Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų būstas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Zarasų rajono savivaldybės administracija, viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“, viešoji įstaiga „Centrinė projektų valdymo agentūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Bendrieji statybų projektai“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Ž. B., S. G., R. L., J. Z., V. B., L. B., S. Š., V. L., R. Č., R. Š., R. Š., T. S., V. L., L. L., J. R., B. K. Š., R. S., K. Š., J. P., N. L., A. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

29. Akto Nr. 1 pagal Papildomą susitarimą Nr. 3 pagrindu ieškovė UAB „Nimetus“ išrašė ir pateikė atsakovei UAB „Zarasų būstas“ tris 2018 m. spalio 26 d. PVM sąskaitas faktūras: 1) NMT 0002235 – 1 226,81 Eur sumai; 2) NMT 0002236 – 10 567,46 Eur sumai; 3) NMT 0002280 – 656,09 Eur sumai. Papildomo susitarimo Nr. 5 pagrindu ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei tris 2018 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitas faktūras: 1) NMT 0002263 – 546,18 Eur sumai; 2) NMT 0002277 – 1 021,30 Eur sumai; 3) NMT 0002278 – 8 797,28 Eur sumai. Akto Nr. 8 pagrindu pagal Pagrindinę sutartį ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei tris 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitas faktūras: 1) NMT 0002247 – 980,18 Eur sumai; 2) NMT 0002248 – 1 832,85 Eur sumai; 3) NMT 0002249 – 16 263,66 Eur sumai. Pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė su ieškove neatsiskaitė.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos Pagrindinės rangos sutarties vykdymo bei šios sutarties sąlygų aiškinimo, ieškovei pagal šalių sudarytus Papildomus susitarimus prie Pagrindinės sutarties reikalaujant didesnio apmokėjimo nei Pagrindinėje sutartyje nurodyta jos vykdymo kaina. Taigi šalių nesutarimo esmė susijusi su klausimais, ar tam tikri de facto (faktiškai) atlikti darbai vykdant Pagrindinę sutartį de jure (teisiškai) vertintini, pirma, kaip papildomi, iš anksto nenumatyti, ir, antra, kam tenka šių darbų vertės atlyginimo našta – rangovei (ieškovei) ar užsakovei (atsakovei, perkančiajai organizacijai). Iš pirmiau nurodytų klausimų išplaukia ir kiti smulkesni šalių nesutarimo aspektai.

32. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad abi apeliantės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 19 076,69 Eur įsiskolinimo pagal Pagrindinę sutartį, todėl teisėjų kolegija šios sprendimo dalies nevertins ir dėl jos nepasisakys.

Dėl Pagrindinės sutarties ir Papildomų susitarimų vertinimo

34. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją (perkantįjį subjektą) saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; nors, pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems (viešojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2021 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Minėta, kad sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, dėl sutarties vykdymo, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas, taip pat į bendrąsias sutarčių teisės normas; dėl to teismai tokiuose ginčuose (t. y. dėl sutarties vykdymo) turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38. CK 6.193 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šios taisyklės yra perimtos iš Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų (UNIDROIT principai) ir apima dvi vadinamąsias sutarties aiškinimo maksimas. Viena iš šių maksimų yra ta, kad sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes, kurios apima: a) šalių derybas; b) tarp šalių susiklosčiusią dalykinę praktiką; c) šalių elgesį po sutarties sudarymo; d) sutarties prigimtį ir jos tikslą; e) papročius. Antroji maksima, kuri nors ir pažodžiui neįtvirtinta šiose taisyklėse, bet išvestina iš jų visumos, įtvirtina idėją, kad į sutartį reikia žiūrėti kaip į visumą, ir atskiros sutarties sąlygos negali būti aiškinamos izoliuotai, jos turi būti aiškinamos viso sutarties turinio kontekste (UNIDROIT principų 4.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 90 punktas).

39. Pagrindinės sutarties 3.4 punktu šalys susitarė, kad ieškovė UAB „Nimetus“ neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo. Aptariamos sutarties 3.12 nurodyta, kad darbai, kurie nėra Pagrindinės sutarties dalykas, yra atskiro viešojo pirkimo objektas; už Pagrindinėje sutartyje nenumatytus, tačiau tiekėjo dėl kokių nors priežasčių atliktus darbus (jeigu taip įvyktų), užsakovas nemoka. Pagrindinės sutarties 11.6 punkte nustatyta, kad užsakovas (atsakovė) galės pirkti papildomus darbus VPĮ nustatyta tvarka, jei dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėtų, jog reikia papildomų darbų, neįrašytų į Pagrindinę sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pagrindinės sutarties vykdymo. Minėtame sutarties punkte taip pat nurodyta, kad tokių papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina negali viršyti 30 proc. Pagrindinės sutarties kainos. Papildomų, Pagrindinėje sutartyje nenumatytų darbų pirkimas vykdomas VPĮ nustatyta tvarka (Pagrindinės sutarties 11.7 punktas).

40. Nurodytos Pagrindinės sutarties nuostatos leidžia teigti, kad papildomų darbų pirkimas pagal sutartį yra galimas, o papildomais darbais laikytini sutartyje nenumatyti, tačiau būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) darbai, kurių kaina vertine išraiška negali viršyti 30 proc. Pagrindinės sutarties kainos. Pagal Pagrindinę sutartį, teisė atlikti pakeitimus atsiranda, kai būtina atlikti papildomus, sutartyje nenumatytus darbus, kurių dėl nenumatomų aplinkybių atsiradimo rangovė pagrįstai negalėjo numatyti, ir be kurių rangovė negali tinkamai įvykdyti sutarties. Rangovė turi teisę reikalauti padengti jos papildomas, viršijančias sutarties kainą išlaidas, jei šalys dėl to buvo sudarę atskirą rašytinį susitarimą. Taigi priešingai nei teigia atsakovė, šalys Pagrindinėje sutartyje susitarė dėl galimybės sudaryti papildomus sandorius dėl papildomų darbų už papildomą kainą, neskelbiant naujo viešo pirkimo.

41. Nors atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja Pagrindinės sutarties 3.4 ir 3.12 punktus, kaip neva draudžiančius viršyti šalių susitartą kainą, tačiau, remiantis visuminio sutarties aiškinimo principu, tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta. Pagrindinės sutarties 3.4 punkte šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl išlygos, kad esant atskiram rašytiniam šalių susitarimui, vis tik galimas papildomų išlaidų padengimas. Dėl pagrindinės sutarties 3.12 punkto, jį aiškinant sistemiškai visos sutarties kontekste, darytina išvada, kad šalys jame aptarė situaciją, jei rangovė atliktų darbus, kurie nenurodyti Pagrindinėje sutartyje ir dėl kurių šalys nesitarė, kai nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl darbų, šalių susitartų ginčo Papildomais susitarimais, apmokėjimo.

42. Atsakovė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Pagrindinės sutarties kainos modifikavimo, tuo aspektu, kad šalys susitarė dėl fiksuotos kainos, kurios didinimo baigtinis atvejų sąrašas numatytas Pagrindinės sutarties 3.6 ir 3.10 punktuose (PVM tarifo pasikeitimo ir indeksavimo atvejai).

43. Teisėjų kolegija dėl atsakovės argumentų, susijusių su kainodara, pažymi, kad nors šalys Pagrindinėje sutartyje susitarė dėl fiksuotos kainos, tačiau, kita vertus, jei atitinkami techniniai sprendiniai neišplaukia iš elektroniniame kataloge pateiktų duomenų, už kurių teisingumą ir išsamumą pagal Elektroninio katalogo aprašymo 2.1, 2.2 punktus, yra atsakinga užsakovė, dėl ko ieškovė negalėjo iš anksto suprasti tikrojo užsakovės poreikio dėl pirkimo objekto, tokie darbai iš esmės laikytini kaip papildomi, o atlygis už juos priklauso nuo šalių sutarimo dėl jų atlikimo ir apmokėjimo (žr. nutarties 40 punktą).

44. Šiame kontekste taip pat pažymėtini nuoseklūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika); perkančiosios organizacijos teisėti tikslai ir poreikiai, kurių ji nori pasiekti ir patenkinti skelbdama viešąjį pirkimą, aktualūs tiek, kiek yra tinkamai iš anksto išviešinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018 36 punktas).

45. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl rangovams tenkančios rizikos vykdant viešojo darbų pirkimo sutartį. Iš šios praktikos bei CK įtvirtintų ribojimų keisti sutarties kainą, matyti, kad tiekėjams tenkančios rangos sutarties vykdymo rizikos apimtis pirmiausia priklauso nuo viešojo pirkimo sąlygų. Kai pirkimo sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo, kad tiekėjai gali (turi galimybę) pateikti tikslią ar objektyviai patikrintiną darbų kainą, tai papildomų darbų, nenustatytų pirkimo sąlygose, atlikimo rizika neturėtų būti jiems priskirta; ir priešingai, jei dėl sutarties vykdymo specifikos tiekėjui tenka papildoma rizika, kurios suvaldymas priklauso nuo jo veiksmų, papildomų išlaidų neturi tekti perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).

46. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, įvertinusi, kad Papildomame susitarime Nr. 3 numatyti balkonų hidroizoliacijos įrengimo darbai bei Papildomame susitarime Nr. 5 nurodytas didesnis sienų šiltinimo darbų kiekis Techninėje specifikacijoje nurodyti nebuvo, sprendžia, jog aptariami darbai nebuvo įsigyti už Pagrindinėje sutartyje nurodytą jos vykdymo kainą. Nors atsakovė Pagrindinės sutarties vykdymo riziką siekia perkelti ieškovei, teigdama, kad pastaroji, atlikdama projektavimo darbus, turėjo ginčo darbus ir jų kiekius numatyti, tačiau teisėjų kolegija pritaria ieškovės pozicijai, jog už Techninėje specifikacijoje, kuri yra neatskiriama Pagrindinės sutarties dalis, nurodytų darbų, jų rūšių ir kiekių teisingumą atsako būtent atsakovė. Tokias teisėjų kolegijos išvadas papildomai patvirtina ir nutarties 39–40 punktuose nurodyta Pagrindinės sutarties nuostatų analizė bei išvada, kad šalys vis tik Pagrindinėje sutartyje sutarė dėl galimybės sudaryti papildomus sandorius dėl papildomų darbų už papildomą kainą.

47. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad tokia papildomų darbų pripažinimo ir atsiskaitymo už juos tvarka per se (pats savaime) nėra nesuderinama su viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu. Nepriklausomai nuo to, kaip būtų vertinamas papildomų darbų įsigijimas – ar kaip Pagrindinės sutarties keitimas, ar kaip naujo sandorio sudarymas, viešojo pirkimo sutarčių šalių susitarimas dėl papildomų darbų iš principo yra leistinas, jei ginčo darbai iš tiesų yra papildomi pagal VPĮ ir atitinkamą viešojo darbų pirkimo sutartį. Tokiu atveju Papildomi susitarimai dėl papildomų darbų yra procedūriniai sandoriai dėl atliktų darbų, kurie patvirtinami atskirais rašytiniais šalių susitarimais. Dėl to toks šalių susitarimas per se nepažeidžia viešųjų pirkimų principų, neiškreipia sąžiningos visų tiekėjų konkurencijos.

48. Atsakovė savo argumentus dėl Pagrindinės sutarties kainodaros reikšmės šiam ginčui grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019, kurioje dalyvavo ieškovė ir Zarasų rajono savivaldybės administracija, pateiktais išaiškinimais.

49. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje 3K-3-45-421/2020 28, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50. Šiame kontekste teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad atsakovės minimoje kasacinėje byloje iš ties buvo sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo už papildomus darbus (techninėse specifikacijose buvo nurodytas per mažas darbų kiekis), tačiau teismai nustatė, jog šalys derybose nesitarė dėl papildomų darbų pirkimo pagal pagrindinę sutartį, todėl šalių sudarytą aktą vertino kaip sudarytą dėl papildomų darbų, reikalingų pagrindinei sutarčiai užbaigti, bet nepakeičiantį pagrindinėje sutartyje nustatyto kainodaros būdo. Nagrinėjamo ginčo atveju šalys sudarė Papildomus susitarimus, kuriuose aiškiai nurodė, kad susitarimai sudaromi prie Pagrindinės sutarties ir yra neatskiriama jos dalis (ginčo Papildomų susitarimų 4 punktas). Taigi nurodytos bylos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl remtis šioje nutartyje kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais kaip precedentu sprendžiant šalių ginčą nėra pagrindo.

51. Kita vertus, teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir į savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Kasacinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją).

53. Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sudarytus Papildomus susitarimus Nr. 3 ir Nr. 5 laikė galiojančiais, nenuginčytais, neprieštaraujančiais Pagrindinės sutarties nuostatoms, kuriais šalys susitarė dėl papildomų darbų, nebuvusių Pagrindinės sutarties dalyku ir neviršijančių 30 proc. Pagrindinės sutarties kainos, pirkimo.

Dėl ieškovės teisės į papildomų darbų apmokėjimą

54. Papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta tiek bendrosiose rangos (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tiek specialiosiose statybos rangos (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) teisinius santykius reglamentuojančiose normose. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.

55. Kasacinis teismas aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį yra nurodęs, kad šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. Be to, pagal kasacinio teismo jurisprudenciją reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo (t. y. ar sutikti su kainos padidėjimu), bet ir tai, kad turi būti pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus.

56. Įprastiniu atveju rangovas nustatęs, kad kyla poreikis atlikti papildomus statybos rangos sutartyje ir normatyviniuose statybos aktuose nenurodytus darbus, sustabdęs pagrindinių darbų atlikimą, kreipiasi į užsakovą, jį informuoja apie tokį poreikį ir tik gavęs jo sutikimą dėl papildomų darbų atlikimo ir kainos turi teisę į tokių sąnaudų atlyginimą; priešingu atveju, jei jis laiku ir tinkamai neinformuoja užsakovo arba negauna sutikimo atlikti papildomus darbus, tokių darbų, jei jie vis dėlto atliekami, išlaidos priskiriamos rangovo rizikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020, 95 punktas).

57. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdant Pagrindinę sutartį, paaiškėjo, jog būtina atlikti papildomus, Techninėje specifikacijoje nenurodytus balkonų grindų hidroizoliacijos įrengimo darbus, dėl ko šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr. 3 (be datos) dėl 12 450,36 Eur vertės papildomų namo balkonų hidroizoliacijos įrengimo darbų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šie papildomi darbai Pagrindine sutartimi nebuvo nupirkti, tačiau buvo būtini Pagrindinei sutarčiai įvykdyti, taip pat, jog darbai de facto buvo atlikti, o atsakovė, teikdama, kad jie atlikti su trūkumais, tokių aplinkybių neįrodė, nusprendė, jog ieškovė atliko balkonų hidroizoliacijos darbus 12 460,36 Eur sumai, kurią priteisė iš ieškovės. Atsakovė savo apeliaciniame skunde su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad aptariami darbai nebuvo atlikti, tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

58. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė, atlikusi papildomus darbus, sutartus šalių Papildomu susitarimu Nr. 3 ir detalizuotus Lokalinėje sąmatoje Nr. S002/1 prie Papildomo susitarimo Nr. 3, atsakovei 2018 m. spalio 26 d. pateikė darbų priėmimo aktą Nr. 1, kuriame nurodyta, jog ji atliko balkonų hidroizoliacijos darbus 12 460,36 Eur sumai. Atsakovė Akto Nr. 1 nepasirašė, tokį savo veiksmą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu motyvavo tuo, kad nurodyti darbai nėra papildomi, o ne, jog neatlikti. Atitinkamai 2018 m. lapkričio 29 d. ieškovė Aktą Nr. 1 pasirašė vienasmeniškai ir jį išsiuntė atsakovei. Teisėjų kolegija šiuo atveju laiko svarbia aplinkybe tai, kad 2018 m. lapkričio 5 d. šalys pasirašė Baigiamąjį rangos darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovė besąlygiškai priėmė visus atliktus darbus, tame tarpe ir ginčo papildomus darbus pagal Papildomą susitarimą Nr. 3. Baigiamajame akte nenurodyta, kad darbai, tame tarpe ir balkonų hidroizoliacijos įrengimo darbai neatlikti ir / ar atlikti nekokybiškai. Darbų atlikimą patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas techninis prižiūrėtojas A. T., kuris nurodė, kad balkonų hidroizoliacijos darbai buvo būtini, nes balkonų grindys buvo suskilinėjusios, praleidžiančios vandenį, todėl buvo būtina išlyginti suskilinėjusias grindis, įrengti hidroizoliaciją, iš naujo apskardinti. Liudytojas taip pat patvirtino, kad 2019 m. rugsėjo mėn. matė, jog balkonuose yra paremontuotas betoninių grindų paviršius ir uždėtas ruberoidas – izoliacija, balkonai, balkonų plokštės apskardintos, iš apačios uždėtas dekoratyvinis tinkas, tačiau nėra uždėta viršutinė danga – plytelės. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad papildomi darbai pagal Papildomą susitarimą Nr. 3 nebuvo atlikti ar, jog jie buvo atlikti su trūkumais. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovei, teigiant, kad šie darbai neatlikti ar atlikti su trūkumais, tenka pareiga šias aplinkybes pagrįsti, ko apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodė.

59. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės argumentus dėl atskiro Techninio–ekonominio šių darbų nepagrindimo bei dėl gyventojų ir VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ sutikimų tokiems darbams atlikti. Nurodytina, kad Lokalinėje sąmatoje Nr. S002/1, kurios pagrindu šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr. 3, detalizuoti konkretūs darbai bei jų kiekiai, taip pat darbų kaina. Nutarties 58 punkte nustatyta, kad ieškovė šiuos darbus de facto atliko, o atsakovė juos priėmė, nepareiškusi pastabų dėl jų, todėl aplinkybė dėl Techninio–ekonominio šių darbų nepagrindimo nekeičia teisėjų kolegijos išvadų. Pažymėtina, kad nei Pagrindinėje sutartyje, nei Papildomuose susitarimuose nėra įtvirtintos sąlygos dėl VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ ar namo gyventojų sutikimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareigą gauti tokį sutikimą turėjo atsakovė, todėl pasekmės dėl sutikimo negavimo tenka būtent atsakovei, o ne ieškovei. Be to, 2018 m. rugpjūčio 6 d. įvykęs namo gyventojų susirinkimas pritarė papildomų darbų pirkimui pagal Papildomą susitarimą Nr. 3.

60. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus dėl ieškovės teisės į papildomų darbų apmokėjimą pagal Papildomą susitarimą Nr. 3, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šioje dalyje ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 12 460,36 Eur sumą už papildomus balkonų hidroizoliacijos darbus.

61. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 5 dėl 10 364,76 Eur vertės papildomų, didesnių nei nurodyti Techninėje specifikacijoje, sienų šiltinimo darbų kiekių (194,68 kv. m) atlikimo. Ieškovė, atlikusi darbus, pateikė UAB „Zarasų būstas“ 2018 m. lapkričio 5 d. Aktą Nr. 1.5 dėl 10 364,76 Eur vertės atliktų darbų pagal Papildomą susitarimą Nr. 5, kurio atsakovė nepasirašė, dėl ko ieškovė šį Aktą Nr. 1.5 pasirašė vienašališkai. Kaip ir papildomų darbų pagal Papildomą susitarimą Nr. 3 atveju, taip ir šiuo atveju šalys pasirašė Baigiamąjį rangos darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė visus atliktus darbus, tame tarpe ir ginčo darbus pagal Papildomą susitarimą Nr. 5.

62. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skolos už papildomus darbus pagal Papildomą susitarimą Nr. 5 priteisimo, pažymėjo, jog pastarieji nėra pilnai užbaigti, nes neuždėtas dekoratyvinis tinkas po kondicionieriais, o esant šalių skirtingiems matavimams, tikslus sienų, angokraščių plotas nėra aiškus, todėl, remdamasis CK 1.5 straipsniu, nusprendė už atliktus darbus pagal Papildomą susitarimą Nr. 5 iš atsakovės ieškovei priteistiną sumą sumažinti iki 5 182,38 Eur, t. y. sumažino priteistiną sumą per pusę. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir vertina, kad teismas nepagrindė teisingo, protingo ir sąžiningo ieškovei priteistinos sumos sumažinimo.

63. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Techninėje specifikacijoje buvo nurodyti preliminarūs ginčo namo apšiltinimo darbų kiekiai, todėl ieškovė, atlikdama projektavimo darbus, turėjo apskaičiuoti ginčo namo apšiltinimo plotą, tikslinti jų kiekius. Iš byloje esančio Techninio–ekonominio pagrindimo prie Papildomo susitarimo Nr. 5 matyti, kad pagal UAB ,,Geodezija ir topografija“ atliktus geodezinius matavimus reikalingų atlikti pastato sienų šiltinimo darbų kiekis yra 194,68 kv. m didesnis, nei nustatyta pirkimo dokumentuose ir Pagrindinės sutarties sudarymo metu. Pagal pirkimo dokumentus pastato sienų šildomas plotas 885 kv. m, o pagal išpildomąją nuotrauką – 1 089,02 kv. m. Techniniame–ekonominiame pagrindime taip pat nurodoma, kad neatlikus šių papildomų darbų, liks neapšiltinta dalis namo sienų, tai neleis tinkamai užbaigti daugiabučio namo renovacijos darbų bei pasiekti reikalingo energinio sutaupymo. Šį Techninį–ekonominį pagrindimą pasirašė ieškovė, atsakovė ir statybos techninės priežiūros vadovas A. T., tai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, pasirašydama aptariamą ekonominį pagrindimą bei Papildomą susitarimą Nr. 5, sutiko su padidėjusiu namo sienų plotu. Juo labiau, kad UAB „Geodezija ir topografija“ atliekant geodezinius matavimus dalyvavo atsakovės atstovas, kuris su matavimais sutiko. Be to, kaip jau minėta, 2018 m. lapkričio 5 d. Baigiamuoju rangos darbų perdavimo–priėmimo aktu ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė visus atliktus darbus, tame tarpe ir aptariamus ginčo darbus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad Papildomame susitarime Nr. 5 nurodyti darbai apėmė Pagrindinėje sutartyje numatytus darbus bei argumentus, susijusius su ginčo darbų kiekių neatitikimais. Aukščiau nurodytos teisėjų kolegijos išvados nekeičia ir atsakovės nurodomi jos prašymu UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ atlikti fasadinių sienų ir stogo plotų skaičiavimai, kuriais nustatyta, kad fasado plotas yra 816,6 kv. m, o ne 1 089,02 kv. m; atitinkamai mažesni yra ir langokraščių plotai. Kaip jau minėta, atsakovė sutiko tiek su UAB „Geodezija ir topografija“ atliktų matavimų, tiek su Techniniame–ekonominiame pagrindime pateiktų duomenų teisingumu, prieštaravimų nereiškė, ieškovės perduodamus darbus priėmė, todėl atsakovės iniciatyva atlikti matavimai, nedalyvaujant ieškovės atstovui, vertintini kritiškai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, būdama užsakove, privalėjo būti atidi, pasirašydama Papildomą susitarimą Nr. 5, matavimus atlikti prieš pasirašant šį susitarimą.

64. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad darbai pagal Papildomą susitarimą Nr. 5 nėra pilnai baigti, nes neuždėtas dekoratyvinis tinkas po kondicionieriais, tačiau nesutinka su šios aplinkybės teisiniu vertinimu. Kaip pagrįstai teigia ieškovė savo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neįvertino priežasčių, lėmusių dekoratyvinio tinko po kondicionieriais neuždėjimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama išspręsti šią problemą, pašalinant darbus užbaigti trukdančius įrenginius (pvz. 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. balandžio 18 d., 2018 m. birželio 4 d., 2019 m. sausio 30 d. raštai). Be to, iš 2019 m. liepos 26 d. vykusio susirinkimo, kuriame dalyvavo ir atsakovės atstovai, protokolo matyti, kad svarstant klausimą dėl ginčo daugiabučio namo statybos užbaigimo procedūrų, buvo sutarta, jog aplinkybės dėl namo sienų įrengtų kondicionierių yra teisminio ginčo tarp namo gyventojų dalykas ir nėra rangovės sutarties dalykas, t. y. šalys sutarė, kad ieškovė nėra už tai atsakinga.

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad ieškovė darbų pagal Papildomą susitarimą Nr. 5 nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios ir nepriskirtinų jos rizikai ar atsakomybei, sprendžia, jog yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, iš atsakovės ieškovės naudai priteistiną sumą padidinti nuo 5 182,38 Eur iki 10 364,76 Eur sumos.

Dėl delspinigių priteisimo

66. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1–3 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį yra atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Sutarties šaliai pažeidus savo sutartines prievoles, jai gali kilti su tuo susiję neigiami padariniai, be kita ko, jai gali kilti pareiga sumokėti savo kontrahentui netesybas ar atlyginti dėl sutartinių prievolių pažeidimo jo patirtus nuostolius.

67. Civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), todėl šalys yra laisvos tiek savo nuožiūra sudaryti sutartis ir nustatyti jose tarpusavio teises ir pareigas, tiek ir susitarti dėl atsakomybės už sutarčių pažeidimą taikymo tvarkos. Šalių diskrecijos teisę susitarti dėl tarpusavio teisių ir įsipareigojimų riboja tik reikalavimas laikytis imperatyvių teisės aktų nuostatų, taip pat nepažeisti bendrųjų teisės principų, geros moralės ir viešosios tvarkos. Todėl šalys, tiek, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pirmiau minėtiems principams, gali susitarti, dėl kokių jų sudarytoje sutartyje nurodytų prievolių pažeidimų (pvz., galutinio prievolės įvykdymo termino praleidimo ar tarpinių, konkretiems sutartyje nurodytiems darbams atlikti nustatyto termino nesilaikymo ir pan.) bus taikomos netesybos, kokia bus jų skaičiavimo tvarka ir kt. Šalims laisva valia sudarius sutartį, jos sąlygos, įskaitant ir įsipareigojimus sumokėti savo kontrahentui atitinkamas netesybas sutarties pažeidimo atveju, tampa joms privalomomis ir turi būti vykdomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

68. Kasacinio teismo praktikoje dėl netesybų taikymo yra išaiškinta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).

69. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021). Taigi paties kreditoriaus atlikti neteisėti veiksmai, jo įvykdyti sutartinių prievolių pažeidimai gali sudaryti pagrindą netesyboms sumažinti.

70. Ieškovė, remdamasi Pagrindinės sutarties 10.1 punktu, prašė iš atsakovės priteisti 2 531,05 Eur delspinigių sumą. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir iš atsakovės už darbus, atliktus namui, esančiam (duomenys neskelbtini), priteisė 820,45 Eur (296,28 Eur + 524,17 Eur) delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. kovo 18 d. bei 1 422,61 Eur už nesavalaikį atsiskaitymą už darbus pagal Papildomus susitarimus ir Pagrindinę sutartį; viso priteisė 2 243,06 Eur. Atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad jei ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi savo kaip rangovės funkcijas ir pateikusi VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ reikalingus dokumentus (galutinę ataskaitą su visais kitais sutartyje numatytais dokumentais), su ieškove būtų atsiskaityta VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atliktu pavedimu iš Ignalinos programos lėšų. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad atsakovė Pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo už pagal Pagrindinę sutartį ir Papildomus susitarimus atliktus bei perduotus abiejų daugiabučių namų darbus, todėl ieškovė turėjo pagrindą skaičiuoti ir reikalauti delspinigių. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant tokiems šalių nesutarimams, siekiant įvertinti apeliančių pozicijų pagrįstumą, nagrinėjamu atveju yra aktualu įvertinti, su kokiomis aplinkybėmis šalys siejo darbų užbaigimo momentą, atitinkamai ir galutinį atsiskaitymą už juos.

71. Vertinant nurodytas aplinkybes, visų pirma, pažymėtina, kad šalys Pagrindinės sutarties 4.2 punkte susitarė, jog kai visi darbai yra atlikti, jie perduodami ir priimami pagal darbų perdavimo–priėmimo aktą. Atlikusi Pagrindinėje sutartyje numatytą veiklą, tiekėja privalo pateikti užsakovei Ataskaitą, nurodant sumą vadovaujantis Įkainotų veiklų sąraše nurodyta veiklos verte, kartu pateikiant Darbų baigimo ataskaitą (Pagrindinės sutarties 4.3 punktas). Tačiau Pagrindinės sutarties 4.5 punkte šalys detalizavo, kad apmokėjimas yra vykdomas dalimis po atitinkamo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo per 30 kalendorinių dienų; galutinis apmokėjimas yra vykdomas po darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir atitinkamo garantinio rašto pateikimo per 30 kalendorinių dienų. Šiame punkte nurodyti mokėjimų terminai, susieti su finansavimu, gaunamu iš trečiųjų šalių, gali būti pratęsti, tačiau bet kokiu atveju šie terminai negali viršyti 60 dienų. Nurodytu atveju ilgesnio apmokėjimo termino taikymo galimybę užsakovė įgyja tik tuo atveju, jei ji tiekėjai pateikia įrodymus, patvirtinančius apie finansavimo iš trečiųjų šalių vėlavimą. Tokios Pagrindinės sutarties nuostatos suponuoja išvadą, kad šalys galutinį apmokėjimą už darbus siejo būtent tik su darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu ir su garantinio rašto pateikimu, o ne su statybos užbaigimo akto pasirašymu. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 5 d. šalys pasirašė Baigiamąjį aktą, o 2018 m. gruodžio 6 d. ieškovė pateikė atsakovei garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą. Taigi atsakovės pareiga galutinai atsiskaityti su ieškove kilo 30 dienų terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 6 d., t. y. iki 2019 m. sausio 6 d.

72. Nors atsakovė teigia, kad jei ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi savo kaip rangovės funkcijas ir pateikusi VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ reikalingus dokumentus (galutinę ataskaitą su visais kitais sutartyje numatytais dokumentais), su ieškove būtų atsiskaityta VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atliktu pavedimu iš Ignalinos programos lėšų, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ nėra Pagrindinės sutarties šalis ir jos bei ieškovės jokie teisiniai santykiai nesiejo, todėl ieškovė turi teisę reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus iš atsakovės.

73. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovės minimas 2017 m. kovo 6 d. VšĮ „Zarasų energinio efektyvumo didinimo agentūra“ raštas, kuriuo remdamasi atsakovė teigia, jog jos pareiga galutinai atsiskaityti su ieškove, t. y. sumokėti 15 proc. Pagrindinės sutarties kainos be PVM, kyla tik po statybos užbaigimo akto surašymo, neturi įtakos delspinigių skaičiavimui ir mokėjimui pagal šalių sudarytą Pagrindinę sutartį. Šalys pagrindinės sutarties 4.5 punkte aiškiai susitarė dėl galutinio atsiskaitymo sąlygų, jas susiedamos su darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu ir su garantinio rašto pateikimu, bet ne su 2017 m. kovo 6 d. VšĮ „Zarasų energinio efektyvumo didinimo agentūra“ rašte nurodytomis aplinkybėmis.

74. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, sprendžia, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl delspinigių yra pagrįsta ir jos naikinti / keisti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

75. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, tačiau netinkamai išsprendė skolos sumažinimo už darbus pagal Papildomą susitarimą Nr. 5 klausimą, dėl ko yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant 41 891,81 Eur skolą, 2 243,06 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas.

76. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad ieškovės apeliacinis skundas ir ieškinys tenkinti, o atsakovės apeliacinis skundas atmestas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė.

77. Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 117 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 2 689,39 Eur atstovavimo išlaidų už susipažinimą su procesiniais dokumentais, apeliacinio skundo ir atsiliepimo parengimą bei jų pateikimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad pastarosios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina viso 2 806,39 Eur jos turėtų išlaidų.

78. Byloje ginčo nėra, kad ieškovė abu kartus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme viso patyrė 14 181,92 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 1 233 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškinys tenkintas iš dalies, taip pat jog dalį procesinių dokumentų rengė advokato padėjėja, sumažino ieškovės naudai priteistinų atstovavimo išlaidų dydį iki 8 000 Eur. Tačiau atsakovė mano, kad ieškovės išlaidos turėjo būti sumažintos didesne apimtimi.

79. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

80. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

81. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės prašomas iš atsakovės priteisti atstovavimo išlaidos, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai protinga priteistina tokių išlaidų suma laikė 8 000 Eur. Pažymėtina, kad ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, taip pat nurodytina, jog ieškovė teikė nemažą skaičių procesinių dokumentų (ieškinį, atsiliepimus, paaiškinimus, apeliacinį skundą bei atsiliepimą į apeliacinį skundą), dalyvavo 10 teismo posėdžių. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į bylos apimtį ir sudėtingumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma už ieškovės atstovavimą laikytina protinga ir teisinga, todėl nepaisant, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pasikeitė jos išnagrinėjimo rezultatas (ieškovės ieškinys tenkintas visiškai), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 8 000 Eur atstovavimo išlaidų bei 1 233 Eur išlaidų už žyminį mokestį, viso 9 233 Eur.

82. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą (ieškinys tenkintas visiškai), atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos, patirtos abu kartus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos; iš atsakovės priteistina 37,49 Eur kelionės išlaidų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos naudai; pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus 2020 m. liepos 16 d. sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, atsakovei grąžintinas sumokėtas 891 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas); atsakovei taip pat grąžintinas nepanaudotas 50 Eur užstatas, sumokėtas už liudytojo iškvietimą.

83. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjant bylą buvo patirta 110,84 Eur pašto išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“, juridinio asmens kodas 187801768, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“, juridinio asmens kodas 301657564, naudai 41 891,81 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 81 centą) skolą, 2 243,06 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt tris eurus 6 centus) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9 233 Eur (devynis tūkstančius du šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Civilinę bylą dalyje dėl 22 790,61 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimties eurų 61 cento) skolos priteisimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“, juridinio asmens kodas 187801768, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, 37,49 Eur (trisdešimt septynis eurus 49 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“, juridinio asmens kodas 187801768, 110,84 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 84 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų būstas“, juridinio asmens kodas 187801768, į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 50 Eur (penkiasdešimties eurų) užstatą.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų būstas“, juridinio asmens kodas 187801768, 2020 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 489 sumokėtą 891 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“, juridinio asmens kodas 187801768, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“, juridinio asmens kodas 301657564, naudai 2 806,39 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešis eurus 39 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.