Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-27-755/2016

2016 m. sausio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-335/2015 pagal ieškovų M. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovei J. S. dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų suderinimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės priešieškinį ieškovams ir tretiesiems asmenims J. S. ir R. S., Prienų rajono (duomenys neskelbtini) biuro notarei R. D., VĮ Registrų centro Utenos filialui dėl sandorių panaikinimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pripažinti ieškovų M. Š. ir M. Š. teisę be bendraturtės atsakovės J. S. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka suderinti UAB „Geomatininkų grupė“ parengtas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Molėtų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kadastrinių matavimų bylas ir rezultatus ;

2. patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.,naudojimosi tvarką pagal 2014-08-22 UAB „Geomatininkų grupė“parengtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinimo pasiūlymų schemą, nustatant ieškovams M. Š. ir M. Š. asmeniškai naudotis schemoje nurodyta žemės sklypo dalimi „A“, lygia 16.6667 ha, o atsakovei J. S. asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi „B“, lygia 8.3333 ha;

3. Patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., naudojimosi tvarką pagal 2014-08-22 UAB „Geomatininkų grupė“ parengtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinimo pasiūlymų schemą, nustatant ieškovams M. Š. ir M. Š. asmeniškai naudotis schemoje nurodyta žemės sklypo dalimi „B“, lygia 24.7100 ha, o atsakovei J. S. asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi „A“, lygia 4.5700 ha, ir žemės sklypo dalimi „C“, lygia 8.2600 ha.

Ieškinyje nurodė, kad M. Š. ir M. Š. bei atsakovė J. S. kaip bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypus: 25 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (toliau vadinama – „Žemės sklypas 1“), ir 37,5400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (toliau vadinama – „Žemės sklypas 2“). Ieškovui M. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys Žemės sklypo 1 ir (duomenys neskelbtini) dalys Žemės sklypo 2, įgyto 2014-08-05 dovanojimo sutarties Nr. 4542 pagrindu. M. Š. ir M. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys Žemės sklypo 1, ir (duomenys neskelbtini) dalys Žemės sklypo 2, įgyto 2014-08-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4685 pagrindu. Atsakovei J. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis Žemės sklypo 1, įgyto 2011-03-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 364 , ir (duomenys neskelbtini) dalys Žemės sklypo 2, įgyto 2014-02-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 358 pagrindais.

2014-07-01 buvo atlikti abiejų žemės sklypų kadastriniai matavimai ir jų pagrindu parengtos kadastrinių matavimų bylos. Atsakovė juos atliekant nedalyvavo, su jais kaip ir su pasiūlyta sklypų naudojimo tvarka nesutiko, atsisakė pasirašyti planuose ir susitarimą su ieškovais ir dėl to jis nebuvo sudarytas (b.l. 86, t. I). Tokie atsakovės veiksmai trukdo ieškovams įgyvendinti savo teisę nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, dėl to kreipėsi į teismą. Ieškovai teigė, kad ne teismo tvarka siekė susitarti su atsakove dėl Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 naudojimosi tvarkos, savo lėšomis parengė minėtų sklypų atidalinimo pasiūlymų schemas, kurioje nurodyta konkreti naudojimosi sklypais tvarka, atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančias sklypų dalis, tačiau atsakovė su jai pateiktomis atidalinimo pasiūlymų schemomis nesutiko. Pateikė teismui tas pasiūlymų schemas, prašė nustatyti naudojimosi aukščiau nurodytais sklypais tvarką minėtų schemų pagrindu.

