Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. N. kaltės nepripažino, teigdamas, kad jis S. P. nenužudė ir yra kaltas tik dėl to, kad šį nusikaltimą slėpė, nes bijojo A. N..

Dėl kaltinimo nurodė, jog grįžo namo apie dešimtą po darbų, antrame aukšte buvo kraujo. Paklausė A. N., kas buvo tai jis atsakė, jog išvijo „tą pydarą, nes tas prisikalbėjo“. Buvo pridaužyta indų, peilis įsmeigtas, kraujo bala, todėl abu viską susitvarkė ir gėrė toliau. Vėliau A. N. papasakojo apie visą tą savo reikalą, taip įtraukdamas ir jį, t. y. D. N. – vesdavosi į rūsį, gąsdindavo, telefoną sudaužė, buvo išvežęs į (duomenys neskelbtini) kaimą ir paslėpęs būtent dėl šios bylos. Vėliau izoliatoriuje jo sėbrai pasigavo, puolė, pasakė, kad „čia tau už N.“.

Kad S. jau negyvas sužinojo maždaug po mėnesio. Kadangi A. N. išgėręs labai plepus, tai viską papasakojo, taip įtraukdamas ir jį. Smulkmenų neklausinėjo, bet pasakojo, kad trenkė į galvą. Nors žinojo apie nužudytą žmogų – nieko neinformavo, nes tuo metu buvo paleistas lygtinai be to, su A. N. buvo kaip ir draugai, tai tylėjo iš draugiškumo, tačiau paskui jis jau pradėjo grasinti. D. N. nurodė, jog jis skambino į policiją, pasakė, kad yra žmogus nužudytas, tačiau to niekas nevertino, nors jis sake, kad reikia patikrinti šulinį, manydamas, jog A. N. lavoną tiesiog nutempė į šulinį (nes buvo visur tempimo žymės), nors jis asmeniškai nepasakojo, kaip taip padarė. A. N. išsitraukęs striukę iš šulinio, joje buvusius eurus susirinko ir paskui išgėręs laimingas apie tai pasakojo, be to liepė jam eiti kartu ,,žvejoti”, sakydamas, kad iškilo ir reikia slėpti. Kadangi pats (D. N.) gėrė, nesuvokė, kad reikia iš karto viską pasakyti. Nors jo ir bijojo, bet vis tiek gyveno pas A. N., nes neturėjo kur kitur gyventi. Skambino policijai 112 ir sakė, kad (duomenys neskelbtini) yra nužudytas žmogus, bet niekas neatvažiavo, nors tikrai jis buvo išgirstas, nes buvo atsiliepta. Teigia, jog kaltinime netikslus laikas, nes S. P. turėjo būti pas A. N. gruodžio 14, o ne 16 dieną, nes viską matė būtent gruodžio 14 dieną, po A. N. gimtadienio, kuris yra gruodžio 13 dieną. Po gruodžio 14 d. S. P. buvo negyvas. Mano, jog puodeliu nužudyti tikrai neįmanoma. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė tų aplinkybių, kurias nurodė ranka rašytuose parodymuose. Tuomet vis dar privengdamas A. N. melavo, kalbėjo bet ką. Taip pat norėjo vilkinti tyrimą, pamatyti, ką šneką A. N.. D. N. nurodė, jog teisingi yra byloje esantys jo ranka surašyti parodymai, kuriuose tiksliai nurodyta, kaip viskas buvo. Tuos parodymus jis tvirtina. Taip pat nurodė, jog tvirtina ir parodymus, duotus teisme, nagrinėjant bylą kitos sudėties teisėjų kolegijai.

Iniciatyvą dėl kiemo sutvarkymo, betonavimo rodė dėl to, kad A. N. jam buvo sakęs, jog reikia viską sutvarkyti, todėl jo telefonu ir klausė, ar jau sutvarkė ir kada tvarkys. Tada jam buvo aktualu, kadangi jau žinojo, kad slepia nusikaltimą ir bijojo gyventi baimėje. Bijojo ir A. N., kuris jį terorizavo – pats D. N. yra nesportiškas, žemo ūgio, o A. N. – buvęs policijos pareigūnas, apmokytas. Pokalbyje A. N. vadino raišu, nes tuo metu jis buvo partrenktas mašinos ir šlubavo. Važiuoti ir tvarkyti kiemą pasiūlė tiesiog iš pagarbos žmogui.

Nurodė, jog jį A. N. buvo sumušęs du kartus – sumušė jis ir du jo draugai. Dėl to į policiją nesikreipė, nes A. N. bijojo, kadangi pastarasis jis buvo apmokytas, kadangi prieš 23 metus dirbo policijoje, o įgūdžiai išlieka visa gyvenimą. Kuomet pats jis pats (D. N.) buvo teisiamas už A. N. sumušimą – dar tada nežinojo, jog pradėta byla dėl S. P. nužudymo, galvojo, kad tai susiję su ta byla, kurioje D. N. buvo taikyta probacija.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti D. N. ranka rašyti parodymai (5 t., 59-64 b. l.) Šiuose parodymuose D. N. nurodė, jog 2015 m. gruodžio 14 d. kalbėjo su S. P., kuris sakė, kad atvažiuos švęsti A. N. gimtadienio. Jis (D. N.) namo grįžo apie 21.40 val. ir įėjęs į kambarį pas A. N. pastebėjo, jog būta muštynių, telkšojo kraujo bala. Paklausus A. N. kas įvyko, šis pasakė, kad tarp jo ir S. P. įvyko muštynės ir S. jis išvarė namo. Kambaryje mėtėsi sudaužyti S. akiniai, puodeliai ir lėkštės, peilis nuo ginklo ,,Kalašnikov“, su kruvina rankena, kurį A. N. turėjo kaip senelio palikimą. Kitos dienos ryte jis skambino S., bet telefonas buvo išjungtas. Paprašius A. N. papasakoti smulkiau apie muštynes, šis pasakė, kad nėra ką pasakoti, kad S. P. gavo į galvą ir viskas. Vėliau girdėjo, kaip paskambinus S. P. mamai, A. N. melavo, jog S. P. nebuvo atėjęs ir tai jam sukėlė įtarimą. Bandant kalbėti su A. N. apie S. P., A. N. elgsena pakisdavo. Jis sakydavo, jog yra buvęs „mentas“ ir geriau žino ką sakyti, todėl D. N. apklausos metu pasakė taip, kaip liepė sakyti A. N.. Be to, vienų išgertuvių metu A. N. sakė, kad reikia užbetonuoti „vieną asilą“ ir jis suprato, kad kalba apie S.. A. N. papasakojo, kad muštynių metu trenkė Kalašnikovo durklo rankena S. į galvą ir jį užmušė, prašė padėti jį „išsukti“ bei liepė tylėti. Sakė, kad jei „sės“ jis, tai ir jis, t. y. D. N., irgi sės, darėsi vis agresyvesnis. 2016 m. spalio mėn. kilo konfliktas tarp jo ir A. N., po kurio jis išėjęs į parduotuvę, nusprendė pranešti telefonu 112 kas iš tikrųjų įvyko su S. P.. Atsiliepusiai operatorei pasakė, kad A. N. nužudė S., pasakė adresą, po to, dar spėjo paskambinti ir į policiją, ir tai pakartoti, po ko ryšys nutrūko. Nurodė, jog A. N. ir R. C. vadino jį žudiku ir sakė, kad jį pasodins, A. N. prieš jį smurtaudavo (5 t., 59-64 b. l.).

Bylą nagrinėjant kitos sudėties kolegijai D. N. nurodė, jog su A. N. susipažino 2014 m., A. N. pasiūlė apsigyventi jo namuose. Kai jis atvyko gyventi pas A. N., ten jau gyveno S. P.. Jie visi gyveno skirtinguose kambariuose. Jokių konfliktų nebūdavo, nors išgerdavo. Su S. P. bendravo gerai, o A. N. S. P. visaip vadino, jie abu iki muštynių prieidavo, tekdavo juos skirti. Jo, t. y. D. N. konfliktas su S. P. buvo galimai 2015 m. pradžioje, kai šis vos nepadegė namo ir prisišlapino į kaltinamojo duotas kelnes, todėl iš pykčio jam susmūgiavo. Tą dieną, kai mušė S. P., A. N. namuose nebuvo, buvo jo (D. N.) draugė. Apie sumušimą paskambinęs pasakė ir A. N., kuris jau prieš tai buvo kalbėjęs su S. P., kad šis arba nustotų gerti, arba grįžtų pas tėvus. Po konflikto su S. P., jie tą patį vakarą dar išgėrinėjo ir šis po kelių dienų išvažiavo pas tėvus. Vėliau su juo bendraudavo telefonu. Prieš A. N. jis nesmurtavo, buvo tik vienas smurto prieš jį atvejis. Tačiau A. N. jį buvo sumušęs su draugais, visaip jį engė, vogė iš jo pinigus. Kaltinime nurodytą dieną (kuri nurodyta, kaip įvykio diena), po vakarykščio šventimo, jis ir A. N. išvažiavo dirbti, tačiau apie 15 val. pasijutęs blogai A. N. išėjo namo. Jis skambino A. N. klausė, ar atvažiavo S. P., bet A. N. sakė, kad ne. Prieš tai buvo kalbėjęs su S. P. klausė ar atvažiuos, bet šis kalbėjo nerišliai. Baigęs darbą apie 21 val. jis jau buvo (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur pirko valgyti ir išgerti. Apie 21.30 val. grįžo namo. Rado A. N. keistoje būsenoje, buvo kraujo, mėtėsi „Kalashnikov“ durklas, kurio kriauna buvo kruvina (ašmenys kruvini nebuvo), buvo nukritusios lėkštės. Durklas buvo įsmigęs grindyse prie stalo, o kraujo bala – ant grindų prie stalo. A. N. anksčiau buvo sakęs, kad durklas yra jo senelio dovana. Kraujo matė koridoriuje, prie stalo po kaire puse, prie kamino, hole ant plokščių, kurias vėliau degino. Abu su A. N. susitvarkė, dar išgėrė ir nuėjo miegoti. Tą dieną jis S. P. nematė. Kitą dieną pratęsė balių. D. N. nurodė, jog klausė A. N., kas vakar buvo, bet šis atsakė, jog tai nesvarbu. Bandė S. P. paskambinti, nes norėjo paklausti kas buvo, bet jo telefonas buvo išjungtas. Kaip S. P. kūnas atsidūrė šulinyje, esančiame prie namo – nežino. Tik vėliau, gerdamas, A. N. papasakojo kas įvyko, t. y. apie tai, jog šulinyje yra S. P. D. N. teigia sužinojęs praėjus 2-3 mėnesiams po įvykio. Iš pradžių dar A. N. jį keldavo rytais eiti pažiūrėti, ar neiškilo S. P., degino jo rūbus, viską slėpė. Šulinį buvo atidarę ne kartą, matė iškilusius rūbus, tai A. N. tuos rūbus ištraukė ir lyg tai degino. Kraujo dėmes padėjo sutvarkyti tą patį įvykio vakarą, plovė grindis, nes A. N. buvo girtas. Jis (D. N.) tylėjo, nes nenorėjo grįžti į kalėjimą. Vėliau, kai A. N. suvokė, ką pasakė D. N., pradėjo jį terorizuoti. Buvo tokia kalba, kad reikės sutvarkyti visą tą reikalą, užbetonuoti šulinį, todėl paskambinęs A. N. klausė jo, ar užsibetonavo. D. N. teigia, jog jis bandė skambinti ir į policiją, bet niekas nesureagavo.

