Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 18.4.2.; 24.7.; 41.; 55.1.3.

2017 m. sausio 31 d.

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir DalytėsZlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui K. Ch.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. skundus dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtus veiksmus atsakovėms: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: asociacijai Panevėžio aeroklubui, valstybės įmonei Turto bankui, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, pareiškėjai 2016 m. birželio 15 d. administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą (1 t., b. l. 107-109). Teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimipriėmė nagrinėti šiuos pareiškėjų 2016 m. birželio 15 d. patikslinto skundo reikalavimus: 1) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją kreiptis į Vyriausybę prašymu skubiai priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“patvirtinto Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašopakeitimo, kuriuo būtų sumažintas šiame sąraše įrašyto Panevėžio mieste esančio Panevėžio aerodromo užimamas plotas arba Panevėžio aerodromas ir jo užimamas plotas būtų išbrauktas iš Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo (1 t., b. l. 192-194).

Teismo posėdyje pareiškėjai V. Š. ir V. M. Š. prašė tenkinti reikalavimus skunde ir patikslintame skunde nurodytais argumentais ir motyvais.

Teikdamas paaiškinimus, V. Š. pažymėjo, kad Panevėžio miesto savivaldybė jau nuo 1993 metų kėlė klausimą dėl Panevėžio aerodromo iškėlimo iš miesto teritorijos, nes jis neatitiko reikalavimų, buvo arti gyvenamųjų namų. Patys pareiškėjai kreipėsi įįvairias valstybės institucijas, įskaitant ir Vyriausybę, Panevėžio aerodromo iškėlimo iš miesto teritorijos ir nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams klausimu, tačiausulaukdavo arba neigiamų atsakymų, arba jų kreipimaisi būdavo persiunčiami į Susisiekimo ministeriją. Ši ministerija, kuriai pavesta kuruoti aerouostus,nė karto nesikreipė į Vyriausybę prašymu skirti lėšų Panevėžio aeroklubo perkėlimui į kitą vietą. V. Š. atkreipė dėmesį, kad miestas plečiasi Panevėžio aerodromo link, aerodromo teritorijoje suplanuotas vienaukščių, dviaukščių gyvenamųjų namų kvartalas, Versmės gatvė, kurioje yra nutiesti inžinieriniai tinklai, jau patenka į aerodromo sklypo ribas, Stetiškiųkvartalo gyventojai neturi patogaus išvažiavimo į miestą. Tvirtino, kad Panevėžio aerodromas nėra saugus, Panevėžio aeroklubo veikla sumenkusi, jis teturi vieną lėktuvą, sklandytuvų nebeturi, klubas negauna pakankamo finansavimo.

Pareiškėja V.M.Š. pabrėžė, kad ji ir toliau siekia, jog nuosavybės teisės į buvusių savininkų žemę, patenkančią į Panevėžio aerodromui skirtą žemės sklypą, būtų atkurtos tik natūra. Tvirtino, kad Susisiekimo ministerija Panevėžio aerodromo iškėlimo iš miesto teritorijos klausimą sprendžia atsainiai.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko (toliau – VĮ Turto bankas), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Panevėžio aeroklubo atstovai į teismo posėdį neatvyko. Nurodytiems bylos proceso dalyviams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio aeroklubas atsiliepimo nepateikė.

Skundo ir patikslinto skundo reikalavimaiatmetami.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 51,9000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir jame stovintys statiniai nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai; žemės sklypą valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; statinius patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas (1t., b. l. 133-137). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 (2015 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1048 redakcija) patvirtino Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašą su jų užimtos žemės plotais, į kurį patenka ir 51,90 ha ploto Panevėžio aerodromas (eil. Nr. 16). Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio (2014 m. spalio 21 d. įstatymo Nr. XII-1272 redakcija) 2 dalies 6 punktą, aerodromai priskirti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai.