Atsakovė patikslintu priešieškiniu (b.l. 16-20, t. 2) prašė: pripažinti negaliojančia Prienų rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2014-08-05 patvirtintą dovanojimo sutartį, pagal kurią J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dovanojo M. Š. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini)km.; panaikinti Prienų rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2014-08-11 patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4685, pagal kurią J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamas A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pardavė M. Š. (sutuoktinė M. Š.) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) km.; 3.perkelti J. S. pirkėjo teises bei pareigas; 4. panaikinti žemės sklypų teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke pagal kurią M. Š. pagal 2014-08-05 dovanojimo sutartį Nr.4542 priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir M. ir M. Š. pagal 2014-08-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.4685 priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raj. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) k.v. bei priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Atsakovė nurodė, kad, tik susipažinusi su ieškiniu ir jo priedais bei teismo išreikalautais dokumentais, sužinojo, jog dalį su J. S. ir R. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytų žemės sklypų iš buvusių savininkų pagal dovanojimo ir pirkimo pardavimo sutartis įgijo ieškovai M. Š. ir M. Š.. Dovanojimo sutartis, kuria J. S. padovanojo M. Š. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota VĮ Registrų centras 2014-08-07, o nepraėjus nė savaitei, jau 2014-08-11, patvirtinta (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Mananti, kad žemės sklypų dalies dovanojimo M. Š. sutartimi siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį ir taip aplenkti ją kaip bendraturtę, kad ji nepasinaudotų įstatymo nustatyta pirmenybės teise pirkti parduodamas turto dalis ta kaina, kuria ji parduota ieškovui, nes jai per notarą nebuvo įteiktas pranešimas apie ketinimą parduoti. Dovanojimo sutartis jos įsitikinimu yra apsimestinis sandoris, pažeidžiantis jos teises ir turtinius interesus, todėl siekia jį pripažinti negaliojančiu, o tai pripažinus, bendraturčiais liktų R. ir J. S., ir ji, J. S.. Dėl to laikė, jog ji įgijo teisę ir galimybę įstatymo nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų panaikinta pirkimo-pardavimo sutartis ir jai perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, nurodytos CK 4.79 str. 3 d., t.y. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti žemės sklypų dalis, kuri parduota pažeidžiant pirmenybės teisę pirkti, būtų parduota jai. Įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino reikalavimui pareikšti teigė nepraleidusi, nes apie sudarytą sutartį sužinojo 2015-01-08 , todėl pradinis priešieškinys pareikštas 3 mėnesių termino ribose.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinys atmestas, priešieškinis tenkintas visiškai: pripažinta negaliojančia Prienų rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. D. 2014-08-05 patvirtinta dovanojimo sutartį pagal kurią J. S. dovanojo M. Š. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; pripažinta negaliojančia Prienų rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. D. 2014-08-11 patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4685, pagal kurią J. S., atstovaujamas A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. pardavė M. Š. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; panaikinta žemės sklypų teisinė registracija Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke M. Š., vardu į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) bei M. Š. ir M. Š. vardu į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raj. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) k.v.; J. S. perkeltos pirkėjo teises bei pareigas; taikyta restitucija natūra ir priteista iš J. S. ir R. S. po 37650,60 Eur M. Š., o jiems grąžinti žemės sklypai, priteista iš M. Š. ir M. Š. lygiomis dalimis 1795 Eur bylinėjimosi išlaidų J. S. bei nuspręsta jai grąžinti 40 Eur žyminio mokesčio permoką.

