Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-346-873/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-01-24Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-03-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-05-31Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-12-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-31
Bylos Nr.
1A-346-873/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29579-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
R. Š.
Nukentėjusysis
V. Ž.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-346-873/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29579-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Gyčiui Normantui,gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, jam skirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į R. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. kovo 3 d. Nukentėjusiosios V. Ž. civilinis ieškinys tenkintas. Priteista iš R. Š. V. Ž. naudai 108 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. Š. 5 552,50 Eur turtinės žalos atlyginimui bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš R. Š. atsisakyta priteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. Š. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d., apie 18.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,14 pR.ilės girtumas) asmeninio konflikto metu tyčia sudavė kairės rankos kumščiu ne mažiau trijų smūgių V. Ž. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai nosies kaulų ir dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis veido minkštuose audiniuose apie abi akis, skruostuose ir viršutinėje lūpoje, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai stovint prie minėtame bute esančio kambario lango, priėjęs iš nugaros abiem rankomis paėmė V. Ž. už kojų ir išstūmė ją pro langą, nuo ko šį nukrito iš antro aukšto ant žemės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai stuburo juosmens I-o slankstelio kūno lūžį su tarpketerinio raiščio plyšimu bei poodinės kraujosruvas, nubrozdinimus kūne, tokiais savo veiksmais tyčia nesunkiai sutrikdė V. Ž. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį panaikinti, pripažinti, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, kadangi teismas neįvertino byloje esančių procesinių ir kitų surašytų dokumentų liečiamumo reikalavimo aspektu, neatskleidė kaltės turinį patvirtinančių įrodymų, neaptarė nusikaltimo sudėties įrodytumo klausimo, netinkamai aiškino ir taikė BK 138 straipsnio 1 dalį, nesiaiškino įvykio motyvų, netiksliai nustatė faktines aplinkybes.

2.2. Nurodo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajai V. Ž. buvo diagnozuoti dvejopi kūno sužalojimai. Poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai įvairiose kūno dalyse (be kaulų lūžių), kas atitiko nežymų sveikatos sutrikdymą, bei veido kaulų lūžis su aplinkinių audinių sužalojimu ir stuburo lūžis, kas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad kiekvienas žmogus, iššokęs ar iškritęs iš antro aukšto, turi galimybę susilaužyti veido kaulus, stuburą. Pasak nuteistojo, minėtoje išvadoje pateiktas medikų teiginys, susijęs su nukentėjusiosios kūno sužalojimais, yra painus, todėl apsunkina tiesos nustatymą.

2.3. Pasak apelianto, teismo išvada, jog tariamai nustatyta, kad jis sužalojimus nukentėjusiajai padarė tiek suduodamas smūgius į nukentėjusiosios galvos sritį bei išstumdamas per langą, jai atsitrenkiant į kietą žemės paviršių, neatitinka specialisto išvados motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių bei kitų įrodymų šaltinių. Apelianto teigimu, specialisto išvados turinio interpretacijos negalėjo būti naudojamos skundžiamo nuosprendžio motyvuose, tačiau jam akivaizdu, kad teismas dėl šios įrodymų rūšies padarė klaidingas ir turinio neatitinkančias išvadas.

2.4. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje turėjo nustatyti ir atriboti, kokiu metu kurie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai, o jeigu medicinos mokslo žinios to nustatyti neleidžia, tai neaiškumai ir abejonės turėjo būti traktuojami įtariamojo ar kaltinamojo naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip teigia, pasielgė priešingai.

2.5. Tvirtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina apelianto poziciją, ir priešingai, nei darė išvadą pirmosios instancijos teismas, vienas kito nepapildo ir tarpusavyje nesutampa.

2.6. Apelianto teigimu, nors pirmosios instancijos teismas jo parodymus apibūdino kaip nenuoseklius, jis iš pat pradžių pripažino, jog ranka sudavė nukentėjusiajai ir padarė jai sumušimus, kraujosruvas veido srityje, dėl tokio elgesio gailisi bei atsiprašo. Tvirtina, jog neturėjo jokios tyčios nukentėjusiosios išstumti ar išmesti per langą, nes tai ji padarė pati, aiškiai bijodama, kad ją parsivedus iš kaimynų apeliantas jos atžvilgiu vėl tikėtina naudos fizinį smurtą, kas tebuvo jos asmeninės prielaidos.

2.7. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusios apsvaigimo nuo alkoholio įtakos jos galimam apsisprendimui ir veiksmams, nulėmusiems galvos, stuburo lūžius.

