Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui L. F.,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. B. ir V. B., jų atstovams advokatams O. R. ir S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, pensininkas, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Z. M.

kaltinamas tuo, kad 2020 m. birželio 28 d. apie 19 val. 15 min., kelyje Lekėčiai – Pavilkijys, 0,1 kilometre, Lekėčių kaimo ribose, Šakių r. sav., vairuodamas automobilį ,,C. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto ir 128 punkto reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl blogo matomumo nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl to kliudė ir partrenkė jo važiavimo kryptimi važiavusį dviratininką R. V. B., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalotas dviratininkas R. V. B. 2020 m. rugsėjo 20 d. 19 val. 50 min. mirė dėl vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, daugybinio galvos smegenų sumušimo ir pabrinkimo, trauminės kilmės kraujo įsiliejimo po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais dangalais, dešinio skruostikaulio lūžimo, kaukolės pamato kaulo lūžimo, vidurinės duobės dešinėje pusėje, išsivysčius gyvybinių centrų paralyžiui. Tokiais savo veiksmais V. Z. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus, jis vairavo būdamas blaivus, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad turi teisę vairuoti nuo 1972 m. ir per visą laikotarpį nėra turėjęs eismo įvykių ar baustas už KET pažeidimus, kad sveikata leidžia jam ir toliau vairuoti, todėl, nesant duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad nusikaltimas buvo neatsitiktinis, bet dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam V. Z. M. nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonės (-ių), tame tarpe uždraudimo naudotos specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

V. Z. M.

laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirta. Teismas sprendžia jokios kardomosios priemonės kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis V. B. byloje pareiškė 4 000 Eur civilinį ieškinį jo patirtai neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 141–142) civiliniam atsakovui draudimo bendrovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialui. 2021 m. balandžio 26 d. civilinis atsakovas pateikė įrodymus, jog atlygino nukentėjusiajam V. B. 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą, ką posėdžio metu patvirtino ir pats nukentėjusysis (2 t., b. l. 147–149), todėl nukentėjusysis V. B. teisiamojo posėdžio metu ieškinio reikalavimą patikslino ir prašė priteisti likusią 3 000 Eur neturtinę žalą.

Automobilio „C. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas V. Z. M. jį vairuodamas padarė eismo įvykį buvo drausta ERGO Insurance SE Lietuvos filialo. Pagal įvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. draudimo įmonė atlygina iki 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Paminėtas įstatymas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Draudimo įmonės atstovo patvirtinimu, šioje byloje transporto priemonės savininkas/valdytojas, buvo sudaręs paminėtą naują draudimo sutartį 2019 m. lapkričio 19 d. Taigi šiuo civilinės atsakomybės draudimo atveju, įvykus draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsirado tik draudimo įmonei (draudikui).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-117/2010, Nr. 2K-649/2012 ir kt.).

Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Neturtinė žala dėl artimo asmens netekties yra asmeninio, o ne visuomeninio pobūdžio santykiai, todėl ir šioje byloje teismas, įgyvendindamas savo pareigą nustatyti neturtinės žalos dydį vadovaudamasis aptartais kriterijais bei laikydamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, turi nustatyti, įvertinti ir pasisakyti dėl mirusiojo R. V. B. ryšio su broliu V. B. pobūdžio, jų bendravimo aplinkybių, bendravimo intensyvumo, dažnumo ir kitų reikšmingų aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. B. su mirusiuoju R. V. B. buvo artimieji giminaičiai – broliai, kurie kartu gyveno, kartu rūpinosi ūkio reikalais, vienas kitam padėdavo ir pasikliaudavo, nes kitų giminaičių nebeturėjo. Santykiai buvo artimi, glaudūs, siejo nuolatinis kasdieninis ryšys. Prieš brolio mirtį, nukentėjusysis V. B. daug kartų lankė, slaugė brolį, kol jis gulėjo ligoninėje. Po R. V. B. mirties nukentėjusiojo fizinė ir psichinė sveikata itin pablogėjo. Jį kankina nemiga, vienatvės jausmas mirus vieninteliam broliui, tenka gerti vaistus, kyla problemų pasirūpinti savimi, savo ūkiu, darosi būtina kito asmens pagalba. Akivaizdu, kad nusikalstama veika sukėlė sunkius progresuojančius padarinius, nes R. V. B. žūtis yra neatitaisoma. Artimiausio asmens netikėta tragiška mirtis iš esmės visada sukelia didelių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, neigiamų emocijų dėl artimo žmogaus praradimo, dėl ryšio su artimu žmogumi nutrūkimo. Nukentėjusysis dėl brolio mirties neabejotinai patyrė neturtinę žalą, t. y. neigiamus dvasinius išgyvenimus ir skausmą, emocinį stresą, sveikatos pablogėjimą, kitus nepatogumus, susijusius su artimojo giminaičio praradimu. To neneigė visi byloje dalyvaujantys asmenys, ką patvirtina ir tai, jog draudimo įmonė nukentėjusiajam jau atlygino 1 000 Eur neturtinės žalos dėl žuvusio jam artimo giminaičio.

