- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- 2-33-1003/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02444-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- K. L.
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- I. L.
- Advokatai
- Kristina Pugačienė, Erika Jasiūtė
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei K. L., jos atstovei advokatei Erikai Jasiūtei, atsakovui A. L., jo atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, trečiajam asmeniui I. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis ieškovės pusėje, I. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė K. L. pareikštu ieškiniu atsakovui A. L. prašo priteisti iš atsakovo jos išlaikymui po 175 Eur, mokamus kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016-02-08 iki ji mokysis vidurinėje mokykloje, t. y. iki 2017-08-31, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovei 2016-02-08 tapus pilnamete, atsakovas jai išlaikymo nebeteikia. Ieškovė mokosi gimnazijoje sąžiningai ir pažangiai, 12 klasę baigs 2017 metais iki rugpjūčio 31 dienos. Neįgijusi vidurinio išsilavinimo ji negali dirbti, užsidirbti ir pati save išsilaikyti. Pamokos baigiasi 15 – 16 val., po pamokų vyksta papildomos konsultacijos, papildomai po pamokų ji mokosi pas mokytojus. Ji neturi jokio turto, yra visiškai priklausoma nuo motinos, kuri ja išlaiko, moka komunalinius mokesčius. Ieškovė turi sveikatos problemų, susijusių su veido oda, vartoja brangius nekompensuojamus hormoninius vaistus. Prie ieškovės išlaikymo taip pat prisideda seneliai. Jos išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams, telekomunikacijų priemonėms, higienos, sveikatos priemonėms, drabužiams, avalynei, ugdymo, lavinimo priemonėms, laisvalaikiui ir kitų poreikių tenkinimui sudaro apie 350 Eur. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas žmogus, jo materialinė padėtis yra gera, turi nekilnojamojo turto, važiuoja į Angliją uždarbiauti, todėl gali tinkamai pasirūpinti ieškove ir prisidėti prie išlaikymo 175 Eur kas menesį suma, ši suma atitinka jos poreikius ir tėvo turtinę padėtį.
Šalies argumentai
Ieškovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad ji serga odos liga – akne, motina nupirko odos priežiūros aparatą. Ji valgo ekologišką maistą, vartoja specialius šampūnus, prausiklius, vaistus, vitaminus nuo bėrimo, imuniteto stiprinimui. Dėl didelio užimtumo, mokymosi, užsiėmimų ji dirbti ir užsidirbti negali. Mokslo metai baigsis 2017 m. birželio 10 d., vėliau ji planuoja studijuoti Anglijoje. Lanko papildomus matematikos, anglų kalbos, biologijos, chemijos mokymus, teatro būrelį, šokius. Kad suspėtų į užsiėmimus, ji įgijo vairuotojo pažymėjimą, seneliai jai nupirko automobilį „T. Y.“, 2006 metų gamybos. Motina nupirko telefoną „Iphone 5“, 600 Eur vertės. Ji nori moderniai rengtis, kad neišsiskirti iš bendraamžių, todėl pirko kelnes, 100 Eur vertės, žieminius batus – 130 Eur vertės, striukę – 220 Eur vertės, bei kitus rūbus. Be to, ji lankosi teatruose, koncertuose, savaitgaliais su draugais lankosi kavinėse, kino teatruose. Priimdama sprendimus su atsakovu jų nederina, ryšio, bendravimo nepalaiko. Atsakovas nėra visiškai neįgalus, jei tik norėtų, dėtų pastangas, galėtų dirbti įvairius darbus, užsiimti verslu, nes ir turėdamas sveikatos problemų dirbo Anglijoje, gaudavo gerą darbo užmokestį ir savo poreikių neribojo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. L. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad jis serga psichine liga, periodiškai gydosi medicinos įstaigos psichiatrijos skyriuje, jam nustatytas neįgalumas, darbingumo lygis – 50 proc. Dėl ligos jam sunku susirasti darbą bei dirbti ilgesnį laiką, kadangi ligos paūmėjimai kartojasi kas pusmetį. Jis nuolat vartoja psichiką veikiančius vaistus, antidepresantus, kurie silpnina dėmesio koncentraciją, daro įtaiką nuotaikų kaitai ir pan. Jis gyveno ir dirbo Anglijoje, tačiau dėl sveikatos pablogėjimo grįžo į Lietuvą 2014 metų antroje pusėje. Grįžęs neturėjo sveikatos draudimo, todėl, neturėdamas ženklių santaupų, vengė gydytis. Sveikatos būklei blogėjant, gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos psichiatrijos skyriuje. Jis neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, gyvena kartu su neįgalia motina, kuriai diagnozuota Alzheimerio liga, jai priklausančiame bute. Jo pajamas sudaro 102 Eur dydžio mokama socialinė pašalpa, kurią išleidžia vaistams, būstui, maistui. Be to, jo motina gauna 260 Eur senatvės pensiją bei kitas išmokas, ši suma taip pat panaudojama bendro ūkio vedimui. Jis turi nepilnametį sūnų K. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam išlaikymo neteikia, nes sūnaus motina, suprasdama jo sunkią padėtį, blogą sveikatos būklę, išlaikymo nereikalauja. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes ieškovei 350 Eur išlaikymą teikia jos motina I. L., taip pat materialiai remia artimieji giminaičiai (1 t. 59-62 b. l.).
Atsakovas patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad jo gaunamas pajamas sudaro 102 Eur socialinė pašalpa, jis sutiktų mokėti ieškovei kas mėnesį po 20 Eur. Jis dėl prastos sveikatos būklės niekur nedirba, nuolat gydosi, 2016 metais du kartus, pavasarį ir rudenį, gulėjo ligoninėje, sveikatos būklė nuolat blogėja. Bandė darbintis darbininku, vairuotoju, mokykloje ūkvedžiu, tačiau niekas nenorėjo jo įdarbinti. Mano, kad negali susirasti darbo dėl sveikatos problemų, nes informuoja darbdavius, jog serga depresija. Darbo biržoje buvo registruotas iki 2016 m. spalio mėnesio. Lietuvoje paskutinį kartą dirbo maždaug prieš 15 metų, bendras darbo stažas – 3 metai. Dirbo Anglijoje, griovė pastatus, šlavė, nešiojo statybose medžiagas, plovė indus, pablogėjus sveikatai grįžo į Lietuvą. Gyvena kartu su neįgalia motina jos bute, nuolat prižiūri, rūpinasi motina. Savo verslo nesiima, nes neturi jėgų dirbti, dėl pablogėjusio regėjimo sunku vairuoti automobilį. Jis į kavines, kino teatrus nevaikšto, rūbus perka dėvėtų rūbų parduotuvėse, turi seną mobiliojo ryšio telefoną, 10 Eur vertės, pokalbiams išleidžia apie 2 Eur kas mėnesį. Mano, kad ieškovės poreikiai, išlaidos užaukštintos, ji naudojasi prabangos prekėmis. Ieškovės prašymas priteisti išlaikymą iki rugsėjo 31 dienos yra nepagrįstas, nes mokslo metai baigiasi liepos mėnesį.
Trečiasis asmuo I. L. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti, nurodydama, kad atsakovas išlaikymo ieškovei neteikia, ji ir ieškovės seneliai rūpinasi, išlaiko ieškovę, kuriai kas mėnesį reikalingas apie 350 Eur dydžio išlaikymas. Iš atsakovo priteistina 175 Eur kas menesį išlaikymo suma (56-58 b. l.).
Trečiasis asmuo patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir prašo tenkinti ieškinį, paaiškindama, kad atsakovas ligą gali simuliuoti, jo turtinė padėtis pakankamai gera išlaikymui teikti, mano, kad atsakovas tiesiog nenori dirbti. Ieškovė mokosi J. Janonio gimnazijoje, pati dirbti, užsidirbti ir išsilaikyti savęs negali, ieškovę išlaiko ji ir seneliai. Ji padeda seneliams prekiauti gėlėmis, gauna pajamas, kurias skiria maistui, kitų kasdieninių poreikių tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo šalių ginčas dėl ieškovės, pilnametės ir besimokančios bendrojo lavinimo ugdymo įstaigoje (gimnazijoje), išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 175 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016-02-08 iki ji mokysis vidurinėje mokykloje, t. y. iki 2017-08-31. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu, nurodydamas, kad dėl blogos sveikatos būklės (psichinės ligos) jis negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo.
