Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1379-1011/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-09-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
1-1379-1011/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12197-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
R. T., Baudžiamojo
Nukentėjusysis
A. U., V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1379-1011/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12197-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1; 1.2.14.10.1; 1.2.25.4.3; 2.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Dianai Kiverytei, Dianai Sabinai Bakaitytei, Kristinai Juodelytei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam R. T.,nukentėjusiosioms A. U. ir V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas (teistumas išnykęs):

1) 2003-02-18 Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 str. 1 d. 6 mėnesiai laisvės atėmimo; bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2008-07-08 Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 6 MGL bauda,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir 281¹ str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. sugadino svetimą turtą, o būtent:

2019-03-14 nuo 13.25 val. iki 13.28 val. požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Ukmergės 369, siekdamas atkeršyti A. U. už atsisakymą tęsti santykius, tyčia slapta priėjo prie A. U. automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atidarė kuro baką ir įpylė į jį nenustatytos medžiagos, tuo sugadindamas minėto automobilio kuro sistemą ir padarydamas A. U. 1 256 Eur žalą, kurią sudaro diagnostika už 10 Eur, kuro sistemos valymas už 30 Eur, kuro bako valymas už 35 Eur, kuro siurblio nuėmimas ir pastatymas už 130 Eur, kuro siurblio restauracija už 480 Eur, purkštukų restauracija už 550 Eur (5 vnt. po 110 Eur), kuro filtras už 16 Eur ir purkštukų sandarinimo žiedas už 5 Eur (5 vnt. po 1 Eur).

Be to, R. T. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. alkoholio neblaivumas, o būtent:

2019-05-30 apie 0.12 val. Vilniuje, Oginskio 9, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažesnė kaip 2,22 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Be to, R. T. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019-09-16 apie 15 val. iki 2019-09-17 apie 2 val., (duomenys neskelbtini), būdamas svečiuose minėtame bute pas V. V., slapta nenustatytu būdu pagrobė 50 Eur vertės Smetonos laikų senovinį kišeninį laikrodį ant grandinėlės ir 8 Eur vertės medinę papuošalų dėžutę, kurioje buvo 20 Eur vertės sidabro grandinėlė ant kaklo su 70 Eur vertės jūros kriauklės formos pakabuku, 40 Eur vertės rinkinys, sudarytas iš sidabro grandinėlės su kaučiuku ant kaklo ir apyrankės, 100 Eur vertės juodos sp. Baltijos jūros akmens pakabukas, 130 Eur vertės auskarai su ovalo formos akmenimis, 60 Eur vertės pakabukas su juodos ir baltos sp. akmeniu, 20 Eur vertės persukta sidabro grandinėlė ant kaklo su Afroditės galvos pakabuku iš Egipto, 25 Eur vertės auskarai iš Egipto, 30 Eur vertės sidabro grandinėlė ant kaklo su skritulio formos sidabro pakabuku, 200 Eur vertės rankų darbo sidabro auskarai, 15 Eur vertės sidabro grandinėlė su skritulio formos pakabuku, 200 Eur vertės paukščio formos pakabukas iš Baltijos jūros akmens su sidabro elementais, 100 Eur vertės sidabro pakabukas su atvaizdu (Jonas Krikštytojas krikštija Jėzų Kristų), 30 Eur vertės pakabukas su smaragdo akmeniu, 35 Eur rinkinys, sudarytas iš pakabuko ir auskarų su Swarovski kristalais, 500 Eur vertės gulbės formos su mėlynos sp. cirkonio akimis sidabro auskarai, 100 Eur vertės pakabukas su juodos sp. jūros akmeniu su sidabro elementais, 10 Eur vertės odinė grandinėlė ant kaklo, 100 Eur vertės juodos sp. akmens pakabukas su sidabro ornamentu, 30 Eur vertės stačiakampio formos sidabro pakabukas su skorpiono atvaizdu, 30 Eur vertės sidabro auskarai su Swarovski kristalais, 60 Eur vertės saulės formos sidabro pakabukas, 18 Eur vertės sidabro apyrankė, 300 Eur vertės rankų darbo sidabro apyrankė, 20 Eur vertės rankinis laikrodis, 15 Eur vertės melchioro apyrankė iš Graikijos, ir 7 Eur vertės ant kupranugario formos statulėlės pakabinta grandinėlė su 50 Eur vertės kryžiaus formos sidabro pakabuku, apipurkštu aukso dulkelėmis, tuo padarydamas V. V. 2 373 Eur žalą.

Kaltinamasis R. T. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino bei paaiškino, kad, kai buvo sugadintas A. U. automobilis jis žinojo, kad ten yra kameros ir slaptai nepriėjo. Jis buvo netoliese, turėjo 2 l kuro, atidarė baką ir supylė. Neturėjo rakto nuo automobilio kuro bakelio, jis nebuvo uždarytas. Kaltinamasis neaiškino A. U., dėl ko įpylė kuro, tik pranešė, kad įpylė. Anksčiau jau buvo pylęs jai kuro. Jis nieko nepylė tikslu sugadinti automobilį. Jeigu būtų kažką įpylęs, tai automobilis gal jau būtų iškarto užgesęs, tačiau jis 600 m. pavažiavo – sugedo, anot jo, dėl to, kad sena mašina. Tada jie buvo su A. U. išsiskyrę, tačiau nebuvo didelio pykčio, nėra jai grasinęs. Išsiskyrė todėl, kad nesutapo charakteriai. Patikino, jog nesipyko tą dieną su nukentėjusiąja. Nurodė, jog vairuoja automobilį ir žino, kaip paduodamas kuras. Prieš variklį yra kuro filtras, kuris blokuoja, jeigu į sistemą patenka ne kuras – jei įpils vandens, kuro filtras blokuos ir jos į variklį nepateks.

Dėl kaltinimo vairavus neblaiviam nurodė, jog automobilio nevairavo – buvo išgėręs ir sėdėjo už vairo. Automobilis stovėjo vietoje Oginskio g. kieme ir iš vietos nejudėjo, rakteliai buvo užvedimo spynelėje. Su draugu gėrė automobilyje, tada liko vienas su šuniuku ir garsiai klausė muzikos. Vienu metu automobilis buvo užvestas, kad akumuliatorius nenusėstų. Anot jo, negalėjo be jo kažkas užvesti automobilio. Tarp medžių pravažiuoti negalima buvo. Mano, jog kaimynai iškvietė policiją, nes garsiai klausėsi muzikos. Atvažiavo policija, mašiną paėmė į stovėjimo aikštelę ir išvežė jį į komisariatą. Patikino, jog jo liudytojas matė, kad kaltinamasis nevažinėjo, nes buvo su juo. Kaltinamasis paprašė, kad pasakytų tiesą – kad jis nevažiavo. Neprašė jo meluoti.

Paaiškino, jog su V. V. susipažino per portalą „draugas.lt“. Susitarė sutikti, bet tuo metu lijo lietus ir ji pakvietė pas save. Nupirko torto ir vyno, jie ilgai baliavojo. Niekada nebuvo likęs vienas (bute), jie visada buvo kartu. Butas vieno kambario. Pažymėjo, jog eidavo po vieną į tualetą, tai jis likdavo vienas. Kaimynė iš kito buto irgi užeidavo ir išeidavo. Jis dar nurodė paklausęs, kodėl V. V. nerakina durų, ji atsakė, kad niekas nieko nepaims. Pripažino, jog V. V. pasakojo apie savo buvusį vyrą, kad jis buvo juvelyras ir jie rado bendrų pažįstamų. V. V. (naktį) liepė jam išeiti. Prieš išeinant jis pasiprašė į tualetą. Išėjęs iš tualeto, iš karto pro duris išėjo apie 1 val. nakties. Kitą dieną V. V. jam paskambino ir paklausė, ar jis paėmė dėžutę su papuošalais, jis atsakė, kad ne. Ji vėl kaltinamąjį pakvietė pas save. Kitą dieną jis atvyko su šampanu ir jie gėrė šampaną. Tą naktį liko nakvoti. Ir išėjo namo, nukentėjusioji išlydėjo jį. Patikino, jog nematė minimų daiktų. Pridūrė, jog buvo be jokios tašės. Po šių susitikimų su V. V. nebesusitiko, nes ji išvyko į užsienį. R. T. jai skambino, bet ji nepalaikė ryšio. Patikino, jog nežino, kodėl nukentėjusioji mano, kad tai jis paėmė (daiktus).

Kaltinamasis prašo jį išteisinti dėl 2 veikų. A. U. įpylė kuro, o iš V. V. nieko nepaėmė. Pripažįsta kaltę iš dalies dėl vairavimo išgėrus, nes neatsimena visko gerai.