Ikiteisminio tyrimo metu, pirmoje apklausoje apie tai, kad tą dieną matė S. P., buvo nurodęs todėl, jog tuo metu nesuvokė ko jo yra klausiama, galvojo, kad klausia apie įvykį, buvusį 2015 m. pradžioje. Jis buvo susimaišęs parodymuose, nes prieš sulaikymą buvo mėnesį gėręs. Sakyti, kad nieko nematė ir nežino, jam liepė A. N.. Dėl parodymų su A. N. nesitarė, nes A. N. jam nurodinėjo ką daryti, pagrasino, kad bus kaip „kačiukui“ (pastaba – S. P.). Jis A. N. bijojo, todėl iš karto tiesos nepasakė ir nepranešė apie A. N. įvykdytą nusikaltimą. Nepagalvojo, kad jam pranešus apie nusikaltimą, A. N. suimtų. Jis nuo A. N. bėgdavo, skambino policijai, bet nėra užregistruota. A. N. ir jo draugai buvo jį sumušę prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės, A. N. dar jį buvo sumušęs ir palikęs Alytuje. Jis A. N. buvo sumušęs vieną kartą, nes šis buvo girtas, padaręs „bardaką“, todėl susipyko ir trenkė jam kelis kartus į šoną. Tuo metu A. N. nebijojo, nes šis buvo girtas. Nors A. N. jį terorizavo, vogė maistą, bet iš jo namų neišėjo, nes buvo pigu nuomotis.

Duodama jam nepalankius parodymus R. C. galimai kerštauja. A. N. meluoja, nes jis (D. N.) S. P. su puodeliu į galvą nėra sudavęs, kartu su A. N. laiptais S. P. kūno nenešė. Kai grįžo S. P. nematė. Kad liudytojai R. C. per miegus pasakė, jog nužudė žmogų – yra tikra nesąmonė. 3 metus niekam nieko nesakė bijodamas, tai kaip jis galėjo pasakyti, kad nužudė žmogų. Laiške R. C. „o jei kvies į teismą sakyk, kad buvai strese, nesąmones kalbėjai, ok mažute?“, rašė, nes ji atėjo į pasimatymą ir pasakė, kad pirmos apklausos metu pareigūnai jai davė kavos, brendžio, parūkyti ir ji pasakė ką papasakojo. Jis jai sakė, kad kam ji tokias nesąmones kalba, jei to nebuvo. Ji verkė ir prašė, kad jis parašytų laiške ką jai daryti, todėl parašė. R. C. laiške rašydamas, kad ji pridavė D. N., turėjo omenyje, kad jį pridavė probacijai (6 t., 80-83 b. l.).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., 11-13 b. l.), D. N. parodė, kad šių parodymų neprisimena, buvo ilgai gėręs, visą naktį iki apklausos nemiegojo ir nesuvokė ką kalba. Sulaikytas jis nebuvo girtas, bet blogai jautėsi. Perskaitytoje apklausoje nėra nurodyta, kad žinojo, jog kūnas šulinyje, nes teisingi tik paskutiniai jo parodymai. Anksčiau jis fantazavo, nieko nesuprato. Aplinkybes smulkiai nurodė, nes A. N. jam buvo daug pasakojęs. Perskaičius parodymus (5 t., 16-17 b. l.) parodė, kad šioje apklausoje apie durklą nieko nenurodė, nes buvo iš galvos išsitrynę. Šios apklausos pradžioje sakė, kad pamena ką sakė ankstesniuose parodymuose, tačiau jis visko tiksliai nepamena, nesuprato kas vyksta, gruodžio 8 d. parodymų nepamena. Sprendžiant suėmimo klausimą (5 t., 21-22 b. l.) sakė, kad grįžęs matė S. P. gulintį, nes jis dar 2 mėnesius nieko nesuvokė ir nesuprato ką kalba. Nurodė, jog ankstesni teistumai buvo už tai, kad pastūmė R. C., nemano, kad tai buvo rimtas smurtas. R. C. yra alkoholikė, geria vaistus, tai tekdavo ją kentėti, tai nebuvo smurtas – tiesiog paimdavo ją už rankos ir nutrenkdavo ant lovos.

Su civiliniais ieškiniais nesutinka, nes jis žalos nepadarė, yra nekaltas. Prie žalos atsiradimo jis prisidėjo tik slėpdamas nusikaltimą (6 t., 34 – 37 b. l.).

2017 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio protokole, užfiksuota, jog sprendžiant suėmimo paskyrimo klausimą D. N. nurodė, kad nusikaltimo kuriuo yra įtariamas nepadarė. Kai grįžo namo S. P. rado gulintį, jį pajudino ir nuėjo toliau gerti. Buvo tamsu, todėl nematė ar šis yra gyvas. Lavono neslėpė ir nešti nepadėjo. Ryte atsikėlęs paklausė kur S. P., o A. N. atsakė, kad miega. Nulipęs laiptais matė kraują (5 t., 21-23 b. l.).

2017 m. gruodžio 8 d. apklausiamas įtariamuoju D. N. nurodė, jog pamena, kad 2015 m. gruodžio 13 dieną A. N. paskambino S. P. ir pasveikino su gimtadieniu, žadėjo, kitą dieną vakare, užsukti atšvęsti. 2015 m. gruodžio 14 d. jis su A. N. išvyko ryte dirbti, dirbo visą dieną, tačiau A. N. buvo bloga ir šis išėjo namo maždaug 16 val. Jis atidirbo visą darbo dieną ir grįžo namo apie 21.30 val. Prieš grįžtant į namus, buvo užsukęs į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Nusipirko degtinės ir pora skardinių alaus, ruošėsi švęsti A. N. gimtadienį. Grįžęs namo apie 21.30 val. atsirakino namo duris ir koridoriuje, prie lango, pamatė gulintį S. P.. Tuo metu prie S. P. nieko nebuvo, bet jam įėjus į namus, iš rūsio, kuris yra prie koridoriaus, atėjo A. N.. Jis A. N. paklausė, kas yra S. P., ko šis guli, tai A. N. atsakė, kad apsipyko ir šiek tiek susimušė. Nematė, kad S. P. kraujuotų, nes ten nėra šviesos. Matė, kad guli kūnas, bet kaip atrodė – nežino. Jis priėjo prie S. P. ir koja jį pajudino, šis pasimuistė ir išskleidė kažkokį neaiškų garsą. Suprato, kad S. P. gyvas ir nuėjo į A. N. kambarį gerti alkoholį. Pagalvojo, jog S. P. tegu guli ir blaivosi, nes ten vėsi patalpa. Su A. N. išgėrė apie 0,5 litro degtinės, parūkė, ,,apsinešė“, po to dar išgėrė alaus. Apie 1 val. nakties jis savo kambaryje ,,smigo". Nakties metu nieko negirdėjo. Pas S. P. jis nė karto nenuėjo ir nežiūrėjo, kaip šis laikosi. Ryte, apie 8 val. atsikėlė, nuėjo pas A. N. į kambarį, šį prikėlė ir tada dar išgėrė apie pusę ,,bambalio" alaus. Paklausė kur yra S. P.. A. N. pasakė, kad nežino, nes tiesiog jo nerado, sakė, kad matyt išėjo, nes buvo durys neužrakintos. Tada jis su A. N. nusprendė nueiti iki parduotuvės nusipirkti alkoholio. Nulipus laiptais žemyn pamatė ant plokščių kraujo, kur tas kraujas dingo, nežino, turbūt A. N. jau po parduotuvės išplovė, bet pats to nematė. Dar ryte, einant iš parduotuvės, paskambino į S. P. telefoną, nes norėjo paklausti, kur šis dingęs, bet telefonas buvo išjungtas. Kur dingo S. P. nežino, pats prie jo dingimo neprisidėjo. Jis tą rytą pastebėjo, kad A. N. buvo kažkoks keistas, bet nežinojo dėl ko. A. N. nuo tos dienos labai pasikeitė, sakė, kad S. P. bendraudavo su gruzinais, sakė, kad gal jį išvežė. Labiausiai įtarimą sukėlė tai, kad A. N. buvo ankščiau jo paprašęs pagalbos kažką užbetonuoti, sutvarkyti kažkokią tvorelę. Ir tada jis pradėjo A. N. skambinti, klausinėti, kada jie atliks šiuos darbus. Jis nežino, kur yra S. P., nieko apie tai pasakyti negali (5 t., 11-13 b. l.).

2018 m. gegužės 31 d. apklausos metu D. N. nurodė, kad atsimena, jog buvo apklausiamas 2016 metais, kaip liudytojas, tuos parodymus pamena ir juos tvirtina. Pamena, kad buvo apklausiamas įtariamuoju dėl S. P. nužudymo ir šiuos parodymus atsimena. Nurodė, jog tvirtina parodymus, duotus 2016 metais liudytojo apklausos metu, ir įtariamojo apklausos metu tvirtina dalinai, nes iš tikrųjų viskas buvo taip, kaip pasakojo, išskyrus tai, kad įtariamojo apklausoje nurodė, jog grįžęs iš darbo matė koridoriuje gulintį S., nors iš tikrųjų nematė. Kodėl taip pasakė – nežino, buvo šoko būsenoje. Iš tikrųjų jis namo grįžo apie 21.30-22.00 val., lipant laiptais į antrą namo aukštą, kur buvo jo ir A. N. kambariai, pamatė žemyn lipantį A. N., kuris jį pamatęs apsisuko ir jie abu užlipo į antrą namo aukštą. Jis nuėjo į savo kambarį, nusirengė ir tada nuėjo į A. N. kambarį ir jame pamatė išmėtytus, sudaužytus daiktus. Prie durų, arčiau kompiuterio, prie kamino, matė kraujo balą, ant grindų matė kraujo lašus. Kad kraujo būtų ant sienų – nepastebėjo. Paklausus kas buvo, o A. N. nurodė, kad susimušė su S. P. ir jis S. P. išvijo. Tai jokio įtarimo nekėlė, nes ir jis konfliktavo su S. P. dėl šio netinkamo elgesio. Su A. N. tą vakarą gėrė. Ryte atsikėlęs ėjo praustis ir šiaip tvarkytis, todėl matė, kad kraujo buvo ir antro aukšto aikštelėje prie laiptų ir laiptų apačioje. Kraujo buvo ne lašas, o žymiai daugiau. A. N. pasakė juokdamasis, kad gerai jie čia pasimušė, o šis atsakė, kad ,,buvęs aš mentas, žinau prijomų". Taip viskas ir baigėsi. Buvo keista kai pradėjo A. N. skambinti S. P. mama, klausti kur yra jos sūnus ir nuo to laiko A. N. tapo kitoks – jei gerdavo, tai stengdavosi kuo greičiau ,,smigti". Kas buvo S. P. iš tikro – nežino, nieko apie tai pasakyti negali. Pats jam nieko nedarė. A. N. jam grasindavo, yra ne kartą sumušęs, bet jis dėl to niekur nesikreipė, bijojo. Tą dieną, kuri nurodyta įtarime, jis dirbo. Ryte jį, A. ir dar vieną žmogų darbdavys paėmė ir automobiliu nuvežė į darbą, o jau vakare jį darbdavys su tuo kitu vyru, kurio vardo nežino, parvežė į (duomenys neskelbtini). Kai važiavo namo buvo išgėręs, automobilyje jokių incidentų nebuvo. Pamena atvejį, kai buvo pas jį į (duomenys neskelbtini) atvykusi pasisvečiuoti pusseserė su draugais. Pamena, kad vienas iš tos kompanijos, jo duomenų nežino, pradėjo ,,kipišuoti", tada tas vaikinas nuo jo gavo vieną smūgį į kaktą, prakirto antakį ir šis kraujavo. Daugiau nieko vaikinui nedarė (5 t., 16-17 b. l.).

