- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- eI-20-279/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00263-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- A. T., L. K., A. K., G. S., K. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, Panevėžio aeroklubas, valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Konradas Pabijanskas, Konradas Pabijanskasir
- Kategorijos
- 18.4.2Miesto žemė
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atstovui K. Ch.,
trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T., G. S., L. K., A. K., K. K. skundus dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Panevėžio aeroklubui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai L. K. ir A. K. kreipėsi su skundu į teismą prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-04-27 sprendimą Nr. 23S-184-( 14.23.3)“ Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje pilietei B. K., 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių iš naujo spręsti L. K. ir A. K. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą- nuosavybės teises atkurti , grąžinant natūra žemę turėtoje vietoje. Pareiškėja G. S. kreipėsi su skundu į teismą prašydama:1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-04-27 sprendimą Nr. 23S-185-( 14.23.3)“ Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje pilietei G. S.“, 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių iš naujo spręsti G. S. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą- nuosavybės teises atkurti, grąžinant natūra žemę turėtoje vietoje. Pareiškėja K. K. kreipėsi su skundu į teismą prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-04-27 sprendimą Nr. 23S-186-( 14.23.3)“ Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje pilietei K. K.“, 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių iš naujo spręsti K. K. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą- nuosavybės teises atkurti, grąžinant natūra žemę turėtoje vietoje. Pareiškėjas A. T. kreipėsi su skundu į teismą prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-04-27 sprendimą Nr. 23S-182-( 14.23.3)“ Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje piliečiui A. T.“,2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių iš naujo spręsti A. T. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą- nuosavybės teises atkurti, grąžinant natūra žemę turėtoje vietoje.
Pareiškėjai savo skunduose, o pareiškėjai A. T., L. K., A. K., jų atstovas advokatas Konradas Pabijanskas ir teismo posėdyje, nurodė, kad pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Panevėžio mieste. Jie buvo aiškiai išreiškę valią, prašydami nuosavybės teises jiems atkurti natūra, grąžinant buvusio savininko P. T. nuosavybės teise valdytą žemę, Panevėžio mieste. Pareiškėjai niekada nepageidavo nuosavybės teises atkurti pinigais. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimus, kuriais nusprendė atkurti jiems tenkančią likusią neatkurtos žemės dalį, atlyginant pinigais. Nacionalinės žemės tarnybos ( toliau- ir NŽT) nuomone, prašoma grąžinti natūra žemė, yra neva užimta Panevėžio aerodromo, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-05 nutarimu Nr. 685 patvirtintą civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašą, todėl žemė yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ( toliau- ir Atkūrimo įstatymas, Įstatymas ) 16 straipsnį. Pareiškėjai teigia, kad žemės sklypas, į kurį jie pageidauja atkurti nuosavybės teises , nėra naudojamas aerodromo veiklai ir jame neveikia joks aeroklubas, Panevėžio aeroklubui nėra išduotas tinkamumo naudoti pažymėjimas, todėl mano, kad žemė gali būti grąžinama natūra. Pažymėjo, kad buvusio Panevėžio aerodromo vietoje neteisėtai organizuojami skrydžiai yra nesaugūs, kelia didžiulį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, todėl Panevėžio aerodromas iš Panevėžio miesto turėtų būti iškeltas. Be to pagal Panevėžio miesto bendrąjį planą prašomoje grąžinti natūra teritorijoje numatoma mažaaukščių statinių gyvenamoji teritorija. Tai patvirtina, kad ateityje ši teritorija nebus naudojama aerodromo veiklai, nebus priskiriama valstybės išperkamai ir egzistuoja visos sąlygos gražinti pareiškėjams žemę natūra. Tuo pagrindu skundžiamus sprendimus prašė panaikinti, kaip neteisėtus ir nepagrįstus. .