Dėl A. U. automobilio sugadinimo

Nukentėjusioji A. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie susipažino internete, susirašinėjo internetu. Po to buvo susitikę. Jis buvo susitvarkęs, negėrė, pradėjo namus remontuoti. Jie susitikinėdavo: tai ji atvažiuodavo pas jį, tai jis – pas ją. Kadangi ji dirba „BIG“, jai buvo toli važinėti. Po to kaltinamasis pradėjo gerti, arogantiškai elgtis. Nukentėjusioji pradėjo nuo jo tolti. R. T. siuntė jai grasinimus – apvardžiuodavo visokiais žodžiais, rašė, jog nepabėgs nuo jo, kad jis nužudys jos šeimą ir pan., „Facebook“ buvo kuriamos visokios anketos jos vardu, dėl to, kad ji nustojo su juo bendrauti. Ji pasikeitė telefono numerį. Taip pat jos mašinos padangos buvo badomos. Anot jos, R. T. badė – jis pripažindavo ir atiduodavo pinigus, tačiau ir toliau tą patį darydavo. Taip pat sudaužė stiklą. Dėl stiklo buvo parašytas pareiškimas. Jis prisipažino, kad sudaužė ir atidavė pinigus. Ji namie sėdėjo ir bijojo išeiti, gyvena su dukra ir jos drauge. Kreipėsi dėl grasinimo (į pareigūnus), tačiau nebuvo daug įrodymų. Taip pat buvo pavogta mašina. Jos manymu, kaltinamasis paėmė, nes policija nuvažiavusi netoli jo namų rado mašiną. R. T. neturėjo raktų nuo jos automobilio, pas ją buvo visi trys rakteliai. Kaltinamasis važiavo su jos automobiliu darbo reikalais, todėl mano, jog jis padarė raktą. Paskutinį kartą jį matė, kai kovo 14 d. jis atėjo į „BIG“ per pietus apie 14 val. Atėjęs liepė, kad ji pas jį atvažiuotų rytoj, nes kitaip jai bus negerai ir išvažiavo. R. T. buvo agresyviai nusiteikęs. Dėl automobilio jis jai nieko nepasakė. Konflikto nebuvo, jis ją susistabdė važiuojant vežimėliu. Ji už pusvalandžio atsisėdo už savo automobilio Audi A6 vairo (reikėjo 14.40 val. būti pas gydytoją), neįtarė, kad gali kažkas būti, tačiau pastebėjo, jog pas ją galinis stiklas buvo sudaužytas. Nuvažiavo iki tarp „Lidl“ ir degalinės ir mašina užgeso. Iškvietė auto servisą, nutraukė mašiną į auto servisą. Servize bandė užvesti įpylus dyzelio, galvojo, kad nėra dyzelio. Pamatė, kad šviežiai išplėštos bako durelės. Pačio bako dangtelis nebuvo apgadintas. Viduje visos plastmasės buvo išlaužytos ir šviežiai gulėjo. Meistrai ryte jai paskambino ir pasakė, kad kuro filtre rado skaidraus skysčio. Nukentėjusioji nurodė, jog vieną kartą, kai ji už jį sumokėjo už butą, jis jai skolą grąžino atveždamas į kiemą su draugu dyzelino kuro. Pridūrė, jog R. T. nedažnai ateidavo pas ją į darbą – mėnesį prieš įvykį buvo. Jo atvažiavimas sutapo su padangos pradūrimu. Nukentėjusioji parašo, kad R. T. atlygintų jai žalą ir daugiau prie jos nesiartintų.

Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba autoservise. Praėjusių metų, kovo mėnesį buvo atvarytas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pats padėjo šį automobilį atitempti. Automobilis neužsivedė, pradėjome ieškoti problemos nuo variklio skyriaus. Kai išaiškėjo, kad aukšto slėgio kuro siurblys nepaduoda degalų į purkštukus, įtarė, kad kažkas negerai su kuru – galbūt, ne tas kuras užpiltas. Tikrindami kuro baką nustatė, kad jis buvo išlaužtas – kuro bakas dangteliu užsidengė, ištrauktas kaištis, o auselė nulenkta, tą pranešė savininkei ir toliau ieškojo gedimo. Jo manymu, tas apgadinimas buvo padarytas tuo pačiu metu, nes matėsi trupiniai dažų. Nuėmę aukšto kuro slėgio siurblį išvežė automobilį į UAB „Dizel servisas“ , kurie vien tik tuo specializuojasi. Jie nustatė, kad dėl esančio pašalinio skysčio yra suvelti visi siurblio pundžiai – siurblio veikimas paremtas tuo, kad jis tepasi pats dyzelinu, ir jeigu ten patenka rūgštis – jį sugadina. Rūgštis jau buvo patekusi į purkštukus, todėl neveikiančius purkštukus atrestauravo ir sutvarkė automobilį – buvo atlikti darbai: siurblio restauracija, kuro filtras, purkštuko sandarinimo žiedai, kuro sistemos valymas, diagnostika, kuro bako valymas. Nepamena, ar turbina buvo tvarkoma. Pabrėžė, jog išvardintų gedimų priežastis – dyzelino priemaiša su rūgštimi. Paaiškino, jog jeigu stovinčiame automobilyje įpilamas kažkoks kuras arba net ne kuras, automobilis kurį laiką dar galėtų važiuoti, nuo pusės iki kelių kilometrų. Jeigu automobilis buvo pastatytas ir juo buvo užsivesta ir pravažiuota iki pusės kilometro, prieš tai automobilis galimai buvo su geru kuru, o kuras buvo įpiltas tuo metu, kai automobilis stovėjo.

2020-02-03 ir 2020-03-13 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. T. parodė, kad A. U. pažįsta apie 3 m. Jie kartu nėra gyvenę. 2018 m. gruodžio mėn. jų santykiai nutrūko. Galimai 2019-03-14 jis buvo atėjęs į prekybos centro „Big“ požeminę automobilių aikštelę, kur A. statydavo savo automobilį Audi, nes dirbo prekybos centre „Big“ esančioje parduotuvėje „Maxima“. Jis turėjo 2 l talpos butelį su dyzelinu, kurį jai supylė į baką. A. automobilio kuro bako dangtelis nesirakindavo ir jis taip jai ne vieną kartą jau yra pylęs kuro. Kai įpylė kuro, jis nuėjo pas A. į darbą ir jai pasakė, kad įpylė kuro. A. jam padėkojo ir jis išėjo. Jis tik įpylė kuro ir nieko negadino (t. 1, b. l. 159, 173).

2020-03-06 akistatos protokole užfiksuota, jog akistatos su A. U. metu R. T. liko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 164).

