- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-281-567/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31309-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Kreditorius
- Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
- 3.5.21.1Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-38056-912/2017 pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys: antstolė R. D., išieškotojas Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Antstolė R. D. vykdo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-18-925/2013 dėl 1528,71 Eur (5278,33 Lt) sumos išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojo Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos naudai. 2016 m. balandžio 13 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalavo kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pagal vieną vykdomąjį dokumentą 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Skolininkas M. K. atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, todėl antstolė kitu 2016 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. S16-2714 nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu priteisė M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 530 Eur neturtinei žalai atlyginti. LR teisingumo ministerijai pervedus lėšas neturtinei žalai atlyginti į skolininko sąskaitą, esančią laisvės atėmimo vietoje, antstolės 2016 m. balandžio 13 d. patvarkymo Nr. S16-2714 pagrindu, 516,25 Eur suma buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas M. K. pateikė antstolei skundą, prašydamas grąžinti neteisėtai nurašytą 380 Eur sumą (1 MMA). Nurodė, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Antstolė negalėjo nurašyti visas lėšas, todėl privalėjo 1 MMA grąžinti per penkias darbo dienas. Lėšos reikalingos prekių įsigijimui (CPK 512 str., 668 str., 689 str. 7 d.).
3. 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu antstolė R. D. skolininko skundą atmetė ir persiuntė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vykdomas LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. LR teisingumo ministerijos pervestos lėšos skolininko neturtinei žalai atlyginti nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas lėšas, iš kurių negalima išieškoti. 2016 m. balandžio 13 d. patvarkymas, kurio pagrindu buvo nurašytos lėšos, yra įsiteisėjęs (CPK 510 str., 512 str., 668 str., 739 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p., 93 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo M. K. skundą atmetė. Teismas sprendė, kad pareiškėjas skunde teisingai nurodė, jog CPK 668 str. 1 d. nustatytas draudimas nukreipti išieškojimą skolininko lėšas, kurių suma neviršija 1 MMA. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kuria remiasi pareiškėjas, priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje bylos aplinkybių. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje spręstas klausimas dėl išieškojimo iš lėšų, likusių atlikus išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje antstolis nukreipė išieškojimą ne į pareiškėjo darbo užmokestį, bet į kitas lėšas. Teismas sprendė, kad tokių lėšų, kurių išieškojimą skundžia pareiškėjas, nurašymą nereglamentuoja CPK 739 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad į jo sąskaitą, esančią laisvės atėmimo įstaigoje, gaunamos lėšos dėl kokių nors priežasčių negalėtų būti areštuotos. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir antstolės pateiktų argumentų visumą, konstatavo, kad antstolės veiksmai buvo teisėti, todėl pareiškėjo skundą atmetė, kaip nepagrįstą (CPK 739 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjas M. K. atskiruoju skundu prašo peržiūrėti civilinę bylą ir grąžinti jam 380 Eur. Nurodo, kad antstolė neturėjo teisės nukreipti išieškojimą į 1 MMA. Skundžiama nutartimi pareiškėjui yra užkirstas kelias įsigyti būtiniausių prekių (CPK 668 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė reikalavimo, atitinkančio įstatymų reikalavimus (CPK 337 str., 513 str.), tačiau iš skundo antstoliui ir atskirojo skundo turinio yra aišku, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vienos MMA bei tokių išieškotų lėšų grąžinimo skolininkui.
8. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkyme, kuriuo atmetė skolininko skundą dėl lėšų grąžinimo, nurodė, kad skolininkas praleido CPK 512 str. nustatytą naikinamąjį 90 dienų terminą skundui dėl antstolės 2016 m. balandžio 13 d. patvarkymo Nr. S16-2714 paduoti. Šią aplinkybę patvirtina įsiteisėjusi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-1886-548/2016 (CPK 179 str. 3 d.; 182 str. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia ne antstolės 2016 m. balandžio 13 d. patvarkymą, o jo pagrindu atliktą veiksmą – lėšų nurašymą, kurio apskundimui pareiškėjas termino nepraleido (CPK 510 str., 512 str.). Aplinkybę, kad pareiškėjas nepraleido termino apskųsti antstolės atliktą veiksmą (lėšų nurašymą) patvirtina tai, jog pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų iš esmės išnagrinėjo tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, toliau spręstinas atskirojo skundo pagrįstumo klausimas.
9. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d. teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
10. Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius; CPK 733 str. – 743 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017).
11. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. CPK 668 str. 1 nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.
12. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunkčio nuostatą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, remdamasis šios nutarties 10 p. – 12 punktuose aptartu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 str. 1 d. nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.
14. Išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 str., reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0167/14/00064 2016 m. balandžio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S16-2714, kuriuo nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkui M. K. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiuo patvarkymu antstolė areštavo 1531,32 Eur skolos ir 306,13 Eur vykdymo išlaidų, viso 1837,45 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė 2016 m. balandžio 13 d. patvarkyme Nr. S16-2714 nenurodė CPK 668 str. 1 d. nustatyto ribojimo, t. y. iš esmės areštavo visas skolininko lėšas. Šią aplinkybę patvirtina vykdomojoje byloje esantis Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1012-414/2017, kuriuo teismas priteisė M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 530 Eur neturtinei žalai atlyginti (įsiteisėjo 2017 m. gegužės 15 d.; CPK 179 str. 3 d.). Vykdomojoje byloje esantis 2016 m. gruodžio 2 d. patvarkymas Nr. S16-8848 iš esmės patvirtina (kitų duomenų apie skolos išieškojimą vykdomojoje byloje nėra), kad nuo 2014 m. gruodžio 6 d. iki LR teisingumo ministerijos lėšų pervedimo į skolininko sąskaitą, esančią laisvės atėmimo vietoje, į antstolės depozitinę sąskaitą skolininko lėšų nebuvo patekę (CPK 185 str.). Antstolė 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu atmetė pareiškėjo skundą grąžinti lėšas ir skundą persiuntė nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodydama, kad LR teisingumo ministerijai pervedus lėšas neturtinei žalai atlyginti (530 Eur) į skolininko sąskaitą, esančią laisvės atėmimo vietoje, pagal 2016 m. balandžio 13 d. patvarkymą Nr. S16-2714 516,25 Eur suma buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką, konstatuoja, jog antstolės atliktas veiksmas, nurašant Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo pagrindu LR teisingumo ministerijos pervestas lėšas iš skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, prieštarauja išieškojimą iš pajamų reglamentuojančioms normoms ir kasacinio teismo praktikai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas, o ne į viršijančias 1 MMA (tuo metu 380 Eur), skolininko lėšas, veiksmo atlikimo metu buvusias laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pervestas LR teisingumo ministerijos kaip neturtinės žalos atlyginimas), todėl toks veiksmas yra neteisėtas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog antstolės veiksmas, nurašant visas lėšas yra teisėtas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, t. y. įpareigojant antstolę R. D. grąžinti išieškotos sumos, kurią į skolininko sąskaitą pervedė LR teisingumo ministerija Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo pagrindu, dalį – 380 Eur (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str., 513 str., 668 str.).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė, siekdamas vykdyti tolesnį išieškojimą iš skolininko pajamų, turi laikytis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 nurodytų išaiškinimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Įpareigoti antstolę R. D. grąžinti skolininkui M. K. 380 Eur sumą, nurašytą iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.