Dėl skundo reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir

įpareigojimo pradėti nuosavybės teisių į buvusių savininkų B. Š. ir jos vaikų J., M., S., J. ir E. iki nacionalizacijos Panevėžio mieste valdytą žemę atkūrimo procedūrą

NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Prašymų nagrinėjimotaisyklės) 12 punktu, 2015 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė nagrinėti pareiškėjų prašymą. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad pareiškėjų prašymas tuo pačiu klausimu jau buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo pateiktas 2015 m. birželio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Panevėžio skyrius pažymėjo, kad šis sprendimas buvo apskųstas ikiteismine ginčo ne teisme tvarka, irNacionalinė žemės tarnyba2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjams pranešė, jog NŽT Panevėžio skyriaus pateikta informacija ir priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų B. Š. ir vaikų iki nacionalizacijos Panevėžio mieste valdytą žemę yra teisingi (1 t., b. l. 86).

Pareiškėjai dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 21 d. paštu pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai (1 t., b. l. 87-89). Nacionalinė žemės tarnyba,vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 23 straipsnio 6 dalimi, Prašymų nagrinėjimo taisyklių 12 punktu bei nustačiusi, kad pareiškėjai 2016 m. sausio 20 d. skunde naujų aplinkybių, vertintinų kaip pagrindas pakartotinai nagrinėti skundą, nenurodė, 2016 m. vasario 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtą. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba, remdamasi Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685, pareiškėjams pakartotinai paaiškino, kad Panevėžio aerodromas tebėra įtrauktas į Aerodromų sąrašą, todėl nėra reikšminga aplinkybė, kad Panevėžio aeroklubui nebuvo perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas. NŽT pabrėžė, kad tik sumažinus Panevėžio aerodromo plotą ar jo užimamą plotą apskritai išbraukus iš minėto sąrašo, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjamsį žemę (t.1, b. l. 90-91).

Teismui pateiktoje Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sukaupti dokumentai apie nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų B. Š. ir jos vaikų J., M., S., J. ir E. nuosavybės teise valdytą žemę, patenkančią į Panevėžio aerodromui skirtą žemės sklypą, procesą patvirtina, kad pareiškėjai iki baigiant bylą nagrinėti iš esmės siekė, kad nuosavybės teisės į šią žemę būtų atkurtosnatūra. Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti įgaliotoms institucijoms nustačius, kad buvusių savininkų žemė, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priskirta valstybės išperkamai žemei, pareiškėjams nuosavybės teisės buvo atkurtos kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais. Pareiškėjui V. Š. nuosavybės teisės į buvusių savininkų B. Š. ir jos vaikų valdytos žemės 0,2000 ha dalį atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2000 ha žemės sklypą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), o į 2,2500 ha ploto dalį – Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginant pinigais (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 311-307, 91). Pareiškėjai V. M. Š. į jai tenkančią aukščiau nurodytų buvusių savininkų 0,2000 ha dalį nuosavybės atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2000 ha ploto žemės sklypą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), o į 0,6100 ha ploto dalį - 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginant pinigais (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 60, l. 305-303, 105).