2016 m. vasario 2 d., apklausiamas liudytoju D. N., nurodė, kad 2015 gruodžio 14-16 dienomis jie skambinosi su S. ir derinosi kada susitiks pas A. paminėti jo gimtadienio. Gruodžio 16 d. (trečiadienį) jie susitarė po darbų (jis su A. krovė ,,fūras" Palemone) susitikti pas A.. Jis grįžo namo apie 21 val., o A. turėjo grįžti kokia valandą ankščiau, nes ankščiau baigė darbą. Jis paklausė A. kur S., jis atsakė jog neatėjo. Jie nenustebo, nes kai S. skambino, jautėsi, kad jis girtas, o tokios stadijos šis nebuvo prognozuojamas. Daugiau jis S. P. nematė, skambino jam, bet telefonas buvo išjungtas. S. su A. buvo geruose santykiuose, nekonfliktavo. A. ramaus būdo (2 t. 2, 135-136 b. l.).

Papildomos liudytojo apklausos metu 2016 m. vasario 8 d. D. N. nurodė, kad 2015m. gruodžio 12-16 d. po darbų jį į (duomenys neskelbtini) atvežė darbdavys ir paleido prie „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), apie 20.40 val. Jis nusipirko maisto, degtinės ir grįžo į (duomenys neskelbtini) apie 21.00 val. A. rado kambaryje 2-ame namo aukšte prie kompiuterio. Jis su A., tame pačiame kambaryje užkandžiavo, gėrė degtinę. A. buvo toks kaip ir visada, nieko neįprasto nepastebėjo, o A. tėvas buvo savo kambaryje apačioje. S. skambino kitą dieną, bet telefonas buvo išjungtas. Kažkada jis su A. buvo girti ir žaidė su peiliu, mėtė į sienas, jis sunkiai prisimena, lyg jis metė peilį į sieną, o tas pataikė A. į galvą. Kur gali būti S. nežino (2 t., 137-138 b. l.).

Kaltinamasis A. N. kaltės dėl S. P. nužudymo nepripažino ir nurodė, jog pasilieka prie tų pačių parodymų, kuriuos davė teisme, bylą nagrinėjant anksčiau teisme.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti minėti parodymai. Juose A. N. nurodė, jog S. P. pažinojo nuo 2013 m. Keturi mėnesius iki įvykio jie nebendravo, t. y. nuo to laiko, kai D. N. S. P. sumušė ir išmetė iš namų už tai, kad šis kelis kartus prisišlapino. Tuo metu jo (A. N.) namuose nebuvo – buvo išvykęs pas žmoną į Druskininkus. S. P. mama sakė, kad šis buvo labai baisiai sumuštas. Tarp jo (A. N.) ir S. P. jokių konfliktų, piktumų ar nuoskaudų nebuvo, nėra buvę net žodinių konfliktų. Gali būti, jog 2015 m. gruodžio 16 d. apie 17 val., S. P. paskambino jam telefonu pasveikinti su gruodžio 13 d. buvusiu gimtadieniu ir pasakė, kad atvažiuoja. Tą dieną jis (A. N.) gėręs nebuvo, nes su D. N. uždarbiavo – iškrovinėjo sunkvežimį. Jis darbo nebaigė, nes dėl pagirių buvo bloga, todėl pėsčiomis išėjo namo, o D. N. liko pabaigti krauti. Kai grįžo namo, S. P. rado antrame namo aukšte prie kompiuterio. S. P. atvyko stipriai išgėręs, svyravo. Kartu su juo dar ėjo į parduotuves, esančias netoli namų, S. P. klausė, ar nebus taip, kad D. N. vėl smurtaus, bijojo. Pirmoje parduotuvėje S. P. pirko cigarečių ir mažą (200 ml) butelį spanguolinės degtinės, kurią jis A. N. išgėrė ir iš karto išvėmė. Nuėjo į kitą parduotuvę, ten S. nupirko dar vieną mažą butelį spanguolinės ir du butelius alaus. Po to, grįžo namo ir sėdėdami prie kompiuterio bei klausydami muzikos išgėrinėjo: S. P. alų, o jis – spanguolinę. Maždaug už pusantros-dviejų valandų, t. y. apie 21 val., iš darbo parėjo D. N., kuris jau buvo išgėręs, ir visi kartu dar išgėrė truputį alaus. Tuo metu D. N. buvo ,,ant ribos“, sunkiai kontroliuojamas. S. P. pajuokaudamas pasakė, jog D. N. pastatytų jiems butelį alkoholio, nes grįžo su uždarbiu (D. N. parnešė savo ir jo (A. N.) pinigus, apie 40 eurų). Tuo metu D. N. labai stipriai pasikeitė, griebė puoduką, kuris stovėjo ant stalo kampo ir jo briauna – kampu, laikydamas ne už rankenos o pilnai ranka, smūgiavo ant lovos sėdinčiam S. P. į galvą. Smūgis buvo iš viršaus į apačią, nes S. P. sėdėjo daug žemiau. Puodelis buvo didelis, kavai, apie 250 – 300 ml talpos, apie 10-12 cm. aukščio, panašus į molinį, storų sienelių. S. P. iš karto sukniubo ant grindų, iš galvos pradėjo pulsuojančiai tekėti kraujas. Iš puoduko nieko neliko – nuo smūgio jis sudužo. Smūgis buvo vienas, pataikė į viršugalvį (nežino ar dešiniau, ar kairiau), kraujas pulsavo, buvo baisu žiūrėti. D. N. patikrino pulsą ir pasakė, kad jis jau lavonas, be pulso, kad tempiam į apačią. S. P. nerodė jokios gyvasties. Jam (A. N.) tuo metu pasidarė labai bloga, todėl kas vyko pamena kaip per rūką. Kai tempė, S. P. kūnas buvo kaip „guminukas“, paėmęs už kojų gyvybės požymių nejautė, bet jo jis (A. N.) buvo šoke, ne tas buvo galvoje, kad tikrintų gyvybės požymius. 2017 m. gruodžio 8 d. apklausos metu nurodė, kad pulsą tikrino D. N., 2018 m. balandžio mėn., kad jis pats (A. N.) tikrino pulsą, tai tiksliai nepamena, kaip buvo. Kai D. N. pasakė, kad nešam, jis pasižiūrėjo, kad S. P. kaip ir negyvas, nieko nesijaučia, žmogus sėdi sukniubęs ir viskas, todėl padėjo nutempti S. P. iki apačios. Kai tempė S. P. šis jokių garsų neleido. Tempiant kraujas bėgo, nes apsikruvino visa laiptinė, laiptai, pirmas aukštas. Jis laikė už kojų, o D. N. tempė paėmęs už krūtinės. D. N. ėjo atbulas, o jis prilaikė kojas. Išnešus kūną, D. N. liepė jam atnešti montiruotę ir atidaryti šulinį. Atnešęs montiruotę, ja atidarė kanalizacijos šulinio, dangtį. D. N. pasakė „ate kačiuk“ ar „ate katinuk“ ir, pakėlęs kūną, galva žemyn įmetė į šulinį. Kūnas į nieką neatsitrenkęs nuslydo tiesiai į vandenį. Šulinyje vandens buvo, nes jame pastoviai jo būna virš 1 metro. S. P. gyvo į šulinį neįmetė, nes D. N. tikrino pulsą. Šulinį uždarinėjo lyg dviese, nes dangtis buvo sunkus, špižinis. Po to, užlipo į antrą aukštą, ten valė tą vietą, kurioje S. P. buvo apsikraujavęs. Puodelio duženas išmetė į šiukšlių dėžę, o sekančią dieną į konteinerį. Kraują valė darbiniais drabužiais, laiptus plovė ir šluostė. Išvalius vizualiai nieko nesimatė. Grindų plokštę, ant kurios buvo daugiausia kraujo, sudegino pečiuje, savaitės laikotarpyje po įvykio. Po to, kai įmetę kūną į šulinį susitvarkė, su D. N. išgėrė butelį (degtinės) ir nuėjo miegoti. Įvykio metu jokio triukšmo nebuvo. S. P. kūnas buvo basas, nes kai jį nešė laiptais, nusimovė batai. Juos D. N. buvo paslėpęs savo kambaryje už spintos, o mėnesio laikotarpyje atnešė į rūsį sudeginti. Matė, kaip D. N. sudegino batus, nes tuo metu, kūreno pečių, o D. N. kedus įmetė į pečių. Dar po kažkiek tai laiko buvo sudegintas kilimas, nes buvo kruvinas. S. P. telefoną D. N. įmetė ten pat kur ir kūnas, jį įmetė ne kartu su kūnu, o išardęs atskirai. Po įvykio, iki kūno suradimo, šulinį buvo profilaktiškai atidaręs pora kartų, jokio kvapo nebuvo. Kanalizacijos šulinio dangtį keitė, nes jis buvo kieme gana aukštai iškilęs ir buvo labai nepatogu pro jį vaikščioti. Ant šulinio uždėjo ploną paprastą metalinį dangtį, o ant viršaus medinį dangtį. Keičiant dangtį, šulinį buvo atidaręs, bet ten nieko nesimatė, buvo tik tamsus paviršius. Suprato, kad lavonas ant dugno. D. N. nekeldavo ir nesiūlydavo paskandinti lavoną. Po kažkiek laiko D. N. pasakė, kad reikėtų jį (S. P.) užbetonuoti tame šulinyje, bet jis betonuoti šulinio nesiryžo. Norėjo ištraukti lavoną ir palaidoti. Su durklu S. P. jis netrenkė ir durklo tuo metu neturėjo. Durklas, apie kurį kalba D. N., buvo ne nuo Kalašnikovo, o nuo karabino ar šautuvo. Juo pjaudavo kiaules, kur durklas šiuo metu – nežino, jį paskutinį kartą matė prieš 6-7 metus. Prieš D. N. smurto nevartojo niekada ir jam jokio poveikio nedarė, nenurodė ką kalbėti apie įvykį. Prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ D. N. mušė jo (A. N.) pažįstami. D. N. prieš jį (A. N.) smurtaudavo, jį terorizavo. Sakydavo, kad jeigu jis prasitars, tai atkentės žmona ir dukra. D. N. išgėręs būna agresyvaus būdo, o gerdavo beveik kiekvieną dieną. Nuo D. N. smurto jam tekdavo bėgti iš namų, dėl jo sumušimo D. N., buvo teistas. D. N. smurtaudavo ir prieš savo sugyventinę R., taip pat buvo sumušęs ir pas D. N. atvykusius svečius. Labai D. N. bijojo, todėl niekam apie įvykį neprasitarė, dėl ko labai gailisi. Tuo metu, kai pareigūnai atvyko ieškoti kūno, jo namuose nebuvo. Pasakė, kur D. N. paslėpė lavoną, nes nenori būti teisiamas už tai ko nepadarė. D. N. jis neapkalba. Jo parodymų davimas nesusijęs su tuo, jog sekančią dieną po sulaikymo buvo paleistas, pareigūnai jam nieko nežadėjo. S. P. mama jam skambino ir teiravosi kur gali būti S., bet jis melavo, sakė, kad nebuvo atėjęs. Nežino, ar D. N. ką nors apie nužudymą kalbėjo savo buvusiai sugyventiniai R.. 2018 m. vasario 12 d. ir vasario 9 d. pokalbis tel. Nr. (duomenys neskelbtini)vyko su broliu. Su kuo vyko pokalbis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nepamena, gal su bendradarbiu. Šių pokalbių metu sakė tiesą. Pokalbis su broliu vyko po apklausų. Tiksliai nežinojo, ar jo pasiklausoma, nors gal ir galėjo suprasti. Paminėti pokalbiai nebuvo tam, kad susikurtų sau alibi. Pokalbis 2017 m. lapkričio 9 d. vyko tarp jo ir D. N. dėl to, jog reikia užbetonuoti S. P. lavoną. Parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė tiesą, jis viską parodė kiek atsiminė ir tais parodymais galima remtis. Jis jaučia moralinę atsakomybę dėl šio įvykio ir neprieštarauja, kad dalis jo gaunamų pajamų ar lėšų pardavus žemę, būtų skirta ieškinių atlyginimui. Su nukentėjusiais susitikęs nebuvo ir neatsiprašė, kadangi dėl graužaties to padaryti negalėjo, nežino kaip tai padaryti (5 t., 159-168 b. l.).