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublik?s Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.
Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaiko turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje (1 t. 36 b. l.), mokymosi rezultatai pažangūs, mokslus gimnazijoje ieškovė baigs 2017 m. vasarą. Ieškovės pamokos mokykloje trunka iki 16 val., po pamokų ji papildomai lanko anglų kalbos pamokas (1 t. 109-112 b. l.), taip pat lanko papildomus matematikos, biologijos, chemijos mokymus, teatro būrelį, šokius, į namus grįžta apie 20 val., atsakovas priešingų duomenų nepateikė, šių faktų neginčijo. Ieškovė neturi savo vardu registruotino nekilnojamojo turto, vairuoja artimųjų jai nupirktą automobilį „T. Y.“, 2006 metų gamybos, reikalingą jai vykti į mokymo įstaigą, kitus užsiėmimus. Besimokydama ieškovė niekur nedirba, kadangi mokosi dieniniame skyriuje, papildomai mokosi po pamokų, savo jėgas ir laiką skiria mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jos tolesniam savarankiškam gyvenimui, planuojamoms studijoms Anglijoje, todėl neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Ieškovė, nors ir yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi mokosi gimnazijoje, didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, nustatyto kurso išklausymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui namuose, siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą. Be to, jai reikalingas laikas ir poilsiui.
Ieškovė gyvena kartu motina ir seneliais adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 10-14, 37 b. l.), yra jų pilnai išlaikoma. Ieškovė turi sveikatos problemų, susijusių su veido oda, serga akne, vartoja specialias kosmetikos, veido priežiūros priemones, nekompensuojamus hormoninius vaistus (1 t. 16, 107 b. l.). Ieškovės daliai patiriamos išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams, telekomunikacijų priemonėms, higienos, skalbimo priemonėms, maisto papildams, vitaminams, drabužiams, avalynei, ugdymo, lavinimo priemonėms, laisvalaikiui, pramogoms ir kitų poreikių tenkinimui sudaro apie 350 Eur vienam mėnesiui (1 t. 39-52 b. l.).
Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad trečiasis asmuo I. L. VSDFV duomenimis niekur nedirba, tačiau padeda motinai ir ieškovės senelei B. Š., dirbančiai pagal verslo liudijimą (1 t. 38 b. l.), gaminti vainikus, krepšelius, gėlių puokštes ir pan., jomis prekiauti bei gauna iš šio verslo pragyvenimui ir ieškovės išlaikymui reikalingas pajamas. Trečiasis asmuo taip pat turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (1 t. 10-14 b. l.). Byloje nėra duomenų apie blogą trečiojo asmens sveikatos būklę. Atsižvelgiant į ieškovės pragyvenimui skiriamas lėšas pragyvenimui, pramogoms, išlaidas įsigijant automobilį „T. Y.“, mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5“, 600 Eur vertės, išlaidas rūbams, avalinei (pvz., kelnėms, 100 Eur vertės, žieminiams batams, 130 Eur vertės, striukei, 220 Eur vertės ir kt.), korepetitoriams (pvz., anglų kalbai – 15 Eur savaitei, matematikai – 10 Eur savaitei; 1 t. 109-112 b. l.), vairuotojo pažymėjimui įgyti (339 Eur; 1 t. 108 b. l.), ketinimus studijuoti Anglijoje, planuojant mokėti apie 9000 Eur į metus studijoms, darytina išvada, kad yra tenkinami didesni nei vidutiniai ieškovės poreikiai.