2019-03-22 ir 2019-04-17 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta A. U. parodė, kad 2019-03-14 apie 7 val. atvažiavo automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į darbą, esantį prekybos centre „Big“ Vilniuje, Ukmergės 369. Automobilį pastatė požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje Nr. 3, kuri skirta parduotuvės „Maxima“ darbuotojams, užrakino jį ir nuėjo į darbą. Automobilis buvo tvarkingas, važiavo be jokių nesklandumų. Apie 14.30 val. ji ketino važiuoti pas gydytoją. Atėjusi prie automobilio į jį įsėdo, užkūrė variklį ir pradėjo važiuoti. Maždaug už 300-400 m nuo prekybos centro „Big“, prie prekybos centro „Lidl“, esančio Vilniuje, S. Nėries 16, automobilis pradėjo trūkčioti ir staiga užgeso. Ji kelis kartus bandė automobilį užkurti, tačiau nesėkmingai. Pamaniusi, kad automobilis sugedo, paskambino į UAB „S“ autoservisą, kur iki tol remontavo automobilį, ir paprašė, kad atvažiuotų meistras. Po 30 min atvažiavo meistras A. Č. Jis apžiūrėjo automobilį ir bandė užkurti, tačiau jo bandymai buvo nesėkmingi. Tada jie nusprendė automobilį pristatyti į servisą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuvilkus jį į servisą, meistras pasiūlė įpilti kuro, nes manė, kad automobilis nesikuria dėl kuro trūkumo. Priėjęs prie automobilio dešinės pusės, kur yra kuro bako dangtelis, meistras pakvietė ją ir parodė, kad yra išlaužtas kuro bako dangtelis. Akivaizdžiai matėsi, kad laužimo žymės yra nesenos, kabėjo nulaužtų plastikinių detalių gabaliukai. Ji meistrui pasakė, kad kažkas jos automobiliui yra padaryta, kad jis neužsikurtų, tačiau meistras ja nepatikėjo. Užpylęs kuro, meistras dar kartą bandė užkurti automobilį. Šį kartą automobilis užsikūrė, bet staiga vėl užgeso. Tada ji paliko automobilį servise, o pati išvažiavo į darbą. Kitos dienos ryte jai paskambino meistras ir pasakė, kad išardęs kuro sistemą ir ją apžiūrėjęs, jis nustatė, jog į ją buvo įpilta neaiškaus skysčio, kuris užkimšo kuro sistemą. Dėl to užsikimšo kuro siurblys, variklio purkštukai ir kitos dalys. Dėl šio gedimo automobilio remontas turėtų kainuoti 1 251 Eur. Jai viską sutvarkė, t. y. pakeitė kuro siurblį, kuro filtrą, purkštukų sandarinimo žiedą, taip pat restauravo purkštukus. Už viską ji servise sumokėjo 1 256 Eur. Ji įtaria, kad jos automobilį tyčia sugadino jos pažįstamas vyras, vardu R. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Jie maždaug prieš 2 m. susipažino internete ir bandė kurti santykius, tačiau kartu negyveno. Maždaug po pusmečio pažinties R. T. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, darėsi agresyvus, nenuspėjamas, todėl ji nusprendė santykius nutraukti. Dar po metų R. pradėjo į jos telefoną rašinėti grasinančias žinutes, kad ją „pasmaugs“, „užmuš“ ir pan., taip pat jis rašė ir per programą „Messenger“. Taip pat grasino, kad pavogs jos automobilį ir 2017‑10-02 jos automobilis iš tiesų dingo. Ji dėl to kreipėsi į policiją, kuri rado jos automobilį stovintį (duomenys neskelbtini), netoli R. T. namų, tačiau pritrūkus įrodymų dėl R. T. veiksmų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Po to ji į savo telefoną gaudavo daug įvairaus pobūdžio grasinančių žinučių, kurias yra perdavusi policijai. Taip pat buvo išdaužti jos automobilio galiniai stiklai, pradurtos padangos. Toks persekiojimas ir terorizavimas tęsiasi ir iki šiol. Socialiniame tinkle „Facebook“ yra kuriami profiliai su jos vardu, kartais su nuotraukomis. Jis yra pasikeitusi telefono Nr., todėl SMS žinučių R. T. jai neberašo. Jis bando su ja bendrauti tik per programą „Messenger“. 2019-03-14 apie 13.50 val., būdama parduotuvėje „Maxima“, ji sutiko R. T., kuris klausinėjo, kodėl ji jam neatsiliepia. Nukentėjusioji atsakė, jog nenori su juo kalbėti. Jis jai pasakė, kad jei ji penktadienį neatvažiuos pas jį į namus, tai jai bus „pizdec“. Kai ji išreiškė nusistebėjimą, R. T. pakartojo savo grasinimą. Maždaug po pusvalandžio ji rado savo automobilį sugadintą (t. 1, b. l. 26, 27).

2020-03-06 akistatos protokole užfiksuota, jog akistatos su R. T. metu nukentėjusioji A. U. liko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 164).

Duomenys pateikti iš autoservisų dėl automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad 2019-03-29 A. U. UAB „S“ autoservisui sumokėjo 1 256 Eur – diagnostika už 10 Eur, kuro sistemos valymas už 30 Eur, kuro bako valymas už 35 Eur, kuro siurblio nuėmimas ir pastatymas už 130 Eur, kuro siurblio restauracija už 480 Eur, purkštukų restauracija už 550 Eur (5 vnt. po 110 Eur), kuro filtras už 16 Eur ir purkštukų sandarinimo žiedas už 5 Eur (5 vnt. po 1 Eur). Automobilio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad sulaužytas kuro bako dangtelis (padarytos nuotraukos). 2019-04-03 A. A. TŪB „D“ pateikė pažymą, kad 2019-03-19 į jų bendrovę buvo pristatytas kuro siurblys (priežastis – nepaduoda kuro). Atlikus siurblio defektaciją, nustatyta, kad išdilusios mentės, užveltas korpusas, sukorodavę ritinėliai, įtartinas kuro kvapas (lyg rūgšties arba acto). Konstatuota, kad siurblio išdilimai įvyko dėl nepakankamo tepimo ir blogo kuro su priemaišomis (t. 1, b. l. 35–42).

2019-03-22 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad prekybos centro „Big“ stebėjimo kamerų vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2019-03-14 nuo 13.25 val. iki 13.28 val. R. T. yra prie A. U. automobilio. Jis, pasilenkęs prie automobilio, kažką daro (tikslių veiksmų identifikuoti negalima) (t. 1, b. l. 44–45).

Dėl automobilio vairavimo esant neblaiviame stovyje

Liudytojas K. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie 21 val. pradėjo girdėti labai garsiai grojančią muziką iš stovėjimo aikštelės prie daugiabučių. Ta stovėjimo aikštelė yra tarp (duomenys neskelbtini). Apie 23 val. neapsikentė ir surinko 112, pranešė, kad yra triukšmas, kad stovėjimo aikštelėje klausoma muzika. Jam pasakė, kad yra jau gautas pranešimas iš kito namo, tai suprato, kad pareigūnai greitai pasirodys ir toliau leido vakarą namie. Muzika liovėsi, todėl galvojo, kad pareigūnai atvažiavo, bet kaip suprato vėliau – pas tą asmenį išsikrovė akumuliatorius automobilyje. Asmuo pradėjo užvedinėti automobilį ir kelti apsukas iki didelių apsukų. Automobilis pajudėjo aikštelėje, ir liudytojui pasirodė, kad asmuo mėgina manevruoti tarp automobilių, pradėjo girdėti plastiko garsus, jam pasirodė, kad kitas automobilis yra daužomas, todėl dar kartą paskambino 112 (buvo praėjusi 1 valanda nuo pirmo skambučio), pranešė, kas vyksta. Pareigūnai sureagavo. Išbėgęs į lauką pasižiūrėjo automobilio valstybinį numerį ir dar kartą paskambino 112 ir pranešė automobilio valstybinius numerius, laukė pareigūnų. Po kiek laiko pasirodė pareigūnai (du ekipažai), kurie nuvažiavo (duomenys neskelbtini) į viršų. Automobilis tuo metu buvo ant žalios vejos, tarp vienos ir kitos stovėjimo aikštelės, viduje nematė žmogaus, bet, žinojo, kad žmogus buvo viduje, ir nubėgo iki (duomenys neskelbtini) pagauti pareigūnų, atvedė iki automobilio. Pareigūnai nustatė, kad asmuo buvo išgėręs. Jie apėjo stovėjimo aikštelę, nerado, jog būtų atsitrenkta į kitą automobilį. Liudytojas pažymėjo, jog nematė asmens, kuris vairavo automobilį.

Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jo kaimynas, jie kartais draugauja. Įvykio metu buvo namie, išėjo į virtuvę parūkyti, matė automobilį, muzika grojo, kad R. vienas sėdėjo automobilyje, o vėliau nuėjo miegoti. Kitą dieną atėjo R. ir pasakė, kad buvo sulaikytas policijos. Po kažkiek laiko vėl sutiko R., jie išgerinėjo, ir kaltinamasis prašė, kad jis būtų liudytojas ir pasakytų, kad matė per langą, jog automobilis stovėjo. Pabreže, jog R. T. neprašė, kad jis sakytų, kad buvo kartu ir kaltinamasis nevairavo automobilio. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, mano, kad tada geriau atsiminė.

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus apskr. komisariato, Vilniaus Kelių policijos valdybos kelių valdybos rinktinės, pirmojo būrio vyriausias patruliu. 2019‑05-29 dirbo Antakalnio mikrorajone, kai buvo gautas iškvietimas, kad per šaligatvius važinėja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu Nissan. Apie vidurnaktį du ar trys ekipažai važiavo į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), buvo privažiavę prie daugiabučio. Apie 0.30 val. pamatė, kad vaikų žaidimo aikštelėje iš lėto važiuoja sidabrinės spalvos automobilis, mėgina pagreitėti, bet jam neišeina, nes padalos prasisuka. Pareigūnas paliko kolegę, greit išbėgo, pribėgo prie minėto automobilio su kitu ekipažu ne iš kelių policijos ir sulaikė automobilio vairuotoją. Išprašyti vairuotoją iš automobilio sekėsi sunkiai, žmogus atsisakė pasitikrinti blaivumą, vartojo necenzūrinę leksiką. Galiausiai asmenį sulaikė ir pristatė į komisariatą. Nustatė, jog asmuo pavažiavo gal 20 metrų, bet pagal automobilio pėdsakus, jis buvo su automobiliu įkritęs į gruntą, po to atbulas smarkiai iškapstė visą gruntą, po to mėgino toliau važiuoti. Negali nei teigti, nei paneigti ar kitiems pareigūnams pavyko patikrinti asmens blaivumą. Patvirtino, jog automobilyje buvo asmuo, sėdintis posėdžių salėje (kaltinamasis).

