Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo; BK 187 straipsnio 1 dalį, 60 (šešiasdešimties) parų arešto; BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 75 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, t. y. prie pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtos 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeistos į 60 (šešiasdešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę, dalį – 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo, ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą 75 MGL baudą, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo ir 75 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (redakcijos, galiojusios iki 2020 m. birželio 30 d.) 1 dalį, R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant BK 75 straipsnio (redakcijos, galiojusios iki 2020 m. birželio 30 d.) 2 dalies 5, 7 punktuose ir 3 dalyje numatytas poveikio priemones ir pareigas: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) iki 2022 m. sausio 1 d. pilnai atlyginti nukentėjusiosioms A. U. ir V. V. padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1–2 dalimis, į R. T. paskirtą bausmę – baudą – įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 30 d., 1.15 val., iki 2019 m. gegužės 30 d., 13.22 val., 1 laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudos, ir laikyta, kad neatlikta bausmės dalis lygi 73 MGL, t. y. 3 650 (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt) Eur dydžio baudai.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju nuspręsta, į R. T. paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1–2 dalimis, įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 2 d., 12.50 val., iki 2020 m. vasario 3 d., 11.23 val. (1 para), 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirtos R. T. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) 2 (dvejiems) metams uždrausta jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2) automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

R. T. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

A. U. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir jos naudai priteista iš R. T. 1 256 (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt šeši) Eur turtinei žalai atlyginti.

V. V. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir jos naudai priteista iš R. T. 2 373 (du tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt trys) Eur turtinei žalai atlyginti.

R. T. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6 321 Eur), uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikta galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies, kuria A. U. ir V. V. naudai priteisti civiliniai ieškiniai, įvykdymo.

Paskirtą baudą R. T. įpareigotas sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. T. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: 2019 m. kovo 14 d., nuo 13.25 val. iki 13.28 val., požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), siekdamas atkeršyti A. U. už atsisakymą tęsti santykius, tyčia slapta priėjo prie A. U. automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė kuro baką ir įpylė į jį nenustatytos medžiagos, tuo sugadindamas minėto automobilio kuro sistemą ir padarydamas A. U. 1 256 Eur žalą, kurią sudaro diagnostika už 10 Eur, kuro sistemos valymas už 30 Eur, kuro bako valymas už 35 Eur, kuro siurblio nuėmimas ir pastatymas už 130 Eur, kuro siurblio restauracija už 480 Eur, purkštukų restauracija už 550 Eur (5 vnt. po 110 Eur), kuro filtras už 16 Eur ir purkštukų sandarinimo žiedas už 5 Eur (5 vnt. po 1 Eur).

