- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- A-627-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00251-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- V. Š., V. M. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, asociacijai Panevėžio aeroklubui ir valstybės įmonei Turto bankui, Panevėžio aeroklubas, Valstybės įmonė Turto bankas, Panevėžio miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 18.4.2Miesto žemė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, asociacijai Panevėžio aeroklubui ir valstybės įmonei Turto bankui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai V. Š. ir V. M. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. balandžio 29 d. priimtus sprendimus Nr. 23S-235-(14.23.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. Š.“ bei Nr. 23S-237-(14.23.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei V. M. Š.“ (toliau – ir Sprendimai, ir sprendimas Nr. 23S-235-(14.23.3), ir sprendimas Nr. 23S-237-(14.23.3)); 2) įpareigoti NŽT pradėti naują nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra procedūrą.
2. Pareiškėjai nurodė, kad jie pretenduoja atkurti natūra nuosavybės teises į buvusių savininkų B. Š. ir jos vaikų J., M., S., J. ir E. (toliau – ir buvę savininkai) valdytą 9,40 ha ploto žemę, patenkančią į Panevėžio miesto teritoriją. Į šios žemės dalį pareiškėjams nuosavybės teisės buvo atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 21 d. sprendimais Nr. 48687-214 ir Nr. 48688-215. Ginčijamais NŽT sprendimais Nr. 23S-235-(14.23.3) bei Nr. 23S-237-(14.23.3) V. Š. į jam tenkančią buvusių savininkų žemės 2,2500 ha dalį, o V. M. Š. į jai tenkančią buvusių savininkų žemės 0,61 ha dalį, nuosavybės teisės buvo atkurtos pinigais. Pareiškėjų teigimu Sprendimai yra neteisėti, kadangi priimti, neatsižvelgus į jų nuosekliai reiškiamą ir nekintančią valią nuosavybės teises į Panevėžio mieste esančią B. Š. ir jos vaikų J., M., S., J. ir E. valdytą žemę atkurti natūra. Sprendimai pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Pareiškėjai nurodė, kad vienintelė kliūtis atkurti nuosavybės į buvusių savininkų žemę natūra buvo ir yra tai, kad ši žemė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 priskirta Panevėžio aerodromo teritorijai.
3. Pareiškėjai paaiškino, kad siekdami, jog Panevėžio aerodromo teritorijai skirtas žemės sklypas būtų sumažintas arba Panevėžio aerodromas apskritai būtų išbrauktas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinto aerodromų sąrašo, nuolat kreipdavosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Panevėžio miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė), NŽT Panevėžio skyrių prašymais spręsti Panevėžio aerodromo ir jam priskirto žemės sklypo klausimą. Ginčas dėl NŽT Panevėžio skyriaus atsisakymo atlikti veiksmus buvo sprendžiamas teismine tvarka. Tuometinis Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-30-283/2017 priimtu sprendimu pareiškėjų reikalavimų netenkino.
4. Pareiškėjai patvirtino, kad NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 23SD-3129-(14.23.104) pranešė, jog nuosavybės teisės į Panevėžio mieste esančią buvusių savininkų likusią valdytos žemės dalį natūra nebus atkuriamos, kadangi ši žemė patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 Panevėžio aerodromui skirtą žemės sklypą, todėl ji priskirta valstybės išperkamai žemei, bei išaiškino, kad į šią žemę nuosavybės teisės gali būti atkurtos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu – atlyginant pinigais.
5. Panevėžio aerodromui skirtas žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, kadangi Panevėžio aerodromui nuo 2015 m. spalio 1 d. nėra išduotas aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas, Panevėžio aeroklubui tėra išduodami leidimai naudoti skrydžiams lauko aikštelę, 2019 m. gegužės 2 d. išduotas leidimas Nr. A-197 galioja tik iki 2020 m. gegužės 6 d. Pareiškėjų vertinimu, pasibaigus žemės reformai, Panevėžio aeroklubas bus likviduotas arba iškeltas į kitą vietą, kadangi jis neturi tinkamų sąlygų veikti Panevėžio mieste. Pareiškėjų teigimu, tai pavirtina Savivaldybės planai Panevėžio aerodromui skirtame žemės sklype statyti vienbučius, dvibučius ir daugiabučius gyvenamuosius namus, bendrabučius ir komercinės paskirties pastatus, naudoti jį kitoms reikmėms. Pareiškėjai tvirtino, kad ir ginčo nagrinėjimo metu Panevėžio aerodromui skirtoje teritorijoje vykdomi gatvių ir komunikacijų tiesimo darbai, nors pagal žemėtvarkos planavimo dokumentus tokių darbų atlikti negalima.