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovas advokatas Konradas Pabijanskas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės1998-06-05 nutarimu Nr. 685 „ Dėl civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo 16 punktas, kuriuo Panevėžio aerodromas įtrauktas į Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašą su jų užimtos žemės plotais neprieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai bei iš Konstitucijos išplaukiantiems teisinės valstybės principui, teisėtų lūkesčių apsaugos principui.
Pareiškėjos G. S. ir K. K. teismo posėdyje nedalyvauja, joms apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime ir jos atstovas K. Ch. teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundus atmesti. Nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teisės jau yra atkurtos, nuosavybės teisių atkūrimo procesas baigtas. B. K., kurios turto paveldėtojais yra L. K. ir A. K., atkurtos nuosavybės teisės , atlyginant natūra ir pagal išvadą mišku į jai tenkančią 10,0575 ha žemės sklypo dalį, ginčijamu sprendimu atkurta į 1,8059 ha, G. S. atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant natūra ir pagal išvadą mišku į jai tenkančią 3,35422 ha žemės sklypo dalį, ginčijamu sprendimu atkurta į 0,6947 ha, K. K. atkurtos nuosavybės teisės , atlyginant natūra, ir pagal išvadą mišku į jai tenkančią 3,3522 ha žemės sklypo dalį, ginčijamu sprendimu atkurta į 0,6500 ha, P. T. atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant natūra, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, pagal išvadą mišku į jam tenkančią 3,3521 ha žemės sklypo dalį, ginčijamu sprendimu atkurta į 0,6500 ha. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-05 nutarimu Nr. 685 „ Dėl civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ patvirtintas Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašas su jų užimtos žemės plotais. Šiame sąraše 16 eilės numeriu įrašytas Panevėžio aerodromas, kurio plotas 51,9 ha. Atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai Panevėžio aerodromo iškėlimo klausimas nėra išspręstas , žemės sklypas ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) , esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir ši žemė negali būti grąžinta pareiškėjams natūra , kaip laisva ( neužstatyta) žemė. Pareiškėjai buvo informuoti, kad nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Įstatyme įtvirtintas papildomas atlyginimas už valstybės išperkamą žemę – atlyginimas lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėjai įstatymo nustatytais terminais nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai nurodytu būdu, t.y. natūra nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2015-09-25 pavedimu Nr.10PAV- 296- ( 1.8) „ Dėl atlyginimo pinigais atkuriant nuosavybės teises į žemę miestuose“ pavedė teritorinių skyrių vedėjams užtikrinti, kad piliečiams sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo , atlyginat pinigais už mieste turėtą žemę būtų priimti iki 2016–05-01. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius 2016-04-12 raštu Nr. 23SD-2972-( 14.23.104) informavo pareiškėjus, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) , esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, todėl ši žemė negali būti gražinama natūra, kaip laisva (neužstatyta) žemė, ir kad už likusią žemę pareiškėjams bus atlyginta pinigais. Kadangi pareiškėjai nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis buvo priimti ginčijami sprendimai. Valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuota vadovaujantis Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „ Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Mano, kad priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime į skundą ir jos atstovė A. R. teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjų skundais ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr.685“ Dėl Civilinių ir civilinių orlaivių naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ yra patvirtintas Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašas su jų užimtos žemės plotais. Šiame sąraše 16 eilės numeriu įrašytas Panevėžio aerodromas, kurio plotas 51,9 ha. Panevėžio miesto savivaldybei yra žinomos Panevėžio aerodromo keliamos miestui problemos, tačiau ne Panevėžio miesto savivaldybės kompetencijai priskirta spręsti dėl Panevėžio aerodromo iškėlimo. Panevėžio miesto savivaldybės meras dar 2013 m. sausio 15 d. raštu Nr. 19-4.8-114 „Dėl Panevėžio aeroklubo iškėlimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, prašydamas pavesti atsakingoms institucijoms spręsti aeroklubo iškėlimo klausimą. Panevėžio aeroklubo iškėlimo klausimas buvo papildomai svarstomas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje, Kūno kultūros ir sporto departamente. Nurodė, kad tas faktas, kad Civilinės aviacijos administracija 2015-10-01 nutarė neišduoti Panevėžio aeroklubui aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimo, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ateityje Panevėžio aerodromas negalės būti naudojamas aviacijai ir aerodromo užimta žemė, esant nurodytai aplinkybei, turi būti gražinama pareiškėjams natūra. Be to pažymėjo, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-248 „ Dėl Panevėžio miesto gyvenamųjų teritorijų specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Panevėžio miesto gyvenamųjų teritorijų specialųjį planą, kuris detalizavo Panevėžio miesto bendrojo plano, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1, sprendinius, kuriuose numatyta Panevėžio aerodromo teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, formuoti sklypus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų su daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių bei komercinės paskirties pastatų statybomis, taip pat numatyta visuomenės paskirties teritorija, kurioje įsikurs mokymo, gydymo įstaigos. Tačiau Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatomus formuoti žemės sklypus, vykdyti statybas bei tiesti komunikacijas, inžinierinius tinklus bus galima tik Panevėžio aerodromą iškėlus į kitą vietą. Kadangi šiai dienai Panevėžio aerodromo iškėlimo klausimas nėra išspręstas, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir ši žemė negali būti pareiškėjams grąžinama natūra, kaip laisva ( neužstatyta) žemė.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonė Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvauja , jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas ( toliau- ir VĮ Turto bankas ir Įmonė) atsiliepime į skundą nurodė, kad Įmonė patikėjimo teise valdo nekilnojamąjį turtą: administracinį pastatą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 666,94 kv.m.), garažą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 1163,13 kv.m. ), garažą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 200,27 kv.m. ), poilsio namelį ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 65,26 kv.m. ), naftos bazę ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 16,67 kv.m. ), ūkinį pastatą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 192 kv.m. ), kitus statinius ( inžinierinius) – kiemo statinius ( aikštelė, lauko tualetas, kuro rezervuarai 8 vnt.) ,esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Šis nekilnojamas turtas yra 51,9 ha ploto žemės sklype- Panevėžio aerodrome ir naudojamas Panevėžio aeroklubas veikloje. Panevėžio aeroklubas 2016 m. vasario 11 d. raštu kreipėsi į VĮ Turto bankas prašydamas perduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagal panaudos sutartį Panevėžio aeroklubo veiklai užtikrinti. VĮ Turto bankas 2016 m. kovo 23 d. raštu Nr. SK4-2706 kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydamas sutikimo perduoti statinius pagal panaudos sutartį Panevėžio aeroklubui. Kadangi VĮ Turto bankas nereiškiami jokie reikalavimai, Įmonė nesusijusi su skundžiamų sprendimų priėmimu, ji į bylą įtraukta tiktai kaip patikėjimo teise valdanti valstybei nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, todėl pareiškėjų skundų reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra, nepasisako dėl skunduose keliamų reikalavimų pagrįstumo.
Trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio aeroklubas atstovas B. Z. nurodė, kad kai Panevėžio aeroklubas pradėjo savo veiklą, jis buvo už Panevėžio miesto, šiuo metu miestas „priartėjo“ prie Panevėžio aeroklubo veiklos teritorijos. Panevėžio aeroklubas yra už tai, kad pareiškėjams būtų grąžinta žemė, tačiau prieš tai turi būti išspręstas Panevėžio aerodromo iškėlimo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-04-27 sprendimų Nr. 23S-184-( 14.23.3), Nr. 23S-185- ( 14.23.3), Nr. 23S-186-( 14.23.3), Nr. 23S-182-( 14.23.3 ), kuriais nuspręsta pretendentams nuosavybės teises į buvusio savininko P. T. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Panevėžio mieste atkurti pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai yra tinkami subjektai nuosavybės teisių atkūrimo procese. B. K., kurios turto paveldėtojais yra pareiškėjai L. K. ir A. K., A. T., G. S., K. K. yra teisėti pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko P. T. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Panevėžio mieste. Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylose sukauptų dokumentų nustatyta, kad B. K. iki ginčijamo sprendimo priėmimo atkurtos nuosavybės teisės į žemę , atlyginant natūra, ir mišku į jai tenkančią 10,0575 ha žemės sklypo dalį. Ginčijamu 2016-04-27 sprendimu Nr. 23S-184-( 14.23.3) atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį- 1,8059 ha žemės, atlyginant pinigais (neindeksuota vertė 3624,00 Eur, indeksuota vertė 5798,00 Eur). Pareiškėjai G. S. iki ginčijamo sprendimo priėmimo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, atlyginant natūra, ir mišku į jai tenkančią 3,3522 ha žemės sklypo dalį. Ginčijamu 2016-04-27 sprendimu Nr. 23S-185-(14.23.3) atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį- 0,6947 ha žemės , atlyginant pinigais (neindeksuota vertė 1394,00 Eur, indeksuota vertė 2230,00 Eur). Pareiškėjai K. K. iki ginčijamo sprendimo priėmimo atkurtos nuosavybės teisės į žemę , atlyginant natūra, ir mišku į jai tenkančią 3,3522 ha žemės sklypo dalį. Ginčijamu 2016-04-27 sprendimu Nr. 23S-186-(14.23.3) atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį- 0,6500 ha žemės , atlyginant pinigais (neindeksuota vertė 1305,00 Eur, indeksuota vertė 2088,00 Eur). Pareiškėjui A. T. iki ginčijamo sprendimo priėmimo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, atlyginant natūra, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, ir mišku į jam tenkančią 3,352 ha žemės sklypo dalį. Ginčijamu 2016-04-27 sprendimu Nr. 23S-182-( 14.23.3) atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį- 0,6500 ha žemės, atlyginant pinigais ( neindeksuota vertė 1305,00 Eur, indeksuota vertė 2 088,00 Eur). Visiems pareiškėjams nuosavybės teisės į buvusio savininko P. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę yra atkurtos, nuosavybės teisių atkūrimo procesas baigtas. Iš Nuosavybės teisių byloje esančių prašymų ir iki baigiant bylą nagrinėti iš esmės, pareiškėjai siekė, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko P. T. žemę, patenkančią į Panevėžio aerodromui skirtą žemės sklypą, būtų atkurtos tik natūra, o ne pinigais. Pareiškėjai neišreiškė valios už negrąžintą žemės plotą gauti valstybinio miško plotą kaimo vietovėje, kai apie tokią galimybę atsakovas juos tinkamai informavo 2014-11-06 raštu Nr. 23SD-( 14.23.104)-7335; 2014-11-11 raštu Nr. 23 SD- 14.23.104)-1522; 2014-11-13 raštu Nr. 23SD-( 14.23.104 )-7639; 2014-11-18 raštu Nr. 23SD-(14.23.104 )-7801.
