Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 18.4.2.; 24.7.; 41.; 55.1.3.

2019 m. lapkričio 20 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atstovui K. C.,

viešame teismo žodinio proceso tvarka posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. skundus dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtus veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, asociacijai Panevėžio aeroklubui, valstybės įmonei Turto bankui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai V. Š. ir V. M. Š. (toliau – ir pareiškėjai, ir V. Š., ir V. M. Š.) 2016 m. birželio 3 d. skundais kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinės žemės tarnyba) 2016 m. balandžio 29 d. sprendimus Nr. 23S-235-(14.23.3), Nr. 23S-236-(14.23.3), Nr. 23S-237-(14.23.3) ir Nr. 23S-238-(14.23.3), kuriais nuosavybės teises į buvusių savininkų Panevėžio mieste valdytą žemę atkurtos pinigais; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pradėti naują nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra procedūrą (1 t., b. l.2-5; 59-62).

Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame galutinai suformulavo šiuos reikalavimus: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 29 d. priimtus sprendimus Nr. 23S-235-(14.23.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. Š.“ bei Nr. 23S-237-(14.23.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei V. M. Š.“ (toliau – ir Sprendimai, ir sprendimas Nr. 23S-235-(14.23.3), ir sprendimas Nr. 23S-237-(14.23.3)); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pradėti naują nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra procedūrą (2 t., b. l. 29-35). Išvardinti pareiškėjų reikalavimai nagrinėti teisme buvo priimti teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (2 t., b. l. 48-49).

Pareiškėjai nurodė, kad jie pretenduoja atkurti natūra nuosavybės teises į buvusių savininkų B. Š. ir jos vaikų J., M., S., J. ir E. (toliau – ir buvę savininkai) valdytą 9,40 ha ploto žemę, patenkančią į Panevėžio miesto teritoriją. Į šios žemės dalį pareiškėjams nuosavybės teisės buvo atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 21 d. sprendimais Nr. 48687-214 ir Nr. 48688-215. Ginčijamais Nacionalinės žemės tarnybos sprendimais Nr. 23S-235-(14.23.3) bei Nr. 23S-237-(14.23.3) V. Š. į jam tenkančią buvusių savininkų žemės 2,2500 ha dalį, o V. M. Š. į jai tenkančią buvusių savininkų žemės 0,61 ha dalį, nuosavybės teisės buvo atkurta pinigais. Pareiškėjai vertino, kad Sprendimai yra neteisėti, kadangi priimti, neatsižvelgus į jų nuosekliai reiškiamą ir nekintančią valią nuosavybės teises į Panevėžio mieste esančią B. Š. ir jos vaikų J., M., S., J. ir E. valdytą žemę atkurti natūra. Pareiškėjų teigimu, Sprendimai pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintus teisingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Pareiškėjai nurodė, kad vienintelė kliūtis atkurti nuosavybės į buvusių savininkų žemę natūra buvo ir yra tai, kad ši žemė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 priskirta Panevėžio (duomenys neskelbtini) teritorijai.

Pareiškėjai patvirtino, kad NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 23SD-3129-(14.23.104) pranešė, jog nuosavybės teisės į Panevėžio mieste esančią buvusių savininkų likusią valdytos žemės dalį natūra nebus atkuriamos, kadangi ši žemė patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 Panevėžio (duomenys neskelbtini) skirtą žemės sklypą, todėl ji priskirta valstybės išperkamai žemei, bei išaiškino, kad į šią žemę nuosavybės teisės gali būti atkurtos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu – atlyginant pinigais.

Teismo posėdyje V. Š. ir V. M. Š. prašė tenkinti patikslintame skunde suformuluotus reikalavimus. Teikdami paaiškinimus, pareiškėjai iš esmės rėmėsi patikslintame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais argumentais ir motyvais. Pareiškėjai patvirtino, kad nuosavybės teises į Panevėžio mieste esančią B. Š. ir jos vaikų J., M., S., J. ir E. valdytą žemę, kuri patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 Panevėžio (duomenys neskelbtini) skirtą žemės sklypą, siekia atkurti tik natūra, kitų nuosavybės teisių atkūrimo būdų nesvarstė ir nesirinko. Pareiškėjai tvirtino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 skirtas žemės sklypas gali būti sumažintas, kadangi visa jo teritorija Panevėžio (duomenys neskelbtini) nėra reikalinga. Taip būtų sudarytos sąlygos pareiškėjams nuosavybės teises į likusią buvusių savininkų žemės dalį atkurti natūra.

Tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui ir asociacijai Panevėžio (duomenys neskelbtini) apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. VĮ Turto bankas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 70).

Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija Panevėžio (duomenys neskelbtini) atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas skundas atmetamas.

Š. V., Š. V. M. nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje bylos Nr. 60 (toliau - Byla Nr. 60) dokumentai, patvirtina, kad V. Š., V. M. Š. kartu su kitais piliečiais pretendavo atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės B. Š. ir jos vaikų J., M., S., J. ir E. valdytą žemę, kurios 9,40 ha patenka į Panevėžio miesto teritoriją.

Nacionalinės žemės tarnyba 2016 m. balandžio 29 d. priėmė Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Š. ir V. M. Š. į buvusių savininkų B. Š. ir vaikų J., M., S., J. ir E. valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalis: sprendimu Nr. 23S-235-(14.23.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. Š.“ V. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 2,2500 ha dalį pinigais (neindeksuota vertė – 5 171,00 Eur, indeksuota vertė – 8 274,00 Eur), o Nr. 23S-237-(14.23.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei V. M. Š.“ – V. M. Š. į jai tenkančią 0,6100 ha dalį pinigais (neindeksuota vertė –1 402,00 Eur, indeksuota -2 243,00 Eur). Sprendimų duomenimis, V. Š. ir V. M. Š. nuosavybės teisės į jiems tenkančias buvusių savininkų valdytos žemės 0,2000 ha dalis atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 21 d. sprendimais Nr. 48687-214 ir Nr. 48688-215 (1 t., b. l. 7, 64).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto teritorijoje esančią žemę, priskirtą valstybės išperkamos žemės kategorijai.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta (duomenys neskelbtini), kurių sąrašą ir žemės plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimuose ir jai atstovaujančio NŽT Panevėžio skyriaus atstovas teismo posėdyje, tvirtino, jog pareiškėjų skundžiami Sprendimai buvo priimti, nustačius, kad, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, (duomenys neskelbtini) buvusių savininkų valdyta žemė patenka į valstybės išperkamos žemės kategoriją bei V. Š. ir V. M. Š. nustatyta tvarka nepakeitus savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Pareiškėjai skunduose ir teismo posėdyje teigė, kad jie nuosavybės teises į B. Š. ir vaikų J., M., S., J. ir E. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ir patenkančią į Panevėžio (duomenys neskelbtini) skirtą žemės sklypą, siekia atkurti natūra.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 51,9000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), ir jame stovintys statiniai nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įregistruotas Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. Ž-863 pagrindu; žemės sklypą valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, o jame esančius statinius patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas (1 t., b. l. 116-119; 2 t., b. l. 14-18).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl civilinių ir civilinių (duomenys neskelbtini) naudojamų (duomenys neskelbtini) sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ patvirtino Civilinių ir civilinių (duomenys neskelbtini) naudojamų (duomenys neskelbtini) sąrašą su jų užimtos žemės plotais, į kurį patenka ir 51,90 ha ploto Panevėžio (duomenys neskelbtini) (eil. Nr. 16). Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio (2014 m. spalio 21 d. įstatymo Nr. XII-1272 redakcija) 2 dalies 6 punktą, (duomenys neskelbtini) priskirti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai.

Atsižvelgus į V. Š. ir V. M. Š. skunduose, Nacionalinės žemės tarnybos, Savivaldybės administracijos atsiliepimuose, pareiškėjų ir kitų proceso dalyvių teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, Bylos Nr. 60 dokumentų duomenis, sprendžiama, jog tarp bylos proceso dalyvių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad B. Š. ir vaikų J., M., S., J. ir E. valdyta žemė, esanti (duomenys neskelbtini) teritorijoje, patenka į Panevėžio (duomenys neskelbtini) užimamą žemės plotą.

Regiono apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose (tuo metu - Panevėžio apygardos administracinis teismas) išnagrinėtos bylos Nr. I-30-283/2017 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-1982-790/2017, duomenimis, V. Š. ir V. M. Š. ėmėsi veiksmų, siekdami, kad būtų pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 685 (2015 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1048 redakcija) ir sukurtos prielaidos nuosavybės teises į buvusių savininkų žemę atkurti natūra.