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. N. šiuos parodymus patvirtino ir patikslino, jog nukentėjusiojo pulso netikrino, bet mano, jog nešant žmogų, paėmus jį už bet kurios kūno dalies, vis tiek turėtų kažkas jaustis, jeigu žmogus yra gyvas. Tą vakarą buvo išgėręs, be to rankos po darbo nugrubę, tai todėl nieko ir nejautė. Širdies plakimo nejautė, nes nešė už kojų. Iš pradžių S. P. kraujas bėgo smarkiai, o po to, ar bėgo kraujas ar ne – pasakyti negali, nes tuo momentu apie nieką negalvojo. Valė kraują kartu su D. N., kraują matė kambaryje, laiptinėje, ant laiptų, apačioje ant kartono, t. y. ant popierinės plokštės, nulipus laiptais. Toje vietoje, kur metė į šulinį, neatsimena, kad būtų kažką valęs. Mintis sustabdyti kraujavimą ar iškviesti greitąją nekilo – tada viskas užsiblokavo, pasimetė, tuo momentu nieko negalvojo. Viskas buvo taip pat, kaip ir po pirmo jo padaryto nužudymo – savaitę laiko negalėjo užmigti. Tą patį vakarą namuose viską pravalė, kad nesimatytų, o po to iš ryto, po dar vieno išgerto butelio – dar ėjo valyti ir plauti. Kai nukentėjusįjį įmetė į šulinį, D. N. pasakė, kad reikia pirmiausia susitvarkyti, kadangi namuose gyvena tėvas, kuris labai anksti keliasi. Nukentėjusiojo telefoną D. N. išardė ir tą pačią dieną išmetė į šulinį kartu su lavonu. Dar iki šio įvykio šulinį yra tekę atidaryti, kadangi įsivedinėjo komunikacijas, ar D. N. prieš tai buvo darinėjęs tą šulinį – nežino. Dangtį atidarydavo su montiruote arba kokiu nors kitu daiktu, kadangi yra dvi skylės, galima tokius dalykus įkišti ir iškelti arba išjudinus į šoną pastumti. A. N. matant D. N. to dangčio tikrai niekada nedarinėjo, tačiau mano, jog žinojo kaip galima jį atidaryti, nes yra dirbęs prie statybų. Kuomet pareigūnai ištraukė palaikus, turėjo rasti ir telefoną, nes jis buvo įmestas kartu. Po to, kai S. P. sukniubo, D. N. pasakė ,,imk ir tempiam tą lavoną”. Nutempus į apačią, patys pirmi D. N. žodžiai buvo „atnešk montiruotę“. Kai atnešė, liepė atidaryti šulinį. Slėpti kūną šulinyje sugalvojo D. N.. Pats neįsivaizduoja, kur būtų jį slėpęs.

Nuo smūgio puodeliu iki tol, kol įmetė į šulinį, praėjo apie 5 ar 10 minučių, tačiau tiksliai kiek praėjo pasakyti negali. Iš pradžių, kai S. P. sėdėjo, tai kraujas iš karto pasipylė stipriai ir jo kūnas nuo jo buvo visas šlapias. Kai iš žaizdos taškėsi tai prisitaškė gana plačiai – permirkę buvo visi S. drabužiai, visa galva ir visa oda. Požymiai, iš kurių nusprendė, kad S. P. numirė, buvo tai, kad po to kai jis susmuko, prasidėjo stiprus kraujavimas. Tarp mirusio ir praradusio sąmonę žmogaus yra didelis skirtumas. Tuo momentu pasirodė, kad jis negyvas, nes žmogus sėdėjo, paskui iš karto kaip elektros nutrenktas nukrito. D. pasakė, kad „viskas, gatavas, tempiam“. Manė, jog iš tikrųjų užmušė jį puodeliu, nes D. N. rankos stiprios, o puodelis stambokas apie 250 – 300 ml talpos. Gal dar jis buvo padengtas glazūra kokia, bet kokios keramikos, ar iš ko tiksliai pagamintas – nežino. Dirbdamas policijoje, sužalotus į galvą žmones matė, ar visi sužaloti į galvą mirdavo – nežino.

Apie R. C. ir D. N. pasisakymus jai žino tik tą, ką ji sakė per teismą, o prieš tai, ar ji buvo kažką jam pasakojosi – neatsimena. Nuo kada D. N. pradėjo gyventi jo tėvo namuose, neprisimena, tačiau 2015 metais jau gyveno. Kai po įvykio D. N. pradėjo persekioti, jo neišvarė, nes su juo labai sunku kalbėti, jis labai agresyvus. Policiją kvietė, bet tai nepadėjo. D. N. ne kartą buvo sumušęs jį (A. N.), jo tėvą, savo sugyventinę R., taip pat buvo sumušęs ir S. L., kurio kraujas buvo rastas įvykio vietoje. Kaip jo (A. N.) draugai sumušė D. N. – matė. Dirbant policijoje, buvo kursai, per kuriuos mokoma kaip padaryti dirbtinį kvėpavimą, sutvarstyti ranką ar koją. Teko matyti avariją ir ne vieną negyvą žmogų, tačiau tokio pobūdžio kursų kaip atpažinti negyvą asmenį, jo sužalojimų pobūdį, nebuvo. Kaip sustabdyti kraujavimą žino – reikia užveržti vietas, kur kraujuoja, o kur neužsiveržia – dėti tvarstį.

2017 m. gruodžio 8 d. parodymų patikrinimo vietoje metu A. N. nurodė aplinkybes, visiškai atitinkančias jo įtariamojo apklausoje nurodytoms aplinkybėms. Parodė, kurioje kambario vietoje ant lovos sėdėjo S. P., kur sėdėjo D. N. ir kaip šis, staiga pagriebęs nuo stalo keramikinį puodelį, jį laikydamas už viršaus, puodelio dugnu, trenkė ant lovos sėdinčiam S. P. į galvą, nuo ko puodelis sudužo, o S. P. nuo smūgio iš karto susmuko, nuslydo nuo lovos, jam iš galvos tryško kraujas. Po to parodė, kaip kartu su D. N., šiam pasakius, kad S. negyvas, nutempė kūną į namo pirmą aukštą, kaip nešant kraujas taškėsi ant laiptų, parodė, iš kur paėmė ir atnešė montiruotę, kaip atidarė šulinio dangtį ir kaip D. N., paėmęs S. P. už klubų kniūbsčią, žemyn galva įmetė į šulinį ir kaip jis, t. y. A. N., uždarė šulinį (4 t., 120-122 b. l.).

A. N., apklausiamas įtariamuoju 2017 m. gruodžio 8 d. parodė, kad 2015 metų gruodžio 16 dieną begeriant kartu su S. P. ir D. N., po tai, kai D. N. sudavė nukentėjusiajam puodeliu į galvą ir S. P. sukniubo ant lovos ir ,,atsijungė“, D. N. pasakė: "tempiame į apačią". Atrodo, kad D. N. patikrino S. P. pulsą, jis pats (A. N.) netikrino ir nežino ar S. P. tikrai buvo miręs. D. N. pasakė, kad šis miręs ir tiek (4 t., 106-108 b. l.).

2018 m. balandžio 18 d. įtariamojo apklausos metu, A. N., nurodė, kad atsimena visus savo pirminės apklausos metu duotus parodymus, juos tvirtina bei pasilieka prie jų. Patikslino, jog kai D. N. sudavė S. P. puodeliu į galvą ir pradėjo kraujuoti galva, nei jis, nei D. N. kraujavimo nestabdė, nes šis iš karto krito be gyvybės ženklų. Jis pats patikrino S. P. pulsą širdies plote, pridėjo ten delną ir pulso jau nebuvo. Tada iš karto šį ištempė iš kambario, nutempė į apačią, šis tikrai buvo negyvas, pulso krūtinės ir riešo srityse nebuvo. Nematė, kad D. tikrintų ar šis gyvas, ar ne – jis iš karto pasakė ,,lavonas“ (4 t., 110-112 b. l.).

