Kauno apygardos teismo nutartis

2022-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-614-383/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-01-24Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-03-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-05-31Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-12-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-12
Bylos Nr.
1S-614-383/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29579-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-614-383/2022Proceso Nr. 1-01-1-29579-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau - Komisija) 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Š. bausmę atlieka pagal Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2021 m. rugpjūčio 27 d., pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis, nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Šio teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. Š. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. Š. iš esmės prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

3.1. Skunde nurodo, kad balandžio 27 d. suėjo 1/3 bausmės. Parašė prašymą, kad pastatytų į komisiją. Jį pristatė tik rugpjūčio 24 d., motyvuodami tuo, kad nelankė jokių programų, o tik yra užsirašęs ir laukia eilės. Atvažiuodamas į Alytų, jau turėjo vieną paskatinimą ir du pagyrimų raštus. Alytuje per du mėnesius gavo dvi padėkas. Jau balandžio 15 d. turėjo darbą ir dirba iki šiol. Komisija neatsižvelgė į tai, kad jis per mėnesį jau įsidarbino ir turi ne vieną profesiją, pagal kurią galėtų dirbti. Laisvėje jam reikėjo tik nuvežti mamą į polikliniką, kad praeitų komisiją dėl slaugos. Komisija neatsižvelgė į jo prašymą, kad reikia lygtinio paleidimo dėl savo mamos, kuri nebuvo prižiūrima kaimynų ir socialinių darbuotojų. Liko vienas be mamos, o jos turtas liko neprižiūrimas. Mamą palaidojo sukauptom lėšom, padengė visas priteistas skolas.

3.2. Skunde pažymi, kad prieš nusikaltimą buvo paėmęs išsimokėtinai televizorių su priedėliu, kurį dabar vis turi atidėti, nes yra uždarytas kalėjime. Reikia mokėti už namo priežiūrą, už šilumą ir visos kitos išlaidos. Niekas neatsižvelgė į tai, kad yra susilaužęs stuburą, negali kelti daugiau, nei 20 kg ir gali gauti invalidumą. Taip pat nebuvo atsižvelgta į jo praeitą gyvenimą, kad nuo 16 metų dirbo autošaltkalviu, vedė, užaugino 2 vaikus. Žmona niekur nedirbo, nes 3 metus žiūrėjo vaikus. Dirbo dujų valdyboj ir tuo pačiu papildomai įsidarbino teritorijos tvarkytoju aklųjų rajone. Po penkių metų išsiskyrė, jam atėmė tėvo teises. Būdamas atėmimo vietose, visą laiką mokėsi ir, jei gaudavo darbą, jo nenorėdavo paliuosuoti, nes dirbdavo visus darbus. Alytuje nuo 2000 metų dirbo su medžio masyvų užsakymais, po to perėjo į trinkelių šaligatvių bortus, šulinių ir įvairių formų liejimą iš betono. Toliau dirbo staliumi besargyboje ir tuo pačiu (duomenys neskelbtini). Laisvėje gaudavo darbą, kur geresnis atlyginimas, bet sezoninis darbas. Per biržą rado plytelių liejimą. Turi ne tik šias specialybes, t. y. batsiuvio, skardininko, santechniko, šaltkalvio, autošaltkalvio, staliaus surinkėjo, tekintojo ir kt.

3.3. Skunde nurodoma, kad per 25 atsėdėtus metus niekada nebuvo pakliuvęs girtas ir uždarytas į drausminius būrius. Pats nuo 2005 m. su psichologe yra įkūręs savo AA grupę ,,D. L.“. Yra praėjęs tiek programų, kurios yra Kybartų, Vilniaus, Marijampolės pataisos namuose ir visi pažymėjimai guli namuose. Vertintojai ir komisija mato tik blogus darbus ir nemato, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini), sutaupė 2 tonas tepalo, nebuvo iššvaistytas spiritas, kuris naudojamas praplauti stakles ir įvairiems skiediniams. Prisipažįsta, kad tikrai padarė nusikaltimą, bet tyrėjai ir tardytojai net nekreipė dėmesio į tikrus faktus, kur žmogus sako tiesą, bet įrodyti negali, nes yra teistas ne vieną kartą, tuo motyvuoja ir sodina. Pačios prasmės net nenori išsiaiškinti, kaip ir šiuo metu, kad jos neišmetė, o ji pati iššoko.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį R. Š. charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Byloje esantys duomenys patvirtina, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. Š. dirba pataisos įstaigoje darbininku, bausmės vykdymo metu drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį vieną kartą skatintas, pilnai padengė priteistus civilinius ieškinius. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

8. Nors nagrinėjamu atveju galima įžvelgti tam tikrus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau byloje gausu itin neigiamai nuteistąjį R. Š. charakterizuojančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju vis dar išlieka eilė kriminogeninių veiksnių: ankstesni teistumai, smurtinio elgesio istorija, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, nedidelė ir nestabili darbo patirtis, nestabili finansinė padėtis, piktnaudžiavimas alkoholiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad praeityje nuteistasis R. Š. teistas net 11 kartų, vyrauja smurtinio pobūdžio nusikaltimai (du kartus teistas dėl fizinio smurto naudojimo prieš savo motiną, vieną kartą teistas už nužudymą), todėl dabartinis nusikaltimas priskiriamas nusikaltimų modeliui. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą smurtinį elgesį, o tai liudija, kad ankstesni teistumai už analogišką nusikalstamą veiką ir atliktos bausmės įkalinimo įstaigose nepasiekė bausmės tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis nedarė išvadų dėl savo elgesio, vis nusikalsdamas. Praeities teistumai liudija, kad R. Š. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Be to, šios aplinkybės kartu teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio, tarpusavyje kylančius konfliktus gebės spręsti taikiai, nenaudojant fizinio smurto. Sėkmingą probacijos taikymo galimybę sumažina ir aplinkybės, kad nuteistojo R. Š. atžvilgiu praeityje jau ne kartą buvo taikomas lygtinio paleidimo institutas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, kadangi vėlesni nusikaltimai buvo vykdomi net lygtinio paleidimo metu.

9. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistajam R. Š. būdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamas veikas, nors ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikomos ir švelnesnės bausmės, nei laisvės atėmimas, kurios, akivaizdu, kad savo tikslų nepasiekė, o pats nuteistasis jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir savo elgesio nekeičia, sistemingai nusikalsdamas. Sėkmingą lygtinio paleidimo galimybę sumažina ir tai, kad nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, ne kartą yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių, ar nuteistasis, lygtinio paleidimo atveju, paisys visuomenėje priimtų elgesio normų, vėl nevartos alkoholinių gėrimų, kurie būtent ir pastūmėjo jį elgtis nusikalstamai, juo labiau, kad ir pastarąją nusikalstamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, o pataisos įstaigoje nesikreipė dėl galimybės dalyvauti prevenciniuose užsiėmimmuose, skirtuose mažinti alkoholio vartojimą. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis anksčiau vesdavo paskaitas anoniminiams alkoholikams, tačiau akivaizdu, kad tai kovoti su alkoholio vartojimo problemomis, nepadėjo. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistojo R. Š. savivaizdis neatitinka realios situacijos, požiūris į save ne visada remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis, ieško save pateisinančių aplinkybių, greitai susierzina, nepalankiose situacijose gali greitai pratrūkti ir pasielgti impulsyviai. Iš nuteistojo skundo apygardos teismui matyti, kad net ir bausmės atlikimo metu jis nepripažįsta išstūmęs pro langą nukentėjusiąją, linkęs menkinti savo vaidmenį nusikaltime. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad R. Š. dažniausiai nusikalsta spontaniškai, impulsyviai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių. Nuteistajam būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negebėjimas savęs valdyti, savikontrolės praradimas, savianalizė paviršutiniška, būdingas gana kategoriškas požiūris. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei, negebėjimą objektyviai save vertini, analizuoti, prisiimti atsakomybę dėl netinkamo požiūrio ir elgesio. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis tik minimaliai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, kad nuteistasis R. Š. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, kas nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, vienbalsiai balsavo netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. Š. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo darbo patirtimi iki nusikalstamos veikos padarymo, turimais finansiniais įsipareigojimais nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. Š. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas RemeikaGytis VečerskasValdas Vitunskas