Esant aptartų aplinkybių visumai, civiliniu ieškiniu nukentėjusiosiojo prašomas dar neatlygintas neturtinės žalos dydis – 3 000 Eur – atitinka ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, teismų praktikos ir rekomendacijų (Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. patvirtintos eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos) kontekste nėra didelis. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosiojo V. B. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, jam iš civilinio atsakovo ERGO Insurance ES Lietuvos filialo priteisiant likusį 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji R. B. į bylą pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo V. Z. M. ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 1 630 Eur turtinę žalą, kurią patyrę dėl laidojimo išlaidų (2 t., b. l. 128–130). Jos patirtas laidojimo išlaidas sudaro: karstas – 400 Eur, apranga – 200 Eur, mokestis giedoriams – 180 Eur, mokestis kunigui – 100 Eur, mokestis duobkasiams – 150 Eur, kava, maistas – 100 Eur, mokestis už mirusiojo transportavimą – 250 Eur, mokestis už šaldytuvą Kaune – 50 Eur, mokestis už šarvojimo salę – 100 Eur, mokestis už žvakes, gėles – 100 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog iš valstybės gavo 312 Eur karsto įsigijimui padengti ir 500 Eur dydžio dvi mirusiojo pensijas, todėl patikslino reikiamo reikalavimo dydį bei prašė likusią neatlygintą turtinę žalą priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (2 t., b. l. 163).

Pažymėtina, kad atlyginant žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis. Pagal šio straipsnio 1 dalį jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įsigijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

Nukentėjusioji R. B. mirusiojo R. V. B. laidotuvėms išleido 1 630 Eur, iš kurių 818 Eur (posėdžio metu aritmetinį veiskmą atliko klaidingai, todėl nurodė netikslų likusį neatlygintą turtinės žalos dydį) dar neatlyginti. Nors nukentėjusioji nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių jos patirtas laidojimo išlaidas, nes, jos teigimu, ji nežinojo esant galimybei prisiteisti turtinę žalą, tačiau teismas neabejoja, kad tokios nurodytos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos laidojimo tradicijas, įprastai yra patiriamos, realios ir būtinos organizuojant laidotuves (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-511/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-460-449/2017; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-320-891/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-186-593/2020). Nurodoma išlaidų suma, teismo vertinimu, nėra per didelė, atitinka reikalingumo ribas, yra įprasta visuomenėje ir atitinkanti protingumo kriterijus. Todėl įvertinus tai, jog dalis (812 Eur) patirtų išlaidų yra kompensuota valstybės, teismas sprendžia, jog neatlygintos turtinės žalos dalis yra 818 Eur, kuri priteistina iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

Dėl proceso išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios R. B. atstovas advokatas O. R. prašo iš kaltinamojo V. Z. M. priteisti 216 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 136–138); nukentėjusiojo V. B. atstovas advokatas S. B. – 180 Eur (2 t., b. l. 150–152). Kaltinamojo V. Z. M. gynėjas advokatas B. V. pateikė į bylą įrodymus dėl 234 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 153–155). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta atleisti kaltinamąjį V. Z. M. nuo 50 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 156).

Sprendžiant dėl priteisimo iš kaltinamojo V. Z. M. nukentėjusiųjų turėtų advokato išlaidų, atsižvelgtina į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad jis atleistas 50 % nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl prašymai yra mažintini 1/2, priteisiant valstybės naudai iš kaltinamojo V. Z. M. 315 Eur ((216 Eur + 180 Eur + 234 Eur) / 2) valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktiniai įrodymai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) dviratis, saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, kvito Nr. 0012424 (1 t., b. l. 38), grąžintinas žuvusiojo R. V. B. broliui nukentėjusiajam V. B.; 2) automobilis „C. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas (duomenys neskelbtini), pas savininką V. Z. M., grąžintinas savininkui V. Z. M., panaikinant pareigą jį saugoti (1 t., b. l. 60); 3) CD laikmena, kurioje įrašytas pokalbio garso įrašas pavadinimu 2020_06_28_19_11_01_25.01.mp3 (194KB), gauta iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus, paliekama saugoti byloje (1 t., b. l. 90) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 38 straipsniu, (duomenys neskelbtini)298 straipsniais, 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Z. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiems asmenims ir kaltininkui susitaikius. Baudžiamąją bylą V. Z. M. atžvilgiu nutraukti.

Kardomosios priemonės, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, neskirti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad BK 38 straipsnio 1 dalį numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Tenkinti nukentėjusiojo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą civilinį ieškinį ir priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų nulio centų) neturtinę žalą.

Tenkinti nukentėjusiosios R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą civilinį ieškinį ir priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, 818 Eur (aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų nulio centų) turtinę žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) dviratį, saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, kvito Nr. 0012424, grąžinti žuvusio R. V. B. broliui nukentėjusiajam V. B.;

2) automobilį „C. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini), pas savininką V. Z. M., grąžinti savininkui V. Z. M., panaikinant pareigą jį saugoti.

3) CD laikmeną, kurioje įrašytas pokalbio garso įrašas pavadinimu 2020_06_28_19_11_01_25.01.mp3 (194KB), palikti saugoti byloje.

Priteisti iš V. Z. M. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų nulį centų) (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.