyrius pateikė atsakymą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo įvertino 2007-2013 metais atliktus kadastrinius matavimus ir nurodė, kad vykdant žemės reformą bei rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams, vadovaujamasi 1998-04-23 LR žemės ir miškų ūkio ministerijos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika bei nurodė, kad B. V. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-03-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Vilniaus rajone“ ir įvertinus po preliminarių matavimų atliktų šio žemės sklypo ploto skaičiavimų duomenis ir parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje esančią informaciją, nustatytė, kad Žemėtvarkos projekte suprojektuotas 4 m pločio (0,14 ha ploto) kelias į Žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas. Ieškovė nurodo, kad 2007 metais ir 2012 metais atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir nekartografuotas bendrojo naudojimo kelias ir žemės plotai, kuriuos skiria keliu užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, nesuformuoti žemės plotai, kuriuos skiria kelias, atskirais žemės sklypais. Taigi 2007 metais ir 2012 metais atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir parengti šių žemės sklypo planai neatitinka Žemėtvarkos projekto sprendinių ir prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Nuostatų 21 punkto ir 32.1.3 papunkčio bei Taisyklių 11 punkto reikalavimams. Institucija informavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydama jai priskirtas funkcijas, veikia vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, o Viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose ir nurodo, kad Nacionalinei žemės tarnybai teisės aktai nenumato teisės projektuoti kelių privačiuose žemės sklypuose, o kelio perkėlimas reikštų naujo kelio suprojektavimą kitoje vietoje, todėl Atsakovės pasiūlyta taikos sutartis įteisinti realiai egzistuojantį kelią, nustatant sklype servitutą, „prieštarauja aukščiau įvardintoms imperatyvioms teisės aktų nuostatoms“. Pastebėtina, kad jei kelias nebuvo įtrauktas į savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, o pažymėtas tik žemėtvarkos projekte, projektas gali būti koreguojamas ir tie patys projekte numatyti keliai gali būti papildomai numatomi ar naikinami, tikslinant valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planą, atitinkamą plotą priskiriant laisvos žemės plotams. Dar sykį pastebėtina, kad pagal minimą planą šis ginčo kelias nepriskirtas valstybės išperkamai ir neprivatizuotinai žemei.

Europos Žmogaus teisių teismas savo praktikoje taikydamas Pirmojo Protokolo 1 straipsnį yra aiškiai numatęs, kad asmuo turi teisę laisvai naudotis savo nuosavybe arba realizuoti pripažįstamą teisę į nuosavybę. LR Konstitucijoje, kaip aukščiausią teisinę galią valstybėje turinčiame teisės akte, o taip pat ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kuri Lietuvai yra privaloma ratifikuota sutartis (Konvencijos 1 str.), teisinėje praktikoje laikoma, kad yra įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris reikalauja, jog būtų užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, o visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės institucijos veiktų remdamosi teise ir paklusdamos teisei. Vienas svarbiausių minėto principo elementų yra įgytų teisėtų lūkesčių apsauga, garantuojanti teisinį tikrumą bei saugumą. ( žr. Grigolovič prieš Lietuvą, Kavaliauskas ir kt. prieš Lietuvą, § 61; Valančienė, § 70; Šimaitienė, § 45, taip pat žr. Beyeler prieš Italiją, Turgut prieš Turkiją, Nr. 1411/03).

4.13. Manytina, kad Ieškovė niekaip neįrodė, kad turėjo ir turi nuosavybės teises į 0,1352 ha žemės plotą Atsakovei priklausančiame performuotame žemės sklype, nes apart žemėtvarkos projekto ištraukos ir nuorodos, kad 4 m pločio kelias yra žemėnauda, daugiau įrodymų Ieškovė nepateikia. Duomenų apie tai, kad Atsakovė neteisėtai minimą kelią užvaldė, nėra. Ieškovė ieškinyje nurodo valstybinės institucijos aktus, kuriais patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos patikrinti, įvertinti ir patvirtinti pareigą turi būtent Ieškovė. Net vertinant, kad daikto valdymo teisė galėtų būti prarasta, ji vertintina kaip prarasta aiškiai išreikšta savininko valia. Tam, kad Atsakovė daiktą valdytų ir valdytų neteisėtai, daiktas turi būti suformuotas, pažymėtas, turi būti aiški jo vieta norminiais aktais nustatyta tvarka išduotuose dokumentuose ir Atsakovė turi aiškiai suvokti, kad savo neteisėtais veiksmais užima valstybinę žemę ir trukdo ją naudoti pagal paskirtį. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad bendro naudojimo kelias buvo suformuotas ir kad Atsakovė suvokė bendro naudojimo kelio buvimą jos sklype ir šį bendro naudojimo kelią neteisėtais veiksmais užvaldė ir valdo neteisėtai. Ieškovė turi teisinio pagrindo pareigą suformuoti, įrengti ir prižiūrėti bendro naudojimo kelią perkelti atsakovei.