6. Pareiškėjai įsitikinę, kad Panevėžio aerodromas bus iškeltas ir jo teritorijoje bus įgyvendinamas Savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 1-284 patvirtintas Panevėžio miesto gyvenamųjų teritorijų specialusis planas, kuris detalizuoja Savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1 patvirtinto Panevėžio miesto bendro plano sprendinius. Specialiojo plano sprendiniai patvirtintų, kad Panevėžio aerodromo teritorijoje yra vykdomi statybos darbai ir aplinkybių, trukdančių pareiškėjams įgyvendinti savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą šioje teritorijoje, nėra. Nepaisant išdėstytų aplinkybių, NŽT skundžiamais sprendimais vis tiek į buvusių savininkų iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, pareiškėjams tenkančia šio turto dalis kompensuojant pinigais.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 Panevėžio aerodromui skirtas žemės sklypas gali būti sumažintas, kadangi visa jo teritorija Panevėžio aeroklubui nėra reikalinga. Taip būtų sudarytos sąlygos pareiškėjams nuosavybės teises į likusią buvusių savininkų žemės dalį atkurti natūra.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjai prašė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Civilinės aviacijos administraciją, iš NŽT Panevėžio skyriaus arba Savivaldybės administracijos išreikalauti Panevėžio aeroklubui priskirtos teritorijos (žemės sklypo) planus nuo 1995 metų iki šiol, iš kurių matysis, kad šiuo metu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos parengtas ir patvirtintas planas ir kiti šį planą detalizuojantys sprendiniai yra pakeisti (pakeistos žemės sklypo ribos) t. y. šioje teritorijoje yra vykdoma statybos.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
10. NŽT paaiškino, kad pareiškėjų skundžiami 2016 m. balandžio 29 d. sprendimai Nr. 23S-235-(14.23.3) bei Nr. 23S-237-(14.23.3) yra pagrįsti ir teisėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjams nuosavybės teisės natūra į Panevėžio mieste esančią B. Š. ir jos vaikų J., M., S., J. ir E. valdytą žemę negali būti atkurtos, kadangi ši žemė patenka į Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 Panevėžio aerodromui skirtą žemės sklypą. Dėl šios priežasties buvusių savininkų žemė priskiriama valstybės išperkamos žemės kategorijai. Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 685 nėra pakeistas, todėl už buvusių savininkų žemę, patenkančią į Panevėžio aerodromui skirtą žemės sklypą, pareiškėjams atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. NŽT teigimu pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype vyksta statybos darbai, o Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) pateiktais duomenimis, vykdyti statybas šiame sklype leidžiančių dokumentų nėra išduota, žemės sklypo teritorija tvarkinga ir prižiūrima.
11. Atkūrimo įstatyme įtvirtintos normos buvo suteikusios pareiškėjams teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir (ar) atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo, o iki 2014 m. lapkričio 1 d. – už valstybės išperkamą žemę atlyginimą gauti lygiaverčiu miško plotu kaimo teritorijoje. Pareiškėjai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, todėl, remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis, jiems nuosavybės teisės į buvusių savininkų žemės, priskiriamos valstybės išperkamai žemei, likusią dalį buvo atkurtos atlyginant pinigais.
Atsiliepimas
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė juos atmesti.
Atsiliepimas
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas atsiliepime pozicijos dėl pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo nepareiškė. VĮ Turto bankas nurodė, kad, vykdant Vyriausybės 2016 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 704, VĮ Turto banko patikėjimo teise valdomi pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį buvo suteikti Panevėžio aeroklubui. Šie pastatai yra 51,90 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Turto banko teigimu, Panevėžio aeroklubas yra veikiantis subjektas ir savo veikloje naudoja Panevėžio aerodromui skirtą 51,90 ha žemės sklypą.
II.
15. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
16. Iš V. Š., V. M. Š. nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje bylos Nr. 60 (toliau – ir Byla Nr. 60) teismas nustatė, kad V. Š., V. M. Š. kartu su kitais piliečiais pretendavo atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės B. Š. ir jos vaikų J., M., S., J. ir E. valdytą žemę, kurios 9,40 ha patenka į Panevėžio miesto teritoriją.
