Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Tatjanos Žukauskienės, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams D. K. ir R. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 3021,03 Eur atsakovės be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 303,75 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2006-11-26 eismo įvykio metu Baltarusijoje, Postavo r., buvo sugadinta transporto priemonė „Nissan Terrano”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir žuvo minėtos transporto priemonės vairuotojas R. K.. 2006-12-07 atsakovė kreipėsi į ieškovę, kuri buvo apdraudusi minėtą transporto priemonę transporto priemonių draudimu, dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Vadovaudamasi gautu prašymu, žalos įvertinimu bei kitais nuostolio dydį patvirtinančiais dokumentais, pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2005-06-13 redakcija, galioja nuo 2005-07-01) ieškovė apskaičiavo transporto priemonei padarytą nuostolio dydį ir išmokėjo atsakovei 5917,23 Eur dydžio draudimo išmoką, iš kurios 3021,03 Eur sudarė išmoka kompensuojant transporto priemonei padarytą žalą. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į kaltininko civilinės atsakomybės draudiką Baltarusijos draudimo bendrovę „Beleksimgarant”, todėl pareiškė pretenziją minėtai draudimo bendrovei, po ko sužinojo, kad Baltarusijos draudimo bendrovė „Beleksimgarant” atsakovams išmokėjo draudimo išmoką už 2006-11-26 eismo įvykio metu automobiliui padarytą žalą. Atsakovai neinformavo ieškovės apie kreipimąsi į kaltininko civilinės atsakomybės draudiką dėl draudimo išmokos gavimo bei apie tokios išmokos gavimo faktą, todėl ieškovė ragino atsakovus grąžinti 3021,03 Eur sumą, tačiau atsakovai piniginių lėšų negrąžino.

3. Atsakovai D. K. ir R. V. savo atsiliepime prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Dėl ieškinio senaties nurodė, kad ieškinyje nenurodyta ir nepateikti atitinkami įrodymai, kada ieškovė tiksliai kreipėsi į Baltarusijos draudimo bendrovę „Beleksimgarant”, kada sužinojo nurodytą informaciją ir koks buvo Baltarusijos draudimo bendrovės atsakymo turinys (tiksli formuluotė, už ką yra sumokėjusi išmoką Baltarusijos draudimo bendrovę „Beleksimgarant”. Iš prie ieškinio pateiktų 2007-12-27 rašto Nr. 5.1-10-270 ir 2015-12-01 rašto Nr. R0001655480 kopijų matyti, kad apie nurodytas aplinkybes (apie išmokėtą išmoką dėl R. K. eismo įvykio ir jo žūties ieškovė sužinojo ne vėliau, kaip šio rašto parengimo dieną, t. y. ne vėliau kaip 2007-12-07), tačiau ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2017-12-20. Iš byloje pateiktų dokumentų nėra aišku, kada tiksliai ieškovė sužinojo apie išmokų R. V. išmokėjimą, ir labai tikėtina, kad kreipimosi į teismo dieną (2017-12-20) nuo sužinojimo buvo praėję daugiau kaip 10 metų, t. y. daugiau kaip 10 metų ieškovė nerealizavo savo teisės kreiptis į teismą dėl ginčijamos sumos priteisimo, nors atsakovų gyvenamosios vietos ieškovui buvo žinomos ir atsakovai niekur nesislapstė, todėl taikytina ieškinio senatis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie, tai kad ieškovas atsakovui R. V. būtų išmokėjęs kokias nors draudimo išmokas, todėl laikytina, kad nėra pagrindo iš R. V. reikalauti to, kuo R. V. nėra nepagrįstai praturtėjęs ( CK 6.237 str. ir 6.1015 str. pagrindu). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad iki bylos iškėlimo teisme atsakovui R. V. būtų pareiškęs pretenzijas ir reikalavęs grąžinti 3021,03 Eur dėl D. K. išmokėtos sumos. Nors prie ieškinio yra pateiktos 2007-12-27 rašto Nr. 5.1-10-270 ir 2015-12-01 rašto Nr. R0001655480 kopijos, kuriuose nurodyta, kad iš atsakovės D. K. reikalaujama grąžinti 3021,03 Eur, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie tokio reikalavimo įteikimą atsakovams.

6. Pažymėjo, kad nors ieškovas teigia, kad paštu iš Baltarusijos Respublikos eksporto – importo draudimo bendrovės „Beleksimgarant“ gavo raštą Nr.01-02-05/2149 adresuotą AB „Lietuvos draudimas“ anglų kalba, kuriame (atsakant į ieškovo užklausą) informuojama apie kompensacijos (4 494,02 Eur) už sugadintą transporto priemonę Nissan Terrano išmokėjimą R. V. (D. K. atstovui), tik 2008-01-14 ir būtent nuo šios datos skaičiuoja ieškinio senatį, tačiau dėl šios ieškovo nurodomos aplinkybės kyla pagrįstos abejonės, ne tik dėl netinkamos rašto Nr.01-02-05/2149 formos (jame nėra nurodyta rašto parengimo/išsiuntimo data), bet ir dėl to, kad ieškovės atstovė savo paaiškinimuose mini, jog šis raštas anksčiau buvo gautas elektroniniu paštu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šio rašto originalo ieškovas neišsaugojo ir teismui nepateikė, kaip nepateikė ir elektroniniu paštu gauto minėto Baltarusijos draudiko rašto varianto. Ieškovas taip pat nepateikė teismui ir savo rašto (prašymo informuoti), adresuoto draudimo bendrovei „Beleksimgarant“ , iš kurios vėliau ir gavo minimą raštą Nr.01-02-05/2149. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas buvo anksčiau nei nurodo savo ieškinyje draudimo bendrovės „Beleksimgarant“ informuotas apie draudiminio įvykio išmoką R. V. (apie 4 494,02 Eur išmokėjimą 2007-05-03), t. y. ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo galimai anksčiau ir į teismą ieškiniu kreipėsi jau praleidęs įstatymu nustatytą 10 metų senaties terminą. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas jokia forma (nei raštu nei žodžiu) nebuvo tinkamai atsakovų informavęs apie grąžintinas nepagrįstai išmokėtas draudiminio įvykio sumas. Atsakovė D. K. teisme teigė, kad po daugelio metų jai sunku atsiminti, ką ji tuomet pagalvojo, kai du kartus gavo draudiminio įvykio išmokas, tačiau pažymėjo, kad matomai (būdama artimo jai žmogaus praradimo būklėje į tai nesigilino) ir tai suprato kaip išmokas už eismo įvykyje sudaužytą automobilį ir sutuoktinio gyvybės netekimą. Atsakovė neneigia gavusi du kartus draudimo išmokas ir dėl to ginčo byloje nėra, tačiau iš aukščiau išdėstyto kyla abejonės, kad ieškovas kreipėsi į teismą nepraleidęs ieškinio senaties termino.

7. Pažymėjo, kad ieškinio senaties termino taikymas yra savarankiškas pažeistos teisės gynimo būdas, kurį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties terminą prašo taikyti atsakovai savo atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl nepagrįstai išmokėtos draudimo išmokos atsakovams, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei remiantis aukščiau minėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis teismas konstatavo, kad nagrinėjamuoju atveju ieškovas iki senaties termino suėjimo privalėjo išsaugoti visus su draudiminiu įvykiu susijusius reikšmingus (teismui pateiktinus) dokumentus, jų originalus, o kadangi to nepadarė, todėl negalėjo neabejotinais įrodymais patvirtinti, jog įstatymu nustatyto senaties termino nepraleido. Iš to seka, kad atsakovams prašant šiuo atveju yra pagrindas taikyti bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą, numatytą LR CK 1.125 str.1d. ir ieškinį atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliantas (ieškovas) AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10-763/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

8.1 Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Vilniaus regiono apylinkės teismas, vertindamas byloje įrodymus, nusprendė, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą, t. y. kad atsakovams Baltarusijos draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką už tos pačios transporto priemonės sugadinimą, kaip ir ieškovė, 2007 m. gegužės mėnesį, todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento. Su tokia teismo pozicija ieškovė nesutinka, kadangi teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

8.2 Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2007 m. gegužės mėnesį draudimo bendrovė “Beleksimgarant” išmokėjo draudimo išmoką R. V. ir šalys šio fakto neginčija, tačiau ieškovei apie šią išmoką netapo žinoma tuo pačiu momentu, t.y. 2007 m. gegužės mėnesį. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką D. K. už transporto priemonės sugadinimą, pareiškė pretenziją minėtai draudimo bendrovei, kad ši atlygintų ieškovei žalą. “Beleksimgarant” raštu Nr. 01025/2149 atsisakė ieškovei atlyginti žalą, nurodydama, kad už įvykį draudimo išmoka buvo išmokėta D. K. atstovui R. V.. Su šiuo raštu buvo pateiktas tik mokėjimo nurodymas, kuriam piniginių lėšų gavėju nurodytas buvo tik R. V., nepateikiant nuorodų į tai, kad jis veikia kaip D. K. įgaliotinis, ieškovei taipogi nebuvo pateiktas ir joks įgaliojimą patvirtinantis dokumentas. Pats dokumentas savo pobūdžiu buvo abstraktus. Aiškindamasi susidariusią situaciją, ieškovė iš „Beleksimgarant“ gavo 2007 m. gruodžio 19 dienos raštą Nr. 010205/3810, kuriame buvo aiškiai detalizuota, už ką buvo išmokėta R. V. ir D. K. draudimo išmoka, pateikė informaciją apie tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ iš draudimo bendrovės „Belensimgarant“ prašo atlyginti tą pačią žalą, kuri buvo atlyginta ir bendrovės „Beleksimgarant“ :. Šį raštą ieškovė gavo faksu 2007-12-20 (tai patvirtinantis dokumentas su atitinkamomis žymomis buvo pateiktas teismui) bei 2008-01-14 paštu (šis dokumentas irgi buvo pateiktas). 2007-12-27 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę D. K. su pretenzija dėl lėšų grąžinimo, nustatydama terminą lėšoms atlyginti. Taigi, anksčiausias momentas, kuomet ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises, galėtų būti laikomas 2007-12-20, kuomet buvo gautas faksu laiškas 2007 m. gruodžio 19 dienos „Beleksimgarant“ raštas, o vėliausias – suėjęs atsakovei nustatytas terminas nepagrįstai gautoms lėšoms grąžinti. Teismas šias aplinkybes vertino ir nustatė pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

8.3 Apelianto nuomone, siekiant nustatyti ieškinio senaties pradžią tokio pobūdžio reikalavimams, taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą.

9. Atsakovai D. K. ir R. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti.

9.1 Nurodė, kad galimai tikslu nuslėpti įrodymus, kada ieškovė sužinojo iš “Beleksimgarant” apie atsakovės atstovui R. V. išmokėtą išmoką, ieškovė galimai pateikė teismui “Beleksimgarant” rašto Nr.01-02-05/2149 sumaketuotą kopiją, kuri yra pagaminta uždengiant šio rašto surašymo datą, kad nuslėpti, kada šis raštas buvo surašytas; taip pat galimai nuslėpė arba sunaikino el. laišką, kuriuo buvo gautas “Beleksimgarant” raštas Nr.01-02-05/2149.

9.2 Pažymėjo, kad iš ieškovės veiksmų išplaukia, kad labiausiai tikėtina, jog ieškovė gavo “Beleksimgarant” raštą Nr.01-02-05/2149 ankščiau, nei prieš 10 metų iki ieškinio pateikimo dienos, kas sudaro pagrindą atmesti ieškinį dėl senaties. Manytina, ši išvada dėl esančių byloje įrodymų atitinka LAT praktiką, pagal kurią teismas gali daryti išvadas apie tam tikrų faktų buvimą, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (kasacinės nutartys Nr.3K-3-304/2008, 3K-3- 101/2009 ir kt.).

9.3 Nurodė, kad apeliacinio skundo samprotavimai nepaneigia išvados, kad labiausiai tikėtina, jog ieškovė gavo “Beleksimgarant” raštą Nr.01-02-05/2149 ir todėl negalėjo nesužinoti apie savo teisių pažeidimą ankščiau, nei prieš 10 metų iki ieškinio pateikimo dienos, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti dėl senaties, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti ieškinio senaties pradžią, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Ieškovė reikalavimą atsakovams reiškia tuo pagrindu, kad jis, išmokėjęs atsakovei D. K. 3021,03 Eur už jos, kaip transporto priemonės draudėjos apdraustos transporto sugadinimą autoįvykio, įvykusio 2006-11-26 Baltarusijoje, metu, įgijo reikalavimo teisę į kaltininko civilinės atsakomybės draudiką - Baltarusijos draudimo bendrovę „ Beleksimgarant“, tačiau ši įmonė atsisakė atlyginti žalą ieškovei tuo pagrindu, kad ją atlygino tiesiogiai žalą patyrusiam asmeniui, t. y. D. K., pervesdama 4494,02 Eur draudimo išmoką D. K. atstovui R. V.. Tai, kad atsakingas už padarytos žalos atlyginimą asmuo - Baltarusijos draudimo bendrovė draudimo išmoką sumokėjo ne įgijusiais reikalavimo teisę bendrovei, o draudėjai, kuriai jau žala buvo atlyginta ieškovės, reiškia, kad draudėja atsakovė D. K. privalėjo perduoti draudikui - ieškovei visą informaciją, kuri būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę ( CK 6.1015 straipsnio 3 dalis ). Atsakovė D. K. neperdavė ieškovei informacijos apie tai, kad ieškovei priklausančios iš kaltininko draudiko išmokos yra sumokėtos jai, t. y. nevykdė pareigos perduoti draudikui informaciją, būtiną reikalavimui išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens pareikšti, ir šis atsakovės elgesys pripažintinas kliūtimi draudikui pareikšti reikalavimą pačiai atsakovei dėl nepagrįstai gautų sumų išieškojimo iš atsakovės, todėl ši aplinkybė leidžia vertinti, kad ieškovė dėl svarbios priežasties praleido ieškininės senaties terminą reikalavimui į atsakovę pareikšti. Tuo atveju, kai asmuo, kurio atžvilgiu reiškiamas reikalavimas, prašo taikyti ieškininės senaties terminus, tačiau nustatoma aplinkybė, kad asmuo, atsakingas pagal įstatymą savo paties netinkamais, priešingais teisei veiksmais kitam asmeniui trukdė įgyvendinti savo teisę pareikšti reikalavimą teisme, tokios aplinkybės vertintinos kaip svarbios priežastys , dėl kurių praleistas terminas ieškiniui pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė ilgą laiką ( nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. ) dėl savo teisių gynimo nesikreipė į teismą ir dėl to, kad atsakovė nevykdė savo, kaip draudėjos pareigų informuoti draudiką apie gautas draudimo išmokas, todėl ieškininės senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ( CK 1.131 straipsnio 2 dalis) ir yra pagrindas jam atnaujinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo buvo atmestas suėjus senaties terminui, pripažinus, kad terminas turėjo būti atnaujintas, yra pagrindas ieškiniui tenkinti.

12. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai; ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

13. 2006-12-07 atsakovė D. K. kreipėsi į ieškovę AB „Lietuvos draudimas“, kuri buvo apdraudusi minėtą transporto priemonę transporto priemonių draudimu, dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovo žalų ekspertas - vertintojas apžiūrėjo transporto priemonę „Nissan Terrano“, užfiksavo transporto priemonės sugadinimus, apskaičiavo transporto priemonei padarytą nuostolio dydį ir išmokėjo atsakovei 5 917,23 Eur dydžio draudimo išmoką, iš kurios 3021,03 Eur sudarė išmoka kompensuojant transporto priemonei padarytą žalą. Baltarusijos draudimo bendrovė „Beleksimgarant“ 2007 m. gegužės 3 d. draudimo išmoką 4 494,02 Eur išmokėjo D. K. atstovui R. V.. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo pateiktas teismui 2017 m. gruodžio 20 d. Tokį vėlyvą ieškinio pateikimą ieškovė aiškina tuo, kad jai nebuvo žinoma apie Baltarusijos draudimo bendrovės išmokėtą išmoką atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė anksčiau, nei nurodo – 2007 m. gruodžio 19 d. sužinojo apie atsakovės gautą draudimo išmoką iš Baltarusijos bendrovės. Apeliantas AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad anksčiausias momentas, kuomet ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises, galėtų būti laikomas 2007-12-20, kuomet buvo gautas faksu laiškas 2007 m. gruodžio 19 dienos „Beleksimgarant“ raštas, bei 2008-01-14 paštu. Nėra duomenų, kad šie įrodymai turėtų būti atmestini. Nors atsakovė nurodo, kad galimai tikslu nuslėpti įrodymus, kada ieškovė sužinojo iš “Beleksimgarant” apie atsakovės atstovui R. V. išmokėtą išmoką, ieškovė pateikė teismui “Beleksimgarant” rašto Nr.01-02-05/2149 sumaketuotą kopiją, kuri yra pagaminta uždengiant šio rašto surašymo datą, kad nuslėpti, kada šis raštas buvo surašytas, tačiau rašto sumaketavimo faktas, t. y. jo nuorašo suklastojimas galėjo būti patikrintas, reikalaujant dokumento originalo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateiktas Baltarusijos draudimo bendrovė „Beleksimgarant“ raštas Nr.01-02-05/2149 adresuotas AB „Lietuvos draudimas“, kuriame nurodyta, kad draudimo bendrovė jau išmokėjo kompensaciją už sugadintą transporto priemonę Nissan Terrano D. K. atstovui R. V.. Pažymėtina, kad šis raštas yra be surašymo datos, be to apeliantė nepateikė teismui šio rašto originalo. Atsakovės D. K. atstovas pateikė užklausimą į Baltarusijos respublikinę unitarinę eksportinio-importinio draudimo įmonę „Beleksimgarant“ dėl pranešimo ieškovei dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Iš draudimo įmonės buvo gautas atsakymas, kad draudimo įmonės negali pateikti prašomos informacijos dėl minėtų dokumentų sunaikinimo, suėjus saugojimo terminui. Pirmosios instancijos teismui įpareigojus pateikti minėto dokumento originalą, ieškovas nurodė, kad minėto originalo neišsaugojo. Atsižvelgiant į tai, kad yra pagrindas daryti išvadai, jog ieškininės senaties terminas atnaujintinas, šios aplinkybes ( dėl to, kada gavo pranešimą iš Baltarusijos bendrovės ieškovė ) papildomas nagrinėjimas nėra tikslingas.

14. CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.). Pripažinus, kad atsakovė D. K. yra praturtėjusi ieškovės sąskaita, nepagrįstai gautą išmoką ji turi grąžinti ieškovei. Reikalavimas atsakovo R. V. atžvilgiu atmestinas, nes tai, kad jam buvo pervesta draudimo išmoka, kuri buvo paskirta D. K., nereiškia, kad jis, kaip D. K. atstovas yra atsakingas dėl sumos, gautos už savo atstovaujamąją, grąžinimo.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies ir ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės D. K. 3021,03 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 303,75 Eur kompensacinių palūkanų nepagrįstas, ieškinyje nenurodyta, už kokį laikotarpį apskaičiuotos šios palūkanos, tai, kad ieškovė ilgą laiką nesikreipė su ieškiniu į teismą, nėra pagrindu reikalauti atsakomybės už termino praleidimą iš atsakovės, prašant priteisti kompensacines palūkanas. Reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas t. y. ieškinio surašymas – 376,51 Eur, vertimo išlaidos – 18,92 Eur, kelionės išlaidos vykstant atstovauti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ interesus iš Kauno į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-491-763/2018 teismo posėdį – 46,09 Eur ir 45,74 Eur, iš viso kelionės išlaidos - 91,83 Eur. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų nepateikė.

18. Kadangi apeliantės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas dalinai tenkinamas, remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei LR teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatančiais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės D. K. priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 376,51 Eur – ieškinio surašymas, vertimo išlaidos – 18,92 Eur, kelionės išlaidos - 91,83 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 2 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą dalyje panaikinti.

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš atsakovės D. K. 3021,03 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. K. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas 487,26 Eur.