2.8. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą byloje, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad paprastai asmuo, prieš savo valią išstumiamas pro langą, laikosi už lango vidinės dalies, nes instinktyviai priešinasi. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas biologinis nukentėjusiosios kraujas, paliktas išorinėje lango dalyje, kaip teigia, galėjo būti paliktas tik pačiai nukentėjusiajai įsikibus į išorinę lango dalį, kas patvirtina nukentėjusios iššokimą, bet ne išstūmimą pro langą. Apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje nėra objektyvių įrodymų, kad jis išstūmė nukentėjusiąją pro langą, jo veiksmai perkvalifikuotini į BK 140 straipsnio 1 dalį.

2.9. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą, todėl palaikė nukentėjusios ir kaltinimo versijas, o jo išdėstyta aptariamo įvykio eiga liko neįvertinta, kas patvirtina teismo neobjektyvumą ir šališkumą. Pasak apelianto, jo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra formalus, pagrįstas tikimybių pusiausvyros principu, veiksmai nebuvo individualizuoti, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliantas ginčija savo kaltę, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nuteistojo R. Š. manymu, teismas klaidingai interpretavo specialisto išvados turinį, netiksliai vertino įvykio aplinkybes, netinkamai apibūdino apelianto parodymus kaip nenuoseklius ir jų nevertino, neatsižvelgė, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas galimai lėmė jos iššokimą per langą. Nesutikdamas su veikos kvalifikavimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, prašo ją perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai. Pirmosios instancijos teismas bausmę R. Š. individualizavo tinkamai.

Dėl nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

6. Apeliantas pripažino sumušęs nukentėjusiąją, tvirtino, kad padarė nukentėjusiajai tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliaciniame skunde teigė, kad jo parodymai buvo nuoseklūs, o versija nepaneigta, teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, akcentuoja, jog vertinant nukentėjusiosios ir apelianto parodymų patikimumą svarbu nustatyti, ar proceso metu asmenų duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, ar juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai).

7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė, jog tuo metu, kai sumušė nukentėjusiąją, buvo bute, kambaryje. Sudavė 5-6 smūgius, dar vienas smūgis buvo suduotas anksčiau, kai jis prie parduotuvės atėmė iš nukentėjusios rankinę. Nurodė, kad stipraus smūgio nebuvo, pataikė į nosį, pradėjo bėgti kraujas, todėl nukentėjusiajai liepė eiti nusiprausti, įstūmė į vonią, ji priešinosi. Vonioje pasiėmęs peilį apeliantas supjaustė nukentėjusios drabužius, nukentėjusioji pusiau nuoga išbėgo pas kaimyną. Apeliantas nukentėjusiąją partempė iš laiptinės. Nukentėjusiąją galimai patempė už plaukų, bet už jų nesitempė, parsinešė į namus apglėbęs iš nugaros pusės, rankas laikydamas ant pilvo. Tvirtino, kad tuo metu, kol jis uždarė duris, V. Ž. iššoko pro langą. Pripažįsta, kad nuo smūgių nukentėjusiajai galėjo būti nosies kaulo, dešinės akiduobės sienelių lūžis (t. 3, b. l. 99-100). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 28 d. apklaustas įtariamuoju R. Š. jam pareikšto įtarimo nepripažino, teigė, kad rankomis sumušė V. Ž., suplėšė jos drabužius, tačiau jos išžaginti nenorėjo. Aiškindamas įvykio aplinkybes nuteistasis nurodė, kad įvykio dieną V. Ž. norėjo jį apvogti, maiše, kurį ji turėjo su savimi, pamatė savo mobiliojo ryšio telefoną, tada išmetė nukentėjusiosios maišą į kito buto, kur gyvena jo pažįstamas, balkoną. Pažįstama iškvietė policiją, atvykę pareigūnai juos sutaikė, po ko kartu su nukentėjusiąja dviese ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio. Grįžę į butą vartojo alkoholį, jis gėrė degtinę, V. Ž. – alų. Apeliantas pradėjo reikšti nukentėjusiajai pretenzijas dėl to, kad ji norėjo pavogti telefoną, pajautė, kad ji vėl kažką nori iš jo pavogti, nes bute buvo įvairių daiktų ir turėjo apie 1 500 Eur, kuriuos jam davė mama. Nepripažino, kad išstūmė V. Ž. pro langą (t. 2, b. l. 46-47). Parodymų patikrinimo vietoje 2021 m. rugsėjo 2 d. metu apeliantas parodė ir paaiškino, kad kilus įtarimui, jog V. Ž. kažką pavogė iš jo buto, sudavė rankos delnu jai į veidą. Paaiškino, kad konfliktas tarp jo ir V. Ž. įvyko lauke, jis pro langą įmetė nukentėjusiosios rankinuką į butą, nurodė, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Apeliantas parodė, kad V. Ž. turėjo jam priekaištų dėl to, kad dingo jos mobiliojo ryšio telefonas. V. Ž., sėdinčiai ant lovos, apeliantas rankos kumščiu du kartus sudavė į veidą, po suduotų smūgių paklausė V. Ž., kur telefonas, ji atsakė, kad telefonas dingo. Apeliantas parodė, kad po to sudavė dar tris smūgius V. Ž. į veidą. Po smūgių pradėjo bėgti kraujas, apeliantas V. Ž. liepė eiti praustis. Apeliantas nuvedė V. Ž. į vonią, ją pastūmė, nukentėjusioji vonioje gulėjo su drabužiais. Apeliantas nuėjo į virtuvę, atsinešė peilį, supjaustė V. Ž. drabužius. Vonioje kairės rankos kumščiu sudavė V. Ž. į veidą. V. Ž. kojinėje apeliantas rado jos mobiliojo ryšio telefoną, jį sulaužė, išmetė į šiukšlių dėžę. V. Ž. išbėgo į koridorių, buvo užėjusi pas kaimynus, apeliantas tempė V. Ž. atgal į butą, prašė kaimynų, kad šie nekviestų policijos. Apeliantas ranka suėmė V. Ž. už plaukų ir parsivedė ją namo, atgal į butą. Apeliantas parodė, kad jis rakino buto duris, raktą pasuko keturis kartus, tuo metu išgirdo V. Ž. riksmą „Oi“, ji jau buvo lauke, iškritusi (t. 2, b. l. 59-60). Apklaustas 2021 m. gruodžio 8 d. nuteistasis pasiliko prie anksčiau duotų parodymų, pripažino, jog sumušė V. Ž., to, kad išstūmė ją pro langą, nepripažino. Tvirtino, jog nukentėjusioji iššoko pati, tuo metu, kai jis raktu užrakino buto duris (t. 2, b. l. 51).