Ginčą išnagrinėję Regiono apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2017 m. sausio 31 d. sprendimu V. Š. ir V. M. Š. skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė. Administracinis teismas nustatė, kad NŽT Panevėžio skyriui ir Savivaldybės administracijai, kaip viešojo administravimo subjektams, suteikti įgaliojimai nustatytais atvejais ir tvarka veikti žemės tvarkymo, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityse neapima jų pareigos imtis veiksmų, skirtų įgyvendinti pareiškėjų asmenines teises ir užtikrinti pareiškėjų asmeninius interesus nuosavybės teises į buvusių savininkų valdytą žemę, nustatyta tvarka priskirtą valstybės išperkamai žemei, atkurti natūra, ir konstatavo, kad NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 23SD-3/29-(14.23.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų B. Š. bei O. ir J. J. iki nacionalizacijos turėtą žemę“ ir Savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 19-916(4.5) „Dėl Panevėžio (duomenys neskelbtini) ribų“ pagrįstai suformulavo sprendimus nesikreipti į Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašymais skubiai priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinto (duomenys neskelbtini) sąrašo pakeitimo, kuriuo būtų sumažintas šiame sąraše įrašyto Panevėžio (duomenys neskelbtini) užimamas plotas arba Panevėžio (duomenys neskelbtini) ir jo užimamas plotas būtų apskritai išbrauktas iš šio sąrašo (1 t., b. l. 163-168). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu V. Š. ir V M. Š. reikalavimus įpareigoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašymu skubiai priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinto (duomenys neskelbtini) sąrašo pakeitimo, kuriuo būtų sumažintas šiame sąraše įrašyto Panevėžio (duomenys neskelbtini) užimamas plotas arba Panevėžio (duomenys neskelbtini) ir jo užimamas plotas būtų apskritai išbrauktas iš šio sąrašo, atmetė kaip nepagrįstus (1 t., b. l. 158-162). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-1494-502/2018) ir 2019 m. vasario 6 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-1-492/2019) Vilniaus apygardos administracinis teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir Regiono apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2017 m. sausio 31 d. sprendimą paliko nepakeistus (1 t., b. l. 169-182).

Teisės aktų registro duomenimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. birželio 5 d. priimtą nutarimą Nr. 685 keitė 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1048, 2018 m. sausio 24 d. Nr. 74, 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 312, 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1407, tačiau patvirtinto Civilinių ir civilinių orlaivių (duomenys neskelbtini) naudojamų karinių (duomenys neskelbtini) sąrašo su jų užimtos žemės plotais 16 eilutė nebuvo keičiama.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 685, kuriuo buvo patvirtintas Civilinių ir civilinių (duomenys neskelbtini) naudojamų (duomenys neskelbtini) sąrašas su jų užimtos žemės plotais, yra galiojantis norminis teisės aktas, kuris taikomas priimant Sprendimus ir sprendžiant pareiškėjų keliamą ginčą dėl jų teisėtumo.

Bylos duomenimis, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys statiniai tarp (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 26 d. Valstybės turto panaudos sutartimi Nr. (2.42-21)-S2-436, sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 704 „Dėl nekilnojamojo turto perdavimo (duomenys neskelbtini) pagal panaudos sutartį“, perduoti 5 metams naudotis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 48-50).

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini), yra nustatyta tvarka įregistruotas juridinis asmuo, turintis savo buveinę, registruotą (duomenys neskelbtini), paskirtus jai atstovaujančius ir vadovaujančius organus (2 t., b. l. 90).

Viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (toliau - Transporto kompetencijų agentūra) pateiktais duomenimis, Civilinės (duomenys neskelbtini) administracija 2011 m. sausio 20 d. buvo išdavusi (duomenys neskelbtini) tinkamumo naudoti pažymėjimą Nr. 51, kuris galiojo iki 2015 m. spalio 1 d. (2 t., b. l. 75). Transporto kompetencijų agentūra 2019 m. spalio 4 d. rašte Nr. 10-1260 paaiškino, kad Civilinio (duomenys neskelbtini) tinkamumo naudoti pažymėjimas (duomenys neskelbtini) nepratęstas, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra sudaręs valstybinės žemės panaudos (nuomos) sutarties su Nacionaline žemės tarnyba, patikėjimo teise valdančia žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Transporto kompetencijų agentūra nurodė, kad Panevėžio (duomenys neskelbtini) išsprendus šio žemės sklypo naudojimo klausimą, teisinių kliūčių išduoti Panevėžio (duomenys neskelbtini) Civilinio (duomenys neskelbtini) tinkamumo naudoti pažymėjimą neliks (2 t., b. l. 73). Šiems paaiškinimams patvirtinti Transporto kompetencijų agentūra pateikė (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 11 d. prašymą „Dėl pažymėjimo galiojimo pratęsimo“, Civilinės (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 4R-166 sudarytos komisijos 2015 m. rugsėjo 28 d. parengtą (duomenys neskelbtini) specialiųjų reikalavimų atitikties patikrinimo aktą, NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 23SD-8479-(14.23.7.) „Dėl valstybinės žemės panaudos sutarties“ (2 t., b. l. 76-80).