Nukentėjusioji A. P. duodama parodymus bylą nagrinėjant anksčiau teisme, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi buvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad savo sūnų S. P. paskutinį kartą gyvą matė 2015 m. gruodžio 16 d. ryte, kai jis išėjo į darbą. Išėjo apsirengęs juoda striuke, pilku bliuzonu su kapišonu, juodomis kelnėmis, mėlynais sportbačiais, užsidėjęs akinius. Vakare jis parašė žinutę, kad eina pas A. N. į gimtadienį, ji parašė neiti, nes eidavo gerti. Tuo metu jis tikriausiai jau buvo išgėręs, nes išgėręs į skambučius neatsakydavo, nes žinodavo, kad ji pyksta. Tuo jų bendravimas tą vakarą ir pasibaigė, ji jam neskambino. Sūnaus pasigedo po Kalėdų, nes visą laiką galvojo, kad jis yra pas A. N. ir jie ten eilinį kartą švenčia. Niekada nėra buvę, kad jis per šventes nepasveikintų ir kai jis nepasveikino per Kalėdas ir Naujus Metus, jai kilo įtarimas. Po Naujųjų metų, kai sūnus jų nepasveikino, ji suprato, kad kažkas negerai. Ji ėmė jam skambinti, bet jis telefonu neatsiliepė, lyg būdavo ne ryšio zonoje. Tada ji skambino A. N., kurio telefoną buvo davęs sūnus. A. N. klausė ar S. P. pas jį, bet šis sakė, kad ne, kad pas jį neatėjo. Minėjo, kad S. P. jam skambino, jog ateina, jis atkėlė S. P. vartus, bet šis neatėjo. A. N. iš viso skambino gal 3 kartus, bet šis nukreipdavo kalbą apie savo vienkiemį. A. N. sakė irgi nervuojasi, kad kur jis (S. P.) galėtų būti ir pan. Kad S. P. dingo, policijai pranešė jos sutuoktinis. Policijai apie jo dingimą nebuvo žinoma, iki tol niekas nebuvo kreipęsis. S. P. pas juos (tėvus) gyveno nuo tada kai 2015 m. vasaros pabaigoje grįžo labai sumuštas D. N. ir po to daugiau pas A. N. apsigyvenęs nebuvo. S. P. dėl to sumušimo į policiją nesikreipė. Ji D. N. nepažinojo, tik S. P. pasakė, kad jį sumušė D., kuris yra draugas pas A. N.. Sūnus niekada neminėjo, kad prieš jį būtų smurtavęs A. N.. S. P. konfliktiškas nebuvo. Sūnaus ryšys su dukra po skyrybų nutrūkęs nebuvo. Dukrą jis labai mylėjo, bendraudavo labai gražiai, žaisdavo, eidavo į miestą. Kai sūnus turėdavo pinigų pirkdavo dukrai visko. Jo dukra ateidavo dažnai ir šiuo metu ateina pas juos, labai išgyvena dėl tėtės mirties, jo ilgisi. Sūnaus laidotuvėmis rūpinosi jie (tėvai). Ieškinį prašo tenkinti. Čekio dėl kunigui duotų 100 neturi, nes jie čekių neduoda. Sūnų palaidojo artimųjų kapuose. Kapo tvarkymas kainavo 300 eurų, nes naujo paminklo nestatė, kadangi neturi pinigų. Su sūnumi buvo labai artimi, jis buvo labai geras. Kai dirbdavo jis beveik visus pinigus atiduodavo, maistui, namams. Jie turėjo tik vieną sūnų, jis buvo vienturtis. Sūnaus mirtis jai sukėlė išgyvenimus: negali dirbti, miegoti. Atrodo, kad jį mato pareinantį per kiemą, sėdintį ant suolo. Dėl sūnaus mirties iš nukentėjusiųjų fondo vyras gavo 700 eurų, ji 900, sūnaus dukra – 700 eurų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teisiamojo posėdžio metu perskaityti nukentėjusiojo Č. P. parodymai, duoti anksčiau teisme. Jis parodė, kad dieną, kai S. P. išėjo į darbą, jie trumpai pakalbėjo ryte, apie 8 val. Daugiau bendrauti neteko, nes jis negrįžo namo. Apie tai, kad sūnus eina pas A. N., jam vakare pasakė žmona. Sūnui skambinti nebandė, nes jis neatsiliepė žmonai. Apie įvykį žino tik iš bylos. Su A. N. niekada nebendravo, tik žinojo, kad toks yra. Dėl D. N. sūnus buvo sakęs, kad ten yra kažkoks nuomininkas, kuris jį buvo primušęs, kad jis agresyvus. Su žmona sakydavo, kad jis neitų ten, bet S. sakė, jog ne pas D. N. eina, o pas A. N.. Sūnus niekada neminėjo, kad A. N. jį būtų sumušęs. Iš nukentėjusiųjų fondo dėl sūnaus nužudymo gavo 700 eurų, o žmona 900 eurų. Jo santykiai su sūnumi buvo labai geri, kartu eidavo dirbti. Dėl to, kad sūnus išgerdavo jų ryšiai nutrūkę nebuvo. Tai vienintelis jo sūnus. 1350 eurų turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams. Kai sūnus dingo jam (nukentėjusiajam) jau buvo nustatyta negalia. Dėl sūnaus nužudymo vartojo vaistus nuo depresijos, kuriuos išrašė gydytojas, šių vaistų čekių neturi. Savo vardu sūnus nekilnojamojo turto neturėjo, gyveno pas juos. Jis nuo sūnaus materialiai priklausomas nebuvo.

Nukentėjusiosios G. P. atstovė pagal įstatymą G. A. nurodė, jog kaip žino iš pasakojimų, nes su S. bendravo labai menkai, ji būtent jo mirties vakarą skambino jam dėl pinigų. Buvo labai šalta gruodžio mėnesio diena. Išvažiavo iš darbo apie septintą ir jam skambino, Atsiliepęs S. pasakė, kad dabar labai skuba, nieko nėra jai skolingas ir prašė palikti ramybėje. Pokalbis labai greitai baigėsi. Po kiek laiko, turbūt po Kalėdų, paskambino jo mama ir pasakė, kad neranda S., kad neatsiliepia į telefono skambučius, o šiaip paprastai atsiliepdavo. Tai buvo neįprasta, nes jis savo tėvams visada paskambindavo. Iš S. tėvų žino, kad jis daug bendravo su A. N., apie kurį S. atsiliepdavo kaip apie ramų, gerą žmogų, kaip draugą, pas kurį jis buvo apsistojęs. Apie N. nežino nieko. Iš S. mamos sužinojo, kad S. ir A. buvo draugai, kad jis gyvena N. name, kartu dirba, nieko blogo apie jį negirdėjo. Taip pat S. mama pasakojo, kad S. vieną kartą yra grįžęs sumuštas, bet, kiek ji pati žino, kai kartu gyveno, tai sumuštas jis būdavo labai dažnai. Kas tada jį sumušė – nesakė, nes jo mama pati nežinojo.

Prašo priteisti 50 000 eurų dėl neturtinės žalos, kurią patyrė dukra, kuriai šiuo metu 15 metų. Dukra neteko tėvo ir tai jai buvo ir vis dar yra didžiulis smūgis, tai ją labai paveikė morališkai ir psichologiškai. S. nenorėjo vaiko išlaikymui duoti jai pinigų, nes manė, kad išleis juos savo, o ne dukros reikmėms, todėl ji dėl išlaikymo išieškojimo kreipėsi į antstolius. Kai S. susitikdavo su dukra, jai viską pirkdavosi, eidavo kartu į kiną, parduotuves. Susitikdavo dažnai – kartą per vieną ar dvi savaites.

G. A. patvirtino parodymus, duotus bylą nagrinėjant anksčiau teisme (5 t., 172 b. l.), kur nurodė, jog kai S. negerdavo tai visuomet per šventes dukrą pasveikindavo, kviesdavosi į namus, dukra baisiai reagavo į žinią, kad tėvas miręs, kentėjo, verkdavo, reikėdavo guosti ir panašiai. Dabar dukra kažkiek apsiraminusi, nes jau laiko praėjo, bet vis dar jį prisimena.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi paskelbti liudytojos R. C. parodymai, duoti anksčiau teisme (bylą nagrinėjant kitos sudėties teismui). Ji nurodė, kad su A. N. susipažino, kai pas jį apsigyveno D. N.. Taip pat ten gyveno S., kuris nuomojosi pas A. N. kambarį. S., A. N. ir D. N. bendrai dirbdavo, kartu išgerdavo. Buvo vienas atvejis (tuo metu A. N. buvo išvykęs į Druskininkus pas žmoną), kai S. buvo išgėręs ir prisišlapino į kelnes, o D. N. davė jam savo naujas kelnes. S. vėl prisišlapino ir nuėjo į palėpę miegoti, o ten vos neuždegė pūkų nuo pagalvės. Tada D. N. labai supyko ir sudavė jam pora kartų į veidą bei liepė S. išeiti ir šis išėjo. Dar jai žinoma, kad D. N. buvo sulaužęs A. N. šonkaulius, apie tai buvo sakęs pats D. N.. Ryšius su D. N. ji nutraukdavo dažnai, nes D. N. ją mušdavo. Smurtaudavo, kai išgerdavo, blaivus – ne. Išgėręs jis pasikeisdavo, pasidarydavo agresyvus, aršus. Tuo metu, kai S. buvo atvykęs pas A. N. į gimtadienį, su D. N. ji nebendravo apie mėnesį laiko. Apie gimtadienio šventimą sužinojo po kurio laiko. D. N. pasakojo, kad turėjo atvažiuoti S., bet sakė, kad jis taip ir neatvažiavo. Po to, kai ji su D. N. susitaikė buvo atvejis, kad jiedu iš vakaro kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir jis naktį pašoko, dar pusiau girtas ir jai pasakė „aš užmušiau žmogų“. Ji nesusivokė, galvojo, kad jis susapnavo klausė „ką?“, bet jis atsakė „ai, nieko, nieko“. Ryte atsikėlusi klausė jo ką jis sakė apie žmogaus užmušimą, bet jis sakė nieko ir daugiau ta tema nekalbėjo. Kai D. N. pasakė „žmogų užmušiau“ ji nesuprato apie kokį žmogų jis kalba. Jog nužudė S. ji būtų net nepatikėjusi. Kai D. N. gyveno pas ją, jo elgesys buvo kitoks, nes jei lauke imdavo loti šunys, jis vis liepdavo eiti pasižiūrėti. Dėl pasakymo „aš užmušiau žmogų“ D. N. jos nieko neprašė. Kai D. N. buvo sulaikytas, jie dar bendravo, rašė laiškus, buvo nuėjusi pas jį 2-3 kartus, pasimatytų metu klausė, kodėl jis taip padarė, bet apie tai D. N. visai nekalbėjo. Grasinimų dėl liudijimų buvo tuo metu, kai ji nustojo eiti į pasimatymus. D. N. jai skambino, prašė atnešti jo rūbus, o ji jo prašė tyrėjos numerio, tai jis pasakė, kad ji nebus liudytoja ir padėjo telefoną. Laiškuose jis rašė dėl parodymų. Ji sakė tiesą ir neapkalbėjo D. N.. Ji nepyksta ant D. N., kad šis ją mušė, jos parodymai yra teisingi. Ji D. N. neprašė, kad jis parašytų jai laišką, kuriame parašytų ką jai sakyti. Pasimatymuose apie tai nekalbėjo, nes D. N. apie įvykį nesileido į kalbas. Tokio pokalbio, kad būtų sakiusi, jog ji prikalbėjo nesąmonių nepamena. Telefoninis pokalbis su teta (3 t., b. l. 154-155) buvo po apklausos policijoje. A. N. nėra agresyvus, jis ramus. Kiek ji matė nėra buvę, kad A. N. būtų kažką užsipuolęs, ar mušęs (5 t.,190-192 b. l.).