Teismas, atsižvelgęs į įstatymo leidėjoįtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese kylantys ginčai nagrinėjami skirtinga tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija)nustatyta, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui (1 dalis); skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai (2 dalis); Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 dalis); skundų nagrinėjimo tvarką tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas (8 dalis); Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 dalis). Pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, tiesiogiai teismui gali būti apskųsti valstybės įgaliotų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimų), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, pateikimą ir nagrinėjimąNacionalinėje žemės tarnyboje tvarką reglamentuoja Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90. Iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. galiojęs Taisyklių 33 punktas (2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-36 redakcija) nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus priimtas sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, per dvidešimt dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas teismui. Taisyklių 8 punktas numato, kad skundai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios skundo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Kai pakartotinis skundas nenagrinėjamas, Nacionalinė žemės tarnybaper 5 darbo dienas nuo pakartotinio skundo gavimo dienos praneša asmeniui, kodėl jo skundas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką.Be to, fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimui ir jų aptarnavimui viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo institucijose taikytinųAsmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 12 punkte analogiškai numatyta, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai NŽT Panevėžio skyriui buvo pateikę 2015 m. gegužės 18 d. parengtą prašymą, kuriame suformulavo prašymą pradėti nuosavybės teisių natūra atkūrimo į pareiškėjų tėvų valdytą žemę, patenkančią į 51,90 ha ploto žemės sklypą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), procedūras. NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. birželio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjams nurodė sprendimą, jog nuosavybės teisės natūra į buvusių savininkų B. Š. ir jos vaikų valdytą žemę, patenkančią į aukščiau nurodytą žemės sklypą, nebus atkuriamos, kadangi ši žemė Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 priskirta Panevėžio aerodromui ir, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, yra valstybės išperkama. Be to, NŽT Panevėžio skyrius pareiškėjams išaiškino, kad jiems Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu nepareiškus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo arba pasirinkus šio įstatymo nenumatytą būdą, nuosavybės teisės bus atkuriamos už buvusių savininkų valdytą žemę atlyginant pinigais (1 t., b. l. 69-70). Pareiškėjai šį NŽT Panevėžio skyriaus sprendimą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai. Nurodyta institucija, remdamasi Atkūrimo įstatymo12 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 4 ir 5 dalimis, Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685,2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatavo, jog teisinio pagrindo naikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nėra (1 t., b. l. 72-74).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjamsteisiškai reikšmingas pasekmes sukėlė NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. birželio 15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame ši valstybės įgaliota institucija suformulavo sprendimą neatkurti pareiškėjams natūra nuosavybės teisių į buvusių savininkų B. Š. ir jos vaikų valdytą žemę, patenkančią į Panevėžio aerodromui Vyriausybės nutarimu skirtą žemės sklypą. Teismas sprendžia, kad pareiškėjai, gindami savo galimai pažeistas teises nuosavybės teisių atkūrimo procese,gavę Nacionalinės žemės tarnybos, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir vadovaudamiesi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, turėjo teisę per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundu kreiptis į administracinį teismą.Byloje pateikti teismų procesiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai, 2015 m. liepos 3 d. pateikdami administraciniam teismui skundą dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. birželio 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo suformuluotas teisines pasekmes sukeliantis sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams klausimu, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nebuvo pasinaudoję. Dėl šios priežasties jų skundą Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti (1 t., b. l. 75-76). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (1 t., b.l. 77-80). Teismui duomenų, kad pareiškėjai, 2015 m. rugpjūčio 18 d. gavę Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“, skundu dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. birželio 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo būtų kreipęs į administracinį teismą, nebuvo pateikta.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. birželio 15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kaip Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytas individualus administracinis aktas, kuriame suformuluotas kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo klausimu, nėra panaikintas ir pakeistas teismine ar administracine tvarkair yra galiojantis.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo IX-489 redakcija) nustato, kad nuosavybės teises atkuriantiems asmenims žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta aerodromų, kurių sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė. Šios įstatyminės nuostatos perkeltos ir į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės1999 m. lapkričio 11 d.nutarimo Nr. 1274 redakcija) 70 punktą.