Liudytoja R. K.-J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. Įvykio metu dirbo su kolega S. K. Jie dirbo naktinėje pamainoje ir iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo dalies gavo pranešimą, kad Antakalnio g. vaikų žaidimų aikštelėje važinėja neblaivus vairuotojas. Jiems nuvykus, iš karto negalėjo rasti įvažiavimo į kiemą, galiausiai įvažiavo į reikiamą aikštelę ir pamatė judantį automobilį (kiek pavažiavo metrų, liudytoja tiksliai negalėjo pasakyti, mano, jog 5–10 metrų). Kolega sustojo ir jie pradėjo bėgti prie jo, užgesino variklį, atėmė raktelius. Asmuo pareigūnus išvadino negražiais žodžiais. Kaltinamasis automobilyje buvo su mažu šuniukui, kurį sulaikydami asmenį atidavė kaimynui. Patvirtino, jog už vairo sėdėjo posėdžių salėje esantis kaltinamasis.

2019-05-30, 2020-02-03 ir 2020-03-13 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. T. parodė, kad 2019-05-30 vakare (duomenys neskelbtini), savo automobilyje Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė 0,7 l talpos butelį degtinės. Automobilio variklis buvo įjungtas ir jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Kas vyko toliau, jis prisimena lyg „per miglą“. Jis atsigavo tik areštinėje. Jis mano, kad galėjo vairuoti automobilį būdamas girtas. Jis niekam neduoda automobilio ir vairuoja jį visada tik pats (t. 1, b. l. 150, 159, 173).

2019-05-30 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. K.-J. parodė, kad 2019-05-30 dirbo kartu su vyr. patruliu S. K. nustatytame patruliavimo sektoriuje. Apie 0.12 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo jie gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) galimai įvyko automobilių susidūrimas, vienas iš eismo įvykio dalyvių galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu, jie pastebėjo, kad prie daugiabučio esančiame vidiniame kieme vaikų žaidimo aikštelėje lėta eiga juda automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas lėtai važiavo tarp medžių. Priėjus prie automobilio, jo vairuotojas automobilį sustabdė. Atidarius automobilio vairuotojo dureles, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholinių gėrimų kvapas. Vairuotojas buvo stipriai apgirtęs, negalėjo rišliai kalbėti, vartojo necenzūrinę leksiką. Jis nepateikė jokių asmens tapatybės dokumentų. Paprašius prisistatyti, jis paaiškino, kad tai jo vardu registruotas automobilis ir jis nieko nepateiks. Automobilio salone jokių kitų asmenų nebuvo. Pasinaudojus registrų bazėmis, ji su kolega nustatė, kad automobilį vairavo R. T., gim. (duomenys neskelbtini). Jam 0.27 val. alkotesteriu buvo nustatytas 2,26 prom. girtumas. Dėl bendro apsvaigimo laipsnio ir alkoholio poveikio organizmui R. T. nesugebėjo pakartotinai pasitikrinti girtumo laipsnį. Į raginimus įvertinti bendrą jo asmens būklę, jis necenzūrine leksika atsisakė tai daryti, motyvuodamas kad jam nesvarbu šios nesąmonės. Apžiūrėjus automobilį, jokių eismo įvykio pėdsakų nerasta. Pranešėjas, kuris iškvietė policiją ir viską stebėjo, parašė paaiškinimą. Tikrinimo metu R. T. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, paaiškindamas, kad jis jau atimtas. Automobilis pasaugai išvežtas į saugojimo aikštelę. Dėl padarytų pažeidimų R. T. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 1 PK budėtojų dalį tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi (t. 1, b. l. 51).

2019-11-28 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. K. savo parodymais iš esmės patvirtino R. K.-J. parodymus (t. 1, b. l. 55).

2019-05-31 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. N. parodė, kad 2019-05-29 apie 21.30 val. buvo namuose. Jis išgirdo, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš automobilio groja garsiai muzika. Dėl to jis paskambino į BPC. Tačiau policija neatvyko. Apie 23.15 val. jis pamatė, kad to automobilio vairuotojas pradėjo važinėti kieme pirmyn ir atgal. Vienu momentu jis girdėjo garsą, kuris buvo panašus į atsitrenkimą į kitą automobilį. 2019-05-30 apie 0.12 val. jis vėl paskambino į BPC. Netrukus atvažiavo policija. Jis pareigūnus pasitiko kieme ir nurodė automobilį. Šis automobilis važiavo ir pareigūnų akivaizdoje, todėl buvo sustabdytas, o jo vairuotojas sulaikytas (t. 1, b. l. 59).

2019-11-29 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. M. parodymė, kad R. T. pažįsta nuo mažens. Jie kaimynai. Daugiau bendrauti jie pradėjo prieš 2 m. 2019-05-29 apie 23 val. jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir sėdėjo kambaryje, kurio langai orientuoti į automobilių stovėjimo aikštelę. Jis išgirdo, kad kažkas garsiai automobilyje klausosi muzikos. Jis pažiūrėjo pro langą ir pamatė R., kuris sėdėjo savo automobilyje Nissan. R. buvo vienas. Po to jis nuėjo miegoti ir nieko daugiau nematė bei negirdėjo. 2019‑05-30 dienos metu pas jį atėjo R. ir pasakė, kad jį sulaikė dėl to, jog girtas vairavo automobilį. Maždaug prieš mėnesį jis vėl sutiko R. ir jie nusprendė išgerti alkoholio. Alkoholį jie vartojo jo bute. Išgertuvių metu R. priminė jam apie minėtą įvykį, kai jis buvo sulaikytas policijos. R. paprašė, kad jis paliudytų byloje ir nurodytų informaciją, kuri neatitinka tikrovės. R. paprašė, kad jis pasakytų, jog 2019-05-30 jis buvo automobilyje kartu su juo. R. paprašė pasakyti, kad jis nevairavo automobilio. Tačiau jis nesutiko to padaryti, nes iš tiesų tuo metu automobilyje nebuvo. Pastaruoju metu su R. jis bendrauja nedaug (t. 1, b. l. 61).

Matavimo alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0747 kvitas patvirtina, kad 2019-05-30 0.27 val. R. T. iškvėptame ore nustatyta 2,26 prom. etilo alkoholio (t. 1, b. l. 66).

2019-12-20 kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad buvo išklausyti pranešimo BPC garso įrašai (3 skambučiai). Nustatyta, jog K. N. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus asmuo važinėja automobiliu Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmo skambučio laikas 2019-05-30 0.14 val. (t. 1, b. l. 80).

Dėl V. V. turto vagystės

Nukentėjusioji V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su R. T. susipažino per pažinčių portalą, jie susirašinėdavo. Išsiaiškino, kad kartu gyvena (duomenys neskelbtini), turi bendrų pažįstamų. Jai atrodė, kad jau seniai yra pažįstami. Jis pasiūlė eiti pasivaikščioti rugsėjo 16 d. Ji sutiko. Buvo vėjuota diena, todėl kaltinamasis pasiūlė ateiti pas ją į namus. Ji sutiko. R. T. atėjo dėvėdamas džinsinį švarkelį (anot jos jame buvo didelės baltos vidinės kišenės). Nukentėjusioji padarė valgyti, jie gėrė vyno. Šalimais gyvenanti kaimynė taip pat atėjo, bet neilgai sėdėjo. Į balkoną parūkyti jie ėjo kartu. Ji su kaltinamuoju bendravo – R. T. labai viskuo buvo susidomėjęs. Jie išsiaiškino, jog jo žmona kartu gyveno su nukentėjusiąja ir jos vyru. Anot nukentėjusiosios, R. T. puikiai matė dėžutę su vienetiniais rankų darbo juvelyriniais ir pirktiniais dirbiniais ant sekcijos. Ji atidarė dėžutę ir parodė (papuošalus) R. T. Jis išėjo apie 1 val. nakties (ji jį išvarė, nes nenorėjo, kad pas ją miegotų) ir ji pastebėjo, kad nėra tos dėžutės. Kaltinamojo pro duris neišlydėjo, mano tuo metu jis paėmė dėžutę. Ryte su kaimyne visur ieškojo dėžutės ir niekur jos nematė. R. kitą dieną paskambino ir prašė prisipažinti. Jis neigė ėmęs dėžutę. Jis pasakė, kad ateis. Nupirko gėlių jai ir kaimynei, šampano. Atėjo su šuniuku. Gal 3 val. nakties išėjo, kai ji paprašė išeiti. Antrą dieną, kai išeidinėjo jis normaliai atsisveikino, nukentėjusioji jį išlydėjo. Nieko nematė, kad paimtų. Dviejų dienų bėgyje pastebėjo, kad nėra Smetoniškų laikų laikrodžio ant grandinėlės prieškambaryje esančioje virtuvėlė, pakabintą ant plytinės sienos. Pabrėžė, jog niekas pas ją nevaikšto, tik kaimynė, su kuria niekada jokių įvykių nėra buvę. Dieną prieš R. atėjimą ji matė ir dėžutę, ir laikrodį. Dar vienas kryželis dingo, juvelyrinis darbas iš medicininio aukso – turi vertę. R. T. jai liepė jo negąsdinti su pareiškimais, jis nenori su policija prasidėti, nes važiavo girtas, atimtos teisės. Nukentėjusioji pridūrė, jog paskambino R. T. buvusiai žmonai O. U., kuri pasakė, kad su juo nereikia susidėti, nes R. vagis – iš jos išnešęs televizorių, aukso, žiedų ir dukros telefoną. Prašo kaltinamojo atlyginti žalą, kurią padarė.

Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai reikėjo tvarkytis bėgantį vandenį. Atėjo pasiskųsti pas kaimynę V. ir balkone ją rado su kaltinamuoju. Tas vyriškis pasisiūlė pažiūrėti (vandenį) ir jį užsuko. Paskui jie liudytoją pasikvietė į svečius, jie pagėrė šampano, pasėdėjo, paskui liudytoja išėjo. Sekančios dienos ryte apie 11 val. V. atėjo pas liudytoją ir pasiskundė, jog nebėra dėžutės su visais dirbiniais. Jos draugas amžinąją atilsį J., buvo juvelyras. Nuėjusios pas nukentėjusiąja ieškojo dėžutės, bet nerado. Dėžute gulėjo sekcijoje. L. S. negalėjo pasakyti, ar matė tą dėžutę iš vakaro. Taip pat ji pastebėjo, jog nebėra nukentėjusiosios grandinėlės su kupranugariu. Vėliau minėtas vyriškis atėjo su šuniuku, atsinešė šampaną, neigė ėmęs dėžutę. Po kelių dienų V. pastebėjo, kad bute nebėra ir laikrodžio. Ji atkreipė dėmesį, jog daugiau nebuvo jokių asmenų bute. Liudytoja pažymėjo, jog su V. 19 metų yra kaimynės, anksčiau pas ją nebuvo dingusi dėžutė ar kiti daiktai.

Liudytoja O. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta posėdžių salėje sėdintį kaltinamąjį, jie buvo pažįstami maždaug prieš 5 metus, jis buvo pas ją namie. Pažįsta posėdžių salėje sėdinčią nukentėjusiąją V., kuri buvo jo buvusio vyro sugyventinė. Su V. ji bendravo labai mažai. Neseniai, gal žiemą, V. jai paskambino ir paklausė ar pažįsta R. Liudytoja atsakė, kad pažįsta. V. pasakė, kad R. pas ją pavogė J. (U.) sidabrą, dėžutę. V. teiravosi, ar R. galėjo pavogti. Liudytoja patvirtino tai, nurodydama, jog jis negeras žmogus ir melagis. Kai su R. bendravo, pas O. U. namie prapuolė du auksiniai žiedai, tačiau jis neigė juos paėmęs. Po to ji paprašė jo pataisyti televizorių, paklausė, ar jis turi pažįstamų meistrų. R. T. pasakė, kad turi. R. atvažiavęs paėmė televizorių ir pažadėjo, kad pataisys. Praėjo mėnuo, ji jo paklausė, kada bus televizorius, jis atsakė, jog dar nepataisė. Po to R. skambino, pasakė televizoriaus taisymo kainą. Ji jam pasakė, kad jai per brangu, prašė gražinti televizorių, jis atsisakė. Dėl to jie susipyko. Ji žadėjo R., kad rašys (pareiškimą) į policiją, tačiau jis atsakė, kad ji nieko neįrodys.

2020-02-03 ir 2020-03-13 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. T. parodė, kad 2019 m. vasaros gale internetinėje pažinčių svetainėje susipažino su V. V. Kai jie susitiko, lauke lijo, todėl ji pakvietė jį pas save į namus (duomenys neskelbtini). Pas ją namuose jie gėrė alkoholinius gėrimus. Apie val. V. paprašė, kad jis eitų namo. Tuo momentu jis išeidinėjo iš tualeto. Tada jis iš karto, neužėjęs į kambarį, išėjo. Kitą dieną V. jam paskambino ir pasakė, kad pas ją dingo dėžutė su sidabro dirbiniais. Jis jai pasakė, kad nieko neėmė. Tada ji vėl pakvietė jį pas save ir jis iš karto atvažiavo. Jie gėrė šampaną ir vyną, o po to jis liko pas ją nakvoti. Jis išėjo tik kitą dieną. V. jam minėjo, kad rašys pareiškimą dėl vagystės į policiją. Jis paklausė, ar dėl jo rašys. Ji atsakė, kad ne, o tiesiog bendrai parašys, kad kažkas pavogė. Jam atrodo, kad tą dieną V. turėjo išvykti į kelionę į Izraelį. Jis paprašė, kad ji atvežtų jam porą pakelių cigarečių. Kai V. grįžo, jis jai paskambino ir paklausė, ar ką nors jam atvežė. V. jam atkirto, kad jis dar po visko turi įžūlumo jai skambinti. Taip jų santykiai ir nutrūko (t. 1, b. l. 159, 173).

2020-03-13 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog akistatos su V. V. metu R. T. liko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 168).

2019-09-30, 2019-10-28 ir 2020-03-13 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta V. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-09-16 apie 15 val. pas ją į svečius atėjo pažįstamas R., gyv. (duomenys neskelbtini). Su R. ji susipažino internete. Jis pas ją į namus atėjo pirmą kartą. R. atsinešė šampano ir pyrago. Pas ją taip pat atėjo draugė L. S., tačiau vėliau, apie 19 val., ji išėjo. R. labai apžiūrinėjo jos namuose esančius daiktus. Ji pasakė, kad jos vyras buvo juvelyras, todėl ji turi daug sidabro. R. labai tuo susidomėjo. R. išėjo tik 2019-09-17 apie 2 val. 2019-09-17 ryte ji apsižiūrėjo, kad nėra jos medinės papuošalų dėžutės, kurioje buvo sidabriniai papuošalai. Kai jai paskambino R., ji jo paklausė, ar jis kartais nepaėmė jos dėžutės su papuošalais. R. atsakė, kad ne. Po to jis su drauge apžiūrėjo visą butą, tačiau dėžutės nerado. Apie 17 val. R. vėl atėjo. R. atėjo nekviestas. Pas ją buvo draugė. R. atsinešė šampano ir gėlių. Vakare R. liko nakvoti. 2019-09-19 ji pastebėjo, kad dingęs ir ant sienos kabėjęs Smetonos laiku senovinis laikrodis ant grandinėlės. Tai pamačiusi, ji galutinai supyko ir paskambino R., kuris neigė paėmęs laikrodį, todėl nusprendė kviesti policiją. Daugiau pas ją niekas atėjęs nebuvo, todėl niekas kitas negalėjo pavogti. Ji yra apsidraudusi butą ir jame esančius daiktus. Kai ji paskambino į draudimo, jai buvo pasakyta, kad išmoka ja nepriklauso, nes nusikaltimas nėra smurtinis. Dėžutę su papuošalais paskutinį kartą ji matė 2019-09-16 ryte, kai grįžo iš darbo. Niekas kitas, išskyrus R., negalėjo minėtų daiktų iš jos pavogti. Ji bandė su R. apie tai pasikalbėti, bet jis kaltę neigia. Iš viso R. iš jos pagrobė turto už 2 373 Eur: 50 Eur vertės Smetonos laikų senovinį kišeninį laikrodį ant grandinėlės ir 8 Eur vertės medinę papuošalų dėžutę, kurioje buvo 20 Eur vertės sidabro grandinėlė ant kaklo su 70 Eur vertės jūros kriauklės formos pakabuku, 40 Eur vertės rinkinys, sudarytas iš sidabro grandinėlės su kaučiuku ant kaklo ir apyrankės, 100 Eur vertės juodos sp. Baltijos jūros akmens pakabukas, 130 Eur vertės auskarai su ovalo formos akmenimis, 60 Eur vertės pakabukas su juodos ir baltos sp. akmeniu, 20 Eur vertės persukta sidabro grandinėlė ant kaklo su Afroditės galvos pakabuku iš Egipto, 25 Eur vertės auskarai iš Egipto, 30 Eur vertės sidabro grandinėlė ant kaklo su skritulio formos sidabro pakabuku, 200 Eur vertės rankų darbo sidabro auskarai, 15 Eur vertės sidabro grandinėlė su skritulio formos pakabuku, 200 Eur vertės paukščio formos pakabukas iš Baltijos jūros akmens su sidabro elementais, 100 Eur vertės sidabro pakabukas su atvaizdu (Jonas Krikštytojas krikštija Jėzų Kristų), 30 Eur vertės pakabukas su smaragdo akmeniu, 35 Eur rinkinys, sudarytas iš pakabuko ir auskarų su Swarovski kristalais, 500 Eur vertės gulbės formos su mėlynos sp. cirkonio akimis sidabro auskarai, 100 Eur vertės pakabukas su juodos sp. jūros akmeniu su sidabro elementais, 10 Eur vertės odinė grandinėlė ant kaklo, 100 Eur vertės juodos sp. akmens pakabukas su sidabro ornamentu, 30 Eur vertės stačiakampio formos sidabro pakabukas su skorpiono atvaizdu, 30 Eur vertės sidabro auskarai su Swarovski kristalais, 60 Eur vertės saulės formos sidabro pakabukas, 18 Eur vertės sidabro apyrankė, 300 Eur vertės rankų darbo sidabro apyrankė, 20 Eur vertės rankinis laikrodis, 15 Eur vertės melchioro apyrankė iš Graikijos, ir 7 Eur vertės ant kupranugario formos statulėlės pakabinta grandinėlė su 50 Eur vertės kryžiaus formos sidabro pakabuku, apipurkštu aukso dulkelėmis. Pagrobti papuošalai, kuriuos pagamino jos vyras, pažymėti jo inicialais „JU“ (t. 1, b. l. 93, 101–124, 128).