Iš vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi paskelbtų liudytojo V. N. parodymų matyti, jog apie 17.30 val. žmona namo grįžo su vyriškiu. Sakė, kad jam padėjo pereiti per Vilniaus kelią (autostradą). Vyriškis buvo sušalęs, todėl žmona davė jam arbatos, jis pasijuto geriau, prabuvo pas juos apie pusvalandį. Kadangi liudytojas ruošėsi važiuoti į darbą, žmona pasakė kartu pavežti ir tą vyriškį iki (duomenys neskelbtini). Jis pasakė adresą – (duomenys neskelbtini), parodė kur važiuoti ir kur jį išleisti. Išleido jį gatvėje, kur aplink privatūs gyvenamieji namai. Kur nuėjo – nematė. Vyriškis nebuvo labai girtas, atrodė tvarkingai, sužalojimų ant jo kūno nepastebėjo (5 t., 188 b. l.).

2017 m. lapkričio 7 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad V. N. nurodė, jog asmuo pavaizduotas nuotraukoje Nr. 4 (S. P.), labiausiai panašus į žmonos atsivestą vyriškį (2 t., 173-175 b. l.).

Liudytoja O. N. anksčiau teisme duotuose, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi paskelbti teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad gruodžio mėnesį (metų neprisimena), grįždama namo, apie 15-16 val. prie Vilniaus kelio (automagistralės) pamatė gulintį vaikiną, kuris buvo su lengva striuke ir miegojo. Buvo labai šalta, žemė sušalusi. Vaikiną ji pakėlė, jis pradėjo kalbėti, bet buvo labai neblaivus. Ji klausė, ar nereikia medikų, policijos, bet jis sakė, kad nieko nereikia, kad jam reikia pareiti iki (duomenys neskelbtini). Klausė, kaip jis pereis autostradą, nes kelias labai judrus ir neblaiviam žmogui ten pereiti neįmanoma. Tuomet jis paprašė pervesti jį per kelią, vaikinas įsikibo į dviratį ir, perėjus kelią, nuėjo link (duomenys neskelbtini). Ėjo labai svirduliuodamas, todėl suabejojo ar jis nueis. Sakė, kad eina pas bičiulio senelį ar tėvą. Nuo tos vietovės ji netoli gyvena, todėl grįžo namo, pasidėjo pirkinius ir dviračiu apsuko ratą pažiūrėti ar tas vaikinas tikrai nuėjo. Rado jį gulintį ant keliuko. Kadangi žinojo, kad vyras važiuos į darbą, o vaikinui reikėjo į (duomenys neskelbtini), todėl jį parsivedė namo. Davė jam kavos, vaikinas sušilo ir beveik pilnai išsiblaivė, pradėjo kalbėti, dėkoti, pasakė adresą, kur jam reikia nueiti ir vyras jį nuvežė. Pas juos vaikinas buvo apie valandą, prisistatė S.. Ji jam dar siūlė paskambinti žmonai ar tėvams, tai jis sakė, kad su žmona išsiskyręs, o mamos nenori nervinti. S. minėjo, kad užsiima remontais. Jis neprašė kviesti nei policijos, nei medikų, sužalojimų nebuvo ir nesimatė, kad jam reikėtų medicininės pagalbos – buvo tiesiog neblaivus. O. N. pasakė jam įsivesti jos telefoną ir grįžus paskambinti, kad viskas gerai. Būdamas pas juos tas vaikinas pasiuntė jai signalą, kad teisingai surinko jos numerį, tačiau grįžęs jai neperskambino. Vaikinas ypatingų bruožų neturėjo, buvo smulkus, virš 30 metų, kiek pamena, buvo su akiniais (5 t., 188 b. l.).

Remiantis BPK 276 straipsnio 5 dalims teisiamojo posėdžio metu buvo paskelbti ir liudytojų N. M., M. D., A. K., S. L. ir R. R. parodymai.

Iš liudytojo N. M. parodymų matyti, jog jis 2015 m. statėsi namą, pagal skelbimą susirado pagalbinį darbininką, vardu S., kuris dirbo apie du mėnesius. Pasakojo, kad kažkada buvo taksistas, kad užsiiminėjo atsitiktiniais darbais, kad gyvena Šančiuose su tėvais. Jo darbas nutrūko, nes šis piktnaudžiavo alkoholiu. Draugų, kurie jam padėtų dirbti, nebuvo atsivedęs, dirbo tik su tėvu. 2015 m. gruodžio 15-16 d. susitarė, kad jis ateis dirbti gruodžio 18 d., bet neatėjo. Skambino, bet telefonas buvo išjungtas. Kai paskutinį kartą jį matė, jis nebuvo sužalotas. Kad yra dingęs, sužinojo iš jo tėvo, nes šis skambino ir klausinėjo (5 t., 189 b. l.).

Iš liudytojo M. D. parodymų matyti, kad jis krovimo darbams darbininką vardu S. susirado per „Skelbiu.lt“. S. pasiimdavo keletą draugų ir dirbo gal 3-4 kartus. Kiek pamena, S. niekada nereikėjo iš niekur pasiimti, vežti. Buvo atvejis, kai S. negalėjo dirbti ir pasiūlė savo draugus, kuriuos reikėjo pasiimti nuo (duomenys neskelbtini) esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Tuos du vyrus nuvežė dirbti, o vakare atvažiavus parvežti jautėsi, kad jie yra išgėrę alkoholio. Bevežant jie tarpusavyje riejosi. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 142-143 b. l.), jog gali būti, kad vienas iš jų buvo A., o kitas D., D., t. y. suimtasis D. N., buvo agresyvus, o A. ramus (5 t., 189 b. l.).

Liudytojas A. K. parodė, kad S. pažįsta, teko su juo vieną kartą dirbti. Tą dieną, kai matė S. jis sužalotas nebuvo. Po darbo jis S. parvežė namo, paleido prie degalinės Šančiuose, kur jis tuo metu S. gyveno su tėvais. Kad būtų gyvenęs kur nors kitur nesakė. Apie savo draugus jis nieko nepasakojo. Kai krovė sunkvežimius, jis tik su žmona bendravo dėl pinigų. D. N. ir A. N., esančius salėje, mato pirmą kartą. S. apie juos nėra nieko sakęs (6 t., 12 b. l.).

Liudytojas S. L. (6 t., 33 b. l.) parodė, kad D. N. matęs vieną kartą, kai su bendradarbiu, kuris yra D. N. giminaitis, buvo atvažiavę pas D. N.. Išgertuvių metu, šis jam gal vieną kartą sudavė, dėl ko trenkė – nežino, kraujas bėgo, ar buvo tarp jų konfliktas, o jeigu buvo, tai dėl ko buvo – neprisimena. Tą vakarą D. N. buvo draugiškas ir jį užpuolė netikėtai. Muštynės baigėsi, nes D. N. ramino bendradarbio žmona. D. N. buvo agresyvus tik jo atžvilgiu. Patvirtino posėdžio metu perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 168-169 b. l.), kur jis nurodė, kad 2016 metais gruodžio mėnesį, arba 2017 metų sausio mėnesį, tikslaus laiko nurodyti negali, kartu su draugais atvykus į Kauno miestą, iš kažkur pasiėmė D. N. ir visi nuvažiavo į namus, kur D. N. gyveno. Gėrė degtinę kambaryje, esančiame antrame aukšte. Begeriant nei iš šio, nei iš to, D. N. trenkė jam vieną kartą į veido sritį ir jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. D. N. daugiau smūgių nesudavė, nes jį sulaikė draugai, kurie jį apgynė. Prieš tai tarp jų jokio konflikto nebuvo, sudavė iš niekur nieko. Daugiau pas D. N. niekada nėra buvęs, susitikęs ar bendravęs su juo daugiau taip pat nebuvo.

Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 171-172 b. l.). kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) susipažino su A. N., galimai apie 2015 metus. Vėliau sužinojo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, parodė namą, sakė, kad gyvena su tėvu, kuris sergantis ir neadekvatus. Po kurio laiko pasakė, kad iš jo nuomosis kambarį draugelis, kuris ką tik grįžęs iš ,,zonos“. Po to laiko buvo pas A. N., matė vyriškį, kurį pristatė D., visi vartojo alkoholį, nepastebėjo, kad D. būtų agresyvus. Maždaug po mėnesio, A. N. pradėjo skųstis, kad D. prieš jį ir tėvą smurtauja, namuose elgiasi ,,kaip karalius“. Sužalojimų ant V. N. kūno nematė. Niekada nėra matęs pas A. gyvenančių kitų asmenų, jokio S. nepažįsta. Buvo telefoninis pokalbis su A. N., kurio metu šis jam kažką pasakojo apie kažkokį S., bet konkrečiai pokalbio turinio neatsimena. Nežinojo, kad A. N. kartu su D. yra nužudę žmogų ir jo kūną slėpė. A. N. galėjo apie tai pasakoti telefoninio pokalbio metu, bet kadangi turi savų rūpesčių, tuo metu buvo neblaivus, tai ką šis pasakojo neatsimena (2 t., 171-172 b. l.). Išklausęs perskaitytus parodymus, R. R. patikslino, jog apie asmens užkasimą jis sužinojo vasarą iš pareigūnų, kai jį atsivežė apklausai. Su A. N. pokalbis dėl problemų buvo, tačiau tų problemų nepamena. A. N. buvo nepatenkintas, kad D. N. pas jį nuomojasi kambarį, skundėsi, kad smurtauja, bet žymių ant jo nėra matęs. A. N. yra draugiškas, agresyvus nebuvo, jie pasipasakodavo vienas kitam. Nematė agresyvaus ir D. N.. A. N. kalbant apie D. N., jokių kalbų apie kokį nors kerštą jam – nebuvo.

2016 m. vasario 5 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir pagalbinės patalpos, vandens ir kanalizacijos šuliniai, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau nieko nerasta (1 t., 81-82 b. l.). Tokios pat aplinkybės nurodytos ir 2016 m. vasario 5 d. tarnybiniame pranešime, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad namų valda buvo apžiūrėta panaudojant šunį, kurio specializacija – lavonų paieška (1 t., b. l. 83, t. 1).