Vertindamas atsakovo turtinę finasinę padėtį teismas pripažįsta, kad atsakovas neturi jo vardu registruotino, kilnojamojo, nekilnojamojo turto (1 t. 76, 101, 103-105 b. l.), neturi santaupų bankų sąskaitose (1 t. 82, 97 b. l., 2 t. 10-103 b. l.), niekur nedirba (1 t. 65, 82 b. l.), yra neįgalus (1 t. 66, 166 b. l.). Darbingumo lygio pažymos (1 t. 67, 165 b. l.) patvirtina, kad atsakovo darbingumas mažėja, t. y. laikotarpiu nuo 2015-10-27 iki 2016-10-26 jam buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, o laikotarpiu nuo 2016-10-20 iki 2018-10-19 buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas. Atsakovas serga depresija, skundžiasi bloga, liūdna nuotaika, neturi motyvacijos jokiai veiklai, vargina nemiga, socialinė izoliacija, pasireiškia kiti psichinės sveikatos būklės sutrikimo simptomai, atsakovas nuolat vartoja vaistus, ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninės stacionare (1 t. 69-70, 73-75, 79, 80, 94, 95, 151 b. l.). Atsakovas gyvena ir veda bendrą ūkį su neįgalia motina jos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 77-78, 96 b. l.), jam mokama 102 Eur dydžio socialinė pašalpa (1 t. 71 b. l.), be to, atsakovo motina gauna 260 Eur senatvės pensiją bei kitas išmokas, ši suma taip pat panaudojama bendro ūkio vedimui.
Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (1 t. 68, 167 b. l.) matyti, kad nustačius atsakovui 50 proc. netektą darbingumą laikotarpiu nuo 2015-10-27 iki 2016-10-26, konstatuota, jog atsakovas negali dirbti tik naktinių, viršvalandinių, požeminių darbų, tačiau gali dirbti pamaininį darbą, darbą lauko sąlygomis, dirbti su jonizuojančia spinduliuote, kelti krovinius rankomis, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais bei kitokį išvadoje nurodyta darbą. Nustačius atsakovui 60 proc. netektą darbingumą laikotarpiu nuo 2016-10-20 iki 2018-10-19, negalimų jo dirbti darbų apimtis nepasikeitė, nepadidėjo. Atsakovas teigia, kad bandė darbintis darbininku, vairuotoju, mokykloje ūkvedžiu, tačiau niekas nenorėjo jo įdarbinti dėl turimų sveikatos problemų, depresijos. Tačiau teismas, įvertinęs atsakovo dirbtų darbų Anglijoje pobūdį (griovė pastatus, šlavė, nešiojo statybose medžiagas, plovė indus), Išvadose dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodytus darbus (1 t. 68, 167 b. l.), kuriuos atsakovas gali dirbti, atsakovo ligos pobūdį, jo teiginius, kad paskutinį kartą Lietuvoje dirbo maždaug prieš 15 metų, o bendras darbo stažas – 3 metai, sprendžia, kad atsakovas nedėjo ir nededa pakankamai pastangų gauti pajamas iš darbinės veiklos, verslo ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę, finansinę padėtį, gauti papildomų, kad ir minimalių pajamų prie mokamos socialinės pašalpos, taip prisidedant prie ieškovės išlaikymo. Pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovas iš esmės pripažino pareigą teikti išlaikymą ieškovei, paaiškindamas, jog galėtų teikti išlaikymą ieškovei po 20 Eur kas mėnesį. Be to, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-03-27 sprendimu (1 t. 17-20 b. l.) buvo priteistas išlaikymas nepilnametei ieškovei iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 150 Lt (43,44 Eur) kas mėnesį nuo 2001-08-04 iki ieškovės pilnametystės, atsakovas sprendime sutiko su priteistos išlaikymo sumos dydžiu.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į atsakovo ligos pobūdį ir darbinės veiklos galimybes, išlaikymo ieškovei reikalingumą, ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 60 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Ši priteistina išlaikymo suma nelaikytina didele atsakovui, tačiau reikalinga ieškovės poreikiams tenkinti, nepažeis šalių interesų pusiausvyros bei ieškovės poreikių ir atsakovo galimybių proporcingumo principo, iš esmės nepablogins atsakovo turtinės padėties taip, kad ji taptų kritinė. 60 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovo priteistinas taip pat įvertinus ir ieškovės motinos geresnę nei atsakovo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, nes ji dirba, priešingai nei atsakovas, gauna pajamas, duomenų apie ieškovės motinos sveikatos problemas byloje nėra. Tačiau tai, kad ieškovės motina, su kuria gyvena ieškovė, turi geresnes finansines galimybes nei atsakovas, nereiškia, jog atsakovas neturi pareigos bent minimaliai prisidėti prie gimnaziją baigiančio vaiko išlaikymo.
Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo 2016-02-08, kai ji tapo pilnametė, iki 2017-08-31, kol ji mokysis vidurinėje mokykloje. Ieškovė gimė 1998-02-08 (1 t. 34 b. l.), 2016-02-08 jai sukako 18 metų. Išlaikymas nepilnametei ieškovei iš atsakovo buvo priteistas periodinėmis išmokomis laikotarpiu nuo 2001-08-04 iki ieškovės pilnametystės (1 t. 17-20 b. l.), todėl prašymas priteisti išlaikymą nuo datos, kai ieškovė tapo pilnametystė, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015-05-06 įsakymu Nr. V-457 patvirtintus 2015–2016 ir 2016–2017 m. mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus gimnazijos IV (12) klasės moksleiviams ugdymo metai trunka iki 2017-05-25, vėliau prasideda brandos egzaminų laikymo laikas. Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006-12-18 įsakymu Nr. ISAK-2391 (2016-12-27 įsakymo Nr. V-1159, TAR 2016-12-29 Nr. 29926 redakcija), 18 punkte nustatyta, kad organizuojamos dvi brandos egzaminų sesijos. Pagrindinė sesija vykdoma balandžio – birželio mėnesiais, pakartotinė – birželio – liepos mėnesiais. Brandos egzaminus pagrindinės sesijos metu laiko: kandidatas; laisvės atėmimo vietoje veikiančioje mokykloje įregistruotas kandidatas – mokyklinius brandos egzaminus; namie mokytas mokinys – mokyklinius brandos egzaminus, valstybinius brandos egzaminus – tuo atveju, jei gali atvykti į visų pasirinktų dalykų brandos egzaminų centrus (21.1 – 21.3 punktai). Brandos egzaminą pakartotinės sesijos metu laiko: kandidatas, kuriam pagrindinės sesijos dalyko brandos egzaminas buvo atidėtas; laisvės atėmimo vietoje veikiančioje mokykloje (skyriuje) įregistruotas kandidatas (valstybinius brandos egzaminus); namie mokytas mokinys, negalėjęs atvykti į pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų centrus, – valstybinius brandos egzaminus; eksternas, užsienio šalies mokyklos vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys (22.1 – 22.4 punktai). Įvertinus, kad į bylą nepateikta duomenų, jog ieškovė ruošiasi laikyti brandos egzaminą pakartotinės sesijos metu, darytina išvada, kad ieškovės ugdymo gimnazijoje metai trunka iki 2017-05-25, o nuo birželio mėnesio prasideda egzaminų laikymas, kuris tęsiasi visą birželio mėnesį. Taigi, akivaizdu, jog abitūros egzaminus laikanti mokinė – ieškovė – tuo metu taip pat neturi galimybės dirbti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad išlaikymas ieškovei priteistinas iki 2017-06-30.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 178,51 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 170 Eur teisinių paslaugų išlaidos bei 8,51 Eur vertimo į užsienio kalbą išlaidos (1 t. 7-8, 118-119 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad tenkintina ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo dalis sudaro 34,29 proc., ieškovei iš atsakovo priteistinos 61,21 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).
Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), o atsakovui suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (1 t. 86-87 b. l.), byloje mokėtinas 63 Eur žyminis mokestis ir 281,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, taip pat valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 3 d., 4 d., 99 str.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 60 Eur (šešiasdešimt eurų), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016-02-09 iki 2017-06-30, ir 61,21 Eur (šešiasdešimt vieno euro 21 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.