Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškovės ieškinyje išdėstytais reikalavimais sutiko. Paaiškino, kad ruošiantis bylai Vaiko teisių apsaugos specialistė telefonu kalbėjo su atsakovu A. P.. Jis specialistei aiškino, kad moka vaiko A. išlaikymui po 30 eurų kas mėnesį atsakovei S.. Taip pat VTAS sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina , jos gyvenamojoje vietoje.

Atsakovas V. B. į teismo posėdį neatvyko. Buvo priimta nutartis dėl atsakovo V. B. atvesdinimo. Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atvesdinti V. B. nėra galimybės, nes jo gyvenamoji vieta nežinoma.

Ieškovės dukra A. B., gim. 2013-05-30, jos tėvu gimimo liudijime nurodytas V. B. (b. l. 5). Ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Raseinių r. sav., Pagojukų sen., Siručių k., Pasandravio g. 1-1. Kartu deklaruoti jos vaikai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). L. S. dirbanti, jos vidutinės mėnesio pajamos yra 228,28 Eur (b. l. 7). L. S. suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (išskyrus LR CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) (b. l. 8-9). Bylinėjimosi išlaidos už antrinę teisinę pagalbą sudaro 162,12 Eur (b. l. 22). Raseinių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadoje nurodoma, kad VTAS specialistė kalbėjosi su L. S., kuri teigia, kad 2012 m. pradėjo artimai bendrauti tiek su A. P., tiek su V. B.. Po metų gimė duktė A.. V. B. tėvystę dukrai pripažino geranoriškai, suteikė jai pavardę. Tuomet, kai jie bendravo A. P. buvo vedęs. Gimus mergaitei A. P. ja nesidomėjo ir jos nelankė. Su V. B. VTAS specialistei susisiekti nepavyko; su A. P. kalbėta telefonu, kurio metu manytina, kad tėvystės nustatymo klausimas jam aktualus. Apie vaiko gimimą žinojo, bet visą laiką manė, kad vaikas ne jo iki kol 2016 m. balandį pamatė mergaitę. Mergaitė panaši į jį. Nuo to laiko jis mergaitės išlaikymui teikia po 30 Eur kas mėnesį. Jis sutinka pripažinti tėvystę, bet nori, kad būtų atlikta DNR ekspertizė. Tarp V. B. ir vaiko nėra jokio ryšio. (b. l. 26). L. S. yra pateikusi raštu paaiškinimą, kad ji bendravusi artimai su abiem atsakovais ir tiksliai nežinojusi savo dukters tėvo. Tėvystę buvo pripažinęs V. B.. Vėliau dukra ėmė panašėti į A. P.. A. P. pripažįsta, kad dukra panaši į jį, nuo 2016 m. balandžio mėn. teikia išlaikymo dukrai po 30 Eur, bet su ja nebendrauja (b. l. 27). Iš VTMT serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 1/20157(01) matyti, kad A. P. yra A. B. biologinis tėvas su 99,99999999998 tikimybe (b. l. 71-75).

Lietuvos Respublikos CK 3.149 str. 1 d. nustato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. LR CK 3.151 str. 1 d. nurodyta, kad pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip motina ar tėvas.

Sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, taip pat siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (LR CK 3.146 str. 2 d.). Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įrašu jo gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įrašytas kitas asmuo, o tai, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą, sprendžia vaiko motina. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, vaiko motina, VTAS yra nurodžiusi, kad ji artimai bendravusi su abiem atsakovais ir tiksliai nežinojusi kuris iš jų yra dukters tėvas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas A. P. suinteresuoti šio klausimo išsprendimu.

Kreipimuisi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše (LR CK 3.152 str. 1 d.) Kaip nurodo atsakovas A. P., iš pradžių vaikui gimus jis manė, kad A. B. yra ne jo dukra, nes ieškovė artimai bendravusi ne tik su juo, bet ir su V. B., kuris ir buvo pripažinęs vaiką, suteikęs pavardę. Ieškovė ir pati neginčija fakto, kad tuo pačiu metu bendravusi ir su V. B., ir su A. P., kuris iš atsakovų vaiko tėvas tiksliai nežinojusi. Kai vaikas pradėjo panašėti į A. P. ieškovė supratusi, kad dukra yra A. P.. A. P. 2016 m. balandžio mėnesį pamatęs dukrą taip pat supratęs, kad ji jo dukra. Darytina išvada, kad senaties terminas nėra praleistas, nes po sužinojimo ieškovė dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi į teismą (2016-09-06) nepraėjus vieneriems metams.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai, patvirtinantys giminystės ryšį, ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 str. 1 d.). Ekspertizės išvados yra moksliniai įrodymai, tai patikimiausias pagrindas nustatyti, ar atsakovas biologiniu požiūriu gali būti vaiko tėvu. Įstatymų leidėjas šios kategorijos bylose būtent moksliniams įrodymams suteikia prioritetą prieš kitus įrodymus. A. P. neprieštaravo, kad būtų nustatyta jo tėvystė A. B.. A. B. gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas V. B., jis buvo tėvystę pripažinęs gera valia. Nebuvus ginčo dėl ekspertizės atlikimo tėvystei nustatyti, atlikus ekspertizę nustatyta, kad A. P. yra A. B. biologinis tėvas su 99,99999999998 proc. tikimybe. Be to ieškovė yra nurodžiusi, kad ji kuris laikas iki dukters gimimo yra artimai bendravusi su A. P., to neginčijo ir atsakovas A. P.. Įvertinus ekspertizės išvadą ir kitas aplinkybes, darytina išvada, kad A. P. yra A. B. biologinis tėvas, o A. B. yra A. P. biologinė dukra.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas ne tik siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.

Ieškovės dukra A. B. gimė 2013-05-30. V. B. vaikui tėvystę buvo pripažinęs gera valia. A. P. dukters nelankė, su ja nebendravo, manė, kad vaikas yra kito asmens, nes ir pati ieškovė tiksliai nežinojusi, kurio iš atsakovų vaikas yra A. B.. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, nei su V. B., nei su A. P. A. B. neturi jokio ryšio. A. P. vaiku tėviškai nesirūpinęs, nesidomėjęs kaip ji auga. Tik nuo 2016 m. balandžio mėnesio, kai pamatė mergaitę ir suprato, kad ji labai pamaši į jį, pradėjo mokėti po 30 Eur kiekvieną mėnesį išlaikymui, bet ir toliau su ja jokio ryšio neužmezgė, nebendravo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas V. B. būtų rūpinęsis dukra, ją tėviškai auklėjęs ir ja domėjęsis. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti esant tarp atsakovo V. B. ir dukros A. B. giminiškus santykius (socialinės tėvystės) taip pat nėra pagrindo. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuginčijus tėvystę vaiko interesai nebus pažeisti.

Vaikas turi teisę turėti savo tėvų pavardę ( CK 3.161 str) Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą , Auksei suteikiama tėvo pavardė – P..