8. Nukentėjusioji V. Ž. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad konfliktas su nuteistuoju prasidėjo duše, kur ją nutempė, kai nesutiko su juo permiegoti. Į dušą ją nuvedė už plaukų, pradėjo ją mušti, pasiėmęs peilį perpjovė drabužius. Durys buvo atidarytos, nukentėjusioji suspėjo nubėgti pas kaimyną į viršų ir paprašyti pagalbos. Apeliantas ją parsitempė už plaukų. Po to, kai nuėjo į kambarį, nukentėjusioji norėjo išsikviesti pagalbą, apeliantas iš jos atėmė telefoną, sulaužė, už kojų nukentėjusiąją išmetė pro langą (t. 3, b. l. 101). 2021 m. rugpjūčio 30 d. apklausos nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo metu duomenimis, V. Ž. parodė, kad įvykio dieną kartu su nuteistuoju atvažiavo į jo butą. Prieš tai buvo išgėrę nuteistojo nupirktą alkoholį, sau buvo nupirkęs 0,3 l degtinės, o jai – alaus, atvažiavę ėjo į parduotuvę, ten taip pat nuteistasis pirko sau degtinę, jai – alų. Išgėrę vėl ėjo į parduotuvę, nuteistasis sau pirko 1 l degtinės, jai – 3 butelius alaus. Nuteistasis nuo alkoholio pasidarė labai agresyvus, pradėjo reikšti nukentėjusiajai pretenzijas, sudavė jai į veidą, kiek prisimena, du kartus. Nukentėjusioji išbėgo iš buto, prašė kaimynų iškviesti policiją, nuteistasis ją už rankos nutempė į butą, bute pradėjo mušti, mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, buvo daug smūgių į veidą. Nuteistasis grasino nukentėjusiajai peiliu, duše supjaustė jos rūbus. Nukentėjusiajai pavyko pabėgti iš vonios, kambaryje, ją stovinčią veidu į langą, kuris buvo atidarytas, nuteistasis pakėlė už kojų, išmetė pro langą (t. 1, b. l. 159-161). 2021 m. lapkričio 30 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji patvirtino anksčiau duotus parodymus, papildė, jog įvykio metu nuteistasis sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 164). 2021 m. lapkričio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, nukentėjusioji parodė, kaip jai kambaryje sėdint ant lovos nuteistasis kumščiu sudavė į veidą, kaip jis paėmė peilį ir supjaustė jos rūbus. Parodė, jog pavykus pabėgti iš buto, nuteistasis ranka suėmė jai už plaukų ir nutempė atgal į butą. Nukentėjusioji nurodė, kad kambaryje ji nubėgo prie lango, atsistojo ant lovos, nuteistasis suėmė ją už pažastų, įvyko susistumdymas, nuteistasis rankomis paėmė ją už kojų ir išmetė pro langą (t. 1, b. l. 166-167).

9. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros 2021 m. rugpjūčio 28 d. protokolo, (duomenys neskelbtini), esančio buto durų išorinės pusės spynų zonoje, durų dešinėje pusėje, ant sienos, elektros skydinės kairės pusės rasti raudonai rudos spalvos sutepimai, tokie sutepimai taip pat buvo ant buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų išorinės pusės, laiptinės bendro naudojimo koridoriuje, ant laiptų nuo antro iki penkto aukšto, ant ketvirtame aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, ant penktame aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų ir jų skambučio. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) raudonai rudos spalvos dėmės rastos ant buto durų vidinės pusės, apatinės durų spynos, durų rankenos, durų rėmo, ant prieškambaryje ant pakabos kabančių striukės ir kelnių, ant plytelių vonios kambaryje. Vonios kambaryje esančiame plastikiniame kibire rasti perkirpti drabužiai – palaidinė, švarkelis, ant palaidinės – raudonai rudos spalvos dėmės. Kibire taip pat rastas sudaužytas geltonos spalvos telefonas „Nokia“. Apžiūros protokolo duomenimis, buto kambaryje yra du langai, kairiau esantis langas apžiūros metu buvo pravertas į viršų („atverstas“), dešiniau esantis langas atidarytas, ant atidaryto lango varčios išorinės pusės, po rankena rastos raudonai rudos spalvos dėmės. Tokios dėmės rastos ant antklodės, lovoje, kuri yra priešais langą, ant stalo sudėtų sąsiuvinių, ant kambario galinės sienos, ant spintos (t. 1, b. l. 33-69). Papildomos įvykio vietos apžiūros 2021 m. rugsėjo 2 d. protokolo duomenimis, pakartotinai apžiūrėjus butą, adresu (duomenys neskelbtini), prie lovos rastas nukentėjusiosios V. Ž. nurodytas rankinukas be rankenų, kambaryje esančioje spintelėje rastas pasas, išduotas V. Ž. vardu (t. 1, b. l. 71-74).

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados duomenimis, ant palaidinės, R. Š. sportinių kelnių, nuoplovose nuo įėjimo į butą, nuo kambario lango varčios, nuo buto durų skambučio, nuo mėlynos striukės iš prieškambario rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. Ž. DNR profiliu su 99,999999999999999999 procentų tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, nuoplovoje nuo R. Š. dešinės rankos gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su R. Š. ir V. Ž. DNR profiliais (t. 1, b. l. 113).

11. Taigi, pagal anksčiau aptartus nuteistojo, nukentėjusiosios parodymus, dėl smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją jie sutapo. Tiek pats apeliantas pripažino, tiek nukentėjusioji paaiškino, kad nuteistasis sudavė kumščiu smūgius nukentėjusiajai į veidą, šiai bėgo kraujas, apeliantas supjaustė nukentėjusiosios drabužius, nukentėjusioji bėgo nuo apelianto, per jėgą buvo sugrąžinta į jo kambarį. Objektyviai, įvykio vietoje – bute, taip pat laiptinėje, kur nuo nuteistojo bėgo V. Ž., rasti nukentėjusiosios kraujo pėdsakai, nuoplovoje nuo nuteistojo dešinės rankos rastas V. Ž. DNR profilis. Apeliantas ginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytą aplinkybę, kad būtent jis išstūmė nukentėjusiąją pro langą. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nukentėjusioji iškrito pro langą iš buto, kuriame įvykio metu buvo dviese su nuteistuoju. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios parodymus, be kita ko, ir dėl jos išmetimo pro langą, patvirtina bylos duomenų visuma.

12. Kaip matyti iš bylos dokumentų, dėl nagrinėjamo įvykio ne kartą buvo kviesta policija, greitoji medicinos pagalba, tiek nukentėjusioji, tiek pašaliniai stebėtojai nurodė konkrečiu metu vykstančius įvykius arba ką tik įvykusias aplinkybes.

12.1. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 27 d., 14.42 val., V. Ž. pranešė, kad prieš 10 minučių pažįstamas vyras prie (duomenys neskelbtini) namo sumušė pranešėją ir atėmęs jos daiktus pasišalino į (duomenys neskelbtini) butą, pranešėja laukia prie namo, greitosios medicinos pagalbos atsisakė, vyrą nurodys. Informacija apie patikrinimą: įvyko nesusipratimas tarp draugų R. Š. ir V. Ž., pretenzijų niekas niekam neturi, daiktus visi susigrąžino (t. 1, b. l. 27). 2021 m. rugpjūčio 27 d., 19.09 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), iš antro aukšto iškrito žmogus (t. 1, b. l. 37). Taip pat, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 27 d., 18.54 val., buto adresu (duomenys neskelbtini), kaimynė pranešė, jog po laiptinę bėgioja nuoga moteris, prašo iškviesti policiją, nes ją muša vyras iš 60 buto. Išsiųstos pajėgos 2021 m. rugpjūčio 27 d., 18.55 val., atvykimo laikas 2021 m. rugpjūčio 27 d., 19.11 val. Papildoma informacija apie patikrinimą: (duomenys neskelbtini) pranešė, kad 19.40 val. greitosios medicinos pagalbos brigada į ligoninę pristatė V. Ž., kuri paaiškino, kad sugyventinis išmetė iš 2 aukšto (t. 1, b. l. 23).

