Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. L. ir atsakovo A. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-1003/2017 pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje I. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo A. L. jos išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ji mokysis vidurinėje mokykloje, t.y. iki 2017-08-31, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (I t., 1–6 b. l.).Nurodė, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) tapus pilnamete, atsakovas jai išlaikymo nebeteikia. Ieškovė mokosi gimnazijoje sąžiningai ir pažangiai, 12 klasę baigs 2017 m. rugpjūčio 31 d. Neįgijusi vidurinio išsilavinimo ji negali dirbti, užsidirbti ir pati savęs išsilaikyti. Pamokos baigiasi 15 – 16 valandą, po pamokų vyksta papildomos konsultacijos, papildomai po pamokų ji mokosi pas mokytojus. Ji neturi jokio turto, yra visiškai priklausoma nuo motinos, kuri ją išlaiko, moka komunalinius mokesčius. Ieškovė turi sveikatos problemų, susijusių su veido oda, vartoja brangius nekompensuojamus hormoninius vaistus. Prie ieškovės išlaikymo taip pat prisideda seneliai. Jos išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams, telekomunikacijų priemonėms, higienos, sveikatos priemonėms, drabužiams, avalynei, ugdymo, lavinimo priemonėms, laisvalaikiui ir kitų poreikių tenkinimui sudaro apie 350 Eur. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas žmogus, jo materialinė padėtis yra gera, turi nekilnojamojo turto, važiuoja į Angliją uždarbiauti, todėl gali tinkamai pasirūpinti ieškove ir prisidėti prie išlaikymo 175 Eur kas mėnesį suma, ši suma atitinka jos poreikius ir tėvo turtinę padėtį.Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. L. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad jis serga psichine liga, periodiškai gydosi medicinos įstaigos psichiatrijos skyriuje, jam nustatytas neįgalumas, darbingumo lygis 50 procentų. Dėl ligos jam sunku susirasti darbą bei dirbti ilgesnį laiką, kadangi ligos paūmėjimai kartojasi kas pusmetį. Jis nuolat vartoja psichiką veikiančius vaistus, antidepresantus, kurie silpnina dėmesio koncentraciją, daro įtaiką nuotaikų kaitai ir pan. Jis gyveno ir dirbo Anglijoje, tačiau dėl sveikatos pablogėjimo grįžo į Lietuvą 2014 metų antroje pusėje. Grįžęs neturėjo sveikatos draudimo, todėl, neturėdamas ženklių santaupų, vengė gydytis. Sveikatos būklei blogėjant, gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos psichiatrijos skyriuje. Jis neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, gyvena kartu su neįgalia motina, kuriai diagnozuota Alzheimerio liga, motinai priklausančiame bute. Jo pajamas sudaro 102 Eur dydžio mokama socialinė pašalpa, kurią išleidžia vaistams, būstui, maistui. Be to, jo motina gauna 260 Eur senatvės pensiją bei kitas išmokas, ši suma taip pat panaudojama bendro ūkio vedimui. Jis turi nepilnametį sūnų K. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam išlaikymo neteikia, nes sūnaus motina, suprasdama jo sunkią padėtį, blogą sveikatos būklę, išlaikymo nereikalauja. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes ieškovei 350 Eur išlaikymą teikia jos motina I. L., taip pat materialiai remia artimieji giminaičiai (I t., 59–62 b. l.).Trečiasis asmuo I. L. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti, nurodydama, kad atsakovas išlaikymo ieškovei neteikia, ji ir ieškovės seneliai rūpinasi, išlaiko ieškovę, kuriai kas mėnesį reikalingas apie 350 Eur dydžio išlaikymas. Iš atsakovo priteistina 175 Eur kas mėnesį išlaikymo suma (I t., 56–58 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė K. L. iš A. L. išlaikymą po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-06-30 ir 61,21 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė (II t., 122-127 b. l.).Teismas nurodė, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, dieniniame skyriuje, mokymosi rezultatai pažangūs, gimnaziją ieškovė baigs 2017 m. vasarą. Ieškovės pamokos mokykloje trunka iki 16 val., po pamokų ji papildomai lanko anglų kalbos pamokas, papildomus matematikos, biologijos, chemijos mokymus, teatro būrelį, šokius, į namus grįžta apie 20 val. Ieškovė neturi savo vardu registruotino nekilnojamojo turto, vairuoja artimųjų jai nupirktą automobilį „Toyota Yaris“, 2006 metų gamybos, reikalingą jai vykti į mokymo įstaigą, kitus užsiėmimus. K. L. niekur nedirba, kadangi mokosi dieniniame skyriuje, nors ir yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi mokosi gimnazijoje, didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, nustatyto kurso išklausymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui namuose, siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo I. L. niekur nedirba, tačiau padeda motinai B. Š., dirbančiai pagal verslo liudijimą, gaminti vainikus, krepšelius, gėlių puokštes, jomis prekiauti, bei gauna iš šio verslo pragyvenimui ir ieškovės išlaikymui reikalingas pajamas. Trečiasis asmuo taip pat turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, nepateikta duomenų apie ieškovės mamos sveikatos būklę.Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės skiriamas lėšas pragyvenimui, pramogoms, išlaidas įsigyjant automobilį „Toyota Yaris“, mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5“ (600 Eur), išlaidas rūbams, avalynei, vairuotojo pažymėjimui (339 Eur), ketinimus studijuoti Anglijoje, planuojant mokėti apie 9000 Eur į metus studijoms, padarė išvadą, kad yra tenkinami didesni nei vidutiniai ieškovės poreikiai.Teismo vertinimu, atsakovas neturi jo vardu registruotino, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, santaupų atsiskaitomosiose sąskaitose, niekur nedirba, yra neįgalus, darbingumo lygio pažymos patvirtina, kad atsakovo darbingumas mažėja. Atsakovas serga depresija, skundžiasi bloga, liūdna nuotaika, neturi motyvacijos jokiai veiklai, vargina nemiga, socialinė izoliacija, pasireiškia kiti psichinės sveikatos būklės sutrikimo simptomai, atsakovas nuolat vartoja vaistus, ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninės stacionare. Atsakovas gyvena ir veda bendrą ūkį su neįgalia motina jos bute, jam mokama 102 Eur dydžio socialinė pašalpa, be to, atsakovo motina gauna 260 Eur senatvės pensiją bei kitas išmokas, ši suma taip pat panaudojama bendro ūkio vedimui.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovo ligos pobūdį ir darbinės veiklos galimybes, išlaikymo ieškovei reikalingumą, ieškovės prašymą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 60,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Teismo vertinimu, ši išlaikymo suma nelaikytina didele atsakovui, tačiau reikalinga ieškovės poreikiams tenkinti, nepažeis šalių interesų pusiausvyros bei ieškovės poreikių ir atsakovo galimybių proporcingumo principo, iš esmės nepablogins atsakovo turtinės padėties taip, kad ji taptų kritinė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė K. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo jos išlaikymui po 175 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki kol ji mokysis vidurinėje mokykloje, bei bylinėjimosi išlaidas (II t., 131–138 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė mano, kad 19 - metės merginos išlaikymui 350 eurų, skiriami per mėnesį abiejų tėvų, yra tikrai nedidelė suma, užtikrinanti tik būtiniausius poreikius. Tokie ieškovės poreikiai nėra daugiau negu vidutiniai, kaip nepagrįstai teigia teismas.

