Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. N., gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio terminuotą laisvės atėmimo bausmę, skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. LK-N-903 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, kuris priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-316-317/2018, A. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. spalio 27 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. spalio 27 d. Nuteistasis puse paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. spalio 27 d.

Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. LK-N-903 netaikė A. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuotas tuo, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pakartotinai. Nors laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, dalyvauja užsiėmimuose, dirba, pakartotinių nusikaltimų rizika – žema, tačiau būdamas laisvėje nuteistasis stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Įkalinimo metu taip pat stebimas darbinės veiklos nepastovumas. Bausmės atlikimo metu pradėjo dirbti, tačiau ankstesnių vertinimų metu buvo stebimas šioks toks neformaliųjų nuteistųjų taisyklių palaikymas. Rekomendaciniu laikotarpiu lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones vykdė tik iš dalies – 2025 m. rugsėjo 24 d. gavo drausminę nuobaudą, kuri šiuo metu yra galiojanti. Nuobauda skirta už pasikartojančius nusižengimus, kelis kartus nesilaikė nustatyto maršruto. Nuteistasis neprisiima kaltės, ieško pasiteisinimų, teigia, kad nuobauda skirta nepagrįstai, taip pat šiuo metu matyti, kad nuostatos į apribojimus nepalankios: 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudos dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo, 1 kartą už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą. Priklausomybę narkotikams neigia, nors atliekant bausmę fiksuotas vartojimo atvejis, o lankyti anoniminius susirinkimus pradėjo tik po 5 metų (tikėtina, kad labiau susiję su lygtinio paleidimu). Dinaminiai veiksniai nėra pilnai valdomi, apsauginių nenustatyta. Lygtinio paleidimo atveju neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje. Asmens nusikalstamo elgesio rizika išliko žema, tačiau negalima teigti, kad nuteistojo elgesys yra nepriekaištingas. Įvertinusi visas aplinkybes Komisija nurodė, kad šiuo metu konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, negalima. Rekomenduotina laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – numatyti priemones, nukreiptas koreguoti nuostatų sritį dėl tvarkos laikymosi, ugdyti sprendimų priėmimo įgūdžius, koreguoti mąstymo ir elgesio sritį. Taip pat vykdyti nusikalstamo elgesio mažinimo priemones: vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir tęsti darbinę veiklą, išlaikant jos stabilumą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. lapkričio 25 d. gautas A. N. skundas dėl minėto Komisijos nutarimo, kuriuo nesutinka su sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuojamas tuo, kad bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, todėl akivaizdu, jog jis atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus ir tiek jis, tiek įkalinimo įstaiga savo pareigas įvykdė nepriekaištingai. Iš to seka, kad lygtinis paleidimas jam privalo būti taikomas, o įkalinimo įstaigos negebėjimas aprūpinti nuolatiniu darbu, nėra jo atsakomybės ribose. Be to, skunde pažymi, kad Komisija nepateikia jokių duomenų apie nuobaudas, kurias buvo gavęs už neformaliųjų nuteistųjų taisyklių palaikymą, todėl tokios Komisijos išvados yra nemotyvuotos ir nepagrįstos teisiniais argumentais. Taip pat pati Komisija konstatavo, jog bausmės atlikimo metu pradėjo dirbti, todėl nuteistojo darbas yra nesuderinamas su nuteistųjų subkultūra, kas iš esmės paneigia pačios Komisijos teiginius. Jei dirbo ar dirba, vadinasi nesilaiko neformaliųjų nuteistųjų taisyklių. Tokie prieštaravimai taip pat paneigia Komijos daromas išvadas dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo.

Skunde nurodoma, kad bausmės atlikimo vietoje sąlygomis ir reguliariai vyksta į miestą. Išvykų metu jis pateisina pasitikėjimą, grįžta laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidžia. Bausmės atlikimo metu jis sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti. Yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. Tai rodo, kad jis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Visa tai įrodo, jog priešingai, nei nurodyta skundžiamame Nutarime, jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkės keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Pažymėtina, kad bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir tai rodo, kad jo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei.

Akivaizdu, kad jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad jo resocializacija yra baigta ir yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į plačiąją visuomenę. Faktai, kad jis turi užtikrintą gyvenamąją vietą, deklaruoja pro-socialius ateities ryžtą jų siekti, rodo, kad laisvėje jis neturėtų susidurti su sunkumais, galinčiais jį pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Be to, toliau atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei jo resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai netikslinga ir ekonomiškai, kadangi valstybė privalės išlaikyti jį kaip nuteistąjį. Todėl, mano, kad gali būti taikytas lygtinis paleidimas su atitinkamomis probacijos priemonėmis.

Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.