Atsakovas 2016-04-12 raštu Nr. 23SD-2972-( 14.23.104) informavo pareiškėjus, kad žemės sklypas ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste , pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį priskiriamas valstybės išperkamai žemei, todėl negali būti grąžinama natūra, kaip laisva (neužstatyta ) žemė ir vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis nuosavybės teisės į žemės plotą gali būti atkuriamos, atlyginant pinigais. Atsakovas 2016-04-27 priėmė ginčijamus sprendimus Nr. 23S-184-( 14.23.3), Nr. 23S-185- (14.23.3), Nr. 23S-186-( 14.23.3), Nr. 23S-182-( 14.23.3 ), kuriais pareiškėjams už negrąžinamą žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą – atlyginimą pinigais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998-06-05 nutarimu Nr. 685 (2015 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1048 redakcija) patvirtino Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašą su jų užimtos žemės plotais (2015 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1048 redakcija) į kurį patenka ir 51,90 ha ploto Panevėžio aerodromas (eil. Nr. 16). Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio (2014 m. spalio 21 d. įstatymo Nr. XII-1272 redakcija) 2 dalies 6 punktą, aerodromai priskirti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai. Pagal Aviacijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį aerodromas – nustatytas žemės arba vandens paviršiaus visas plotas (įskaitant visus statinius, įrenginius ir įrangą) arba jo dalis, skirti orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti žemės arba vandens paviršiumi. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas kompetenciją nustatyti, kokie konkretūs aerodromai ir kokie jų užimami plotai yra reikalingi visuomenės poreikiams bei nuosavybės teisių atkūrimo procese iš piliečių išperkami, suteikė vieninteliam subjektui – Vyriausybei. Pastaroji, įvertinusi Panevėžio aerodromo poreikį visuomenės interesams, priėmė aptariamą 1998 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 685, kuriuo Panevėžio aerodromą bei jo užimamą plotą priskyrė valstybės išperkamai žemei. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 51,9000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir jame stovintys statiniai nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai; žemės sklypą valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; statinius patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas. Pasibaigus anksčiau galiojusiai panaudos sutarčiai, Panevėžio aeroklubas 2016-02-11 raštu kreipėsi į VĮ Turto bankas prašydamas perduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., pagal panaudos sutartį Panevėžio aeroklubo veiklos užtikrinimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-07-07 priėmė nutarimą Nr. 701 “Dėl nekilnojamojo turto perdavimo asociacijai Panevėžio aeroklubui pagal panaudos sutartį“, o šio Vyriausybės nutarimo pagrindu 2016-07-26 buvo sudaryta Valstybės turto panaudos sutartis Nr. ( 2.42-21) S2-436, pagal kurią panaudos davėjas VĮ Turto bankas panaudos gavėjui Panevėžio aeroklubui jo veiklai vykdyti penkiems metams neatlygintinai valdyti ir naudotis perdavė anksčiau nurodytus statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Panevėžio aeroklubo pateiktais duomenimis, šiam trečiajam suinteresuotam asmeniui 2016 m. kovo 18 d. Civilinės aviacijos administracija iki 2016 m. gruodžio 1 d. suteikė leidimą Nr. A-121 Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype įrengti ir naudoti skrydžiams lauko aikštelę. Panevėžio aerodrome esanti lauko aikštelė skirta naudoti lėktuvų ir sklandytuvų skraidymui.
Pareiškėjai, nesutikimą su priimtais sprendimais grindžia tuo, kad žemės sklypas, į kurį jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, nėra naudojamas aerodromo veiklai, Panevėžio aeroklubui nėra išduotas tinkamumo naudoti aerodromą pažymėjimas, buvusio Panevėžio aerodromo vietoje neteisėtai organizuojami skrydžiai yra nesaugūs, kelia didžiulį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, be to pagal Panevėžio miesto bendrąjį planą prašomoje grąžinti natūra teritorijoje numatoma mažaaukščių statinių gyvenamoji teritorija, todėl mano, kad Panevėžio aerodromas turėtų būti iškeltas iš Panevėžio miesto , o jiems žemė grąžintina natūra.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio aerodromo iškėlimo iš Panevėžio miesto klausimas buvo svarstomas tuometinėje Panevėžio apskrities viršininko administracijoje, Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir jos sudarytoje specialioje grupėje, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje, Kultūros ir sporto departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitose institucijose, tačiau Panevėžio aerodromas iš Panevėžio miesto iki šiol nėra iškeltas. Teismo vertinimu , tas faktas, kad Civilinės aviacijos administracija šiai dienai nėra neišdavusi Panevėžio aeroklubui aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimo, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ateityje toks pažymėjimas nebus išduotas ir Panevėžio aerodromas negalės būti naudojamas aviacijai ir aerodromo užimta žemė, esant nurodytai aplinkybei, turi būti gražinama pareiškėjams natūra.
Ginčo šioje administracinėje byloje teisinius santykius pagrinde reglamentuoja Atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Atkūrimo Tvarka) Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 - 3 p. numatyti būdai, kuriais yra atkuriamos nuosavybės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 6 punkte (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-1650 redakcija) nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams gali atlyginti pinigais – išpirkdama žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija) tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Analogiškas reguliavimas nustatytas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3¹ punkte (2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 redakcija) bei šiuo nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 82 ir 102 punktuose (2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 redakcija).
Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 19 d. nutarime yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti inter alia (lot. be kita ko) prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus. Konstituciniai darnios, teisingos, atviros pilietinės visuomenės imperatyvai, konstituciniai teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimai suponuoja tai, kad pradėtas restitucijos procesas negali tęstis nepagrįstai ilgai. Taigi atitinkamų santykių teisinio reguliavimo pakeitimai taip pat negali būti tokie, kad sudarytų prielaidas nepagrįstai ilgai tęsti šį procesą. Dėl nepagrįstai ilgo laiko, per kurį atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, gali būti iškreipta ar net paneigta pati restitucijos instituto esmė, pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės teisės, taip pat kitos teisės, pakirstas žmonių pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimai).
Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad nepagrįstai per ilgas nuosavybės teisių atkūrimo procesas pažeidžia asmens teisę į nuosavybę, t. y. nesiderina su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 (iš dalies pakeistas protokolu Nr. 11) 1 straipsniu, kuriame nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą byloje K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 51752/10); 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą byloje N. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 1471/05).
Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios pareiškėjai žinojo, kad ginčo žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei, dėl ko nėra galimybės nuosavybės teises į žemę atkurti natūra. Taip pat matyti, kad pareiškėjai buvo ne kartą atsakovo informuoti apie galimybę pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo būdo, tačiau jie nepasirinko leistino nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprivalėjo laukti, kol Panevėžio aerodromas ateityje galbūt bus iškeltas iš Panevėžio miesto, ginčo žemė praras valstybės išperkamos žemės statusą, ir tik po to galės priimti pareiškėjams sprendimus dėl nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant ar pareiškėjams galėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, kurį teismas turi ginti, būtina įvertinti tris pagrindinius aspektus, galinčius nulemti tokių lūkesčių susiformavimą ir jų apsaugą: 1) tai teisės nuostatos, kurių pagrindu susiformuoja teisėti lūkesčiai, 2) subjektų elgesys, kuris patvirtina siekius įgyti tam tikras materialiąsias teises, bei 3) atitinkami kompetentingų subjektų sprendimai ir (ar) veiksmai (administraciniai aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje A492-1711/2014; 2016 m. rugsėjo 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-801-858/2017).
Atsižvelgusi į pirmiau nurodytus kriterijus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje vertinamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjų teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Nėra nustatyta kokių nors institucijų veiksmų ar sprendimų, kurių pagrindu pareiškėjams galėjo susiformuoti lūkestis, kad jie turės teisę atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra. Priešingai, kaip minėta, nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios pareiškėjams buvo žinoma, kad ginčo žemė turi valstybės išperkamos žemės statusą, o tai pagal įstatymą neleidžia atkurti nuosavybės teisių natūra. Todėl vien aplinkybė, kad pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra, negali būti traktuojama kaip sukurianti pareiškėjams teisėtą lūkestį atkurti nuosavybės teises natūra.
Likusieji tiek pareiškėjų, jų atstovo, kitų proceso dalyvių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, sprendžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 6 punktu ir 21 straipsnio 5 dalimi, turėjo teisėtą pagrindą pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę atlyginant pinigais. Priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjai ir jų atstovas Konradas Pabijanskas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės1998-06-05 nutarimu Nr. 685 „ Dėl civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo 16 punktas, kuriuo Panevėžio aerodromas įtrauktas į Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašą su jų užimtos žemės plotais neprieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai bei iš Konstitucijos išplaukiantiems teisinės valstybės principui, teisėtų lūkesčių apsaugos principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2528/2012).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie būtinumą teismo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011). Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismų praktiką ir į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjų nurodytų įstatymų dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjų A. T., G. S., L. K., A. K., K. K. skundus dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Panevėžio aeroklubui atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.