Teismas pripažino, kad paaiškėjus reikšmingoms aplinkybėms, atsakovė aktyviai gynė savo pažeistas teises nuo 2015-01-08, kuomet gavo dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių kopijas ir darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2015-01-08 ir atsakovės pradinis priešieškinis pareikštas nepraleidus trijų mėnesių ieškinio senaties termino. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai ginčijo tiek dovanojimo, tiek ir pirkimo-pardavimo dovanojimo sandorius, kurių pagrindu pasikeitė turto bendraturtis dalinėje nuosavybėje, nes buvo pažeista jos pirmenybės įsigyti žemės sklypų dalis. Konstatavo, jog tuo buvo nepagrįstai pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai, susiję su jai priklausančiu vertingu nekilnojamuoju turtu, bei jos turtiniai interesai. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad žemės sklypų dalies dovanojimo M. Š. sutartimi siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį ir taip aplenkti ją kaip bendraturtę, kad ji nepasinaudotų įstatymo nustatyta pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja daline nuosavybe, ta kaina, kuria parduodama ieškovui. Teismas sprendė, kad nustatytos faktinės aplinkybės ir J. S. neįtikimas paaiškinimas teismo posėdžio metu apie tai, kad neva žvejybos metu apsisprendė apdovanoti vertingu nekilnojamuoju turtu svetimą žmogų, su kuriuo jo nesieja jokie giminystės ryšiai, o tik bendras pomėgis, kai jis pats turi šeimą, vaikų, leido daryti išvadą, kad iš tikrųjų siekta atlygintinai perleisti sklypų dalis, apeinant pirmumo teisę jas įsigyti turinčią atsakovę, t.y. buvo sudarytas apsimestinis sandoris (CK 1.87 straipsnis). Teismas sutiko su atsakovės tvirtinimu, kad dovanojimo sutartimi akivaizdžiai siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį. Teismas sprendė, kad faktinės aplinkybės patvirtina, kad J. S. ir M. Š. tikroji valia buvo sudaryti ginčo žemės sklypų dalių pirkimo-pardavimo sutartį. Sprendė, kad konstatavus, jog J. S. ir M. Š. sudaryta dovanojimo sutartis yra apsimestinė ir kad ja siekta pridengti žemės sklypų dalių pirkimo-pardavimo sutartį, pripažintina, kad ir 2014-08-11 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. S., atstovaujamo įgaliotinio A. L., R. S. ir M. Š., pagal kurią šis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis su sutuoktine M. Š. įgijo (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., už 260 000 Lt/75301,20 Eur, sudaryta pažeidžiant imperatyvų įstatymo reikalavimą, nes J. S. bei R. S. privalėjo pasiūlyti pirkti parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės dalis bendraturčiui, t.y. atsakovei. Teismas konstatavo, kad M. Š. negalėjo įsigyti ginčijamų žemės sklypų dalių, prieš tai pardavėjams nepasiūlius jų įsigyti J. S.. Todėl minėtas sandoris yra niekinis ir negaliojantis ( CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirkėjo teisės bei pareigos pagal šį sandorį perkeltinos jai, kaip turinčiai pirmumo teisę įsigyti turtą tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis jis buvo perleistas. Pažymėjo, kad pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, perkeliant pirkėjo teises ir pareigas, nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka tik konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-599/2005). Teismas, atsižvelgęs į CK 4.79 str. 3 d. nuostatas, nurodė, kad nepagrįstu laikytinas ieškovų argumentas dėl tariamo būtinumo atsakovei gauti atitinkamą nacionalinės žemės tarnybos leidimą. Panaikinus sandorius, teismas sprendė, kad yra naikintina ir jų teisinė registracija. Teismas nurodė, kad visa apimtimi patenkinus priešieškinį, neliko pagrindo svarstyti UAB „Geomatininkų grupė“ parengtas žemės sklypų atidalinimo schemas ir kadastrinių matavimų rezultatus, nes tokiu atveju bendraturčiais lieka J. ir R. S. bei J. S., tad teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimai atmetami. Sandorį pripažinus niekiniu, teismas taikė restituciją natūra (CK 6.145-6.146 straipsniai) ir žemės sklypų dalis sprendė grąžinti J.ir R. S., iš kiekvieno jų M. Š. priteisė po 37650,60 EUR iš gautos bendros 75301,20 EUR sumos.