17. NŽT 2016 m. balandžio 29 d. priėmė Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Š. ir V. M. Š. į buvusių savininkų B. Š. ir vaikų J., M., S., J. ir E. valdytos žemės, esančios Panevėžio mieste, dalis: sprendimu Nr. 23S-235-(14.23.3) V. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 2,2500 ha dalį pinigais (neindeksuota vertė – 5 171 Eur, indeksuota vertė – 8 274 Eur), o sprendimu Nr. 23S-237-(14.23.3) – V. M. Š. į jai tenkančią 0,6100 ha dalį pinigais (neindeksuota vertė –1 402 Eur, indeksuota vertė – 2 243 Eur). Sprendimų duomenimis, V. Š. ir V. M. Š. nuosavybės teisės į jiems tenkančias buvusių savininkų valdytos žemės 0,2000 ha dalis atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 21 d. sprendimais Nr. 48687-214 ir Nr. 48688-215.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto teritorijoje esančią žemę, priskirtą valstybės išperkamos žemės kategorijai. Teismas pažymėjo, kad tarp bylos proceso dalyvių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad B. Š. ir vaikų J., M., S., J. ir E. valdyta žemė, esanti Panevėžio miesto teritorijoje, patenka į Panevėžio aerodromo užimamą žemės plotą.
19. Byloje buvo nustatyta, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-30-283/2017 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. Sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1982-790/2017) atmesti pareiškėjų skundai, kuriais buvo prašoma įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių, Savivaldybės administraciją, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją kreiptis į Vyriausybę su prašymais skubiai priimti sprendimą dėl Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinto Aerodromų sąrašo pakeitimo. Šiuos pirmosios instancijos teismų sprendimus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistus (administracinės bylos Nr. A-1494-502/2018 ir Nr. A-11-492/2019). Patikrinęs teisės aktų registro duomenis, teismas pažymėjo, kad Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 685 buvo keičiamas, tačiau patvirtinto Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais 16 eilutė nebuvo keičiama. Teismas konstatavo, kad Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 685 yra galiojantis norminis teisės aktas, kuris taikomas priimant Sprendimus ir sprendžiant pareiškėjų keliamą ginčą.
20. Teismas nustatė, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys statiniai tarp VĮ Turto banko ir Panevėžio aeroklubo 2016 m. liepos 26 d. Valstybės turto panaudos sutartimi Nr. (2.42-21)-S2-436, sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 704 „Dėl nekilnojamojo turto perdavimo asociacijai Panevėžio aeroklubui pagal panaudos sutartį“, perduoti 5 metams naudotis Panevėžio aeroklubui. Remdamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, Panevėžio aeroklubas, kaip asociacija, yra nustatyta tvarka įregistruotas juridinis asmuo, turintis savo buveinę, paskirtus jai atstovaujančius ir vadovaujančius organus. Viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (toliau – ir Transporto kompetencijų agentūra) pateiktais duomenimis, Civilinės aviacijos administracija 2011 m. sausio 20 d. buvo išdavusi Panevėžio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimą Nr. 51, kuris galiojo iki 2015 m. spalio 1 d., Civilinio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas Panevėžio aerodromui nepratęstas, kadangi Panevėžio aeroklubas nėra sudaręs valstybinės žemės panaudos (nuomos) sutarties su NŽT, patikėjimo teise valdančia žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); Panevėžio aeroklubui išsprendus šio žemės sklypo naudojimo klausimą, teisinių kliūčių išduoti Panevėžio aerodromui Civilinio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimą neliks; Panevėžio aeroklubui 2016-2019 metų laikotarpiu buvo išduodami leidimai naudoti skrydžiams lauko aikštelę; 2019 m. gegužės 2 d. išduotas leidimas Nr. A-197 galioja iki 2020 m. gegužės 6 d.
21. Teismo posėdyje apie Panevėžio aeroklubo veiklą kaip liudytojas buvo apklaustas asociacijos Panevėžio aeroklubo tarybos pirmininkas G. B., kuris nurodė, kad Panevėžio aeroklubas yra veikianti organizacija ir vykdo sportinę, pramoginę, mokomąją veiklą, valdo lėktuvus, sklandytuvus, turi leidimą naudoti skrydžiams tinkamą lauko aikštelę, pagal su VĮ Turto banku sudarytą sutartį naudojasi pastatais. G. B. teigė, kad turima materialinė bazė leidžia Panevėžio aeroklubui vykdyti veiklą, tačiau norint gauti aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimą, būtina su NŽT sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri nesudaryta tik dėl to, kad vyksta ginčai dėl Panevėžio aerodromui skirto žemės sklypo grąžinimo.
22. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais ir sraigtasparnių, sklandytuvų, lengvųjų lėktuvų ir ultralengvųjų orlaivių lauko aikštele, yra realiai naudojamas Panevėžio aeroklubo veikloje. Savivaldybės administracijos pateikti įrodymai patvirtino, kad šio žemės sklypo teritorija prižiūrima ir tvarkinga, jame statybos darbai nevykdom.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas Apžvelgė nuo 2012 m. vasario 1 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusias Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas. Bylos Nr. 60 duomenimis, NŽT Panevėžio skyrius 2012 m. vasario 24 d. raštais „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turtą valstybės išperkamą žemę“, 2014 m. lapkričio 12 d. raštais „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ V. M. Š. ir V. Š. pranešė apie Atkūrimo įstatymo pakeitimus ir jų teisę nustatytais terminais pateikti prašymus dėl valios pakeitimo ir už Panevėžio mieste esančią buvusių savininkų žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, prašyti atlyginti pinigais, vėliau – lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.
25. Teismas nustatė, kad V. Š. ir V. M. Š. Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka savo valios atkurti natūra nuosavybės teises į B. Š. ir vaikų J., M., S., J. ir E. valdytą žemę, esančią Panevėžio mieste ir patenkančią į Panevėžio aerodromui skirtą žemės sklypą, nepakeitė.
26. Įvertinęs Bylos duomenis, teismas sprendė, kad NŽT Panevėžio skyrius atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus: raštu pateikė pareiškėjams informaciją apie Atkūrimo įstatymo pakeitimus, išaiškino jų teises pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir šių teisių įgyvendinimo galimybes.
27. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2019 m. balandžio 28 d. susipažino su sprendimų atkurti nuosavybės teises į B. Š. ir vaikų J., M., S., J. ir E. valdytą žemę, esančią Panevėžio mieste ir patenkančią į Panevėžio aerodromui skirtą žemės sklypą, projektais ir pareiškė, kad nesutinka su nuosavybės atkūrimo būdu ir nustatyta žemės verte, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjais nepateikė argumentų, kad atlyginimo pinigais sumos apskaičiuotos neteisingai. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką (toliau – ir Metodika), valstybės išperkamos žemės vertei taikomus pataisos koeficientą teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti (Panevėžyje – 6) ir indekso koeficientą 1,6, teismas taip pat nenustatė aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti Sprendimuose Nr. 23S-235-(14.23.3.) ir Nr. 23S-237-(14.23.3.) nurodytomis buvusių savininkų valdytos žemės dalių, į kurias nuosavybės teisės pareiškėjams atkuriamos atlyginant pinigais, vertėmis.
28. Teismas konstatavo, kad atsakovo priimti Sprendimai V. Š. ir V. M. Š. nuosavybės teises į Panevėžio mieste esantį buvusių savininkų žemės plotą, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, atkurti atlyginant pinigais, kurių suma apskaičiuota pagal Metodiką, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir nepažeidžia pretendentų teisių bei teisėtų interesų.
29. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas darė išvadą, kad NŽT Sprendimai Nr. 23S-235-(14.23.3.) ir Nr. 23S-237-(14.23.3.) yra pagrįsti objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nenustatyta, kad juos priimant, būtų pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, todėl pagrindo juos naikinti nenustatė. Atmetęs pagrindinį reikalavimą dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą pradėti naują nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra procedūrą.
III.