11.2. Aplinkybes, kad mama padedama savo tėvų, visiškai atsisakydama savo poreikių, aprūpina ieškovę, teismas neteisingai vertina kaip didesnes jos galimybes dirbti ir išlaikyti ieškovę. Teismas nevertino to, kad atsakovas beveik visą gyvenimą Lietuvoje nedirbo, nesistengė, darė viską, kad nuslėptų turtą, pablogintų turtinę padėtį ir nereiktų išlaikyti dukters.

11.3. Ieškinyje nurodyti poreikiai, sudarantys 350 eurų kas mėnesį, sudaro minimalius ieškovės poreikius rūbams, valgiui, vaistams, knygoms, korepetitoriams, kišenpinigiams, komunalinių mokesčių daliai. Teismas, pasisakydamas, kad ieškovės poreikiai yra didesni negu vidutiniai, yra neteisus, nes ieškinyje aiškiai nurodyta ir paskaičiuota, kas tuos poreikius sudaro, ir kokios tai sumos, kurios tikrai yra nedidelės.

11.4. Teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, sumenkindamas jo galimybes dirbti dėl jo ligos, jo turėtą turtą, gautas pajamas, ir neteisingai įvertino, kad jis gali teikti tik 60 eurų išlaikymą. O būtent teismas nurodė, kad atsakovas serga psichine liga, dėl ko jis negali teikti prašomo išlaikymo, nurodė, kad jis yra neįgalus, niekur nedirba, kad serga depresija, kad ne kartą gydytas ligoninės stacionare ir kad su sergančia mama kartu veda bendrą ūkį.

11.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovui liko asmenine nuosavybės teise priklausantis namas (duomenys neskelbtini). Jis iš karto po santuokos nutraukimo neatlygintinai perleido šį turtą savo mamai, dirbtinai pablogindamas savo turtinę padėtį. Toks atsakovo elgesys turėjo būti vertinamas kritiškai, kaip siekis sumenkinti savo turtinę padėtį ir realias galimybes dirbti, užsidirbti bei teikti išlaikymą.

11.6. Teismas neužsiminė ir visiškai nevertino banko sąskaitų išrašų, gautų iš Anglijos bankų, iš kurių matyti, kad atsakovas Anglijoje dirbo eilę metų ir tikrai turi santaupų, iš kurių gali teikti išlaikymą.

11.7. Ieškovė turi specialių poreikių, į kuriuos teismas turi atsižvelgti, nustatydamas išlaikymo dydį, tačiau apie šiuos poreikius teismas nepasisakė ir jų nevertino. Dėl sveikatos problemų ieškovė turi daug išlaidų, į ką taip pat turi būti atsižvelgta.

Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą – sumažinti ieškovei iš atsakovo priteistą paramos dydį iki 20 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (II t., 144–147 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja reali apelianto galimybė teikti išlaikymą ieškovei. Priteisus iš atsakovo ieškovei 60 Eur per mėnesį, apeliantas praras galimybę net ir menkomis lėšomis prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus K. išlaikymo.Teismo vertinimu, atsakovas nedėjo ir nededa pakankamai pastangų gauti pajamas iš darbinės veiklos. Tačiau teismas nevertino to, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2006 iki 2014 metų gyveno ir dirbo Anglijoje, gaudavo pajamas, iš kurių išlaikydavo nepilnametį sūnų bei ieškovę, tačiau pablogėjus sveikatai, 2014 m. grįžo į Lietuvą. Ir Lietuvoje atsakovas ieško jo sveikatos būklę atitinkančio darbo. Toks apelianto elgesys negali būti laikomas nepakankamai rūpestingu ir vertinamas kaip galimybių susirasti darbą ir gauti pajamas ignoravimu.Teismas nepagrįstai sprendė, kad 60 Eur per mėnesį suma atsakovui nėra didelė ir nepažeis šalių interesų pusiausvyros, ieškovės poreikių ir atsakovo galimybių proporcingumo principų. Apelianto turtinė padėtis yra bloga, o priteistas išlaikymas yra nepakeliama našta atsakovui, kurios jis nesugebės įvykdyti, be to, bus pažeidžiami ne tik atsakovo, bet ir jo nepilnamečio sūnaus K. interesai.Skundžiamu sprendimu yra iš esmės pabloginta atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus K. turtinė padėtis, išlaikymo priteisimas daro esminę žalą atsakovui, o priteistos paramos teikimo prievolės atsakovas negalės realiai įvykdyti.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė K. L. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o jos apeliacinį skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nevertino tinkamai įrodymų, susijusių su A. L. turtine padėtimi ir galimybe dirbti bei priteisė per mažą išlaikymą iš tėvo. A. L. skundas yra visiškai nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo tenkinti, jis turi visas galimybes teikti dukrai išlaikymą, tik šios pareigos vengia, dirbtinai blogindamas savo turtinę padėtį bei prisidengdamas liga, kuria sirgo jau tada, kai sėkmingai dirbo Anglijoje. Teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, sumenkindamas jo galimybę dirbti dėl ligos. Atsakovas eilę metų dirbo Anglijoje, gaudavo pajamas. Jo liga netrukdo jam vairuoti automobilį, tačiau atsakovas nededa jokių pastangų, kad padidintų savo pajamas. Ieškovė nekilnojamojo turto, pajamų šaltinio neturi, nėra įgijusi specialybės, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad mamos ir netgi ieškovės finansinė būklė yra geresnė negu jo (II t., 156-162 b. l.).