Apeliaciniu skundu ieškovas M. Š. skundžia Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti pilnai, o atsakovės priešieškinį atmesti,priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė restituciją. Iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad, atsakovei perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, ji nėra niekam įpareigota sumokėti tokiu būdu įgyjamo turto kainos, t.y. atsakovei ginčo žemės sklypai atitenka neatlygintinai. Apeliantas tvirtina, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai už perkamus žemės sklypus pagal 2014-08-11 pirkimo – pardavimo sutartį atsiskaitė ir sumokėjo pardavėjams viso 75301,20 Eur, o teismui nusprendus, kad atsakovės reikalavimai pagrįsti, ši suma turėjo būti priteista ieškovams tiesiogiai iš atsakovės.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog J. S. ir jo tikroji valia buvo sudaryti ginčo žemės sklypų dalių pirkimo-pardavimo, o ne sklypų dovanojimo sutartį, bei, kad dovanojimo sutartimi siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį ir taip aplenkti atsakovę kaip bendraturtę, kad ji nepasinaudotų įstatymo nustatyta pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja daline nuosavybe. Apeliantas pažymi, jog jis ir J. S. buvo pažįstami ir bendravo iki ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo. Apelianto žiniomis, motyvas dėl kurio J. S. jo ir ieškovo neformalaus susitikimo žvejyboje metu pasiūlė padovanoti jam nedideles dalis ginčo žemės sklypų, buvo absoliučiai asmeninis - ilgamečiai nesutarimai su atsakove. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir tretysis asmuo J. S..Teigia, kad J. S. tokiu būdu tikėjosi, kad naujas bendraturtis galės padėti esamiems bendraturčiams rasti kompromisą dėl visus tenkinančio naudojimosi ginčo žemės sklypais, tačiau ieškovui sutikus priimti dovaną, ją priėmus ir iš karto nuvykus prisistatyti ir susipažinti su ginčo žemės sklypų bendraturte atsakove J. S., jis atsakovės ir jos sūnaus buvo iškoneveiktas ir išvarytas. Ieškovas apie tokią pažintį su atsakove papasakojo J. S.. Pastarasis po poros dienų paskambino ieškovui ir jį informavo, kad nusprendė parduoti jam priklausančias ginčo žemės sklypų dalis ir kad tą patį nusprendė kitas ginčo žemės sklypų bendraturtis R. S.. Ieškovui išsiaiškinus bendraturčių pageidaujamą gauti parduodamų ginčo žemės sklypų dalių kainą ir šiai pasirodžius patraukliai, ieškovas išreiškė pageidavimą parduodamas ginčo žemės sklypų dalis įsigyti ir jas nupirko. Apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas klaidingai interpretuoja trečiojo asmens ketinimą parduoti ginčo žemės sklypus ieškovams, kadangi toks ketinimas apima tik antrąjį pirkimo - pardavimo sandorį. Tuo tarpu dovanojimo sutarties sudarymo momentu tretysis asmuo ieškovams nesiūlė įsigyti visų ginčo žemės sklypų dalių ir toks ketinimas ir pasiūlymas atsirado tik po to, kuomet ieškovas priėmė J. S. dovaną. Ieškovas teigia, kad nagrinėjamu atveju šalių sudariusių ginčijamą 2014-08-05 dovanojimo sutartį valia sandorio sudarymo momentu visiškai atitiko tuos teisinius padarinius, kurių ginčijamą sandorį sudariusios šalys siekė, t.y. J. S. dėl asmeninių motyvų siekė neatlygintinai padovanoti jam priklausiusių žemės sklypų dalis ieškovams, o ieškovai neprieštaravo ir sutiko tokią dovaną priimti. 2014-08-05 dovanojimo sutartimi ieškovas ginčo žemės sklypų dalis gavo neatlygintinai, už jas atsilyginti niekaip neįsipareigojo ir faktiškai niekaip neatsilygino. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teisme patvirtinta trečiojo asmens J. S. parodymais. Dėl paminėto apeliantas teigia, kad 2014-08-05 dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia yra nepagrįstas, neįrodytas, o skundžiamas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą. CK 4.79 str. 3 d. numato sutrumpintą 3 mėnesių senaties terminą bendraturčiui reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, jei bendrosios dalinės nuosavybė turto dalis buvo parduota pažeidžiant bendraturčio pirmenybės teisę ją pirkti. Atsakovė J. S. nurodytą senaties terminą yra praleidusi. Atsakovės 2014-09-11 pranešimas ieškovui M. Š., patvirtina, kad atsakovė žinojo apie ginčijamus sandorius iki 2014-09-11. Atsakovė kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip pusei metų. Ieškinio senaties terminas pasibaigė iki atsakovės reikalavimų pareiškimo teisme, todėl jos reikalavimai turėjo būti atmesti dėl senaties.

Atskiruoju skundu J. S. skundžia Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, prašo ją nutartį panaikinti ir prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo patenkinti. Nurodo, kad advokatei sumokėjo 1140 Eur, tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas. Nurodo, kadangi yra neįgali, ji, pareiškėja, teismo posėdžiuose nedalyvavo, o atstovė ir advokatė teismui bylinėjimosi išlaidų dokumento nepateikė. Teigia, kad teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo - advokato išlaidų, nors toks jos prašymas buvo, teismas turėtų priteisti jos turėtas išlaidas advokato pagalbai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atskirasis skundas atmestinas( CPK 337 str.1p .).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ir atskirojo skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 dalis, 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo( nutarties) negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio ir atskirojo skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio ir atskirojo skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus,šalių, trečiųjų asmenų bei liudytojų paaiškinimus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti 2014-08-05 dovanojimo sandorį tarp J. S. ir M. Š. negaliojančiu dėl jo apsimestinio pobūdžio. Nors teismo motyvacija dėl šio sandorio ydingumo yra gana prieštaringa, nes jis įvardijamas ir apsimestiniu, ir niekiniu, tačiau,žiūrint iš esmės,pirmos instancijos teismas turėjo pagrindo ir motyvavo savo išvadą kodėl laiko šį sandorį siekusiu paslėpti tikrąjį prikimo-pardavimo sandorį ir su šiais motyvais sutinkant, jie nebekartojami. Papildomai kolegija pastebi, jog sutartimis, kaip ir kitais sandoriais, siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 6.156 str.1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.). Vienok, šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str.1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 str. 5 d.). Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus(CK 6.193 str.1 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia.

Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str.1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys, apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Teismo pagrįstai pastebėta, jog kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, jie aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Pagrįstai spręsta, jog turto dovanotojas realiai niekaip neargumentavo priežasties dėl kurios padovanojo dalį turto. Tam jis nurodė net kelias priežastis. Viena jų- ilgalaikiai nesutarimai su atsakove dėl naudojimosi ginčo turtu, patikimais įrodymais nepagrįsta ir kolegijos nevertinama kaip gyvenimiška. J. S. dovanojo tik nedideles turėtos žemės sklypų dalis, tad neaišku kaip tas galėjo padėti pašalinti nesutarimus, jeigu jie ir egzistavo. Kitos J. S. nurodytos priežastys-dovanojo „iš pykčio“ (2014-04-21 posėdžio protokolas,apie 47 min.)niekaip nekoreliuoja su vėlesniais jo veiksmais - turtas parduodamas.Galiausia, teikdamas paaiškinimus, J. S. pirmine turto perleidimo priežastimi nurodė norą sklypą parduoti. Sandorių šalys nėra giminaičiai, dovanojimo sutartimi padovanota nedidelė sklypo dalis, kuria ieškovai kaip savarankišku daiktu negalėtų realiai naudotis, likusių dalių pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovų buvo sudaryta praėjus vos šešioms dienoms nuo dovanojimo sutarties sudarymo. Dėl pasakyto pirmos instancijos teismas pagrįstai šią- norą turtą perleisti, o ne kitas priežastis laikė tikrąja turto perleidimo priežastimi.

Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Šio ginčo atveju dovanojimo sandorį laikant pirkimo-pardavimo sandoriu taikomos tokiam sandoriui taikytinos taisyklės. Kadangi buvo parduodama dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, pardavėjas turėjo laikytis CK 4.79 str. 2 d.nustatytos bendraturčio pirmumo taisyklės -dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, apie tai pranešama per notarą.

Byloje neabejotinai nustatyta, jog pardavėjas atsakovei rašytinio pranešimo apie ketinamą parduoti dalį nepateikė.CK 4.79 str.2 d. taisyklė yra imperatyvi, todėl jos nesilaikymas yra pagrindu laikyti tokį sandorį niekiniu CK 1.80 str.1 d. pagrindu. Vadovaujantis CK 1.78 str. 1 dalimi, sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad nustačius, jog sandoris yra niekinis, teismui tenka pareiga ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir jo teisines pasekmes.

Pagal CK 1.80 str.2 d. ir 3 d. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. Pagal CK 6.145 str.restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Kolegijos vertinimu, teismui nebuvo pagrindo dovanojimo sutarties negaliojimo atveju restitucijos natūra netaikyti, tam faktinių kliūčių nėra.Pripažinus dovanojimo sandorį apsimestiniu ( pirkimo-pardavimo sandoriu), o pastarąjį pripažinus niekiniu, turtas natūra grąžintinas J. S..

Dėl ieškinio senaties taikymo

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais dėl ieškinio sutarties termino skaičiavimo 2014-08-11 sutarties atžvilgiu ir jų nebekartoja.

