- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-428-856/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01461-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- A. P., V. B.
- Ieškovas
- L. S.
- Išvadą teikia
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-674/2017 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams V. B. ir A. P. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, prašydama panaikinti įrašą vaiko gimimo akto įraše, kuris sudarytas Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje 2013-06-04, akto įrašo Nr. 125, kad A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra V. B.; nustatyti, kad A. B. tėvas yra A. P.; priteisti iš A. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B. po 150 Eurų kas mėnesį (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti motinai L. S.; priteisti iš A. P. į valstybės pajamas antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidas (2-3 b. l.).Nurodė, kad jos dukters A. B. gimimo liudijime tėvas nurodytas V. B., tačiau faktiškai jis nėra A. B. tėvas. Biologinis dukters tėvas yra A. P.. Apie tai, kad atsakovas V. B. nėra dukters A. tėvas, ji visiškai įsitikino 2016 m. sausio mėnesį. Atsakovas A. P. žinojo, kad jis yra Auksės tėvas. Atsakovas lankė dukrą, keletą mėnesių duodavo po 30 eurų dukters išlaikymui. Ieškovė gauna 15 Eur išmokas vaikui per mėnesį, darbo užmokestis per mėnesį sudaro 340 Eur. Dukters išlaikymui reikalinga 300 Eur per mėnesį suma: maistui – 180 Eur, rūbams ir avalynei – 30 Eur, mokymosi priemonėms – 30 Eur, higienos prekėms – 20 Eur, laisvalaikiui – 20 Eur, vaistams, vitaminams – 20 Eur. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi.Atsiliepimai į ieškovės ieškinį įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – nustatė, kad A. P. yra A. B. tėvas, o A. B. yra A. P. dukra, suteikė A. B. tėvo pavardę – P., panaikino Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygos 2013 m. birželio 4 d. gimimo įrašo Nr. 125 duomenis, kad A. B. tėvas yra V. B.. Priteisė iš A. P. išlaikymą jo nepilnametei dukrai A. P. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2016-10-05 iki dukters pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavedė vaiko motinai L. S.. Nustatė A. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su mama L. S. jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo A. P. 162,12 Eur valstybės patirtų išlaidų už L. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 330,00 eurų už DNR ekspertizę, priteisė iš atsakovo A. P. 77,00 Eur teismo išlaidų valstybei (86-90 b. l.).Teismas nurodė, kad ieškovė ir pati neginčija fakto, kad tuo pačiu metu bendravusi ir su atsakovu V. B., ir su atsakovu A. P., kuris iš atsakovų vaiko tėvas tiksliai nežinojusi. Kai vaikas pradėjo panašėti į A. P., ieškovė supratusi, kad Auksė yra A. P. dukra. A. P. 2016 m. balandžio mėnesį, pamatęs dukrą, taip pat suprato, kad ji yra jo dukra. Teismas padarė išvadą, kad senaties terminas nėra praleistas, nes po sužinojimo ieškovė dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi į teismą (2016-09-06) nepraėjus vieneriems metams. Teismas konstatavo, kad atlikus ekspertizę nustatyta, jog A. P. yra A. B. biologinis tėvas su 99,99999999998 procentų tikimybe. Be to, ieškovė yra nurodžiusi, kad ji kuris laikas iki dukters gimimo yra artimai bendravusi su A. P., to neginčijo ir atsakovas A. P.. Įvertinęs ekspertizės išvadą ir kitas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad A. P. yra A. B. biologinis tėvas, o A. B. yra A. P. biologinė dukra.