2017 m. gruodžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota, kad įvykio vieta yra namas bei kanalizacijos šulinys, esantys Kauno r., Karmėlavos sen., (duomenys neskelbtini). Namo teritorija aptverta tvora. Kieme, prie namo kampo, šone laiptelių yra kanalizacijos nuotekų šulinys, kuris uždengtas dviem medinėmis plokštėmis, po kuriomis yra skardos plokštė. Šulinys yra 4 metrų gylio. Vandens šulinyje yra 1.50 m. Atidengus šulinį jame rastas suiręs žmogaus kūnas, kuris iš šulinio ištrauktas. Žmogaus kūno liemuo beveik pilnai skeletuotas, vidaus organų ir minkštųjų audinių beveik nėra. Dubens srityje ir aplink stuburo juosmeninę dalį išlikę neidentifikuojamos suvarškėję minkštųjų audinių liekanos. Krūtinkaulio, abiejų raktikaulių ir menčių, abiejų rankų nėra. Stuburo kaklinės dalies yra tik septintas slankstelis, kitų kaklinių slankstelių ir kaukolės nėra. Šonkauliai, stuburo ir krūtinės dalis C7 slankstelis beveik pilnai skeletuotas. Aiškių šonkaulių, stuburo ir dubens kaulų pažeidimų nekonstatuota. Lavono kojos kelnėse, minkštieji audiniai suvarškėję. Dešinės kojos nėra, ji atsiskyrusi per čiurnos sąnarį nuo blauzdikaulio. Kitos kūno dalys vizualiai matomos šulinio vandenyje. Iš šulinio išimtos kitos kūno dalys – kairys žąstikaulis ir tikėtina kairio dilbio kaulai, dešinė pėda kojinėje, kaukolė su C1, C2 slanksteliais ir minkštųjų audinių liekanomis. Apatinio žandikaulio nėra. Viršutiniame žandikaulyje yra 4 natūralūs dantys. Pagal svorį, kaukolėje yra turinio. Apžiūrėjus vizualiai kaukolėje lūžių nematyti.

Namas yra vieno su puse aukšto. Laipteliais esančiais prie šulinio, patenkama į namą. Įėjus į namą yra laiptai į namo antrą aukštą, kuriais užlipus patenkama į koridorių. Namo antrame aukšte yra trys kambariai. Įėjus į kambarį esantį kairėje, jame rasta dvi lovos, du stalai, ant vieno kurių padėtas stacionarus kompiuteris su monitoriumi, klaviatūra. Prie stalo yra fotelis bei kėdė. Kambario grindys išklotos medine, rudai dažyta plokšte. Atitraukus nuo sienos lovą, esančią įėjus kairėje bei paveikus kambario grindis priemone kraujo paieškai, užfiksuoti šviečiantys taškai ir dėmės, daugiausia jų – prie įėjimo į kambarį. Iš grindų išlupta ir paimta grindų plokštė, kurią išlupus gavosi 8 grindų plokštės gabalai. Užfiksuota, jog švyti ir atitrauktos lovos kampas, todėl iš jo iškirptas švytinčio audinio gabalas. Išėjus iš šio kambario, koridoriuje ant sienos užfiksuotos dvi rusvos spalvos dėmės, kurios tamsoje švyti. Iš švytinčių dėmių paimta sienų tapeto skiautės. Apžiūrėtos kitos patalpos, iš jų nieko nepaimta. Lipant laiptais žemyn užfiksuota, kad laiptų pakopos yra medinės. Ant trečio laipto pakopos rasta rusvos spalvos dėmė, kurios fragmentas paimtas. Dar dvi rusvos spalvos dėmės rastos ant koridoriaus sienos įėjus į namą, kurių fragmentai paimti. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: 8 vnt. netaisyklingos formos grindų plokštės; audinio gabalas, sienos tapeto skiautės iš dėmės Nr. 1, sienos tapeto skiautė iš dėmės Nr. 2, medžio gabalėlis nuo laiptų, tinko trupiniai iš dėmių ant sienos (2 t., 19-61 b. l.).

2017 m. gruodžio 11 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. P. mirties priežastis nenustatyta. S. P. mirė ne mažiau kaip prieš 12 mėn. iki lavono teismo med. tyrimo atlikimo (2017-12-11). S. P. lavono kaktikaulio srityje konstatuotas kirstinis sužalojimas. Kirstinis sužalojimas kaktikaulio srityje padarytas aštrios kertančios briaunos savybes turinčiu daiktu arba įrankiu. Nustatyti ar kirstinis kaktikaulio sužalojimas padarytas prieš mirtį nėra galimybės. Esant S. P. gyvam tokio pobūdžio kaktikaulio sužalojimas būtų vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kirstinis kaktikaulio sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, vienu žalojančiu daiktu ar įrankiu. Kaktikaulio sužalojime nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų tiksliau apibūdinti detalesnes sužalojusio daikto ar įrankio savybes. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad kaukolės kairėje pusėje, per 0,5 cm. nuo vidurinės kaktos linijos ir per 1,5 cm. nuo kairės vainikinės siūlės randasi įstrižas iš viršaus žemyn, iš kairės į dešinę „I“ raidės formos išorinės kaulinės plokštelės pažeidimas, kuris yra 0,7 cm. ilgio bei iki 0,2 cm. gylio (2 t., 67-69 b. l.).

Pakartotinio teismo medicinos tyrimo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis vien iš dalies pilnai skeletuoto lavono tyrimo duomenimis, nustatyti mirties priežastį nėra galimybės. Atsižvelgiant į lavono aptikimo aplinkybes (kūnas ištrauktas iš vandens, buvęs nuotekų šulinyje) bei įvertinus rasto lavono būklę, komisija sutinka su specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). kad S. P. mirė ne mažiau kaip prieš 12 mėnesių iki lavono teismo medicinos tyrimo atlikimo (2017-12-11). Galimybė, kad S. P. mirtis galėjo įvykti bylos aplinkybėse nurodomu metu, t. y. 2015‑12‑16, neatmetama.

S. P. lavono viršugalvio srityje nustatytas 8 mm ilgio ir iki 0,5 mm gylio kirstinio pobūdžio netaisyklingos linijinės formos kaktikaulio sužalojimas, padarytas paveikus kaktos sritį objektu, turinčiu kelių mm ilgio aštrią, kertančią briauną. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Komisija nesutinka su sužalojimo kvalifikacija nesunkiu (specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktas), kadangi sužalojimo pobūdis prieštarauja Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punkto komentarams.

Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, S. P. palaikai (tai patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 20-21) buvo rasti 2017 m. gruodžio 8 d. kanalizacijos šulinyje, esančiame Kauno r. Karmėlavos sen., (duomenys neskelbtini), kuris buvo uždengtas skardos plokšte bei medinėmis plokštėmis. Nors 2017 m. gruodžio 11 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. P. mirties priežastis nenustatyta, tačiau jo kūno suradimo vieta leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog S. P. buvo nužudytas. Nukentėjusioji S. P. nurodė, kad paskutinį kartą su sūnumi betarpiškai bendravo 2015 m. gruodžio 16 d. ryte bei tos pačios dienos vakare gavo SMS pranešimą, kuriame jis nurodė, jog eina į gimtadienį pas A. N.. Liudytoja O. N. neblaivų S. P., gulintį ant žemės prie autostrados Vilnius – Klaipėda, rado tą pačią dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 16 d. 15-16 val. ir parsivedė į namus (liudytojo V. N. teigimu apie 17.30 val.), kur S. P. kiek pabuvus bei sušilus, V. N., važiuodamas į darbą, S. P. nuvežė ir paleido (duomenys neskelbtini). Tiek liudytojas V. N., tiek ir O. N. patvirtino, kad tuo metu S. P. sužalotas nebuvo. Kaip matyti iš telefoninių pokalbių suvestinių, S. P. 2016 m. gruodžio 16 d. 17.25 val. skambino O. N., nes, kaip nurodė ši liudytoja, ji davė S. P. savo telefono numerį, kad šis sugrįžęs praneštų, ar viskas jam gerai. Be to, 17.40 val. S. P. parašė SMS A. P., informuodamas ją, jog eina pas A. N.. 17.49 val. skambino A. N. ir, pasak šio, pranešė, kad atvažiuoja. Nors A. N. nurodo, kad toks skambutis buvo apie 17 val., tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, kadangi, kaip matyti iš kaltinamojo A. N. parodymų visumos, kuomet jis nebaigęs darbo 2015 m. gruodžio 16 d. grįžo namo, S. P., kuris buvo neblaivus, jau rado jo namuose, antrame aukšte prie kompiuterio. Taigi A. N. nurodytas S. P. atėjimo pas jį laikas atitinka liudytojų O. N. ir V. N. parodymus, todėl nėra pagrindo tuo netikėti. Pasak kaltinamojo A. N., jam sugrįžus namo, kartu su S. P. jie dar ėjo į netoli namų esančias parduotuves, pirko cigarečių, alkoholio (alaus, spanguolinės degtinės), o grįžę namo klausėsi muzikos, vartojo nusipirktus gėrimus: S. P. alų, o jis (A. N.) – degtinę. Kaip matyti iš jau minėtų telefoninių įvykių suvestinės duomenų, 2015 m. gruodžio 16 d. 19.51 val. yra užfiksuotas A. N. tel. skambutis D. N., kurio telefono veikimo teritorija tuo metu buvo Kauno r. (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad tuo metu D. N. dar nebuvo kartu su A. N. ir S. P.. D. N. nurodė, kad jis į (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ grįžo apie 21 val., o namo ((duomenys neskelbtini)) parėjo apie 21.30 val. Šioms jo nurodytoms aplinkybėms iš esmės neprieštarauja ir kaltinamojo A. N. parodymai, kad D. N. namo grįžo apie 21 val., kai A. N. su S. P. buvo savo kambaryje ir vartojo alkoholį. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia kategoriškai teigti, jog S. P. 2015 m. gruodžio 16 d. vakare iki 17 val. 49 min. neabejotinai buvo gyvas ir nesužalotas ir tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini), kur kartu su juo buvo ir A. N.. Taip pat aptarti duomenys patvirtina, jog D. N. į (duomenys neskelbtini) namą atvyko 21 val. – 21 val. 30 min. laikotarpiu.

Vertinant A. N. parodymus apie sudavimą nukentėjusiajam puodeliu, kolegija atkreipia dėmesį, jog jo parodymai šioje dalyje (kaip ir dėl kitų jo nurodomų aplinkybių) yra nuoseklūs. Tuo tarpu D. N. versiją apie galimai A. N. panaudotą durklą/peilį nurodė tik 2018 m. birželio 3 d. savo ranka rašytuose parodymuose, nors aplinkybę, kad S. P. A. N. sumušė, nurodė tiek 2017 m. gruodžio 8 d., tiek 2018 m. gegužės 31 d. įtariamojo apklausų metu.

