Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-47-1121/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-01-24Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-03-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-05-31Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-12-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-24
Bylos Nr.
1S-47-1121/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29579-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Kaltinamasis
R. Š.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-47-1121/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29579-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,dalyvaujant prokurorui Gyčiui Normantui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo R. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas suėmimas 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. Š. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis, 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,14 promilių girtumas), asmeninio konflikto metu tyčia sudavė kairės rankos kumščiu ne mažiau trijų smūgių V. Ž. į veidą, padarydamas jai nosies kaulų ir dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis veido minkštuose audiniuose apie abi akis, skruostuose ir viršutinėje lūpoje, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai stovint prie minėtame bute esančio kambario lango, priėjęs iš nugaros abiem rankomis paėmė V. Ž. už kojų ir išstūmė ją pro langą, nuo ko ji nukrito iš antro aukšto ant žemės, tokiu būdu padarydamas jai stuburo juosmens I-o slankstelio kūno lūžį su tarpketerinio raiščio plyšimu bei poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus kūne, t. y. tokiais savo veiksmais tyčia nesunkiai sutrikdė V. Ž. sveikatą. R. Š. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, R. Š. laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė 2021 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama R. Š. skirti suėmimą 3 mėnesiams.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi prokurorės pareiškimas buvo tenkintas ir R. Š. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas buvo pratęstas 1 mėnesiui, t. y. (duomenys neskelbtini).

5. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti R. Š., kartu su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta (duomenys neskelbtini).

6. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarta kaltinamajam R. Š. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo taikymą 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant (duomenys neskelbtini). Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad R. Š., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

II. Skundo prašymai ir argumentai

7. Kaltinamasis R. Š. skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį ir jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

8. Skunde teigiama, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jo elgesį 3 mėnesius prižiūrėjo probacijos tarnyba. Per šį laiką kaltinamasis savo namuose darė remontą, lankė ligoninėje gulinčią mamą. Jis jokių nuobaudų neturėjo, todėl (duomenys neskelbtini) jam buvo nuimta apykojė. Nuo to laiko kaltinamasis pradėjo ieškoti darbo. Paleistas iš pataisos įstaigos užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir gaudavo bedarbio pašalpą, taip pat dar turėjo pinigų, kuriuos jam davė mama. Be to, jis deklaruotas pas mamą, kur ir gyveno bei mokėjo visus mokesčius, taip pat apdraudė mamos butą. Kaltinamasis išsimokėtinai dviem metams pasiėmė televizorių. Dabar, būdamas suėmime, jis klimpsta į skolas, kurių neturėjo.

9. Kaltinamasis nurodo, kad su nukentėjusiąja susipažino atvirojoje kolonijoje. Jis nukentėjusiąją pasikvietė į namus, kad pažiūrėti, kaip jis gyvena. Kaltinamasis norėjo turėti antrą pusę ir su ja sukurti šeimą, kadangi nukentėjusioji jam labai patiko. Kaltinamasis jai padėjo finansiškai, siuntė drabužius. Neneigia, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją, bet jos per langą neišmetė.

10. Skunde akcentuojama, kad kaltinamojo mama yra (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), kurios (duomenys neskelbtini), ji vaikšto su lazda ir iš namų niekur neišeina. Mama į namus grįžo (duomenys neskelbtini), tačiau jos nelankė socialiniai darbuotojai, kol kaltinamasis neparašė prašymo (duomenys neskelbtini). Tik prieš naujus metus susiskambinus su kaltinamojo dėde, kuris lankė mamą jai grįžus į namus, socialiniai darbuotojai pradėjo lankyti R. Š. mamą.

11. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

Skundas tenkintinas iš dalies

12. Susipažinus su pateikta bylos medžiaga, įvertinus skunde nurodytus argumentus, patikrinus skundžiamą nutartį, darytina išvada, kad kaltinamajam R. Š. teisėtai ir pagrįstai pratęstas suėmimo taikymas. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu nėra įmanomas BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų pasiekimas.

13. BPK 119 straipsnis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tais atvejais, kai siekiama užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Suėmimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šių tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis), ir tik tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos BK numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

14. Suėmimas taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, bei bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pagrindų. Suėmimo būtina taikymo sąlyga – duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

15. Byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis R. Š. galėjo padaryti BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Šiai išvadai pagrindą suteikia šie duomenys: kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai; apžiūrų protokolai; specialistų išvados; pareigūnų tarnybiniai pranešimai; byloje esantys kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais; kita rašytinė bylos medžiaga. Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamas ir laisvės atėmimas iki trejų metų (past. – šiuo atveju nustatyta suėmimo skyrimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje). Pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo taikymo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai leidžia vertinti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), todėl šioje stadijoje nesprendžiamas asmens kaltės klausimas iš esmės ir nevertinami byloje surinkti duomenys BPK 20 straipsnio prasme.

16. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl be BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytų suėmimo skyrimo sąlygų, pakanka bent vieno iš jų konstatavimo. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas. Teisėjų kolegija įžvelgia pagrįstą pagrindą manymui, kad kaltinamasis R. Š., netaikant griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme.