Atsižvelgdamas į tai, kad mergaitė nuo gimimo gyvena kartu su motina, į jos amžių, prisirišimą, teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su mama jos gyvenamojoje vietoje.Teismo vertinimu, būtinuosius vaiko poreikius galima patenkinti priteisiant išlaikymą vaikui iš atsakovo A. P. periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. A. P. išlaiko dar du vaikus, jiems skiria po 100 eurų kiekvienam, todėl teismas laikė, kad ir trečiam vaikui atsakovas turi skirti tokią pačią sumą. Nėra duomenų, kad A. P. būtų nedarbingas ar neįgalus, dėl ko būtų apribotos darbinės galimybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo periodines išmokas dukters išlaikymui po 60,00 Eur kas mėnesį, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą (105 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priteisto išlaikymo dydis dukters išlaikymui viršija atsakovo finansines galimybes ir pažeidžia kitų dviejų atsakovo nepilnamečių vaikų interesus. Kiti du vaikai yra žymiai vyresni už A. P., todėl ir jų poreikiai yra žymiai didesni. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas išlaiko du nepilnamečius vaikus, tačiau, nustatydamas išlaikymo dydį dukrai A. P., į tai neatsižvelgė. Šiuo metu atsakovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 330 Eur, pasididinti savo pajamas atsakovas bent jau šiuo metu neturi galimybių. Mokant dukters A. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį, aiškiai būtų nuskriausti kiti du atsakovo nepilnamečiai vaikai, kurių ir poreikiai yra didesni. Be to, dukrai A. priteista pinigų suma yra per didelė. Nepažeidžiant kitų vaikų interesų, atsakovas gali skirti dukters A. P. išlaikymui 60,00 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą įstatymų nustatyta negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti dukters A. tėvystę, o nustačius dukters A. tėvystę, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 150,00 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad nepilnametės A. P. tėvas yra atsakovas A. P., priteisė iš atsakovo po 100 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. spalio 5 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.Apeliantas skunde nurodo, kad ieškovės pateiktos nepilnametės dukros išlaikymo išlaidos yra per didelės, šiuo metu jo gaunamos pajamos sudaro 330,00 Eur, priteisus 100,00 Eur išlaikymą dukrai A. P., bus pažeisti atsakovo kitų dviejų nepilnamečių vaikų interesai.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).Ieškovė ieškinyje nurodė, jog vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga 300 Eur suma per mėnesį, ieškinyje detalizuojama, kokiems vaiko poreikiams kokio dydžio išlaidos yra patiriamos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytus vaiko poreikius bei šiems poreikiams skiriamą išlaidų dydį, neturi pagrindo pripažinti, jog šios išlaidos yra per didelės, neprotingos ar nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kokios išlaidos yra būtinos vaikui siekiant, kad jis augtų sveikas, visapusiškai ir harmoningai vystytųsi, būtų patenkinti būtiniausi jo poreikiai. Įvertinus ir tai, jog A. P. poreikiai jai augant nuolat didėja, šalyje nuolat kyla prekių ir paslaugų kainos, mažinti nustatytą vaikui reikalingą išlaikymo dydį nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog abu tėvai privalo savo vaikui teikti tokio dydžio išlaikymą, kad vaikas būtų visapusiškai vystomas, būtų tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai. Dėl to priteisiamo išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad išlaikymo dydis turi būti sumažintas iki 60,00 Eur, nes atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, kurių poreikiai yra žymiai didesni, nei dukters A. P.. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovas išlaiko du nepilnamečius vaikus ir pagrįstai konstatavo, jog ir trečiajam vaikui atsakovas turi teikti tokio paties dydžio išlaikymą, kaip ir kitiems savo nepilnamečiams vaikams. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu ir išvadomis, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tai, kad atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnametei šalių dukrai ar nustatyti tik simbolinį išlaikymo dydį, iš esmės visą vaiko išlaikymo naštą perkeliant ieškovei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė taip pat turi dar vieną išlaikytinę N. S., gimusią 2011-04-02 (6 b. l.). Pažymėtina, kad CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 380,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-06-22 nutarimas Nr.644). Priteisus dukrai A. P. tokio paties dydžio išlaikymą kaip ir kitiems atsakovo nepilnamečiams vaikams, nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimu buvo pažeisti atsakovo nepilnamečių vaikų interesai. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas, įvertinęs dukters poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, jų amžių ir darbingumą pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė šiuo metu dirba ir gauna minimalias pajamas, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ji neturi, jos metinės pajamos neviršija 6650 Eur, todėl jai skirta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Atsakovas dirba ir gauna vidutiniškai per mėnesį 334 Eur dydžio pajamas, naudojasi apmokamo advokato paslaugomis, duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą teismui nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaiką, todėl jos piniginis indėlis į vaiko išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, vertinant, jog ji prie vaiko išlaikymo prisideda kitokia forma. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui (apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas), ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Atsakovas yra pakankamai jaunas (35 metų), darbingo amžiaus vyras ir, jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.