12.2. Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) Vilniaus skyriaus atsakymo duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 27 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti septyni skambučiai dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 143). BPC garso įrašų apžiūros protokolo duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 27 d., 14.39 val., įraše užfiksuota, be kita ko, moters frazė: „Aš atvažiavau pas pažįstamą, aš ėjau pro parduotuvę, jisai viską iš manęs atėmė ir bėgo, mane dar sumušė ir nubėgo link (duomenys neskelbtini). Aš žinau, kur jis gyvena“. 14.59 val. įraše užfiksuota, jog pranešėja nurodė: „Čia skambina iš (duomenys neskelbtini) buto. Mums į balkoną įmetė „tašę“, pilną daiktų. Telefonai mobilus, kažkokia narkomanė po langais rėkia, kad čia jos“. 18.51 val. įrašo duomenimis, pranešėja nurodė: „Čia skambinu iš (duomenys neskelbtini), pas mus toks, čia svečiuojasi tokia moteris, antrame aukšte, tai jinai dabar atbėga... Bėgioja visa nuoga, per laiptinę, stuksena visiems kaimynams į duris, kad iškviestų policiją, kad jisai ten ją muša ir čia toks triukšmas“. 18.59 val. įraše pranešėjas nurodė: „Norėčiau pranešti apie įvykį. Tikriausiai šeimos smurtą...a...(duomenys neskelbtini)“, po BPC operatoriaus klausimo „Greitosios niekam nereikia?“, atsakė: „Reikia, reikia, ten moteriškė sudaužyta „kaip turi būt“. Nieko jau nebemato“. 19.00 val. įraše užfiksuota, kad pranešėja nurodė: „Čia skambinu, kad (duomenys neskelbtini), ten vienas vyriškis, po kalėjimo, jisai muša moterį. Jinai čia nuoga bėgioja ir...“, „Nes jisai ją „daužo“ laiptinėje ir kraujo pilna ir jinai dabar va rėkia“. 19.05 val. įrašo duomenimis, užfiksuota pranešėjos frazė: „Kvieskite greičiau pagalbą, Dieve, žmogų pro langą išmetė“, po operatoriaus frazės: „Vyksta“, pranešėja tęsė: „Tai kada atvyks? Maža, jis ką tik išmetė žmogų“, „(duomenys neskelbtini), taip. Jis iš antro aukšto išmetė žmogų“. 19.10 val. įrašo duomenimis, pranešėjas rusų kalba pranešė, kad „Čia kažkokia moteris (duomenys neskelbtini) visa nuoga, guli visai sumušta, aš nežinau, prašau iškviesti greitąją“ (t. 1, b. l. 145-152).

12.3. 2021 m. lapkričio 26 d. kitų daiktų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėjus Body kameros vaizdo įrašą pavadinimu 2021_0827_191048_004, užfiksuota sėdinti ant žolės mergina, jos veidas kruvinas, sutinęs, viršutinė kūno dalis yra apnuoginta. Įraše užfiksuota merginos frazė: „Jo, tai jisai išmetė... Prieš tai sumušė, o po to išmetė pro langą“ (t. 1, b. l. 153-155).

12.4. Chirurginės operacijos protokole Nr. 1 bei klinikinės diagnozės 2021 m. rugpjūčio 29 d. pagrindime užfiksuoti V. Ž. nusiskundimai, jog pacientė susipyko su draugu, dėl to jis ją sumušė ir išmetė pro langą. Apie savaitę laiko gausiai vartojo alkoholį (t. 1, b. l. 91-92).

12.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad užfiksuota dokumentuose informacija atitinka nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek pirmosios instancijos teisme duotus parodymus apie sužalojimų padarymo aplinkybes. Daryti išvados, kad tuojau po įvykio nukentėjusioji būtų išgalvojusi savo išmetimą pro langą, žinomai neteisingas aplinkybes būtų nurodžiusi policijos pareigūnams, medikams, o nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes galėtų patvirtinti nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų pranešimai, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