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. L. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, nurodo, kad apeliantė nepagrįstai reikalauja priteisti išlaikymą iki 2017-08-31, nes mokslo metai baigiasi 2017-06-30. Nuo bendrojo lavinimo mokyklos baigimo iki studijų aukštojoje mokykloje pradžios, ji neatitiks įstatyme nustatytų kriterijų, kuriems esant pilnametis vaikas turi teisę į tėvų paramą. Atsakovas sutinka, kad ieškovė turi teisę į išlaikymą, tačiau mano, kad prašomas išlaikymo dydis neatitina nei jos poreikių, nei atsakovo galimybių. Iš apeliantės patiriamų išlaidų, naudojamų daiktų ir pirkinių vertės, planuojamų studijų užsienyje, galima spręsti, kad trečiojo asmens turtinė padėtis yra labai gera, ką teismas pagrįstai pripažino. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau nepagrįstai nutyli, kad už šį turtą atsakovas trečiajam asmeniui sumokėjo piniginę kompensaciją, tam skirtus pinigus pasiskolino iš savo motinos, ir už skolą perleido nekilnojamąjį turtą. Atsakovas neturi santaupų, ir tai įrodo aplinkybė, kad jis negalėjo tęsti gydymo, nes neturėjo tam pinigų (II t., 166-169 b. l.).