Išanalizavus pareiškėjų 2015 m. gegužės 18 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d. parengtus prašymus „Dėl sprendimo priėmimo“, kuriuos nagrinėjo NŽT Panevėžio skyrius ir dėl kurių priėmė individualius administracinius aktus, daroma išvada, kad juose keliamų reikalavimų esmė yra tapati – pareiškėjai prašė atkurti nuosavybės teises į kiekvienam jų tenkantį buvusių savininkų B. Š. ir jos vaikų iki nacionalizacijos valdytos žemės plotą, esantį Panevėžio aerodromui skirtame žemės sklype; šiems prašymams pagrįsti pareiškėjai nurodė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes. Teismas, išanalizavęs 2015 m. gruodžio 10 d. parengtą prašymą „Dėl sprendimo priėmimo“, daro išvadą, kad pareiškėjai jame naujų faktinių aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, nenurodė ir papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, nepateikė. Nacionalinė žemės tarnyba ir jos teritorinis padalinys Panevėžio skyrius savo sprendimus neatkurti pareiškėjams nuosavybės teisių natūra į buvusių savininkų B. Š. ir jos vaikų nuosavybės teise valdytą žemę, grindė Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“. Trečiojo suinteresuoto asmens Susisiekimo ministerijos pateikti dokumentai leidžia teigti, kad Vyriausybė disponavo informacija apie klausimų, susijusių su Panevėžio aerodromu, nagrinėjimą(3 t., b. l. 19-200; 4 t., b. l. 2-19). Vyriausybė 2015 m. spalio 7 d. priėmė nutarimą Nr.1048, kuriuo pakeitė 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintą Aerodromų sąrašą,ir Panevėžio aerodromą su jam skirtu 51,90 ha ploto žemės sklypu šiame sąraše paliko.Teismo vertinimu, tai reiškia, kad Vyriausybė, kuriai Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktuyra suteikti įgaliojimaitvirtinti aerodromų sąrašą ir jų žemės plotus, ir toliau vertino, kad nėra sąlygų, sudarančių pagrindą išbraukti Panevėžio aerodromą iš aukščiau nurodyto sąrašo ar sumažinti jam priskirtą žemės plotą.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad faktinės aplinkybės apie buvusių savininkų B. Š. ir jos vaikų nuosavybės teise valdytą žemę, šios žemės statusą nustatantys teisės aktai, išliko nepakitę. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiama, kad NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 12 punktu, 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų 2015 m. gruodžio 10 d. parengto prašymo „Dėl sprendimo priėmimo“ nenagrinės. Toks NŽT Panevėžio skyriaus administracinis sprendimas neprieštarauja ir Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio, nustatančio asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimą, 3 dalies 3 punkte įtvirtintai nuostatai, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti Panevėžio NŽT 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Netenkinus skundo pagrindinio reikalavimo dėl administracinio sprendimo panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis pareiškėjų reikalavimas dėl NŽT Panevėžio skyriaus įpareigojimo pradėti nuosavybės teisių į Panevėžio mieste esančią buvusių savininkų B. Š. ir jos vaikų nuosavybės teise valdytą žemę atkūrimo procedūrą. Darant šią išvadą, atsižvelgiama į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais pareiškėjams V. Š. ir V. M. Š. nuosavybės teisės į likusias jiems priklausančias buvusių savininkų B. Š. ir jos vaikų Panevėžio mieste valdytos žemės dalis atkurtos atlyginant pinigais, ir taip baigė nuosavybės teisių atkūrimo į šių buvusių žemės savininkų valdytą žemę administracines procedūras. Ginčas dėl nurodytų administracinių sprendimųpagal pareiškėjų skundussprendžiamas administraciniame teisme (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, administracinė byla Nr. I-40-283/2017 teisminio proceso Nr. 3-65-3-00251-2016-4).

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar NŽT Panevėžio skyrius ir Savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektai, pagrįstai neatlieka veiksmų, pareiškėjų vertinimu, priskirtų jų kompetencijai nuosavybės teisių į buvusių savininkų valdytą žemę atkūrimo teisinių santykių srityje.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, nustatantis viešojo administravimo principus, nustato, kad viešojo administravimo subjektai, be kitų principų, savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (1punktas), bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų (4 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluotas nuoseklus išaiškinimas, pagal kurį, kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas ir kompetenciją, kurių privalo laikytis (2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2141/2013); viešojo administravimo subjektai veiklą vykdo teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose ( 2014 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-293/2014); viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis, ir kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012; 2014 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015;). viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013; 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1405/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl viešojo administravimo subjekto kompetencijos, vertinamos teisės aktų nuostatas, suteikiančias įgaliojimus viešojo administravimo subjektui, viešojo administravimo subjekto veiklos sritis, funkcijos bei tikslai, dėl kurių jis buvo įsteigtas (2014 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I146-5/2014).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnis nustato, kad ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis, kurias nustato šis ir kiti įstatymai (1 dalies 1 punktas (2010 m. birželio 3 d. įstatymo Nr. XI-863 redakcija);ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų ir rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą bei teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus (3 dalies 3 punktas).