Be to, R. T. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. alkoholio neblaivumas, o būtent: 2019 m. gegužės 30 d., apie 0.12 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažesnė kaip 2,22 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Be to, R. T. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d., apie 15 val., iki 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), būdamas svečiuose minėtame bute pas V. V., slapta nenustatytu būdu pagrobė 50 Eur vertės Smetonos laikų senovinį kišeninį laikrodį ant grandinėlės ir 8 Eur vertės medinę papuošalų dėžutę, kurioje buvo 20 Eur vertės sidabro grandinėlė ant kaklo su 70 Eur vertės jūros kriauklės formos pakabuku, 40 Eur vertės rinkinys, sudarytas iš sidabro grandinėlės su kaučiuku ant kaklo ir apyrankės, 100 Eur vertės juodos spalvos Baltijos jūros akmens pakabukas, 130 Eur vertės auskarai su ovalo formos akmenimis, 60 Eur vertės pakabukas su juodos ir baltos spalvų akmeniu, 20 Eur vertės persukta sidabro grandinėlė ant kaklo su Afroditės galvos pakabuku iš Egipto, 25 Eur vertės auskarai iš Egipto, 30 Eur vertės sidabro grandinėlė ant kaklo su skritulio formos sidabro pakabuku, 200 Eur vertės rankų darbo sidabro auskarai, 15 Eur vertės sidabro grandinėlė su skritulio formos pakabuku, 200 Eur vertės paukščio formos pakabukas iš Baltijos jūros akmens su sidabro elementais, 100 Eur vertės sidabro pakabukas su atvaizdu (J. K. krikštija Jėzų Kristų), 30 Eur vertės pakabukas su smaragdo akmeniu, 35 Eur rinkinys, sudarytas iš pakabuko ir auskarų su Swarovski kristalais, 500 Eur vertės gulbės formos su mėlynos spalvos cirkonio akimis sidabro auskarai, 100 Eur vertės pakabukas su juodos spalvos jūros akmeniu su sidabro elementais, 10 Eur vertės odinė grandinėlė ant kaklo, 100 Eur vertės juodos spalvos akmens pakabukas su sidabro ornamentu, 30 Eur vertės stačiakampio formos sidabro pakabukas su skorpiono atvaizdu, 30 Eur vertės sidabro auskarai su Swarovski kristalais, 60 Eur vertės saulės formos sidabro pakabukas, 18 Eur vertės sidabro apyrankė, 300 Eur vertės rankų darbo sidabro apyrankė, 20 Eur vertės rankinis laikrodis, 15 Eur vertės melchioro apyrankė iš Graikijos, ir 7 Eur vertės ant kupranugario formos statulėlės pakabinta grandinėlė su 50 Eur vertės kryžiaus formos sidabro pakabuku, apipurkštu aukso dulkelėmis, tuo padarydamas V. V. 2 373 Eur žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje. Taigi, apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

6. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

7. Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, jog „tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu R. T. pripažindamas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, rėmėsi visų bylos duomenų (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai jo kaltę pagrindžiančių) išsamia bei nešališka analize, laikėsi jau minėtų teismų praktikoje akcentuojamų taisyklių ir esminių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje

9. Nuteistasis R. T. nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neneigia, kad įvykio dieną buvo atvykęs prie nukentėjusiosios A. U. automobilio, stovėjusio požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo nuėjęs pas nukentėjusiąją į darbą, tačiau tvirtino automobilio nesugadinęs. Nurodė, jog įpylęs kuro (kuro bako dangtis nebuvo užrakintas) bei nuėjęs iki jos darbovietės ją apie tai informavo, nes siekė su ja susitaikyti. Priešingai nurodė nukentėjusioji A. U.. Ji pripažino, jog R. T. buvo atvykęs pas ją į darbą, tačiau nesakė, jog užpylė kuro, o tik grasino; automobilio kuro bako užraktas buvo sugadintas, bet anksčiau šių sugadinimų nebuvo, juos pastebėjo tik automobiliui sustojus. Liudytojas A. Č. patvirtino, kad kuro bako užraktas buvo sugadintas neseniai iki automobilio transportavimo į servisą bei pabrėžė, kad į automobilio kuro sistemą buvo įpiltas pašalinis skystis (dyzelino priemaiša su rūgštimi). Prekybos centro „Big“ stebėjimo kamerų vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2019 m. kovo 14 d., nuo 13.25 val. iki 13.28 val., R. T. yra prie A. U. automobilio; jis pasilenkęs prie automobilio, kažką daro (1 t., b. l. 44–45). Ir nors iš vaizdo įrašo tikslių veiksmų identifikuoti negalima, tačiau nukentėjusioji, peržiūrėjusi vaizdo įrašą, R. T. atpažino.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog būtent R. T. sugadino A. U. priklausantį turtą. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ir nukentėjusioji ar kiti liudytojai tiesiogiai nematė, jog būtent R. T. sugadino nukentėjusiajai priklausančio automobilio kuro bako sistemą, įpildamas į baką nenustatytos kilmės skysčio, tačiau byloje esanti įrodymų visuma, kuri susidėlioja į nuoseklią, vientisą įrodymų grandinę, patvirtina, kad būtent jis sugadino A. U. automobilio kuro bako sistemą. Kaip minėta, nuteistasis neneigia įvykio dieną buvęs prie nukentėjusiosios automobilio, iš plastikinio butelio pylė skystį (pasak jo, kurą) į kuro baką, buvo nuėjęs pas nukentėjusiąją į darbą, norėjo su ja susitaikyti. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad nuteistasis ir nukentėjusioji iki įvykio turėjo artimus santykius, jis žinojo nukentėjusiosios automobilį ir kur ji jį laiko, ne kartą jos automobilį buvo paėmęs be jos sutikimo. Byloje nustatyta, kad automobilis buvo sugadintas, ir duomenų, rodančių, kad automobilį galėjo sugadinti ne R. T., o kažkas kitas, byloje nėra, nes įvykio metu prie automobilio buvo tik nuteistasis. Nukentėjusioji iš namų į darbą atvažiavo minėtu automobiliu, jį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, kaltinime nurodytu laiku prie automobilio buvo atėjęs nuteistasis, kažką prie jo darė, po ko, nukentėjusiajai išvažiavus iš automobilių stovėjimo aikštelės ir pavažiavus pusę kilometro, automobilis sustojo. Liudytojas A. Č. paaiškino, kad minėto automobilio remonto metu išaiškėjo, jog gedimo priežastis – į automobilio kuro sistemą buvo įpiltas pašalinis skystis. Pabrėžė, jog išvardintų gedimų priežastis – dyzelino priemaiša su rūgštimi. Patvirtino, kad tikrinant kuro baką, buvo nustatyta, kad sugadintas kuro bako dangtelis, jis buvo išlaužtas, matėsi nubrozdintų dažų likučiai, todėl šie apgadinimai galėjo būti padaryti vienu metu, neseniai. Taip pat paaiškino, kad jeigu į stovinčio automobilio kuro sistemą įpilamas ne kuras, o kažkoks pašalinis skystis, automobilis gali nuvažiuoti nuo pusės iki kelių kilometrų. Todėl, nagrinėjamu atveju, jeigu minėtas automobilis prieš sustojimą važiavo normaliai, vadinasi prieš tai jo kuro sistemoje buvo geras kuras, o pašalinis skystis buvo įpiltas tuo metu, kai automobilis stovėjo. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis, kaip pats nurodo, būtų veikęs A. U. naudai ir tikrai siekęs įpilti kuro, nebūtų išlaužęs automobilio bako užrakto. Taigi, nuteistasis R. T. į automobilio baką įpylė ne kuro, o nenustatytos kilmės skysčio, dėl ko automobilis, kiek pavažiavęs, sugedo ir sustojo. Nors apeliantas kelia klausimą, kodėl A. U. priklausančio automobilio remonto darbus atliko jos draugas A. Č., o ne specializuotas ekspertas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėto liudytojo parodymais, kadangi jis dirba automobilių servise ir yra automobilių remonto specialistas. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas jis motyvuotai paaiškino, kokie automobilio gedimai buvo nustatyti ir ką jie taisė. Be to, automobilio remonto darbus atliko ir UAB „Dyzel servisas“, kuris nėra niekaip susijęs su A. Č.. Nustatyta automobilio remonto kaina – 1 256 Eur yra objektyvi ir ne per didelė, todėl paskaičiuotų patirtų nuostolių suma yra visiškai pagrįsta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje

11. Teisėjų kolegija, kaip išgalvotą, vertina apelianto versiją, jog jis nepagrobė iš V. V. kaltinime nurodytų papuošalų. Neigdamas papuošalų vagystę, apeliantas neįvertina, jog byloje yra pakankamai teisiškai reikšmingų šios nusikalstamos veikos sudėtį jo veiksmuose atskleidžiančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. T. ir V. V. susipažino interneto pažinčių svetainėje ir 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarę susitikti, kartu leido laiką nuo šios dienos 15 val. iki 2019 m. rugsėjo 17 d., 2.00 val. (iki R. T. išėjimo) nukentėjusiosios bute. Taigi, akivaizdu, jog R. T. turėjo realią galimybę pastebėti ir pastebėjo V. V. papuošalus, nes viskuo labai domėjosi, nukentėjusioji jam atidarė papuošalų dėžutę ir parodė joje esančius papuošalus, ir turėjo realią galimybę nematant nukentėjusiajai prieiti prie nukentėjusiosios turto ir juos paimti. Nors pagrobtų papuošalų pas jį nebuvo rasta, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis papuošalų iš V. V. namų nepagrobė. Atsižvelgtina į tai, kad nuo grobimo veikos padarymo iki nukentėjusiosios pareiškimo policijai praėjo beveik kelios savaitės, taigi objektyviai pagrobtus papuošalus apeliantas galėjo būti jau pardavęs ar kitaip realizavęs. Be to, ir pati nukentėjusioji paaiškino, kad siekė pati gražiuoju su R. T. išsiaiškinti ir atgauti pavogtus daiktus.

12. Apylinkės teismas įvertino nukentėjusiosios V. V. ir liudytojų L. S. (nukentėjusiosios kaimynės, kuri įvykio vakarą kažkiek kartu vakarojo), O. U. (nukentėjusiosios sugyventinio J. U. buvusi sutuoktinė) paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, jog apelianto kaltė padarius papuošalų vagystę yra įrodyta. V. V. patvirtino, kad besisvečiuojant R. T., jis apžiūrinėjo juvelyrinį kryžių, viskuo domėjosi, jam buvo parodyta dėžutė bei joje esantys papuošalai. Vėliau R. T. norėjo pas ją pasilikti miegoti, tačiau jai atsakius, šis išėjo neatsisveikinęs, išėjimo momento ji nematė, nes galimai buvo nusisukusi į langą, tik išgirdo durų trinktelėjimą. Niekas po R. T. išėjimo pas ją daugiau nesilankė. Kitą dieną, pasigedusi ant sekcijos stovėjusios dėžutės su papuošalais, skambino nuteistajam, tačiau šis neigė pavogęs. 2019 m. rugsėjo 17 d. R. T. pats pasisiūlė ateiti ir apie viską pasikalbėti; atėjo su gėlėmis, taip pat atsinešė šampano, tačiau neprisipažino paėmęs dėžutę. Liudytoja L. S. patvirtino, kad kitą dieną po R. T. pasisvečiavimo pas V. V., pastaroji buvo atėjusi pas ją ir papasakojo apie dingusią papuošalų dėžutę su visais papuošalais; abi dar kartą apieškojo kambarį, tačiau dėžutės, kuri visąlaik būdavo sekcijoje, nerado; taip pat pastebėjo, kad yra dingusi ir ant sienos kabojusi grandinė su laikrodžiu. Taigi, šie nukentėjusiosios ir kaimynės parodymai patvirtina aplinkybę, jog nukentėjusiosios papuošalų dėžutė su joje buvusiais papuošalais dingo po R. T. apsilankymo 2019 m. rugsėjo 16 d. – 2019 m. rugsėjo 17 d. Tuo tarpu liudytoja O. U. nurodė, kad anksčiau su R. T. bendravo, kuris lankėsi pas ją namuose; po R. T. apsilankymų pas ją, dingo du auksiniai žiedai; po to R. T. paėmė pataisyti jos televizorių ir jo negrąžino. Patvirtino ir tai, kad V. V. jai skambino ir skundėsi, kad R. T. pavogė iš jos J. (juvelyro J. U.) sidabrą. Ši jai paaiškino, kad R. T. galėjo tai padaryti, nes yra apvogęs ir ją.

13. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos išvados. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog teismas formaliai ar netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog R. T. veiksmuose yra visi būtinieji BK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.