- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- I-1012-414/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00054-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 1500 Eur neturtinės žalos. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2016 metų buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, kamerose įrengti tualetai neužtikrino privatumo, nes buvo įrengti prie pat durų ir atitverti apie vieno metro aukščio sienele. Laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjas prilygina nežmoniškoms ir reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 1500 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. kovo 13 d.; nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. kovo 27 d.; nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 10 d.; nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 13 d. psichiatrijos skyriaus 9 palatoje; nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. psichiatrijos skyriaus 8 palatoje; nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 13 d. psichiatrijos skyriaus 6 palatoje. Pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, joje turi būti suteiktos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Pastebėjo, kad palatose esančių lovų antri aukštai buvo naudojami ne pagal paskirtį, nes ligoninės pacientai ant jų laikė savo asmeninius daiktus, o teisės aktai neįpareigoja kaupti statistinius duomenis apie konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydomus nuteistuosius. Akcentavo, kad kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės atitinka teisės aktų reikalavimus. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro išduotą Leidimą-Higienos pasą, kuris įrodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau - LAVL) palatose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t.y. dėl vienam asmeniui trūkusio ploto.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11 ¹.4 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas LAVL nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. kovo 13 d.; nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. kovo 27 d.; nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 10 d.; nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 13 d. buvo gydomas psichiatrijos skyriaus 9 palatoje, kurios plotas 15,51 kv. m., lovų skaičius palatoje - 3; nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo gydomas psichiatrijos skyriaus 8 palatoje, kurios plotas 15,51 kv. m., lovų skaičius palatoje - 3; nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 13 d. buvo gydomas psichiatrijos skyriaus 6 palatoje, kurios plotas 15,51 kv. m., lovų skaičius palatoje – 3. Atsakovo atstovo pateikti duomenys, t. y. 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-983 patvirtino aplinkybę, kad paminėtose kamerose yra įrengtos trys dviaukštės lovos (t. y. šešios miegamosios vietos) (b. l. 17). Byloje nėra duomenų apie kartu su pareiškėju vertinamuoju laikotarpiu laikytų asmenų skaičių konkrečiose palatose, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas pagal įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Atlikus aritmetinius skaičiavimus (15,51/6) matyti, kad vienam asmeniui teko 2,58 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjo argumentas dėl per mažo kamerose ploto (53 dienos) yra pagrįstas. Šiuo aptariamu atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes LAVL veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sąlygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių. Teismas vertina, kad atsakovo į bylą pateiktos foto nuotraukos (b. l. 23-24) nepatvirtina to fakto, kad pareiškėjo buvimo LAVL metu, palatose esančių lovų antri aukštai buvo naudojami ne pagal paskirtį (ligoninės pacientai ant jų laikė savo asmeninius daiktus).
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose įrengti tualetai neužtikrino privatumo, nes buvo įrengti prie pat durų ir atitverti apie vieno metro aukščio sienele.
Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010). Į laisvės atėmimo vietų sąvoką patenka ir gydymo įstaigos, bei laisvės atėmimo vietų ligoninės, todėl LAVL patalpų įrengimui taikytinos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai (Higienos normos HN 76:2010 5 p.).
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 (galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Atsakovo atstovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie sanitarinio mazgo įrengimą, tačiau nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Teismo nuomone, atsakovo atstovo nuoroda į tai, kad sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, nepaneigia pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad kamerose įrengti tualetai neužtikrino privatumo, nes buvo įrengti prie pat durų ir atitverti apie vieno metro aukščio sienele.
Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi nuolatinis stebėjimas kitų asmenų trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, jog pareiškėjas buvo laikomas su kitais nuteistaisiais ir jo teisė į privatumą buvo pažeista. Atsakovo į bylą pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro išduotas Leidimas-Higienos pasas (b. l. 16) ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 18-22) taip pat nepatvirtina tai, kad sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara.
Byloje jokių duomenų apie pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą būtent dėl jo kalinimo sąlygų LAVL vertinamuoju laikotarpiu nėra pateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo LAVL sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. M. K. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 15 str. 1 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismas, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu dėl netinkamų LAVL kalinimo sąlygų būtų pablogėjusi sveikata bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, šių pažeidimų trukmę (53 dienos) ir intensyvumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma.
Nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į LAVL administraciją, kad jo sveikatos būklė jam būnant LAVL būtų pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 530 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 530 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.