Vyriausybė 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.14.3 punktu nustatė, kad žemės ūkio ministras yra atsakingas už žemės tvarkymo sritį: žemės reformą, žemėtvarką, geodezija, kartografija, nekilnojamojo turto kadastrą, žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija reguliuojant žemės santykius nustatyta Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1-15 punktuose. Nacionalinė žemės tarnyba, kurios savininkė yra valstybė, o jos teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, yra įstaiga, kuriai pavesta dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Tokia Nacionalinės žemės tarnybos veiklos paskirtis apibrėžta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintųLietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194(2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-600 redakcija) 1 punkte. Svarbiausieji šios institucijos uždaviniai išvardinti Nuostatų 6.1-6.6 punktuose, priskirtos funkcijos – 7.1-7.36 punktuose, teisės – 8.1-8.5 punktuose. Pagal Nuostatus, Nacionalinės žemės tarnybos uždaviniai yra dalyvauti formuojant ir įgyvendinti valstybės politiką nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo srityje (6.1 punktas), užtikrinti žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą (6.2 punktas), atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas (6.3 punktas). Šių pavestų uždavinių vykdymui Nacionalinei žemės tarnybai yra suteikta teisė rengti ir dalyvauti rengiant teisės aktų projektus, teikti siūlymus dėl teisės aktų projektų pagal Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją (7.1 punktas), nagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius (7.5 punktas). Pastarąją funkciją Nacionalinės žemės tarnybai priskiria ir Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis.

NŽT Panevėžio skyriaus veiklą reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1P-67-(1.3.) redakcija) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus nuostatai (toliau – ir NŽT Panevėžio skyriaus nuostatai). Šių nuostatų 3.1-3.5 punktuose išvardinti NŽT Panevėžio skyriaus uždaviniai. Pagal NŽT Panevėžio skyriaus nuostatus, NŽT Panevėžio skyriui, be kitų uždavinių, yra pavesta įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo bei nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos srityse, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės apskaitos, geodezijos, kartografijos ir valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse (3.1 punktas), atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas (3.2 punktas). NŽT Panevėžio skyriui pavestiems uždaviniams įgyvendinti skirtų funkcijų sąrašas pateiktas NŽT Panevėžio skyriaus nuostatų 4.1-4.26 punktuose. Be kitų funkcijų, į nurodytą sąrašą įtraukta sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypus priėmimas, taip pat teisės aktų nustatytais atvejais sprendimų padidinti grąžintiną žemės sklypo plotą priėmimas (4.1 punktas); pagal kompetenciją priskirtos informacijos apie žemės tvarkymą, piliečių nuosavybės teisių atkūrimą, žemės reformos vykdymą ir kitais klausimais rengimas, kaupimas ir apibendrinimas; surinktos informacijos teikimas Nacionalinės žemės tarnybos Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyriui (4.14 punktas); piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų tvirtinimas bei piniginių kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, mišką bei vandens telkinius lėšų mokėjimo dokumentų rengimas (4.15 punktas); nuosavybės teisių atkūrimo žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų tvarkymas, prižiūra ir atsakomybė (4.16 punktas).