30. Pareiškėjai V. Š. ir V. M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
31. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodę skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjų teigimu, byla buvo išnagrinėta pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio reikalavimus, kadangi nepagrįstai buvo atmesti pareiškėjų prašymai į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Civilinės aviacijos administraciją, iš NŽT Panevėžio skyriaus ir Savivaldybės administracijos išreikalauti papildomus įrodymus. Dėl šių aplinkybių buvo nevisapusiškai ir neišsamiai įvertinti byloje esantys įrodymai, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
32. Pareiškėjai įsitikinę, kad Savivaldybės priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje patvirtina, kad ginčo teritorijoje Panevėžio aeroklubo nebus dėl objektyvių sąlygų jo veiklai nebuvimo – neatitikimo saugumo ir kitų reikalavimų, aeroklubui priskirta teritoriją perims valstybė (savivaldybė) ir joje bus įgyvendinama priimtuose sprendimuose numatomi veiksmai, susiję su individualiomis, komercinėmis statybomis. Pareiškėjams šioje teritorijoje nuosavybės teisės neatkuriamos natūra vien formaliai sudarant teisines kliūtis.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad Panevėžio aeroklubui Civilinės aviacijos administracija yra neišdavusi tinkamumo naudoti pažymėjimo, šis klubas turi tik metams galiojantį leidimą naudoti skrydžiams aikštelę. Civilinės aviacijos administracija, kuri yra Panevėžio aeroklubui išdavusi 2019 m. gegužės 2 d. leidimą naudoti skrydžiams lauko aikštelę Nr. A-197, jei būtų įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, paaiškintų šiai bylai reikšmingas aplinkybes – dėl kokių priežasčių nuo 2015 m. spalio 1 d. yra neišduotas Panevėžio aeroklubui aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas, ar šiuo metu įrengta skrydžiams aikštelė atitinka reikalavimus, ar aikštelei naudoti leidimas bus pratęsiamas, kokios aeroklubo perspektyvos ateityje ir kitas aplinkybes, susijusias su šios bylos nagrinėjimu.
34. Pareiškėjai taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo ir Savivaldybės duomenų apie Panevėžio aeroklubui priskirtos teritorijos (žemės sklypo) planus nuo 1995 metų, iš kurių matytųsi, kad šiuo metu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos parengtas ir patvirtintas planas ir kiti šį planą detalizuojantys sprendiniai yra pakeisti, kas leidžia šioje teritorijoje vykdyti statybos. Panevėžio aeroklubui priskirtos teritorijos plotas kito nuo 59,9 ha ploto iki 51,9 ha.
35. Lyginant byloje esančius duomenis apie Panevėžio aeroklubui priskirtą teritoriją yra akivaizdu, kad ši teritorija yra sumažėjusi 8 ha, kas leidžia pagrįstai teigti, kad valdžios institucijos šią teritoriją kai tik nori, be jokių objektyvių aplinkybių ir aiškių tikslų mažina, turėdamos savo tikslų (pvz., tiesia Vėjo gatvę, atsirado Oreivių ir Versmės gatvės). Vadinasi, aeroklubui priskirtą teritorijos dydį galima mažinti dar daugiau – pareiškėjų atveju mažinti 2,86 ha plotu, kas irgi neturėtų jokios įtakos Panevėžio aeroklubo veiklai. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino. Šioje teritorijoje nuosavybės teisių atkūrimo procesas ignoruojamas.
36. Pareiškėjai pateikia VĮ Registrų centro duomenis, patvirtinančius, kad ginčo teritorijoje nutiestos komunikacijos (vandentiekis, vandens nuotekos, elektra ir kt.). Pareiškėjai buvo suklaidinti valdžios institucijų (tą patvirtina pridedami Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus parengti atsakymai į pareiškėjų kreipimąsi), kurios tvirtino, kad pagal Atkūrimo įstatymą pretendentams į nuosavybę, nuosavybės teisės ten, kur nėra užstatyta pastatais, bus atkurtos natūra. Tas pasakytina ir apie Panevėžio aeroklubo teritoriją, kad aeroklubas bus iškeltas, kaip negalintis veikti miesto teritorijoje dėl saugumo reikalavimų. Aplinkybė, kad Panevėžio aeroklubas bus iškeltas ateityje yra nustatyta ir Regionų apygardos administracinio teismo sprendime analogiškoje administracinėje byloje Nr. eI-20-279/2019.
37. Visos šios aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės bylą tiriant teisme nebuvo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirtos ir įvertintos, kas nulėmė skundžiamo teismo sprendimo priėmimą, kuris negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Atsiliepimas
38. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą Savivaldybės administracija iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, ir akcentuoja, kad ginčo teritorijoje statybos darbai nevyksta, pagal teritorijų planavimo dokumentus šioje teritorijoje formuoti žemės sklypus, vykdyti statybos bei tiesti komunikacijas, inžinerinius tinklus galima tik Panevėžio aerodromą iškėlus į kitą vietą, adresu (duomenys neskelbtini) (Panevėžio aerodromo teritorija) nėra išduota statybą leidžiančių dokumentų statinių statybai. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
40. Panevėžio aerodromo teritorijos žemės sklypas adresu duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. duomenys neskelbtini)), pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį priskiriama valstybės išperkamai žemei, ši žemė negali būti gražinta apeliantams natūra, kaip laisva (neužstatyta) žemė. Teismas visapusiškai išnagrinėjo administracinės bylos medžiagą ir, atmesdamas pareiškėjų skundą, savo sprendimą išsamiai motyvavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisine analize ir šių išvadų teisingumo nepaneigia vien tik subjektyvus apeliantų nesutikimas su priimtu sprendimu.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija Panevėžio aeroklubas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame atsiliepime pozicijos dėl pareiškėjų apeliacinio nenurodo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
42. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimų Nr. 23S-235-(14.23.3) ir Nr. 23S-237-(14.23.3) panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo pradėti naują nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra procedūrą.