13. Teisėjų kolegija vertina, kad nukentėjusiosios parodymus atitinka ir byloje apklaustų liudytojų parodymai.

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Pirmosios instancijos teisme liudytoja J. M. parodė, kad matė, kaip nukentėjusioji beldė į visas duris, kad ją įleistų, iškviestų policiją, nukentėjusioji buvo „sudaužyta“ (sumušta), iki pusės nuoga. Liudytoja matė, kaip nuteistasis ne iš savo, o iš kito buto tempė gulinčią merginą. S. S. pradėjo šaukti, tuomet nuteistasis paleido nukentėjusiąją, sakė, kad neskambintų policijai, nes „pagavo žiurkę“. Iškvietę policiją, jie išėjo į balkoną parūkyti, išgirdo smūgį, pamatė ant žemės gulinčią merginą. Liudytoja mano, kad merginą parsitempė į butą ir išmetė pro balkoną (t. 3, b. l. 118). Ikiteisminio tyrimo metu, apklausta įvykio dieną – 2021 m. rugpjūčio 27 d., ši liudytoja nurodė, kad būdama savo bute girdėjo laiptinėje sklindantį triukšmą, nusileidusi į trečią aukštą pamatė atidarytas (duomenys neskelbtini) buto duris, merginą tik su kelnėmis, sumuštu veidu. Merginos veidas buvo ištinęs, nosis ir lūpos kruvinos. Pamatęs nusileidžiantį S. S., nuteistasis paleido merginą, ši pradėjo belstis į laiptinės butus ir šaukti, kad kas nors iškviestų policiją. Liudytoja grįžusi paskambino telefonu 112, po ko nuėjo į balkoną parūkyti. Berūkydami girdėjo iš antro aukšto sklindančius riksmus, moters ir nuteistojo rėkimą. Riksmai truko keletą sekundžių, pasibaigus, liudytoja išgirdo stiprų trenksmą ir pasižiūrėjusi į apačią pamatė ant žemės merginą, kuri gulėjo nejudėdama (t. 1, b. l. 195). Papildomos apklausos metu liudytoja parodė ir tai, kad būdami balkone išgirdo riksmus, sklindančius iš kaimyno R. (nuteistojo) buto, suprato, kad tai kaimyno R. ir moters riksmai, po to išgirdo kritimo garsą. Iš pradžių nesuprato, kas įvyko. Pasižiūrėjusi pro balkono langą pamatė, kad moteris guli ant žemės, tada greitai grįžo į butą, antrą kartą paskambino numeriu 112, pasakė operatoriui, kad (duomenys neskelbtini), pro langą yra išmesta mergina (t. 1, b. l. 198).

13.2. Liudytojas S. S. apylinkės teisme nurodė, kad išgirdęs triukšmą laiptinėje, nusileidęs į trečią aukštą pamatė nukentėjusiąją, kuri buvo nuoga, tik su pėdkelnėmis, buvo labai sumušta, nepanaši į žmogų. Nuteistasis liudytojui sakė, kad pagavo žiurkę, nukentėjusioji klykė, prašė padėti, skambino į duris. Kai nuteistasis nusivedė nukentėjusiąją, liudytojas buvo savo bute, tik po to pamatė, kad kažkas susmigo po langais (t. 3, b. l. 119). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino, kad įvykio dieną išgirdo moters šūksnius laiptinėje, nusileidęs į trečią aukštą pamatė merginą sumuštu veidu, per sumušimus ir kraują nebuvo matyti net akių. Mergina šaukė iškviesti policiją, Pamatęs stovintį kaimyną R., pasakė šiam, kad iškvies policiją, R. sakė policijos nekviesti, nes „ji žiurkė“. Nuėjęs į butą paimti telefono, liudytojas girdėjo merginos šauksmus, prašymą atidaryti, durų skambučius, durų neatidarė, tačiau paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Nuėję parūkyti į balkoną girdėjo moters ir R. rėkimą iš antro aukšto buto, balsai susiliejo, truko keletą sekundžių, jiems pasibaigus išgirdo stiprų trenksmą ir pažiūrėjęs į apačią pamatė merginą, gulinčią ant žemės (t. 2, b. l. 10).

13.3. Liudytojas A. U. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio dieną išgirdęs už durų krebždesį jas atidarė, įbėgo kruvina nukentėjusioji, sakė, kad reikia kviesti policiją. Greitai pribėgo nuteistasis, pradėjo nukentėjusiąją tempti atgal, tempė už kojų, nes ji buvo kniūbsčia (t. 3. b. l. 119-120). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad išgirdęs prie durų cypiantį balsą jas atidarė, įbėgo iki pusės nuoga moteris, jos veidas buvo stipriai sumuštas, kruvinas ir labai ištinęs. Įbėgęs vyriškis sakė nekviesti policijos, sumuštą moterį išsitempė iš buto (t. 1, b. l. 190-191).