Be to, Civilinės (duomenys neskelbtini) administracijos viešai skelbiamais ir Transporto kompetencijų agentūros pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) 2016-2019 metų laikotarpiu buvo išduodami leidimai naudoti (duomenys neskelbtini) lauko aikštelę; 2019 m. gegužės 2 d. išduotas leidimas Nr. A-197 galioja iki 2020 m. gegužės 6 d. (2 t., b. l.5-13, 81-88).

Teismo posėdyje apie (duomenys neskelbtini) veiklą kaip liudytojas buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) tarybos pirmininkas G. B.. G. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra veikianti organizacija ir vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą. Liudytojas patvirtino, kad Panevėžio (duomenys neskelbtini) valdo (duomenys neskelbtini), turi leidimą naudoti (duomenys neskelbtini) tinkamą lauko aikštelę, joje esančiais (duomenys neskelbtini) takais naudojasi ir privačius (duomenys neskelbtini) turintys asmenys, pagal su VĮ Turto banku sudarytą sutartį naudojasi pastatais. G. B. teigė, kad turima materialinė bazė leidžia (duomenys neskelbtini) vykdyti veiklą, tačiau norint gauti (duomenys neskelbtini) tinkamumo naudoti pažymėjimą, būtina su Nacionaline žemės tarnyba sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Tokia sutartis nesudaryta tik dėl to, kad vyksta ginčai dėl (duomenys neskelbtini) skirto žemės sklypo grąžinimo. G. B. nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) skirto žemės ploto sumažinimo nukentėtų (duomenys neskelbtini) saugumas.

Įvertinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais ir (duomenys neskelbtini) aikštele, yra realiai naudojamas (duomenys neskelbtini) veikloje. Savivaldybės administracijos pateikti 2019 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. 50-242(4.30) ir 2019 m. rugsėjo 25 d. atlikto patikrinimo duomenys, užfiksuoti Patikrinimo akte Nr. VTKa-1051(30.1), patvirtina, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritorija prižiūrima ir tvarkinga, jame statybos darbai nevykdomi (2 t., b. l. 44-45, 57-61).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 685 dalies, kuria į Civilinių ir civilinių (duomenys neskelbtini) naudojamų (duomenys neskelbtini) sąrašą su jų užimtos žemės plotais 16 eilutėje įtrauktas 51,90 ha ploto (duomenys neskelbtini), atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams. Taigi, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvusių savininkų žemė, užimta (duomenys neskelbtini) skirtu žemės sklypu, iš V. Š. ir V. M. Š., kaip Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių, yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Teismas vertina, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir jos teritoriniai skyriai, vykdydami nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir priimdami sprendimus, privalo laikytis Atkūrimo įstatyme, Žemės reformos įstatyme bei kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų. Tokią šių institucijų pareigą nulemia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, jų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, turi būti pagrįsti įstatymais.

Lietuvos Respublikos Seimui 2011 m. lapkričio 10 d. priėmus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-1650, įsigaliojusį 2012 m. vasario 1 d., Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. To paties straipsnio 3 dalis nustatė, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Bylos Nr. 60 duomenimis, NŽT Panevėžio skyrius 2012 m. vasario 24 d. raštais „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turtą valstybės išperkamą žemę“ V. Š. ir V. M. Š. informavo apie 2011 m. lapkričio 10 d. priimto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-1650, įsigaliojusio 2012 m. vasario 1 d., nuostatas ir pranešė, kad pareiškėjai gali pasinaudoti teise pakeisti savo valią ir už (duomenys neskelbtini) esančią buvusių savininkų žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, prašyti atlyginti pinigais ir tuo reikalu iki 2012 m. birželio 1 d. pateikti prašymus dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais (Byla Nr. 60, b. l. 226-225).

Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. rugsėjo 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-1150, kuris įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Šio įstatymo redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas; institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 dalį (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija), tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Teismas vertina, kad aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, jog valstybės įgaliotai institucijai nustačius Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo XII-1150 redakcija) numatytas sąlygas, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais.