Trečiasis asmuo I. L. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovės K. L. apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovo A. L. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad su ieškovės apeliaciniu skundu sutinka. Atsiliepimo argumentai analogiški ieškovės K. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, todėl teismas jų nekartoja (II t., 151-155 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės K. L. apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas šios įstatymo nuostatos atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį, pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; ir kt.). Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; ir kt.).Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos šios sąlygos: ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas bei įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Tačiau svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015 ir kt.).Iš apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo turinio nustatyta, jog apeliantas neginčija ieškovės teisės gauti išlaikymą, tačiau iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos materialinės paramos dydžiu, t. y. sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteistas 60,00 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-02-09 iki 2017-06-30.Pirmosios instancijos teismas, ištyręs nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad ieškovė K. L. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete (I t., 34 b. l.). Ieškinio teismui pateikimo metu ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje (I t., 36 b. l.). Ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota kartu su motina I. L. adresu: (duomenys neskelbtini) (I t., 37 b. l.), ieškovės tėvų santuoka nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 27 d. sprendimu (I t., 17–20 b. l.). Ieškovė nedirba, nuolatinio pragyvenimo šaltinio neturi, duomenų apie ieškovės vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus ir transporto priemones nepateikta. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2016-03-03 pažyma apie mokinės mokymosi pasiekimų rezultatus patvirtina, kad ieškovė mokosi teigiamais pažymiais, pavyzdingai vykdo savo pareigas mokytis (I t., 36 b. l.). Trečiasis asmuo (ieškovės motina) ieškovei paramą teikia gera valia, VSDFV duomenimis ji niekur nedirba, padeda savo motinai, dirbančiai pagal verslo liudijimą, gaminti vainikus, krepšelius, gėlių puokštes, jomis prekiauti, ir iš to gauna pajamų savo ir dukters pragyvenimui. I. L. vardu registruotas nekilnojamas turtas – 328/1249 dalys žemės sklypo, 44/100 gyvenamojo namo bei atitinkamos dalys namo priklausinių (sandėlio, garažo, kiemo statinių) (I t., 9–14 b. l.)Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, santaupų bankų atsiskaitomosiose sąskaitose neturi (I t., 76, 82, 97, 101, 103-105 b. l., II t., 10-103 b. l.), niekur nedirba (I t., 65, 82 b. l.), yra neįgalus (I t., 66, 166 b. l.). Darbingumo lygio pažymos patvirtina, kad atsakovo darbingumas mažėja, t. y. laikotarpiu nuo 2015-10-27 iki 2016-10-26 jam buvo nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, o laikotarpiu nuo 2016-10-20 iki 2018-10-19 buvo nustatytas 60 procentų netektas darbingumas (I t., 67, 165 b. l.). Atsakovas serga depresija, skundžiasi bloga, liūdna nuotaika, neturi motyvacijos jokiai veiklai, vargina nemiga, socialinė izoliacija, pasireiškia kiti psichinės sveikatos būklės sutrikimo simptomai, atsakovas nuolat vartoja vaistus, ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninės stacionare (I t., 69-70, 73-75, 79, 80, 94, 95, 151 b. l.). Atsakovas gyvena ir veda bendrą ūkį su neįgalia motina jos bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (I t., 77-78, 96 b. l.), jam mokama 102 Eur dydžio socialinė pašalpa (I t., 71 b. l.), atsakovo motina gauna 260 Eur senatvės pensiją bei kitas išmokas, ši suma taip pat panaudojama bendro ūkio vedimui. Be to, atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką (I t., 64 b. l.).