2019-10-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole fiksuota, kad V. V. atpažino R. T. iš nuotraukų (t. 1, b. l. 96–100).

2020-03-13 akistatos protokole užfiksuota, jog akistatos su R. T. metu V. V. liko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 168).

2020-03-06 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. S. parodė, kad V. V. yra jos draugė. Jos pažįstamos jau apie 20 m. Jos yra ne tik draugės, bet ir kaimynės – gyvena tame pačiame bendrabučio bloke. 2019-09-16 ji tvarkė bendrus bloko koridorių, tualetą ir virtuvę. Ji pamatė, kad pas Vitaliją atėjo stambus ir aukštas vyras. Maždaug po poros valandų V. pakvietė į svečius ir ją. Jie išgėrė šampano, pašnekėjo ir ji išėjo namo. Pas V. sekcijos lentynoje stovėjo dėžutė, kurioje ji laikė savo juvelyrinius dirbinius, nes jos vyras buvo juvelyras ir V. buvo daug pridaręs papuošalų. Kitą rytą pas ją atėjo V. ir pasakė, kad dingo minėta dėžutė su juvelyriniais dirbiniais. Ji nuėjo pas V. Jos viską abi apžiūrėjo, bet dėžutės nerado. V. verkė, labai pergyveno. Ji jos paklausė, ar to negalėjo padaryti R., kuris vakar pas ją buvo. V. jai atsakė, kad jam skambino ir klausė, bet R. pasakė, kad nieko neėmė. 2019‑09-18 R. vėl atėjo į svečius pas V. Tuo metu ji taip pat kaip tik buvo pas V.. Bet R. atėjus, ji iš karto išėjo į savo kambarį. Kiek R. buvo pas V., ji nežino. Kitą dieną V. jai pasakė, kad nuo sienos dingo ir senovinis laikrodis. V. sakė, kad jį pavogė R. Jos manymu, daiktai patys dingti negalėjo. Juos galėjo pavogti tik tas R. (t. 1, b. l. 138).

2019-09-30 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad pėdsakų, liudijančių įsilaužimo faktą, nėra (t. 1. b. l. 141–143).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. T. kaltė įvykdžius jam pareikštuose kaltinimuose nurodytus nusikaltimus, visiškai įrodyta.

Tokias išvadas leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 str. nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Šios teisės aiškinimo taisyklės yra reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje, vertinant byloje esančius įrodymus A. U. turto sugadinimo bei V. V. turto vagystės atvejais.

Dėl A. U. turto sugadinimo

BK 187 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

BK 190 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL.

Nors R. T. savo kaltę neigė, aiškino, kad nagrinėjamu atveju į A. U. automobilio kuro sistemą įpylė kuro prašomas pačios nukentėjusiosios, o ir tiesioginių jo kaltės įrodymų nėra, teismo vertinimu, netiesioginių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis tyčia, sugadino A. U. priklausantį automobilį, į jo kuro sistemą įpildamas nenustatytos kilmės skysčio.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. U. paaiškino, kad su R. T. susipažino internetu, kažkurį laiką normaliai bendravo, vėliau kaltinamasis pradėjo gerti, elgėsi arogantiškai, bendravimas nutrūko. Tada R. T., siekdamas tolimesnio bendravimo, jai grasino, buvo perdūręs jos automobilio padangas, sudaužęs automobilio stiklą, tačiau kaltę pripažindavo, padarytą žalą atlygindavo. Taip pat vienu metu buvo savavališkai pasiėmęs jos automobilį Audi, kuris vėliau buvo rastas prie kaltinamojo gyvenamojo namo. Patvirtino, kad R. T. buvo užėjęs pas ją į darbą, PC „Big“ esančią parduotuvę, per pietus tą dieną, kai buvo sugadintas automobilis, ir pagrasino, kad jeigu ji rytoj neatvažiuos pas kaltinamąjį, bus blogai. Po maždaug pusvalandžio ji sėdo į savo automobilį, važiavo, tačiau kiek pavažiavus automobilis užgęso. Bandydama užpilti kuro, pastebėjo, kad yra išplėštas kuro bako dangtis, sulaižytos jo plastmasinės dalys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Č. paaiškino, kad 2019 m. kovo mėnesį į servisą buvo atvarytas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pats padėjo šį automobilį atitempti, nes automobilis neužsivedė. Remonto metu išaiškėjo, kad gedimo priežastis – į automobilio kuro sistemą buvo įpiltas pašalinis skystis. Pabrėžė, jog išvardintų gedimų priežastis – dyzelino priemaiša su rūgštimi. Patvirtino, kad tikrinant kuro baką, buvo nustatyta, kad sugadintas kuro bako dangtelis, jis buvo išlaužtas, matėsi nubrozdintų dažų likučiai, todėl šie apgadinimai galėjo būti padaryti vienu metu, neseniai. Taip pat paaiškino, kad jeigu į stovinčio automobilio kuro sistemą įpilamas ne kuras, o kažkoks pašalinis skystis, automobilis gali nuvažiuoti nuo pusės iki kelių kilometrų. Todėl, nagrinėjamu atveju, jeigu Audi prieš sustojimą nuvažiavo iki pusės kilometro, prieš tai jo kuro sistemoje buvo geras kuras, o pašalinis skystis buvo įpiltas tuo metu, kai automobilis stovėjo.

Aptarti A. U. ir A. Č. paaiškinimai patvirtina, kad A. U. automobilis Audi iki tol buvęs techniškai tvarkingas, sugedo dėl to, kad į jo kuro sistemą, išlaužus bako užraktą, buvo įpilta tiksliai nenustatytos sudėties skysčio.

Teisminio nagrinėjimo metu R. T. patvirtino, kad tą dieną, kai sugedo A. U. automobilis, jis buvo atvykęs pas ją į darbovietę, įpylė į jos automobilio kuro baką 2 litrus kuro; kuro bako dangtis nebuvo užrakintas, nieko nepylė tam, kad sugadintų automobilį, su A. U. didelių pykčių neturėjo.

Pirmiausiai pažymėtina, kad tokius kaltinamojo parodymus paneigia A. U. paaiškinimai, jog su R. T. santykiai buvo konfliktiški, ji bandžiusi juos nutraukti, neprašė jo jokių paslaugų, taip pat įpilti kuro; o ir pats kaltinamasis prieš tai atvykęs į darbą, nesakė, jog užpylė kuro, o tik grąsino. Be to, kaip minėta, automobilio Audi kuro bako užraktas buvo sugadintas, kaip nurodė A. U., anksčiau šių sugadinimų nebuvo, o juos pastebėjo tik automobiliui sustojus. Liudytojas A. Č. taipogi patvirtino, kad kuro bako užraktas buvo sugadintas neseniai iki šio automobilio transportavimo į servisą.