Ieškovė nepateikia jokių duomenų, kad daiktas yra natūra. Atkreiptinas dėmesys, kad vieši prieinamuose informaciniuose portaluose natūroje esantys keliai neatitinka žemėtvarkos projekto. Ieškovė šioje situacijos neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, ginant viešąjį interesą ir neįrodė vindikaciniam reikalavimui keliamų sąlygų, pagal kurias ieškovas privalo įrodyti, todėl ieškinys turi būti atmestas.Ieškovė savo veiksmais – priimtais sprendimais – sąlygojo žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimą. Pagal 2002-04-15 LRV nutarimu Nr. 534 "Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 63 p. privalu suformuoti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, o pagal 65 p, ir 67 p. suformuotą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą teikti tikrinti ir derinti Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM, pagal 70 p. privalu suformuotą, patikrintą ir suderintą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą pateikti VĮ Registrų centrui. Tokiu būdu Ieškovė, netinkamai bando taisyti savo pačios padarytas klaidas – visiškai nepagrįstai apkaltino atsakovę žemės užgrobimu, nepateikusi jokio įrodymo dėl kaltų atsakovės veiksmų, ir tuo pagrindu prašo priversti atsakovę savo sąskaita ištaisyti padarytas klaidas. Tokiems veiksmams nėra teisinio pagrindo, ko nenurodo ir Ieškovė. Atsakovei pasiūlius atsižvelgiant į situaciją susitarti dėl šiandienai tinkamo sprendimo ir išspręsti kelias problemas iškart nustatant servitutą, Ieškovė atsisakė, jokių pastangų ir iniciatyvos sprendimų paieškoms nedėjo.

2000-06-27 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja patvirtino žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini),(žemėtvarkos projekte sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovė), planą, nurodant, kad žemės sklypo ribos suformuotos pagal metodinius reikalavimus žemės ūkio paskirties žemėnaudų projektavimui ir suderintos su kitais rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais.

Atliekant atsakovei priklausančio sklypo kadastrinius sklypo matavimus 2007-03-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr.(duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų, kad atsakovei priklausančiame sklype būtų įsiterpę tretiesiems asmenims priklausantys žemės plotai. Sklypui nustatytas 344 kv.m servitutas aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas.

2008-03-18 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini), vadovaudamasis LR Žemės įstatymu, LRV nutarimu patvirtintas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtino žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir nustatė sklypo plotą – 47100 kv.m, servitutą aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas; disponavimo sklypu apribojimų įsakymas nenumatė, valstybei įsiterpusių žemės sklypų nebuvo nurodyta.

2012-02-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė Planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti planuojamai teritorijai – (duomenys neskelbtini) – 4,71 ha žemės sklypui (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)): iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo žemės ūkio naudmenų atidalijimas, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į žemės ūkio paskirties žemę atidalintoje žemės sklypo dalyje nuo likusios miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalies. Sąlygos numatė, kad planuojamai teritorijai taikomi specialieji planai – (duomenys neskelbtini) k.v. žemėtvarkos projektas.

2012-10-01 NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) patikslinti atsakovės žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatant sklypo plotą 4,6956 ha, koreguojant žemės ūko naudmenas iš 0,4745 ha į 0,6621 ha, miško plotą iš 3,9537 į 3,7517 ha, sklype nurodytas skersai sklypą iš pietų į šiaurę einantis kelias.

2012-11-12 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas atsakovei išdavė leidimą Nr.(duomenys neskelbtini) rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Leidime Atsakovei nėra įpareigojimų dėl žemės sklypo naudmenų ar kelio servitutų.

2012-11-22 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė Planavimo sąlygas Nr.(duomenys neskelbtini) rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti planuojamai teritorijai – (duomenys neskelbtini) – 4,6956 ha žemės sklypui (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)): iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo 0,6621 ha žemės ūkio naudmenų atidalijimas, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į žemės ūkio paskirties žemę atidalintoje žemės sklypo dalyje. Apie projekto vykdymą registruotais laiškais buvo informuoti gretimų žemės sklypų savininkai, tame tarpe ir Nacionalinei žemės tarnybai skundą pateikęs E. B.. Teritorijų planavimo Projektas buvo skelbiamas viešai.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-05-17 įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) patvirtino atsakovės žemės sklypo kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. 2013-05-02 Nacionalinė žemės tarnyba Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr.(duomenys neskelbtini) patvirtino, kad teritorijų planavimo procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Suformuoti padalijimo būdu atsakovei priklausantys žemės sklypai, kurių kadastro duomenys patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-06-27 sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini), registruoti VĮ Registrų centre 4,0335 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir 0,6621 ha (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklypas – duomenų apie įsiterpusius bendro naudojimo kelius nėra, yra duomenys apie naudmenas.