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovei ir toliau išlieka poreikis būti abiejų tėvų išlaikomai, kadangi ji mokosi gimnazijoje, bei atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, sumažino ieškovės reikalavimus, konstatuodamas, jog atsakovas turi galimybę teikti 60 Eur paramą savo pilnametei dukrai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teismo argumentu nesutinka. Įrodymai, patvirtinantys atsakovo turtinę padėtį, neleidžia daryti išvados, jog apeliantas yra pajėgus teikti pirmosios instancijos teismo priteistą paramą ieškovei. Kaip jau minėta, atsakovas yra neįgalus, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, santaupų bankų atsiskaitomosiose sąskaitose neturi, niekur nedirba, dėl sveikatos būklės jo galimybė įsidarbinti yra labai ribota, vienintelės gaunamos pajamos – 102 Eur socialinė pašalpa, be to, atsakovui byloje buvo teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba (I t., 71 b. l.). Atsakovas serga psichine liga, reguliariai yra gydomas tiek ambulatoriškai, tiek stacionare. Apelianto teigimu, jis privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui K., tačiau dėl prastos turtinės padėties išlaikymo jam neteikia. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas turėjo nekilnojamojo turto, kurį perleido savo motinai, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, jog piniginės kompensacijos sumokėjimui I. L. buvo panaudotos atsakovo motinos lėšos, už kurias jai ir buvo perleistas nekilnojamasis turtas. Taigi, šiuo turtu atsakovas nedisponuoja ir tą patvirtina VĮ Registrų centras Šiaulių filialo pažyma (I t., 76 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbią reikšmę turi ta aplinkybė, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 27 d. sprendimu iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui buvo priteista po 150 Lt (43,44 Eur) periodinių išmokų kas mėnesį iki dukters pilnametystės (I t., 17–20 b. l.). Išlaikymą atsakovas mokėjo, tačiau ieškovės paskaičiavimu išlaikymo įsiskolinimas iki ieškovės pilnametystės sudaro 350,83 Eur. Atsakovo išlaikymo įsiskolinimas susidarė dėl atsakovo prastos turtinės padėties. Atsakovo turtinė padėtis, ieškovei tapus pilnamete, nepagerėjo, netgi priešingai, nuolat prastėjant atsakovo sveikatai, jis neturi galimybių įsidarbinti, gauti pajamas ir mokėti savo vaikams išlaikymą. Trečiasis asmuo I. L., po santuokos nutraukimo teikdama dukrai išlaikymą, jai augant, nereikalavo didesnio išlaikymo ir į teismą dėl išlaikymo padidinimo nesikreipė, todėl laikytina, kad su atsakovo teikiamo išlaikymo dydžiu ji sutiko, kadangi jos turtinė padėtis leido tenkinti dukros poreikius. Dėl to, įvertinus atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, atsižvelgus į tai, kad atsakovas gauna 102 Eur socialinę pašalpą per mėnesį, turi nepilnametį sūnų K., darytina išvada, kad atsakovas neturi galimybės teikti ieškovei 60 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, įvertinus atsakovo dukrai teikiamo išlaikymo dydį kuomet ji buvo nepilnametė, priteista parama ieškovei mažintina iki 45 Eur dydžio per mėnesį.Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, sumenkindamas jo galimybes dirbti dėl jo ligos, jo turėtą turtą, gautas pajamas ir neteisingai įvertino, kad jis gali teikti tik 60 eurų išlaikymą.Dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnametei, besimokančiai ieškovei, pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų jos tėvų turtinę padėtį, konstatuodamas, kad atsakovas yra darbingas tik iš dalies (40 procentų), serga depresija, nuolat vartoja vaistus, ne kartą gydytas psichiatrinės ligoninės stacionare. Teismo vertinimu, 60 Eur dydžio atsakovo parama ieškovei nelaikytina pernelyg didele. Vertindamas trečiojo asmens turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad I. L. sveikatos problemų neturi, priešingai nei atsakovas, gauna pajamas, jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas, todėl jos turtinė padėtis geresnė nei atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl konstatuoja, kad pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais, nėra. Be to, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas tokias išvadas padarė įvertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus, o tuo tarpu ieškovė, teigdama, jog teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, sumenkino jo galimybes dirbti dėl ligos, jo turėtą turtą, gautas pajamas, turėjo pateikti šias aplinkybes patvirtinančius priešingus įrodymus, tačiau to nepadarė.Nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovui liko asmenine nuosavybės teise namas adresu: (duomenys neskelbtini), kad atsakovas perleido šį turtą savo mamai, dirbtinai pablogindamas savo turtinę padėtį, kad teismas visiškai nevertino atsakovo banko sąskaitų išrašų, gautų iš Anglijos bankų.

