- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- A2-6078-1037/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Pareiškėjas
- M. K., A. B., G. P. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir G. P. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-514-304/2019. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. M. K., A. B. ir G. B. pasirašė Preliminariąją sklypo pirkimo pardavimo sutartį (toliau - Sutartis), pagal kurią A. B. ir G. B. įsipareigojo parduoti du jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui M. K. už 18 000 Eur, o M. K. įsipareigojo minėtus sklypus nupirkti už sutartą kainą. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sutartį išviešino, t.y. pateikė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Sutarties pasirašymo dieną pareiškėjas sumokėjo pardavėjams A. B. ir G. B. 5 000 Eur avansą. Taip pat 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2019 m. vasario 21 d. pareiškėjas pervedė A. B. į jo banko sąskaitą po 2 000 Eur, o 2019 m. liepos 2 d. sumokėjo grynaisiais pinigais 2 000 Eur pagal pasirašytą pakvitavimą, viso sumokėjo 11 000 Eur. 2019 m. rugsėjo 23 d. atvykus į notarų biurą sudaryti pagrindinės žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties, paaiškėjo, jog A. B. ir G. B. nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. yra apribota disponavimo teisė žemės sklypais, kuriuos jie buvo įsipareigoję parduoti, todėl nebėra galimybės sudaryti pagrindinės žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui atsirado teisė reikalauti iš A. B. ir G. B., kaip solidarių skolininkų, grąžinti M. K. sumokėtas pinigines lėšas už perkamus žemės sklypus. Be to tik 2019 m. rugsėjo 26 d. paaiškėjo, jog 2019 m. vasario 12 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-514-304/2019, buvo nutraukta A. B. ir G. B. santuoka, į kurią pareiškėjas nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, kaip kreditorius ir dėl to neturėjo galimybės pareikšti reikalavimų dėl A. B. ir G. B. prievolių pagal sutartį ir turto padalijimo. A. B. ir G. B. sudarydami, pasirašydami ir pateikdami teismui tvirtinimui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių akivaizdžiai pažeidė įstatymo reikalavimą santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyti turimą kreditorių M. K., aptarti prievolių pagal sutartį vykdymo sąlygas po santuokos nutraukimo ir pasidalinti bendrą turtą taip, kad toks pasidalinimas nepažeistų kreditoriaus interesų. Prašo procesą atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Nurodo, kad asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą, proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad būtų peržiūrėtas jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. J. (ankstesnė pavardė B.) atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad su prašymu nesutinka ir pareiškėjo M. K. prašymo dėl civilinės bylos atnaujinimo prašė netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas klaidina teismą, nes santuokos nutraukimo metu jis buvo ne kreditorius, o debitorius, kurio informuoti apie vykstantį procesą nėra pareigos. Kreditoriumi jis tapo tik tuomet, kai nebebuvo galima įgyvendinti preliminarios sutarties. Mano, kad pareiškėjas piknaudžiauja savo teisėmis, bandydamas įtikinti savo dabartinės padėties ir teisių egzistavimu retrospektyviai, t. y. santuokos nutraukimo metu. Nutraukus santuoką žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), liko A. B. asmenine nuosavybe, taip pat 5003/5118 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atiteko A. B. Pasak suinteresuoto asmens ji jokių pinigų už šiuos žemės sklypus negavo, todėl A. B. ir turi prisiimti visas su šiuo turtu susijusias prievoles, nes būtent dėl jo veikimo ar neveikimo nebuvo įgyvendinta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat nurodė, kad teismui nusprendus atnaujinti civilinę bylą, ji atnaujintina, tik dalyje dėl ginčo žemės sklypo ir prievolės padalijimo klausimų.
Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Pareiškėjas M. K. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-514-304/2019, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Pareiškėjo prašymas grindžiamas tuo, kad jis nebuvo informuotas apie A. B. ir G. B. santuokos nutraukimo procesą, neįtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, todėl nutraukus A. B. ir G. B. santuoką ir padalinus santuokoje įgytą turtą buvo pažeisti jo, kaip sutuoktinių kreditoriaus interesai.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybių; pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 23 d .nutartis byloje Nr. 3K-3-505/2013; Lietuvos Aukščiausio teismo 2015 m.2015 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-403-687/2015). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. M. K., A. B. ir G. B. pasirašė Preliminariąją sklypo pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią A. B. ir G. B. įsipareigojo parduoti du jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. už 18 000 Eur, o M. K. įsipareigojo minėtus sklypus nupirkti už sutartą kainą (b. l. 59-60). Minėtos sutarties viena pagrindinių sąlygų nurodyta ta, kad avansas yra 5 000 Eur, o likusią dalį pirkėjas moka per 36 mėnesius. Pareiškėjas M. K. nurodo, kad patvirtinta santuokos nutraukimo sutartis pažeidė jo, kaip kreditoriaus interesus, nes nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Teismas su pareiškėjo pozicija nesutinka. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad A. B. ir G. P. B. santuokos nutraukimo metu turėjo galiojančią, neginčijamą kreditorinio reikalavimo teisę abiems sutuoktiniams arba vienam iš jų.
Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus.
Nustatyta, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo teisme gautas 2018 m. gruodžio 19 d. (b. l. 1-2). Telšių apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-514-304/2019 nutraukė A. B. ir G. P. B. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 50-51). Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, tiek pareiškimo teismui pateikimo dieną, tiek teismo sprendimo priėmimo dieną M. K. nebuvo visiškai atsiskaitęs už perkamus žemės sklypus pagal sudarytą Preliminariąją sklypo pirkimo pardavimo sutartį, minėti žemės sklypai nebuvo perduoti pareiškėjui. Ikisutartiniuose santykiuose esantys asmenys, net ir tuo atveju, kai sudaro preliminariąją sutartį, negali būti garantuoti, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, todėl pateikta Preliminarioji sklypo pirkimo pardavimo sutartis nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo A. B. ir G. P. B. kreditoriumi ir turėjo teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnis).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-514-304/2019 nenusprendė dėl neįtraukto į bylą pareiškėjo, kaip galimo sutuoktinių kreditoriaus, teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Proceso atnaujinimas nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų apie objektyviai egzistuojančią, galiojančią, neginčijamą kreditoriaus reikalavimo teisę, neatitiktų proceso atnaujinimo instituto tikslų (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Be to akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vertinant proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu galimybę, turi būti nustatyta, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais ir proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Sprendžiamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą bendrąja tvarka su prašymu apginti savo subjektinę teisę, jeigu ji buvo pažeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.