13.4. Kaip matyti, visi apklausti liudytojai patvirtino, jog nukentėjusioji akivaizdžiai buvo patyrusi smurtą, bėgo nuo nuteistojo, prašė kviesti policiją, nuteistasis, priešingai, nurodė policijos nekviesti, nukentėjusiąją nusitempė. Liudytojai J. M. ir S. S. parodė ir apie girdėtą besitęsiantį konfliktą – moters ir nuteistojo riksmą, kuriam staigiai nutilus pasigirdo stiprus trenksmas, pamatė ant žemės gulinčią merginą. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartais liudytojų parodymais patvirtintas agresyvus apelianto elgesys, liudytojų J. M. ir S. S. parodymais – besitęsiantis iki pat išgirsto nukentėjusiosios iškritimo pro langą. Tuo būdu, nuteistojo parodymai apie tai, kad jis, kaip teigia, uždarinėjo, rakino duris, o nukentėjusioji tuo metu pati iššoko pro langą, paneigti aptartais liudytojų parodymais, dėl kurių patikimumo abejonių byloje nėra. Apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, R. Š., neigusio savo kaltę dėl nukentėjusiosios išmetimo pro langą, dėl ko V. Ž. buvo padarytas stuburo sužalojimas, poziciją įvertinęs kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, įrodymų vertinimo klaidos nepadarė.

14. Apeliantas, ginčydamas skundžiamą nuosprendį, pabrėžia nukentėjusiosios neblaivumą ir aplinkybę, jog biologinis nukentėjusiosios kraujas rastas išorinėje lango dalyje. Apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusios apsvaigimo nuo alkoholio įtakos jos galimam apsisprendimui ir veiksmams, kaip teigiama, nulėmusiems galvos, stuburo lūžius, o kraujas išorinėje lango dalyje galėjo būti paliktas tik pačiai nukentėjusiajai įsikibus į išorinę lango dalį. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

15. Sutiktina, kad nukentėjusioji įvykio metu nebuvo blaivi – ši aplinkybė nustatyta tiek pačios V. Ž. parodymais, tiek nukentėjusiosios medicininiais dokumentais (t. 1, b. l. 91-92). Vis tik, vien ši aplinkybė nėra pakankama vertinti nukentėjusiosios parodymų kaip visiškai nepatikimų ir remtis nuteistojo parodymais, kuris, atkreiptinas dėmesys, įvykio metu taip pat buvo neblaivus (alkotesterio tikrinimu 2021 m. rugpjūčio 27 d., 20.42 val., nustatytas 1,14 promilės neblaivumas (t. 2, b. l. 65)). Kaip buvo aptarta, nukentėjusiosios parodymus patvirtina bylos įrodymų visuma, apelianto versija jais, priešingai, yra paneigta. Dėl nukentėjusiosios kraujo pėdsako ant lango teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nėra pakankamai informatyvi, kad būtų galima patikimai patvirtinti – prieš savo valią ar, kaip teigia apeliantas, savo noru, nukentėjusioji iškrito pro langą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios kraujo pėdsakai buvo rasti ir ant lovos, esančios šalia lango, liudytojai J. M. ir S. S. girdėjo riksmus iki pat nukentėjusiosios iškritimo, tai teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina prievartinį išstūmimą, o ne, kaip teigiama skunde, savanorišką iššokimą pro langą.

16. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu teigdamas, jog teismo išvados neatitinka specialisto išvados motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių, o specialisto išvados turinio interpretacijos negalėjo būti naudojamos skundžiamo nuosprendžio motyvuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, dėl šio įrodymo padarė tinkamas ir turinį atitinkančias išvadas.

16.1. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2697/2021(01), joje konstatuota, be kita ko, jog V. Ž. nustatyta nosies kaulų ir dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis veido minkštuose audiniuose apie abi akis, skruostuose ir viršutinėje lūpoje, stuburo juosmens I-o slankstelio kūno lūžis su tarpketerinio raiščio plyšimu bei poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai kūne. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tačiau kokiais konkrečiai ir keliais, pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės, išskyrus stuburo sužalojimą, kuris yra būdingas staigiam stuburo sulenkimui per juosmenį, viršijant stuburo slankstelio atsparumą gniuždymui ir tarpketerinio raiščio atsparumą tempimui. V. Ž. nustatyti veido sužalojimai savęs paties žalojimui nebūdingi. Tuo tarpu nustatyti, kokiu būdu buvo padaryti kitų kūno dalių sužalojimai: suduodant smūgius kietais bukais daiktais, sulenkiant liemenį per jėgą ar krentant ir tokiu būdu prisižeminant ir sulinkstant per juosmenį bei kitomis kūno dalimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais, paviršiais pagal medicinos dokumente fiksuotus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės. Specialisto išvadoje konstatuota ir tai, kad V. Ž. padarytas kūno sužalojimas tiek visumoje, tiek atskirai vertinant veido kaulų lūžiai su aplinkinių audinių sužalojimu, tiek atskirai vertinant stuburo lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, o poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai kitose kūno dalyse (be kaulų lūžių) atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 105-106).