Savivaldybių ir jų institucijų kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kurio 6 straipsnyje nurodytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos, 7 straipsnyje – valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos. Savivaldybės institucijų kompetencija žemės santykių reguliavimo srityje nustatyta ir Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1-8 punktuose. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį, į savivaldybės funkcijų sąrašą patenka savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise (10 punktas),piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjimas ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (11 punktas).Vietos savivaldybės įgaliotų subjektų funkcijos nuosavybės teisių atkūrimo procese nustatytos ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte. Atsakovės Savivaldybės administracijos veiklą reglamentuoja Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiklos nuostatai, patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 1-68-17. Savivaldybės administracijai priskirtų funkcijų sąrašas pateiktas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiklos nuostatų 18.1-18.85 punktuose. Pagal šias nuostatas, Savivaldybės administracijai pavesta organizuoti savivaldybei nuosavybės teise priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybinio turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo (18.6 punktas), nagrinėti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (18.8 punktas). Sprendžiant dėl Savivaldybės administracijos kompetencijos žemės santykių reguliavimo srityje, atsižvelgiama į tai, kad Panevėžio aerodromui skirtas žemės sklypas ir jame esantys pastatai ir statiniai Savivaldybės administracijai nuosavybės teise nepriklauso, nėra perduoti valdyti ir naudoti. Minėta, kad Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantį Panevėžio aerodromui skirtą sklypą valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (1 t., b. l. 135). Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiklos nuostatų 18.6 punktą, daroma išvada, kad Savivaldybės administracijai yra suteikti įgaliojimai organizuoti tik savivaldybei nuosavybės teise priskirtos valstybinės žemės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą ja.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Panevėžio aerodromui skirtame žemės sklype esantys pastatai, tenkinant Panevėžio aeroklubo 2016 m. vasario 15 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl panaudos sutarties sudarymo“, Vyriausybės 2016 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduoti Panevėžio aeroklubui pagal panaudos sutartį 5 metams jo įstatuose šiuo metu nurodytai veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) vykdyti. Panevėžio aeroklubo pateiktais duomenimis, šiam trečiajam suinteresuotam asmeniui 2016 m. kovo 18 d. Civilinės aviacijos administracija iki 2016 m. gruodžio 1 d. suteikė leidimąNr. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype įrengti ir naudoti skrydžiams lauko aikštelę(t. 4, b. l. 26). Civilinės aviacijos administracijos tinklalapyje (adresas: http://www.caa.lt) viešai skelbiamais Leidimų įrengti ir naudoti skrydžiams laiko aikštelių sąrašo 2015-2017 m. duomenimis, Panevėžio aeroklubui išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojaiki 2017 m. kovo 18 d.; Panevėžio aerodrome esanti lauko aikštelė skirta naudoti lėktuvų ir sklandytuvų skraidymui.

Išanalizavus teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias Savivaldybės administracijos ir NŽT Panevėžio skyriaus kompetenciją, daroma išvada, kad atsakovams, kaip viešojo administravimo subjektams, suteikti įgaliojimai nustatytais atvejais ir tvarka veikti žemės tvarkymo, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityse neapima jų pareigos imtis veiksmų, skirtų įgyvendinti V. Š. ir V. M. Š. asmenines teises ir užtikrinti pareiškėjų asmeninius interesusnuosavybės teises į buvusių savininkų valdytą žemę, nustatyta tvarka priskirtą valstybės išperkamai žemei, atkurti natūra. Dėl nurodytos priežasties teismas sprendžia, kad NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų B. Š. bei O. ir J. J. iki nacionalizacijos turėtą žemę“ ir Savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio aerodromo ribų“ pagrįstai suformulavo sprendimus nesikreipti į Vyriausybę prašymais skubiai priimti sprendimą dėl Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Aerodromų sąrašo pakeitimo, kuriuo būtų sumažintas šiame sąraše įrašyto Panevėžio aerodromo užimamas plotas arba Panevėžio aerodromas ir jo užimamas plotas būtų apskritai išbrauktas iš šio sąrašo.

Remiantis tuo, kas nurodyta, nėra pagrindo naikinti aukščiau nurodytus sprendimus ir įpareigoti atsakovus NŽT Panevėžio skyrių ir Savivaldybės administraciją kreiptis į Vyriausybę prašymais dėl Aerodromų sąrašo pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų V. Š. ir V. M. Š. skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovamsNacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: asociacijai Panevėžio aeroklubui, valstybės įmonei Turto bankui, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.