Pažymėtina, kad ieškovės nurodomi faktai – asmenine nuosavybės teise atsakovui priklausantis gyvenamasis namas, jo perleidimas atsakovo motinai, o taip pat turimos piniginės lėšos Anglijos bankuose – yra 8-14 metų senumo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali turėti įtakos sprendžiant išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo klausimą. Kad atsakovas neturi santaupų, patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovui grįžus iš Didžiosios Britanijos, neturint sveikatos draudimo Lietuvoje, dėl finansinių problemų jis nebegalėjo baigti jam būtino psichinės ligos gydymo, ką patvirtina į bylą pateikta epikrizė iš ligos istorijos (I t., 69 b. l.).

Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

2017 m. gegužės 11 d. teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui A. L. sudaro 561,63 Eur (II t., 175–176 b. l.). Kadangi ieškovė K. L. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista, bylinėjimosi išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, gaudamas 102 Eur socialinę pašalpą, neturi realių galimybių teikti 60 Eur dydžio išlaikymą pilnametei dukrai, todėl tai sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą, atitinkamai sumažinant ir ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (ieškinys patenkintas 25,71 procentų) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Be to, pažymėtina, kad atmesdamas ieškovės skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti, priteisiant K. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus), mokamus kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. birželio 30 d., ir 45,89 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.