16.2. Taigi, kaip matyti iš specialisto išvados, nustatytas galimas alternatyvus nukentėjusiosios stuburo sužalojimų padarymo mechanizmas, tačiau tai nukentėjusiosios parodymų nepaneigia, priešingai, juos patvirtina. Bylos aplinkybėmis, kurių apeliantas neginčija, nukentėjusiosios stuburo juosmens I-o slankstelio kūno lūžis su tarpketerinio raiščio plyšimu įvyko nukentėjusiajai iš aukščio nukritus ant kieto paviršiaus, toks galimas sužalojimo būdas atitinka nustatytą specialisto išvada. Pažymėtina, specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais (BPK 89 straipsnio 1 dalis), pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis, o teismo eksperto išvados turi atitikti jo srities specialias žinias. Tuo būdu, į teismo medicinos specialisto kompetenciją neįeina faktinių bylos aplinkybių nustatymas, pagal medicinos dokumente fiksuotus medicininius duomenis specialistas nustatė, kokiu būdu buvo padaryti kitų V. Ž. kūno dalių sužalojimai, kaip aptarta, nustatytas būdas krentant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą atitinka bylos įrodymų visumą. Dėl įrodymų visumos, kuria skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog pats apeliantas išstūmė nukentėjusiąją pro langą, teisėjų kolegija yra pasisakiusi. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesiremti specialisto išvada.

17. Apeliaciniame skunde akcentuojami dvejopi nukentėjusiosios V. Ž. kūno sužalojimai – atitinkantys nežymius ir nesunkius sveikatos sutrikdymus. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, apeliantas prisiima kaltę tik dėl sumušimų, kraujosruvų nukentėjusiosios veido srityje, apeliantui akivaizdu, kad kiekvienas žmogus, iššokęs ar iškritęs iš antro aukšto, turi galimybę susilaužyti veido kaulus, stuburą, dėl to, kaip teigiama skunde, apeliantas nėra kaltas. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, pripažindamas sudavęs smūgius nukentėjusiajai į veidą, bet neigdamas savo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, prieštarauja pats sau. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2697/2021(01), V. Ž. padarytas kūno sužalojimas tiek visumoje, tiek atskirai vertinant veido kaulų lūžiai su aplinkinių audinių sužalojimu, tiek atskirai vertinant stuburo lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Aplinkybė, kad nukentėjusiosios veidas buvo sumuštas iki jai iškrentat pro langą neginčytinai nustatyta visų byloje apklaustų asmenų parodymais. Taigi, apelianto veika, jam sudavus kumščiu ne mažiau trijų smūgių V. Ž. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai nosies kaulų ir dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis veido minkštuose audiniuose apie abi akis, skruostuose ir viršutinėje lūpoje, tyčia nesunkiai sutrikdžius V. Ž. sveikatą, atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti teismo medicinos specialisto išvada, kuria, pasinaudojus specialiomis žiniomis, nustatytas aptariamų sužalojimų sunkumas, jo padarymo būdas – kietais bukais daiktais (nagrinėjamos bylos aplinkybėmis – rankos kumščiu). Apeliantas R. Š. dėl nesunkaus V. Ž. sveikatos sutrikdymo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai.

18. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas skunde nekelia tyčios klausimo, neneigia tyčia mušęs nukentėjusiąją. Nuteistojo ir nukentėjusiosios konfliktas, kaip pirmosios instancijos teismui teigė apeliantas – dėl telefono, analizuotas skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija, pažymėdama, jog dėl nuteistojo smurtinių veiksmų tyčinio pobūdžio ginčo nėra, neperžengdama apeliacinio skundo ribų dėl šios aplinkybės plačiau nepasisako.

Dėl bausmės

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, prašė jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pagrindo perkvalifikuoti apelianto veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija nenustatė. Neperžengdama apeliacinio skundo ribų teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nepažeisdamas įstatymo nuostatų individualizavo bausmę apeliantui.

20. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. R. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė.

21. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

22. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino, kad R. Š. tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau konstatavo dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to teismas, paskirdamas bausmę, įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo R. Š. asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. Š. praeityje teistas vienuolika kartų, daugiausia už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (t. 2, b. l. 121-130), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 175-176), bedarbis, apeliantui diagnozuoti (duomenys neskelbtini)(t. 2, b. l. 180). Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog R. Š. paskutiniais keturiais nuosprendžiais už smurtinio pobūdžio nusikaltimus buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, o veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus trims mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys teisėjų kolegijos vertinimu, formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Apylinkės teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik paskyrus apeliantui už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė didesnį nei sankcijoje numatyto vidurkio. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir šioje situacijoje nelaikytina per griežta.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką, individualizuodamas ir skirdamas R. Š. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Atsižvelgus į tai, nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš R. Š. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 80,00 Eur. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybę, jog gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas nepaisant apelianto valios, į nuteistojo turtinę padėtį (bylos duomenimis – bedarbis), vertina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą bei nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. Š. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 80,00 Eur, iš R. Š. nepriteisti.

Teisėjai Arūnas BartkusSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNijolė Žimkienė