Kolegijos vertinimu, teismo pagrįstai pastebėta, jog ieškinio senaties termino taikymas ar netaikymas yra tiesiogiai susijęs su teisingumo principu. Taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, teismas to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Konkrečioje byloje susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

Atsakovė apie pasikeitusius savininkus sužinojo iš UAB „Geomatininkų grupė“ direktoriaus 2014-08-29 siųsto pranešimo jai dėl kadastrinių matavimų derinimo (b. l. 73-75, I t.), bet kada ir kokiu pagrindu savininkai pasikeitė pranešime nenurodyta. Atsakovės 2014-09-11 pranešimo M. Š. turinys patvirtina, jog jai buvo žinoma tik ginčijamų sandorių datos ir numeriai (b. l. 81, I t.). Minėta, jog sužinojimo apie teisių pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Paminėto 2014-09-11 pranešimo turinys sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė, nors tada žinojo apie sudarytus sandorius, tačiau vertinant jos amžių – gim. (duomenys neskelbtini) m., turimą neįgalumą (b.l. 101, t. I), ji negalėjo tuoj pat įžvelgti dovanojimo sandorio apsimestinumo, galimą prieštaravimą įstatymui ir pan. Nežinodama kitų reikšmingų sandorio sudarymo aplinkybių( kokia dalis buvo dovanota, atsakovė labai tikėtina negalėjo subjektyviai suvokti jos teisių pažeidimo apimties ir to fakto . Paaiškėjus detalioms sandorių sudarymo aplinkybėms( gavus sutarčių kopijas) , atsakovė neatidėliotinai gynė pažeistas teises. Teismas pagrįstai skaičiavo ieškinio senaties eigos pradžią nuo 2015-01-08, o ir atsakovės pradinis priešieškinys pateiktas nepraleidus trijų mėnesių ieškinio senaties termino.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir pirkėjo teisių perkėlimo , restitucijos taikymo

Sutinkama su apeliacinio skundo motyvu, jog pagal 2014-08-11 sandorį tarp J. S., R. S. ir M.ir M. Š., atsakovei perkėlus pirkėjo teises, netinkamai taikyta restitucija.

CK 4.79 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jei dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant tokio bendrosios nuosavybės santykių reglamentavimo tikslus, nurodyta, kad taip siekiama efektyvaus nuosavybės valdymo: sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įgijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005, 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2006). Šis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes jis, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; kt.). Civilinėje teisėje galiojant dispozityviškumo principui, asmuo yra laisvas pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą. Žemės sklypo bendraturtis pirmenybės teisės pirkti žemę pažeidimo atveju gali nereikšti reikalavimo perkelti žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų, o naudotis kitais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atitinkamos sandorio dalies negaliojimo ir restitucijos taikymo. Kasacinio teismo pripažinta, kad sandorio negaliojimo institutas irgi yra tinkamas pažeistos pirmenybės teisės pirkti privačią žemę gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014).

Atsakovė pasirinko vienu metu abu teisių gynimo būdus- ginčijo ir patį sandorį, ir sykiu prašė perkelti pirkėjo teises. Toks prašymas vidiniai prieštaringas, nes, jeigu nuginčijamas pats sandoris, pagal tokį nebeegzistuojantį sandorį teisių perkėlimas negalimas, nes pripažintame negaliojančiu( niekiniame) sandoryje nelieka šalių, tad nelieka ir jų turtinių teisių ir pareigų.Teismas sprendė, jog tuo pačiu metu taikytini abu, kaip minėta, vienas kitą eliminuojantys teisių gynimo būdai, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas. Atsižvelgiant į ieškinyje suformuluotą ieškovės siekį įsigyti pirkėjo teises bei pareigas perleisto 2014-08-11 sandoriu turto atžvilgiu, kolegija sprendžia, jog pirkėjo teisių jai perkėlimas jai taikytas pagrįstai, o, jį pritaikius, reikalavimas nuginčyti 2014-08-11 sandorį kaip nepagrįstas turėjo būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismui šioje dalyje sprendimą keičiant, atitinkamai naikinama sprendimo dalis taikyti restituciją natūra ir dėl to priteisti iš J.ir R. S. M. Š. po 37650,6 €. Atsakovei perkėlus ieškovams Mariui ir M. Š. priklausančių žemės sklypų pirkėjų teises ir pareigas (CK 4.79 str.3 dalis), jai kyla pareiga šiems turto savininkams sumokėti parduodamo (perkamo) nekilnojamojo daikto kainą, dėl kurios buvo sulygę turto savininkai ir pirkėjai, kurių teisės ir pareigos perkeltos ieškovams (CK 6.313 str. 1 dalis). Dėl šio iš atsakovės Mariui ir M. Š. priteistina po 37650,6 €.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal minėto įstatymo 5 str. 3 d., kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik tuo atveju, jeigu CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja žemės sklypo bendraturtis. Parduota žemė yra privati, todėl 5 str. taisyklės yra speciali norma 2 str. atžvilgiu, todėl teismo pagrįstai konstatuota specialios normos viršenybė( CPK 3 str.).

Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti žemės sklypo teisinę registraciją ieškovų vardu teisėjų kolegija pažymi, kad bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl teisės į registruojamą daiktą, nereikia reikšti atskiro reikalavimo pripažinti negaliojančia teisinę registraciją, o tokį pareiškus jis netenkintinas.Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008). Daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, susijusius su daiktinėmis teisėmis, įregistruoja ir išregistruoja viešojo registro tvarkytojas – VĮ Registrų centras, remdamasis dokumentais, kurių pagrindu atsiranda ar pasibaigia nurodytos daiktinės teisės (CK 4.255 str., 4.257 str. 1 dalis). Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, kai suinteresuotas asmuo pateikia viešojo registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius, kad ta teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str.). Vienas iš su daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų registravimo viešajame registre teisinių pagrindų yra teismo sprendimas (CK 4.255 str. 2 punktas; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis, 22 straipsnio 2 punktas). Teismo sprendimu pripažinus negaliojančia žemės dovanojimo sutartį, kurių pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė į dalį sklypo, Nekilnojamojo turto registro duomenys pakeistini pagal teismo sprendimą (CK 4.254 str.7 punktas, 4.255 str. 2 punktas, 4.257 str.1, 2 dalys).

Netenkinama apeliacinio skundo dalis dėl ieškinio dalyje pripažinti ieškovų teisę be bendraturtės atsakovės J. S. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka suderinti UAB „Geomatininkų grupė“ parengtas žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kadastrinių matavimų rezultatus ir bylas ( ieškinio rezoliucinės dalies 1 p.) apelianto nuomone nepagrįsto atmetimo. Pagal CPK 140 str.2 d., ieškinį pripažįstant raštu, toks pripažinimas pridedamas prie bylos, o žodinis pripažinimas fiksuojamas protokole( šiuo atveju garso įraše). Vienok, teismas neprivalo priimti ieškinio pripažinimo ( CPK 140 str.5 d.), o jo( dalies) pripažinimas tik sudaro prielaidas baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, bet neįpareigoja teismo ieškinį patenkinti ( CPK 42 str.).

Šiuo atveju ieškovo reikalavimas buvo suformuluotas kaip prašymas pripažinti M. Š. ir M. Š. teisę be bendraturtės atsakovės J. S. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka suderinti UAB „Geomatininkų grupė“ parengtas žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas ir jų rezultatus. Atsakovei perkėlus pirkėjų teises, Šabūnai nebus sklypų savininkai ar valdytojai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami atitinkamai minėtuose straipsniuose nurodytų institucijų teikimu ar asmenų prašymu.

Taigi, reikalavimo patenkinimo atveju toks teismo sprendimas prieštarautų nurodyto įstatymo reikalavimams bylas nagrinėti vadovaujantis galiojančia teise. Be to, pirkėjo teisių perkėlimo atveju nėra praktinių kliūčių turto savininkams nustatyta tvarka kreiptis įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą.

Įvertinant procesinę baigtį- pirkėjo teisės perkeltos atsakovei, o tinkamas restitucijos taikymas yra teismo pareiga ir šis klausimas sprendžiamas nepaisant šalių prašymo, kolegija vertina, jog apeliacinis skundas iš esmės yra atmestas.

Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą per atstovę advokatei sumokėta 1150 € ( t.2, b.l.122). Sutinkamai su CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies ( CPK 93,98 str.), tad atsakovės patirtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos iš apelianto.

Nustatant advokato teisinės pagalbos apmokėjimo išlaidas atsižvelgiama į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio ( toliau- Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2015 m. antrąjį ketvirtį jis sudarė 713,9 EUR. Pagal Rekomendacijų 8.11 p. atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas negali viršyti 928 € (713,9x1,3). Šiuo atveju prašomas atlyginti išlaidų dydis viršija maksimalų, atsiliepimas parengtas išsamiai, motyvuotas, todėl šios leistinos išlaidos atlygintinos.