Įvertinus aptartus A. U. ir A. Č. parodymus, darytina išvada, kad A. U. priklausančio automobilio kuro bako užraktą sugadino būtent R. T., tuo metu, kai į automobilio kuro baką buvo įpilta nenustatytos kilmės (galimai rūgšties) skysčio. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu kaltinamasis, kaip pats nurodo, būtų veikęs A. U. naudai, kuri dirbo šalia parkuojamo automobilio, ir tikrai siekęs įpilti kuro, nebūtų išlaužęs automobilio bako užrakto. Taigi, kaltinamasis į automobilio baką įpylė ne kuro, o nenustatytos kilmės skysčio, dėl ko automobilis, kiek pavažiavęs, sugedo.

Byloje esančių ir aptartų netiesioginių įrodymų visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju R. T. į A. U. automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsilaužęs įpylė ne kuro, o nenustatytos medžiagos, taip tyčia siekdamas sugadinti automobilį ir atkeršyti A. U. už atsisakymą tęsti santykius.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „S“ išrašyta 2019-03-29 PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad A. U. už automobilio remontą sumokėjo 1 256 Eur.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. T. tyčia sugadino A. U. priklausantį automobilį ir taip įvykdė BK 187 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Dėl V. V. turto vagystės

BK 178 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

R. T. neigė apvogęs V. V., o jo tiesioginių jo kaltės įrodymų byloje nėra. Tačiau teismo vertinimu, netiesioginių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nukentėjusioji buvo apvogta būtent R. T.

Iš kaltinamojo R. T. ir nukentėjusios V. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu teiktų parodymų matyti, kad jie susipažino pažinčių portale www.draugas.lt, 2019-09-16 nutarė susitikti, kartu leido laiką nuo tos dienos maždaug 15 val. iki 2019-09-17 2 val. (iki R. T. išėjimo) nukentėjusiajai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vienu metu prie jų buvo prisijungusi ir kaimynė L. S., kuri kartu vakarojo.

Teismo posėdžio metu V. V. patvirtino, kad besisvečiuojant R. T., jis apžiūrinėjo juvelyrinį kryžių, viskuo domėjosi, jam buvo parodyta dėžutė bei joje esantys papuošalai. Vėliau R. T. norėjo pas ją pasilikti miegoti, tačiau šiai atsakius, kaltinamasi išėjo per duris net neatsisveikinus, pačio išėjimo momento ji nematė, nes galimai buvo nusisukusi į langą, tik išgirdo durų trinktelėjimą. Niekas po kaltinamojo išėjimo pas ją daugiau nesilankė. Kitą dieną, pasigedusi ant sekcijos stovėjusios dėžutės su papuošalais, skambino T. R., tačiau šis neigė pavogęs. 2019-09-17 T. R. pasisiūlė ateiti ir apie viską pasikalbėti, atėjo su gėlėmis, taip pat atsinešė šampano, tačiau neprisipažino paėmęs dėžutę.

Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kitą dieną po R. T. pasisvečiavimo pas V. V., ši atėjusi apie 11 val. papasakojo, kad dingo jos papuošalų dėžutė su visais papuošalais. Jos abi dar kartą apieškojo kambarį, tačiau dėžutės, kuri visąlaik būdavo sekcijoje, nerado. Taip pat pastebėjo, kad yra dingusi ir ant sienos kabojusi grandinė su laikrodžiu.

Aptarti V. V. ir L. S. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, taip pat patvirtinantys tą aplinkybę, jog nukentėjusiosios papuošalų dėžutė su joje buvusiais papuošalais dingo po R. T. apsilankymo 2019-09-16 – 2019-09-17 dienomis.

Taip pat pastebėtina, kad V. V. ir R. T. iki papuošalų vagystės siejo draugiški, romantiški santykiai. V. V., net ir dingus jos papuošalams, nesikreipė į teisėsaugos institucijas, siekė pati gražiuoju su R. T. išsiaiškinti ir atgauti pavogtus daiktus; taigi nenorėjo nutraukti santykių. Todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji tyčia apkalba kaltinamąjį įvykdžius vagystę, taip siekdama jam pakenkti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. U. paaiškino, kad pažįsta V. V., kuri buvo jos vyro J. U. sugyventinė, taip pat pažįsta ir R. T. Anksčiau su kaltinamuoju bendravo, jis lankėsi pas ją namuose. Tačiau po R. T. apsilankymu pas ją dingo du aukiniai žiedai; po to R. T. paėmė pataisyti jos televizorių ir jo negrąžino. Patvirtino, kad V. V. jai skambino ir skundėsi, kad R. T. pavogė iš jos J. (juvelyro J. U.) sidabrą. Ši jai paaiškino, kad R. T. galėjo tai padaryti, nes yra apvogęs ir ją.

Teismo vertinimu, byloje esančių ir aptartų netiesioginių įrodymų visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios V. V. papuošalų dėžutę su joje buvusiais juvelyriniais dirbiniais iš buto (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2019-09-16 apie 15 val. iki 2019-09-17 apie 2 val., slapta, nematant nukentėjusiajai, pagrobė būtent R. T.

V. V. pateiktame ieškinyje detaliai aprašė juvelyrinius dirbinius, buvusius medinėje dėžutėje, nurodė jų kainas. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios teiktais paaiškinimais, iš kurių (taip pat iš byloje esančių nuotraukų) matyti, kad pavogti juvelyriniai dirbiniai buvo jos naudojami, taigi gerai žinomi. Be to, V. V. juvelyrinių dirbinių kainos, atsižvelgus į tai, kad jie buvo pagaminti ne pramoniniu–masiniu būdu, o buvo buvusio sutuoktinio (juvelyro) vienetiniai dirbiniai, teismo vertinimu yra nurodytos objektyviai, t. y. atitinkančios pačių papuošalų vertę. Tokiu būdu objektyviai nurodyta ir bendra pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertė – 2 373 Eur.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tokias veiksmais R. T. slapta pagrobė į V. V. 2 373 Eur vertės turtą ir taip įvykdė BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Dėl vairavimo transporto priemonę esant neblaiviame stovyje

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Žemesnės instancijos teismas

Nors R. T. savo kaltės vairavus automobilį esant neblaiviam nepripažino, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – liudytojų K. N., D. M., S. K., R. K.-J. teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu teikti paaiškinimai, matavimo alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0747 kvitas – iš esmės patvirtino jam pareikštą kaltinimą.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. K. patvirtino, kad gavę iškvietimą dėl galimai neblaivaus asmens vairavimo, atvyko į įvykio vietą buvo privažiavę prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), pamatė, kad vaikų žaidimo aikštelėje iš lėto važiuoja sidabrinės spalvos automobilis, mėgina pagreitėti, automobilis pavažiavo gal apie 20 metrų. Automobilio vairuotojas R. T., buvo sulaikytas. Iš esmės analogiškus paaiškinimus teismo posėdžio metu teikė ir liudytoja R. K.-J., kuri patvirtino, kad matė, kaip kiemo aikštelėje važiavo automobilis, o jį vairavo kaltinamasis R. T., kuris buvo sulaikytas. Tai, jog nagrinėjamu atveju automobiliu buvo važinėjama kieme, o vėliau ant vejos, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas K. N.

Aptarti liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus. Kaltinamasis R. T. nenurodė jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti minėtų liudytojų parodymų patikimumu, todėl jie laikytini objektyviais.

Įvykio vietoje sulaikyto R. T. iškvėptame ore 2019-05-30 0.27 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 nustatyta 2,26 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0747 patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale nuo 1,01 iki 5 prom. yra lygi 1,7 proc. (t. 1, b. l. 67). Ši matavimo paklaida vertintina R. T. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 2,22 prom. (2,26 prom. – 1,7 proc. ~ 2,22 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Toks kaltinimų tikslinimas nekeičia R. T. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. T. 2019-05-30 apie 0.12 val. Vilniuje, Oginskio 9, vairavo automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, t. y. jo iškvėptame ore esant ne mažesnei kaip 2,22 promilės etilo alkoholio koncentracijai.

Tokiais veiksmais R. T. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Bausmių skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamajam R. T. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. T. įvykdė tris nesunkius, baigtus, tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas buvo savanaudiškas.

Byloje esančiais įrodymais jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant kokios bausmės skirtinos R. T., vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: 2 kartus buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 128–132); ne kartą baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, tarp kurių yra ir smulkios vagystės, kelių eismo taisyklių pažeidimai, nedideli viešosios tvarkos pažeidimai, buvimas viešoje vietoje apsvaigus ir pan. (t. 2, b. l. 123–127), buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2018-01-01 iki 2018-01-04 dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, abstinencijos būklės, priklausomybės sindromo (t. 2, b. l. 134).