Bylos Nr. 60 duomenimis, NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. lapkričio 12 d. raštais „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ V. M. Š. ir V. Š. pranešė apie Atkūrimo įstatymo pakeitimus ir jų teisę iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymus dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje (Byla Nr. 60, b. l. 255-254, 248-247). Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad V. Š. ir V. M. Š. Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka savo valios atkurti natūra nuosavybės teises į B. Š. ir vaikų J., M., S., J. ir E. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ir patenkančią į (duomenys neskelbtini) skirtą žemės sklypą, nepakeitė.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad NŽT Panevėžio skyrius atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus: raštu pateikė pareiškėjams informaciją apie Atkūrimo įstatymo pakeitimus, išaiškino jų teises pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir šių teisių įgyvendinimo galimybes.

Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. rugsėjo 25 d. pavedimu Nr. 1PAV-296-(1.8.) pavedė NŽT Panevėžio skyriui ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 1 d. užtikrinti, kad būtų priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais už mieste turėtą žemę Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais (Byla Nr. 60, b. l. 299).

Pareiškėjai 2019 m. balandžio 28 d. supažinino su sprendimų atkurti nuosavybės teises į B. Š. ir vaikų J., M., S., J. ir E. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ir patenkančią į (duomenys neskelbtini) skirtą žemės sklypą, projektais ir pareiškė, kad nesutinka su nuosavybės atkūrimo būdu ir nustatyta žemės verte (Byla Nr. 60, b. l. 310, 304).

Minėta, kad pareiškėjai nuosekliai siekė nuosavybės teises į B. Š. ir vaikų J., M., S., J. ir E. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ir patenkančią į (duomenys neskelbtini) skirtą žemės sklypą, atkurti natūra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ribotą restituciją ir dėl šios priežasties įstatymų leidėjas įstatymuose gali nustatyti, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami (2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas); restitucijos įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas); teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. kovo 9 d. nutarimai). Aiškinant Atkūrimo įstatymo nuostatas, reguliuojančias nuosavybės teisių atkūrimą į nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžinamas natūra, administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi aukščiau nurodytos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-339-858/2016, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-891-525/2017 ir kt.).

Teismas, vertindamas Sprendimuose Nr. 23S-235-(14.23.3.) ir Nr. 23S-237-(14.23.3.) nurodytų atlyginimų piniginių lėšų sumas, atsižvelgia į tai, jog pareiškėjai neteikė argumentų ir juos pagrindžiančių nustatytų įrodymų, kad šios sumos apskaičiuotos neteisingai.

NŽT Panevėžio skyrius atsiliepimuose nurodė, kad buvusių savininkų valstybės išperkamos žemės vertė buvo apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką (toliau – ir Metodika), atsižvelgus į 1938 m. (duomenys neskelbtini) mokesčiais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo duomenis, valstybės išperkamos žemės vertei taikomus pataisos koeficientą teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti ((duomenys neskelbtini)) ir indekso koeficientą 1,6 (t. 1, b. l. 22, 81).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 4.2.1 punkte numatyta, kad Metodika taikoma, apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais, išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Metodikos 1 punkte. Pagal nurodyto nutarimo 4.4 punktą, žemės vertę pagal Metodiką apskaičiuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai.

Įvertinus NŽT Panevėžio skyriaus pateiktus duomenis ir atsižvelgus į Metodikoje įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą, aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti Sprendimuose Nr. 23S-235-(14.23.3.) ir Nr. 23S-237-(14.23.3.) nurodytomis buvusių savininkų valdytos žemės dalių, į kurias nuosavybės teisės pareiškėjams atkuriamos atlyginant pinigais, vertėmis, nenustatyta. Be to, sprendžiant dėl Metodikoje įtvirtintų nuostatų taikymo, atsižvelgiama į tai, jog Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 3 punktu patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 4 punkto (2002 m. spalio 21 d. redakcija) nuostata „valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: <...> 4.2 miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 6 000 Lt/ha“ neprieštaravo Konstitucijai, Atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. redakcija) 16 straipsnio 2 daliai.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Nacionalinės žemės tarnybos priimti Sprendimai V. Š. ir V. M. Š. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esantį buvusių savininkų žemės plotą, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, atkurti atlyginant pinigais, kurių suma apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir nepažeidžia pretendentų teisių bei teisėtų interesų.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos priimti Sprendimai Nr. 23S-235-(14.23.3.) ir Nr. 23S-237-(14.23.3.) yra pagrįsti objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nenustatyta, kad juos priimant, būtų pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, todėl pagrindo juos naikinti nėra. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo, atmetamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pradėti naują nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra procedūrą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. patikslintą skundą dėl administracinių sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, (duomenys neskelbtini) Panevėžio (duomenys neskelbtini), valstybės įmonei Turto bankui atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.