Kitų atsiliepimų negauta.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs skundžiamą 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. LK-N-903, asmens byloje esančią medžiagą (socialinio vertinimo išvados), A. N. 2025 m. lapkričio 15 d. skunde išdėstytus motyvus, priėjo išvados, kad Komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, o pagrindų tenkinti nuteistojo prašymą ir panaikinti Komisijos nutarimą skunde išdėstytais motyvais, nenustatyta.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnyje įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. N. 2022 m. spalio 27 d. atliko pusę įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant A. N. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. Yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, sąlygoja žemą nusikalstamo elgesio riziką arba pažangą ją mažinant. Be to, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-146-932/2025, 1S-156-1121/2025).

Peržiūrėjus nuteistojo asmens bylą nustatyta, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai pristatomas ketvirtą kartą. Lygtinio paleidimo komisija 2024 m. gegužės 13 d. buvo nutarusi lygtinai paleisti asmenį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Alytaus teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimu buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Asmuo su teisėsauga pirmą kartą susidūrė būdamas pilnametis, t. y. 24 metų. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, dabartinis teisės pažeidimas nėra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Asmuo pokalbio metu prisiima atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Į Vilniaus kalėjimą atvyko 2024 m. spalio 3 d. iš Alytaus kalėjimo tęsti bausmės atlikimo. Bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis. Teisės pažeidėjas per visą įkalinimo laikotarpį drausmine tvarka baustas 4 kartus (3 kartus dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo – 2019 m. rugsėjo 3 d. draudimas 1 mėnesį apsipirkti parduotuvėje; 2020 m. rugpjūčio 21 d. papeikimas; 2025 m. rugsėjo 24 d. vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą; 1 kartą dėl už uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo – 2022 m. vasario 18 d. vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą). Viena kartą baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą – paskirtą bauda sumokėta. Šiuo metu naujausia drausminė nuobauda yra galiojanti. Neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus nusižengimus. Skatintas 3 kartus.

Atlikus nuteistojo A. N. 2022 m. vasario 21 d., 2023 m. birželio 7 d., 2023 m. spalio 31 d., 2024 m. balandžio 20 d., 2025 m. balandžio 22 d., 2025 m. spalio 29 d. atliktas OASys pakartotinių nusikaltimų rizikos vertinimas, nustatyta žema pakartotinių nusikaltimų rizika pirminę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Nuteistasis yra gavęs drausminę nuobaudą ir šiuo metu įžvelgiamos nepalankios nuostatos į taikomus apribojimus. Naujausio vertinimo metu pateikė formalius dokumentus, patvirtinančius gyvenamąją vietą bei įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju. Taip pat įsidarbino įkalinimo įstaigoje. Asmens nusikalstamo elgesio rizika išliko žema tačiau šiuo metu negalima teigti, kad elgesys nepriekaištingas.

Pažymėtina, kad nuteistasis neturėjo sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo. Ankstesnio vertinimo metu asmuo nebuvo pateikęs informacijos apie gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju. Naujausio vertinimo metu užfiksuota, jog 2025 m. rugpjūčio 7 d. gautas sutikimas, jog sutinka, kad adresu (duomenys neskelbtini), grįžęs iš Vilniaus kalėjimo neterminuotam laikotarpiui gyventų nuteistasis. Be to, nuteistasis nurodė, kad niekada neturėjęs problemų dėl gyvenamosios vietos.

Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis bausmei prasidėjus sutiko dirbti, tačiau atvykus 2019 m. vasario 5 d. į Pravieniškių pataisos namus ilgą laiką nedirbo. Nuo 2021 m. gruodžio 14 d. įdarbintas Pravieniškių filialo Medienos ir baldų gamybos cecho padalinio, siuvyklos darbininko pareigose. 2023 m. birželio 13 d. priimtas kalėjimo parduotuvės darbininku. Nuo 2023 m. liepos 31 d. bausmę atliko Alytaus kalėjimo atviro tipo sąlygomis ir 2023 m. rugpjūčio 22 d. įsidarbino, o 2023 m. spalio 20 d. atleistas paties prašymu. Nurodė, kad netiko darbo užmokestis, kurį gaudavo. Nuo 2023 m. lapkričio 23 d. dirbo kitoje vietoje, 2024 m. birželio 13 d. – buvo atleistas iš pareigų. Nuteistasis iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą atvyko 2024 m. spalio mėnesį ir nuo to laiko jokia darbine veikla neužsiėmė iki 2025 m. liepos mėnesio. Asmens užimtumas apsiribojo menine kūrybine veikla – dirbiniais iš medžio. Darytina išvada, kad nuteistasis stokojo nuoseklios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Atvykęs į bausmės atlikimo vietą buvo bedarbis, tačiau vėliau požiūrį pakeitė ir įsidarbino. Taip pat nuteistasis neturėjo mokymosi sunkumų, baigė vidurinę mokykla, mokėsi aukštojoje nors ir nepabaigė, tačiau nesutrukdė jam dirbti, užsiimti verslu, uždirbti pinigus. Tačiau iškilus finansiniams sunkumams negebėjo jų išspręsti legaliu būdu, neturėdamas gerai apmokamo darbo, kad galėtų padengti dideles skolas ėmėsi nelegalios veiklos, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis socialinius ryšius palaiko su tėvais ir seserimis, kurie gyvena Rusijoje. Iširo santykiai su ilgamete drauge, kurie buvo tvirti ir abipusiai palaikantys. Šiuo metu gyvenimo draugės neturi, tačiau tai nesukelia nuteistajam sunkumų. Matyti, kad nuteistasis paramos sulaukia iš artimųjų. Atkreiptinas dėmesys, kad A. N. būdamas laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais. Pažymėtina, kad aplinka nebuvo asociali, augo finansiškai apsirūpinusioje šeimoje, tačiau ankstesnis gyvenimo būdas bei komunikacija su kitais asmenimis, laisvalaikio praleidimo būdai yra glaudžiai sietina su jo nusikalstamumu, kurie buvo reikšmingi nuteistojo nusikalstamumui. A. N. laisvėje nevartojo jokių narkotinių medžiagų ir teigia, kad ateityje jų nevartos. Suvokia šių medžiagų žalą savo paties organizmui bei aplinkiniams, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka būtent dėl narkotinių medžiagų platinimo stambiu mastu. Pažymėtina, kad šią nusikalstamą veiką padarė vedinas didelių skolų ir susigundęs greitu bei geru uždarbiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Pravieniškių pataisos namuose 2020 m. balandžio 23 d. buvo nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas. Vėliau nuteistasis lankė priklausomybę turinčių asmenų užsiėmimus. Iš to darytina išvada, kad asmuo buvo susidūręs su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, nors priklausomybę neigia, tačiau duomenys apie apsvaigimą buvo fiksuoti ir bausmės atlikimo metu, siekdamas išspręsti šią problemą dalyvauja kassavaitiniuose priklausomybę turinčių asmenų užsiėmimuose.

Nuteistasis šiuo atveju iš dalies atitinka BVK 82 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, tačiau minėtos aplinkybės, susijusios su nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog A. N. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aptariant nuteistojo emocinę gerovę, teigiama, kad nesusiduria su išskirtiniais emociniais išgyvenimais, o jo požiūris į save bei prisitaikymas socialinėje aplinkoje nėra tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio apraiškomis. Pažymėtina, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta kaltę ir gailisi. Kai vykdė nusikaltimą, pasitikėjo sėkmės tikimybe, neįvertino galimų pasekmių. Šiuo metu suvokia pasekmes tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Pačią bausmę priima kaip pamoką, bei per bausmės atlikimo laiką daug ką permąstė, pakeitė savo suvokimą ir elgesį. Asmuo turi gebėjimą atpažinti esminius dalykus, kurie jam sukelia neigiamas pasekmes, taip pat galima teigti, kad ankstesnės mąstymo bei elgesio problemos buvo susijusios su asmens nusikalstamu elgesiu. Vertinant nuteistojo nuostatų sritį matyti, kad bausmės atlikimo metu stebimas neigiamas nuteistojo požiūris į priežiūrą. Minėtą, jog nuteistasis 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Atsižvelgiant į visą tai, matyti, kad asmeniui būdingos nepalankios nuostatos į priežiūros taisykles, visuomenės normas. Šiuo metu asmuo turi galiojančią nuobaudą, kadangi nesilaikė nustatytos tvarkos. Nuostatų ypatumai gali paaiškinti elgesį bausmės atlikimo metu.

Nuteistojo individualiame resocializacijos plane Alytaus kalėjime išskirtos probleminės sritys buvo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatas. Atlikdamas bausmę Alytaus kalėjime savanoriavo gyvūnų prieglaudoje, dalyvavo sporto turnyruose. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Vilniaus kalėjime užsiima kūrybine veikla, nuo 2025 m. kovo 16 d. lanko priklausomybę turinčių asmenų užsiėmimus, taip pat nuo 2025 m. balandžio 29 d. iki 2025 m. liepos 30 d. dalyvavo elgesio pataisos programoje.

Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai – asmens nusikaltimas yra tiesiogiai siejamas su finansinės naudos siekimu, nepakankamas problemų atpažinimas (kriminogeninis veiksnys valdomas), buvo paveiktas kriminalinių kompanionų įtakos ir nepalankios nuostatos į taikomus apribojimus. Nenustatyta kriminogeninių statinių veiksnių, bei nenustatyta apsauginių veiksnių.

Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis bei kad toliau jis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės, o toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės ir bausmių vykdymo paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Dėl šių priežasčių, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape nuteistasis A. N. nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Nuteistasis teikiamas Komisijai ketvirtą kartą, vieną kartą Alytaus teismo nutartimi buvo atsisakyta tenkinti lygtinį paleidimą, taip pat iki bausmės pabaigos likę mažai laiko, manytina, kad nuteistasis turėtų keisti požiūri į save, bei vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Nurodant tai, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį. Nepakanka nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų išvadai, kad būdamas laisvėje bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Konstatuojama, kad stebimas aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, tačiau manytina, jog šiuo metu dar nėra pasiekta reikšminga pažanga, valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o asmenybės pokyčiai dar nėra akivaizdūs.

Nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. LK-N-903 panaikinimo.

A. N. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.