Teismas įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. T. paskiriant šias bausmes: už BK 178 str. 1 d. nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė minimali įstatyme numatytai, t. y. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 187 str. 1 d. nusikaltimo padarymą – areštą, kurio trukmė yra didesnė už vidutinę, t. y. 60 parų arešto bausmę; už BK 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis yra mažesnis už vidutinį, t. y. 75 MGL dydžio baudą.

Vertinant kokiu, t. y. apėmimo ar sudėjimo, būdu bendrintinos kaltinamajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad BK 63 str. 5 d. nustatytas bausmių apėmimas taikytinas, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, ar kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 str. arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018). Kita vertus, teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik BK 63 str. 5 d. 2 p. nurodytu formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 str.). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 str., labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

Visos R. T. įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Įvertinęs kaltinamojo padarytas veikas, jų padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvykdytos veikos savo pavojingumu nesiskiria tiek, kad už jas paskirtos bausmės galėtų būti bendrinamos apėmimo būdu.

Pagal BK 65 str. 2 d., bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Todėl visos kaltinamajam paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 1, 3, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio ir visiško sudėjimo būdu.

Tokiu būdu, prie R. T. pagal BK 178 str. 1 d. paskirtos 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama pagal BK 187 str. 1 d. paskirtos 60 parų arešto bausmės, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pap. pakeistos į 60 dienų laisvės atėmimo bausmę, dalis – 1 mėnuo laisvės atėmimo, ir pagal BK 281¹ str. 1 d. paskirta 75 MGL bauda, paskiriat galutinę subendrintą bausmę – 4 mėnesius laisvės atėmimo ir 75 MGL dydžio baudą. Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL.

Vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d., į R. T. paskirta bausmę – baudą – įskaitytinas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-05-30 1.15 val. iki 2019‑05-30 13.22 val. (tiriant BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą) (t. 1, b. l. 176–177), 1 laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudos, ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis lygi 73 MGL dydžio baudai.

Taikant Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d. nuostatas R. T. nustatytinas 12 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 str. 1 d. (redakcijos, galiojusios iki 2020-06-30), be kita ko, buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad nuo 2020-07-01 įsigaliojo nauja BK 75 str. redakcija, tačiau nagrinėjamu atveju joje nustatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos (išskyrus galimybę taikyti dalies paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą) nelaikytinos švelnesnėmis negu iki tol galiojusioje įstatymo redakcijoje. Todėl taikytinos BK 75 str. (redakcijos, galiojusios iki 2020-06-30) nuostatos, galiojusios ir nagrinėjamų nusikaltimų padarymų metu (BK 3 str. 1–2 d.).

Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 str. nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).

Teisminėje praktikoje akcentuota, kad teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu, bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992-10-19 rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000-11-29 rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010-01-20 rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Pažymėtina, kad visas nusikalstamas veikas R. T. įvykdė per palyginus trumpą, t. y. šešių mėnesių terminą. Kaip nurodė pats kaltinamasis jis nedirba, gyvena iš atsitiktinių uždarbių. Nors anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs. Be to, R. T. baustas administracine tvarka už smulkaus svetimo turto vagystes. Taigi, vengimas dirbti, pastovių pajamų neturėjimas, iš dalies sąlygojo ir sunkiausio iš nagrinėtų bei BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas vis tik dar turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. 1 d. nuostatas, atidedant R. T. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą 2 metų terminui, bei paskiriant BK 75 str. 2 d. 5, 7 ir 3 d. numatytas poveikio priemones ir pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui siekiant bausmės tikslų be realaus bausmės atlikimo: 1) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios pradėti dirbti ar užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) iki 2022‑01‑01 atlyginti nukentėjusiosioms A. U. ir V. V. padarytą turtinę žalą.

Realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d. nuostatomis į R. T. paskirtą bausmę įskaičiuoti jo laikinajame sulaikyme nuo 2020-02-02 12.50 val. iki 2020-02-03 11.23 val. išbūtą laiką (t. 1, b. l. 187–189), 1 sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, paskirtų kardomųjų priemonių bei taikyto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo tolimesnio taikymo motyvai

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 2 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų (BK 68 str.), turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 str.).

R. T. nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla BK 281¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė. Taigi, nagrinėjamu atveju, padarytas itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant kiek mažesnį nei vidutinės trukmės, t. y. 2 metų tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281 str. 7 d. numatytas nusikaltimas (nuo 2019-04-01 BK 281 str. 7 d. nusikaltimo sudėtis – vairavimas transporto priemonės, kai nustatytas 1,50 ir daugiau promilių neblaivumas – yra numatyta BK 281¹ str. 1 d.) yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. sumatyto konfiskuotino turto požymius (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (t. 2, b. l. 74). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 3 d., taikydamas aptartą baudžiamojo poveikio priemonę gali konfiskuoti kaltininko vairuotą automobilį.

Vertinant ar nagrinėjamu atveju R. T. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog R. T. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas girtas, kai nustatytas neblaivumo laipsnis (2,22 prom.) išskirtinai ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2, 3 d. nuostatos ir konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. T. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 75, 82–83, 94–95, 169–170), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam R. T. 2020-02-03 nutarimu (t. 1, b. l. 190–192) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl A. U. ir V. V. pareikštų civilinių ieškinių, tolimesnio laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

2019-04-17 A. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 256 Eur dydžio materialinės žalos automobilio kuro bako sugadinimo (t. 1, b. l. 32).

2019-10-28 V. V. pareiškė 2 373 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl iš jos pavogtų jai priklausančių daiktų (t. 1, b. l. 135).

Nukentėjusiosioms žala buvo padaryta R. T. nusikalstamomis veikomis.

Atsižvelgus į tai, A. U. ir V. V. pareikšti ieškiniai tenkintini pilnai, priteisiant jų naudai iš R. T. ieškiniuose nurodytas sumas padarytai turtinei žalai atlyginti.

2020-02-24 laikinai apribota R. T. nuosavybės teisė į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini). Šis apribojimas teismo nutartimi buvo pratęstas iki 2020-11-24.

Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiųjų ieškiniai tenkintini, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. T. nuosavybės teise priklausantį kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), tęstinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, kuria A. U. ir V. V. naudai priteisti civiliniai ieškiniai, visiško įvykdymo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai, prisegti prie bylos antro tomo galinio viršelio, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297–298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2, 3 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

1) Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;

3) Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 75 MGL baudą.

R. T. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 3 ir 4 d., t. y. prie pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. paskirtos 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant pagal Baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. paskirtos 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmės, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a) pap. pakeistos į 60 (šešiasdešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę, dalis – 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo, ir pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. paskirtą 75 MGL bauda, paskiriat galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir 75 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. (redakcijos, galiojusios iki 2020-06-30) 1 d., R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant tokias Baudžiamojo kodekso 75 str. (redakcijos, galiojusios iki 2020-06-30) 2 d. 5, 7 ir 3 d. numatytas poveikio priemones ir pareigas:

1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios pradėti dirbti ar užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

3) iki 2022-01-01 pilnai atlyginti nukentėjusiosioms A. U. ir V. V. padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d., į R. T. paskirta bausmę – baudą – įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-05-30 1.15 val. iki 2019 05-30 13.22 val., 1 laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudos, ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis lygi 73 MGL, t. y. 3 650 (trijų tūkstančių šešių imtų penkiasdešimt) Eur, dydžio baudai.

Realiu laisvės atėmimo bausmė vykdymo atveju, į R. T. paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d. įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-02-02 12.50 val. iki 2020-02-03 11.23 val. (1 para), 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Paskirti R. T. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72 str. 2, 3 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones:

1) 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

2) automobilio Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

R. T. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

A. U. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir jos naudai priteisti iš R. T. 1 256 (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt šešis) Eur turtinei žalai atlyginti.

V. V. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir jos naudai priteisti iš R. T. 2 373 (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt tris) Eur turtinei žalai atlyginti.

R. T. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies, kuria A. U. ir V. V. naudai priteisti civiliniai ieškiniai, įvykdymo.

Informuoti Turto arešto aktų registro tvarkytoją apie taikytus laikinus nuosavybės teisių apribojimus.

R. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus, prisegtus prie bylos II tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti R. T., kad:

1) kaip jis laikosi laisvės atėmimo bausmė atidėjimo vykdymo sąlygų, kontroliuoja nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje);

2) paskirta galutinė 73 MGL t. y. 3 650 (trijų tūkstančių šešių imtų penkiasdešimt) Eur bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, jos priverstinis išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui;

3) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys