Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, A. T. (A. T.), dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė aiškina, kad nepaisant to, kas naudojosi/naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas, t. y. šiuo atveju atsakovė. Nurodo, kad nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas neturi teisinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Taigi, anot ieškovės, net ir pasitvirtinus faktinėms aplinkybėms, kad objekte skolos susidarymo laikotarpiu kažkas gyveno, būtent atsakovei, kaip objekto savininkei, tenka pareiga atsiskaityti su ieškove.

9. Trečiajam asmeniui A. T. procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, tačiau per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

10. Teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2019 m. spalio 16 d. 15.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2019 m. spalio 11 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus/paaiškinimus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

11. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

12. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė tiekė/tiekia elektros energiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis nuo 1998 m. liepos 13 d. priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nustatyta, kad UAB „Žirmūnų valda“ ir P. T. 2001 m. balandžio 6 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 41, pagal kurią P. T. buvo išnuomotas minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-14242-155/2014, nustatyta, kad pagrindinė nuomininkė P. T. mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo A. T. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 1978 m. sausio 3 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-14242-155/2014, nutraukė nuomos teisinius santykius tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir A. T. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei iškeldino minėtą asmenį su visu jam priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. A. T. iš nurodyto buto priverstinai iškeldintas (duomenys neskelbtini).

14. Iš byloje pateiktos pažymos „Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. liepos 11 d.“ nustatyta, kad skola už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. už bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją iš viso sudaro 419,80 Eur. Byloje ginčo dėl skolos dydžio nekilo.

15. Byloje ginčo, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, taip pat nekilo. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės, kaip buto savininkės, pareigos atlyginti už tiektą elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei tinkamo atsakovo, t. y. anot atsakovės, šiuo atveju skolą turėtų sumokėti faktinis elektros naudotojas – nuomininkas A. T.. Byloje nėra duomenų, kad A. T. su ieškove buvo sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį.

16. CK 6.383 straipsnio, apibrėžiančio energijos pirkimo-pardavimo sutarties sampratą, 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties viešumas aiškinamas taip, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo tiekti elektros energiją kiekvienam vartotojui, kuris turi teisėtu pagrindu valdomus elektros energiją naudojančius įrenginius ar teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius elektros vidaus tinklus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų elektros tinklų, ir kai įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017; 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

17. Kaip minėta, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė, o ieškovė yra elektros energijos tiekėja, tiekianti elektros energiją daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), įskaitant ir nurodytam butui. Atsakovė nėra sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, tačiau atsakovei priklausančiame bute esantys elektros energiją naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie elektros tinklų (ginčo dėl to byloje nekilo).

18. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

19. Nagrinėjamoje byloje iš ieškovės ir atsakovės konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų yra susiklostę elektros energijos tiekimo sutartiniai santykiai, t. y. ieškovė tiekia elektros energiją, o atsakovė, nors ir nėra buitinė elektros energijos vartotoja, tačiau jos elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų. Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo-pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Taigi, atsakovė, būdama elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis (abonentas), turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti. Atsakovei šios pareigos neįvykdžius, elektros energijos tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kad jo teisė gauti apmokėjimą būtų apginta vienu iš CK 1.138 straipsnyje nustatytų būdų – priteisiant įvykdyti prievolę natūra.

20. Energijos pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo-pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Lietuos Respublikos elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).

21. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 20 punkte nustatyta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi, daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).

22. Kasacinis teismas, aiškindamas Taisyklių 100 punktą, yra nurodęs, kad tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios normos formuluotės matyti, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).

23. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto nuomininkas (be kita ko, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių nuomos sutarties sudarymą dėl minėto buto su A. T.) A. T. nebuvo sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove; atsakovė šios aplinkybės byloje neginčijo. Kasacinis teismas aktualiausioje praktikoje taip pat yra nurodęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

24. Taigi, pagal teismų praktiką nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas (šiuo atveju A. T.) neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013), tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių. Nagrinėjamoje byloje ginčas sprendžiamas tarp elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei pirkėjo. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių dalyviu gali tapti tik sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju (kuri nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta).

25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto nuomininkui A. T. nesudarius elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei) skolą už suvartotą elektros energiją tenka būtent buto savininkei – Vilniaus miesto savivaldybei (atsakovei).

26. Taip pat teismas pažymi, kad išviešinus nuomos juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre, nuomininkas elektros energijos tiekimo sutarties šalimi savaime netampa, sutarties išviešinimas nėra teisių ir pareigų nustatymas, t. y. nuomos santykių išviešinimas savaime nenulemia elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp nuomininko bei elektros energijos tiekėjo (tuo labiau, kaip minėta, šiuo atveju nėra duomenų apie nuomos sutarties sudarymą su A. T. bei atitinkamai apie jos išviešinimą).

27. Pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį savivaldybės yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo formų, todėl nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems elektros energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems elektros energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.

28. Įvertinus byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė byloje, todėl skolą už suteiktas paslaugas privalo padengti kaip ginčo objekto – buto, savininkė ir teisėta valdytoja (skolos susidarymo laikotarpiu).

29. CK 6.383 straipsnis numato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi už elektros energiją, tiektą į jai nuosavybės teise priklausantį butą laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. (CPK 178 straipsnis).

30. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistinas 419,80 Eur įsiskolinimas už elektros energiją, tiektą butui (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).

31. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 419,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

33. Byloje iš viso patirta 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“) ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, j. a. k. 303383884, 419,80 Eur (keturis šimtus devyniolika eurų 80 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (419,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, valstybei 5,44 Eur (penkis eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.