Trečiajam asmeniui E. B. nuosavybės teise priklauso 4,9176 ha miškų ūkio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

12. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Kadastro nuostatai), (redakcija, galiojusi iki 2005-07-01) 33.2 papunktyje buvo nustatyta, kad formuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą. Keli žemės sklypai, kuriuos skiria kiti nekilnojamojo turto objektai (magistraliniai ir krašto keliai, gatvės, geležinkeliai, neprivatizuojami hidrografiniai objektai ir kiti), formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Minėtas reikalavimas buvo patikslintas Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2005-06-23 nutarimu Nr. 695 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ išdėsčius nauja redakcija Kadastro nuostatus, kurių (redakcija galiojanti nuo 2005-07­01) 22 punkte nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Kadastrinių matavimų tvarką nustato Kadastro nuostatai bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės). Kadastro nuostatų 32.1.3 papunktyje nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

13. Todėl sutiktina su ieškinyje nurodytais argumentais, kad Įvertinus 2007­03-12 ir 2012-05-31 parengtuose Žemės sklypo planuose esančius grafinius duomenis nustatyta, kad 2000-05-04 Žemės sklypo brėžinyje (abrise) ir 2000-05-04 Žemės sklypo plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus pažymėtas ir Žemėtvarkos projekte suprojektuotas bendro naudojimo kelias yra įskaičiuotas į bendrą atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypo plotą. Kad 2007 metais ir 2012 metais atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir nekartografuotas bendrojo naudojimo kelias ir žemės plotai, kuriuos skiria keliu užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, nesuformuoti žemės plotai, kuriuos skiria kelias, atskirais žemės sklypais. 2007 metais ir 2012 metais atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir parengti šių žemės sklypo planai neatitinka Žemėtvarkos projekto sprendinių ir prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Kadastro nuostatų 21 punkto ir 32.1.3 papunkčio bei Taisyklių 11 punkto reikalavimams.

Kaip nurodė ieškovas ieškinyje, jog dėl žemės sklype esančio bendro naudojimo kelio nekartografavimo ir aukščiau nurodytų teisės aktų pažeidimų, Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo vertinama UAB „Krianta“ matininko K. T., atlikusio 2012 m. Žemės sklypo kadastrinius matavimus, veikla. Surašytas Nacionalinės žemės tarnybos 2020-08-20 „Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinimo posėdžio protokolas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Iš matininko K. T. paaiškinimų nustatyta, kad nėra galimybės nustatyti kodėl nebuvo kartografuotas Žemėtvarkos projekte suprojektuotas esamas kelias, kadangi Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko šiuo metu jau miręs matininkas D. A., o matininkas K. T. 2012 m. tik tikslino Žemės sklypo kadastro duomenis dėl žemės naudmenų atnaujinimo.

14.1.Tokiu būdu ieškovas pats pripažįsta ir tai įrodo, kad atliekant atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtent dėl ieškovo darbuotojų - specialistų matininkų netinkamai atliekamų veiksmų, nesilaikant tinkamai parengtų (apie ką paliudijo liudytojas J. B.) ir patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, ieškovo nurodytas ginčo bendro naudojimo kelias nebuvo kartografuotas. Atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir patvirtinti kelis kartus 2008-03-18, 2010-10-01, 2013-06-27 jokių pastabų pareikšta nebuvo, ieškovo nurodytas ginčo kelias nebuvo kartografuotas, nefiksuotas kadastriniuose matavimuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis LRV 1992-04-30 nutarimu Nr.316 patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinio žemės kadastro nuostatais ir 2009-09-03 Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr.1P-98 buvo patvirtintos Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklės (toliau – taisyklės), kurios numatė, kad (6p.) žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą tikrina apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius. (7 p.) žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimas atliekamas visų žemės sklypų, kurių kadastro duomenų byla po kadastrinių matavimų pateikta derinti žemėtvarkos skyriui, taisyklių 4.2-4.4, 9-10 p.p., 14,15 p.p. nustatyti reikalavimai, kurių privalu laikytis atliekant kadastrinių matavimų duomenų patikrinimą.