Dėl atskirojo skundo

Atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Papildomo sprendimo institutas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kuriame įtvirtintas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Papildomas sprendimas gali būti priimamas šiais atvejais: 1) jei kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 str. 1 d. 1-3 p.).

J. S. Molėtų rajono apylinkės teismo prašė priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje CPK 277 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas 2015-08-26 nutartimi atsisakė priimti papildomą sprendimą byloje ir nurodė, jog teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė, todėl pagrindo priimti papildomą sprendimą nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu utinka ir pažymi, kad priešingai, nei nurodo atskiruoju skundu pareiškėja, teismas J. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų išnagrinėjo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos J. S. prašymą dėl išlaidų priteisimo pareiškė patikslintame priešieškinyje, nurodydama, kad prašo priteisti visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t.2, b.l. 20). Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys J. S. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs turimus duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė atsakovei priteisdamas tik sumokėtą žyminį mokestį. Taigi, tai, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo sprendžiamas, patvirtina Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-08-10 sprendimas.

CPK 98 str. nustato,jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Šiuo atveju išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinantys dokumentais teismui pateikti jau po teismo sprendimo paskelbimo, t.y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl tokios išlaidos nesvarstant jų pagrįstumo negalėjo būti priteistos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015), jeigu dėl objektyvių priežasčių tokie įrodymai nebuvo teismui pateikti. Apygardos teismas, patikrinęs bylos duomenis, nagrinėjamu atveju jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių J. S. ar jos atstovėms - advokatei R. Ž. ir atstovei pagal įstatymą A. N. pateikti teismui už advokato suteiktas paslaugas patvirtinantį mokėjimo dokumentą (2015-04-21 kvitą serija LAT Nr. 704499) iki 2015-07-21 teismo posėdžio ar per šį teismo posėdį, nenustatė. J. S. nedalyvavimas teismo posėdyje pats savaime, kai ji buvo atstovaujama tiek advokatės, tiek atstovės pagal įstatymą bei yra tinkamai informuota apie procesą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė J. S. neturėjo galimybės pateikti teismui išlaidas advokatei patvirtinančio dokumento. Jokių aplinkybių, kodėl J. S. atstovės teismui nepateikė pinigų priėmimo kvito teismui, J. S. nenurodė. Vedant bylą per atstovą, atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu asmens, kuriam atstovas atstovauja, dalyvavimu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1,3 punktu, 331,337 str.1 d.1 p., 338 straipsniais, teismas

nutaria:

M. Š. apeliacinį skundą tenkinti dalinai, J. S. atskirąjį skundus atmesti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-35-335/2015 pakeisti:

Patikslinti , jog priešieškinys tenkinamas dalinai.

Sprendimo dalis, kuriomis nutarta pripažinti negaliojančia Prienų rajono 2-jo notarų biuro notarės R. D. 2014-08-11 patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4685, panaikinti žemės sklypų teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) bei M. Š. ir M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raj. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) k.v., panaikinti, o priešieškinio reikalavimus šiose dalyse atmesti.

Sprendimo dalį, kuria nuspręsta perkelti J,S. pirkėjo teises ir pareigas pakeisti ir ją išdėstyti taip: “ perkelti J. S., a.k(duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal Prienų rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. D. 2014-08-11 patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4685, pagal kurią J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamas A. L., ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pardavė M. Š. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k. Įpareigoti J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) sumokėti M. Š., a.k(duomenys neskelbtini) ir M. Š., a.k(duomenys neskelbtini) už nupirktą žemę po 37650,6 € ( trisdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų 60 ct).

Sprendimo dalį, kuria nuspręsta taikyti restituciją natūra ir priteisti iš J. S. ir R. S. po 37650,60 EUR M. Š., o jiems grąžinti žemės sklypus, pakeisti ir ją išdėstyti taip:“ pripažinus negaliojančia Prienų rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. D. 2014-08-05 patvirtintą dovanojimo sutartį ( notarinio registro Nr.4542) , taikyti restituciją natūra ir grąžinti J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k.“.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistomis.

Priteisti iš M. Š., a.k(duomenys neskelbtini) J. S., a.k(duomenys neskelbtini) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimui 928 €.