17. Apie pagrįstą manymą, jog asmuo bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Esant pagrįstam manymui, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės, t. y. suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jeigu remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

18. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad R. Š. iki galimai padarytos nusikalstamos veikos būtų dirbęs, be to, pats kaltinamasis nurodo, jog gyvena iš jam mamos padovanotų pinigų ir gaunamos bedarbio pašalpos. Skunde akcentuojama, kad kaltinamasis turi padėti ir rūpintis savo mama, tačiau tai laikytina deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, siekiant suklaidinti skundą nagrinėjančią teisėjų kolegiją ir norint palankaus sprendimo priėmimo. Tokiai išvadai pagrindą suteikia aplinkybė, kad kaltinamasis R. Š. praeityje ne kartą buvo teistas už smurtinio pobūdžio veiksmų padarymą būtent prieš savo mamą, kuria, pasak kaltinamojo, jis privalo rūpintis, taip pat už grasinimą ją nužudyti, jeigu pastaroji R. Š. neduos piniginių lėšų. Be to, kaltinamasis nėra vedęs, byloje nėra duomenų, jog turėtų vaikų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto savo vardu, didelių turtinių įsipareigojimų. Visos šios aplinkybės suteikia pagrįstą pagrindą teigti, kad kaltinamasis nėra susaistytas tvirtais šeiminiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais su savo gyvenamąja aplinka bei Lietuvos Respublika, todėl bet kuriuo metu, atsižvelgiant į tai, jog įrodžius jo kaltę jam grėstų reali laisvės atėmimo bausmė, R. Š. gali bandyti bėgti (slėptis) nuo bylos nagrinėjimo teisme tiek užsienio valstybėse, tiek Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis iš pataisos įstaigos lygtinai (past. – neatlikęs visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės) buvo paleistas (duomenys neskelbtini), o galimai šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė praėjus vos trims dienoms po to, kai buvo išregistruotas iš probuojamųjų sąrašo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, jas įvertinus su inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybėmis bei asmenį charakterizuojančiais kitais duomenimis, suteikia pagrindą teigti, kad kaltinamojo R. Š. elgesys yra neprognozuojamas bei spontaniškas. Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja reali tikimybė, jog nenorėdamas atlikti laisvės atėmimo bausmės, asmuo gali bėgti (slėptis), o jo nuo tokio elgesio nesulaikytų turimi silpni šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Būtent šių aplinkybių užtenka pagrįstai manyti, kad neizoliuotas kaltinamasis gali bandyti bėgti (slėptis) ir tokiu būdu apsunkinti procesą.

19. BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamajam pratęstas suėmimas nėra per griežta kardomoji priemonė, ji proporcinga galimai padarytiems asmens veiksmams ir R. Š. charakterizuojančių duomenų kontekste, nėra paskirta vadovaujantis vien tik formaliu pagrindu ar paviršutiniškai įvertinus byloje esančius duomenis. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad kaltinamojo teisės ir laisvės yra suvaržytos, laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems bei pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms, todėl toks asmens teisių suvaržymas pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, nurodančiomis, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeistos ir nuo teismų praktikos nenukrypta. Taip pat darytina išvada, kad nei intensyvi priežiūra, nei namų areštas ar kita švelnesnė kardomoji priemonė, lyginant su gręsiančia realia laisvės atėmimo bausme, R. Š. nesugebėtų visiškai sulaikyti nuo bandymo bėgti (slėptis). Švelnesnės kardomosios priemonės taikymas šioje stadijoje, kai dar nėra pradėtas bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje, neužtikrintų visiško kaltinamojo veiksmų kontroliavimo, t. y. nebūtų visiškai suvaržytas asmens judėjimas, kuo pasinaudodamas kaltinamasis gali bandyti bėgti (slėptis).

20. Kita vertus, atsižvelgiant į kaltinamojo sulaikyme realiai išbūtą laiką ir į bylos sudėtingumą, spręstina, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai suėmimo taikymo terminas pratęstas maksimaliam terminui – trims mėnesiams, dėl ko gali būti nepagrįstai suvaržytos kaltinamojo teisės ir laisvės labiau, nei tai yra būtina. Pažymėtina, kad baudžiamąsias bylas nagrinėjantis teismai privalo orientuotis ne tik į išsamų, tačiau ir greitą bei operatyvų bylos išnagrinėjimą teisiamajame posėdyje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstas ir teisėtas bus kaltinamajam suėmimo taikymo pratęsimas 2 mėnesiams. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi kaltinamajam pagrįstai pratęstas suėmimo taikymas, tačiau nepagrįstai nustatytas maksimalus taikymo terminas, todėl kaltinamojo skundas tenkinamas iš dalies, nustatant suėmimo pratęsimą dviem mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 121-122, 130 straipsniais,

nutaria:

kaltinamojo R. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pratęsti kaltinamajam R. Š. paskirto suėmimo taikymą 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė–TamošiūnaitėPaulius Veršekys