43. Pareiškėjų ginčijamais atsakovo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimais Nr. 23S-235-(14.23.3) ir Nr. 23S-237-(14.23.3) pareiškėjui V. Š. ir pareiškėjai V. M. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančią buvusių savininkų žemės dalį atitinkamai į 2,2500 ha ir 0,61 ha dalį, nuosavybės teises atkuriant pinigais.
44. Pareiškėjų netenkina jų atžvilgiu taikytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, pareiškėjai pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra.
45. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių, t. y. piliečių kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta [...] aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė) [...].
46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjai kartu su kitais piliečiais pretendavo atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės B. Š. ir jos vaikų J., M., S., J. ir E. valdytą žemę, kurios 9,40 ha patenka į Panevėžio miesto teritoriją, o kartu ši žemė patenka į 51,90 ploto žemės sklypą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ (redakcija nuo 2019m. sausio 4d.) paskirtas Panevėžio aerodromui.
47. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad ginčo žemė yra užimta Panevėžio aerodromo, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, konstatuotina, kad nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjams į žemę natūra, t. y. grąžinant žemę buvusioje vietoje, nėra galimas, nes ši žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei. Todėl nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjams į ginčo žemę yra galimas tik atlyginant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais.
48. Pareiškėjai apie tai, kad žemė į kurią jie pretendavo atkurti nuosavybės teises yra priskirta valstybės išperkamai žemei, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, kad pareiškėjai turi teisę pasirinkti atitinkamai kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, buvo ne vieną kartą informuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei šios tarnybos Panevėžio skyriaus raštais 2011m. vasario 3d., 2012m. vasario 24d., 2014m. lapkričio 12d., 2014m. gruodžio 12d. (Nuosavybės teisių atkūrimo byla b.l. 220, 226, 225, 245-246, 247-248, 255), 2015m. birželio 15d., 2015m. rugpjūčio 5d., 2015m. gruodžio 30d., 2016m. vasario 25d. (administracinė byla Nr. A-11-492/2019, teisminio proceso Nr. 3-65-3-00101-2016-8 t. I b.l. 60-61, 68-70, 72-74, 86, 90-91, t. IV b.l. 93, 94). Tačiau pareiškėjai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje numatyta galimybe pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo nesinaudojo.
49. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
50. Nagrinėjamoje byloje susiklostė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta situacija, kad pareiškėjai šio įstatymo nustatytais terminais nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai jų prašyme nurodytu nuosavybės teisių atkūrimo būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimus pareiškėjams atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais. Pagrindo naikinti tokius atsakovo sprendimus nėra, o tuo pačiu konstatuotina, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjų atžvilgiu iš naujo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.
51. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio reikalavimus, nes netenkino pareiškėjų prašymų į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Civilinės aviacijos administraciją, taip pat išreikalauti iš NŽT Panevėžio skyriaus ir Savivaldybės administracijos papildomus įrodymus.
52. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos apeliacinio skundo argumentus. Pažymėtina, kad administracinės bylos ribos yra apibrėžiamos pareiškėjų skunde nurodomais reikalavimais. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų iškelti reikalavimai niekaip neliečia Civilinės aviacijos administracijos teisių ar teisėtų interesų, todėl jokio pagrindo šią instituciją įtraukti į bylą nėra. Pareiškėjų prašymai išreikalauti papildomus įrodymus nėra privalomi bylą nagrinėjančiam teismui. Kiekvienu konkrečiu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia prašymo išreikalauti pildomus įrodymus pagrįstumą, prašomų išreikalauti įrodymų sąsajumą su byloje sprendžiamais klausimais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje, taip pat Civilinės aviacijos administracijos priimti sprendimai Panevėžio aeroklubo atžvilgiu niekaip nepaneigia LR Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ priimto sprendinio, kuriuo 51,90 ploto žemės sklypas paskirtas Panevėžio aerodromui.
53. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų V. Š. ir V.M. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.