D. N. nuolat pabrėžia, jog A. N. buvęs policininkas, todėl labai gerai žino, ką reikia sakyti. Vertinant aplinkybę dėl A. N. darbo policijoje, netikėti A. N. parodymais dėl sudavimo S. P. puodeliu, dar labiau pagrindo nėra. Visiškai neįtikėtinu tampa tai, jog A. N., žinodamas S. P. sužalojimo mechanizmą (nes, kaip teigia D. N., jis pats tai ir padarė panaudodamas durklą/peilį), nurodytų visiškai kitokias aplinkybes, nei jos buvo iš tiesų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tuo metu, kai pirmą kartą A. N. buvo apklaustas įtariamuoju (t. y. 2017 m. gruodžio 8 d.) ir nurodė apie sudavimą puodeliu nukentėjusiajam, S. P. palaikų teismo medicinos tyrimas dar net nebuvo pradėtas (atliktas jis 2017 m. gruodžio 11 d.), o įvykio vietos apžiūros metu nebuvo aprašyti jokie kaukolės sužalojimai, todėl A. N. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog nebus nustatyta S. P. mirties priežastis, jog bus konstatuotas sužalojimas galvoje ir nenustatyta kitų sužalojimų, o, sprendžiant dėl sužalojimo įrankio, vėliau ekspertams kils nemažai abejonių. Todėl akivaizdu, jog A. N., kaip asmuo anksčiau dirbęs policijoje, suvokė, jog, jeigu jo nurodomos aplinkybės nepasitvirtins, tokie parodymai bus laikomi nepatikimais. Būtent A. N. nurodytą sužalojimo mechanizmą patvirtina specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota aplinkybė apie tai, jog S. P. lavono kaktikaulio srityje konstatuotas kirstinis sužalojimas, kuris padarytas aštrios kertančiosios briaunos savybes turinčiu daiktu ar įrankiu, kuris padarytas vienu trauminiu poveikiu. Nors iš tiesų dėl sužalojimo mechanizmo bylos nagrinėjimo metu buvo kilę nemažai neaiškumų, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir ankstesniuose tyrimuose ir eksperto apklausose sužalojimo keramikiniu puodeliu padarymo tikimybė nebuvo visiškai atmesta.

Tai, kad S. P. sužalojimai buvo padaryti (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto kambaryje, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros bei specialistų tyrimo metu užfiksuoti duomenys. Šiame kambaryje rasta dėmių panašių į kraują, atlikus jų tyrimą nustatyta, jog dalis jų sutampa su šulinyje rasto lavono genotipu, t. y. yra S. P.. Taigi, esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog S. P. sužalojimas galvoje buvo padarytas keramikiniu puodeliu ir šį sužalojimą padarė būtent D. N. nereikšmingo asmeninio konflikto metu, todėl D. N. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (esant prokuroro reikalavimui pradėti tyrimą) visiškai įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Tačiau įvertinus duomenis apie D. N. grįžimo namo laiką, ir nustačius, jog sužalojimas padarytas po to, kai 21 val. – 21 val. 30 min. laikotarpiu iš darbo grįžo D. N. ir 5-10 min. iki S. P. įmetimo į šulinį, kaltinamajame akte nurodytas D. N. inkriminuoto S. P. kūno sužalojimo laikas tikslintinas, nurodant, jog jis padarytas tarp 21 val. ir 23 val. 25 min.

Vertindama A. N. parodymus apie įvykius po D. N. S. P. suduoto smūgio, kolegija sprendžia, jog netikėti jais pagrindo taip pat nėra. Iš šių parodymų matyti, kad po smūgio puodeliu sudavimo, S. P. sukniubo, D. N., pasakęs, jog ,,gatavas“, pasiūlė nešti žemyn ir paslėpti lavoną. Kaip nurodė A. N., jie abu išnešė S. P. iš kambario, nutempė laiptais žemyn į lauką, o ten, A. N. atsinešus įrankį – montiruotę ir atidarius nuotėkų šulinį, D. N. kūną įmetė į šulinį. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė A. N., jis pamatęs staiga sukniubusį, lyg elektros nutrenktą S. P. ir D. N. pasakius, kad jis ,,gatavas“, nusprendė, jog nukentėjusysis mirė, todėl neprieštaravo D. N. pasiūlymui lavoną paslėpti. A. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog nešant S. P. iš jo žaizdos kraujavo, tačiau nurodė ir tai, jog ši aplinkybė jam įtarimo, kad nukentėjusysis tuo metu buvo gyvas, nesukėlė. A. N. parodymų apie kraujavimą, nepaneigia tiek įvykio vietos apžiūros metu nustatyti duomenys apie kraujo radimo vietas, tiek eksperto L. G. parodymai, jog esant tokiam sužalojimui kraujavimas tikrai vyktų, o jo intensyvumas priklausytų nuo pažeidimo pobūdžio. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog iš karto po to, kai D. N. sudavė puodeliu į galvą S. P., kad pastarasis yra negyvas nusprendė abu kaltinamieji. O būtent D. N. pasakė, kad jis ,,gatavas“, o A. N. iš karto tuo patikėjo ir, kaip jis manė, lavoną nunešė laiptais žemyn. Taigi pamatę, jog S. P. prarado sąmonę, nei vienas iš kaltinamųjų nesiėmė įprastų tokiais atvejais priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta bent kokia nors pagalba – patys kraujavimo stabdyti nebandė, greitosios medicinos pagalbos neiškvietė, kitų asmenų pagalbos taip pat neprašė. Nors A. N. teigė, jog D. N. patikrino nukentėjusiojo pulsą, tačiau akivaizdu, jog nuspręsti, ar pulsas yra, neturint specialių žinių ir būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio, tuo labiau per labai trumpą laiką – yra neįmanoma. Be to, viso bylos nagrinėjimo metu A. N. aplinkybes apie nukentėjusiojo pulso tikrinimą nurodė nenuosekliai, teigdamas, jog tiek jis pats (širdies srityje), tiek D. N. (rieše) tikrino pulsą, vėliau – jog pats pulso netikrino, patikėjo D. N., kituose parodymuose nurodydamas, jog ir D. N. pulso netikrino. Iš to akivaizdu, jog A. N. šios aplinkybės nesureikšmino ir pakankamai į tai – nesigilino. Nors A. N. teigė, jog, jeigu nukentėjusysis būtų buvęs gyvas, nešdamas būtų tai supratęs ir pajutęs, tačiau čia pat nurodė, jog nešė už kojų, suėmęs už drabužių, rankos nuo darbų buvo sugrubę, kas sudaro pagrindą išvadai, jog tokiu atveju nėra galimybės nei jausti pulso, nei kūno temperatūros. Kaip jau buvo minėta, A. N. nurodė, jog kraujo buvo labai daug, jo buvo ne tik kambaryje, kur buvo sužalotas nukentėjusysis, bet ir ant laiptų bei jais nusileidus, apačioje. Šie jo parodymai patvirtinti įvykio vietos apžiūra bei specialistų išvadomis ir leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis buvo nešamas gyvas, nes vyko kraujavimas iš žaizdos, t. y. širdis dirbo. Be to, S. P. į nuotekų šulinį buvo įmestas praėjus itin trumpam laikui nuo jam padaryto sužalojimo, kas leidžia spręsti, kad nei vienas kaltinamasis nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų jiems įsitikinti, jog nukentėjusysis negyvas. Taigi nei A. N., nei D. N. manymas, kad S. P. miręs, nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir adekvačiu susidariusios situacijos vertinimu. Nei vienas neįvertino, jog sąmonės praradimui įtakos galėjo turėti ne vien smūgis puodeliu, bet ir S. P. girtumas. Kad tą dieną nukentėjusysis buvo vartojęs daug alkoholio patvirtina O. N. parodymai, jog jau apie 16 val. jis buvo girtas. Be to, nustatyta, jog kartu su A. N. pirko, o po to vartojo alkoholį. Nėra pagrindo netikėti, jog ir A. N. su D. N. nusikaltimo metu buvo girti. Be to, jog A. N. tiek savo, tiek D. N. būklę apibūdino kaip stipriai apsvaigusių, alkoholio vartojimo faktą patvirtina ir A. P. parodymai, jog sūnus ėjo pas A. N. švęsti jo gimtadienio, kas, įvertinus visų asmenų gyvenimo būdą, akivaizdu, reiškia būtent alkoholio vartojimą. Taigi, aplinkybė, jog kaltinamieji nesiėmė jokių priemonių įvertinti tikrąją S. P. būklę, buvo jų girtumo bei visiško abejingumo nukentėjusiojo gyvybei pasekmė. Kiekvienas normalaus protinio išsivystymo žmogus suvokia, kad tokie veiksmai, kaip be sąmonės esančio žmogaus įmetimas žemyn galva į nuotėkų šulinį, kuriame nuolat yra vandens – yra pavojingi kito žmogaus gyvybei, todėl, tiek A. N., tiek ir D. N., faktiškai neįsitikinę, jog S. P. tikrai mirė, privalėjo suvokti ir suvokė, kad įmesdami nukentėjusįjį į vandenį, atims jam gyvybę.

Sprendžiant dėl D. N. veikos kvalifikavimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne tik A. N. manė, jog S. P. buvo nužudytas D. N. suduodant puodeliu į galvą. Taip galvojo ir pats D. N.. Tokį D. N. manymą, be A. N. nurodytos aplinkybės, jog jis pasakė, kad S. ,,gatavas“, nors ir netiesiogiai, patvirtina R. C. parodymai, jog D. N., pašokęs iš miegų pasakė, kad „aš užmušiau žmogų“ (ar panašiai). Nors D. N. teigia, jog R. C. jį apkalba, tačiau jos žodžius patvirtina D. N. rašytų laiškų turinys, kuriuose R. C. prašoma parodymus paneigti būtent teisme, kas iš esmės paneigia ir D. N. teiginius apie neva R. C. jo ,,pridavimą“ probacijos tarnybai. Pažymėtina, jog liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo netikėti ir todėl, jog ji nesuinteresuota bylos baigtimi, be to, tapačias aplinkybes, t. y. apie girto D. N. pasakytus žodžius dėl nužudyto žmogaus, ji nurodė ir pokalbio telefonu metu (2017 m. gruodžio 11 d. suvestinė), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog D. N. tikrai taip buvo pasakęs. Neabejotinai, vien tik girto asmens pasakyti žodžiai apie galimai padarytą nusikaltimą, neįrodo jo kaltės, tačiau ši aplinkybė itin svarbi sprendžiant dėl D. N. tyčios įmetant S. P. į šulinį, t. y. nustatant jo paties manymą, kad S. P. buvo negyvas iki jo įmetimo.

Nors D. N. ginčija nusikaltimo padarymo laiką, nurodydamas, jog S. P. buvo nužudytas keletu dienų anksčiau, nei nurodyta kaltinime, tačiau tai paneigta jau aptartais duomenimis, o būtent O. N., V. N. parodymais bei telefoninių įvykių suvestinėmis. Tai, jog 2015 m. gruodžio 18 d. ryte D. N. skambino S. P., nei patvirtina nei paneigia kaltinamojo nurodomą aplinkybę, kad D. N. nežinojo, kad S. P. negyvas, todėl jo ieškojo, norėdamas sužinoti, kas jam atsitiko. Akivaizdu yra tai, jog tai buvo vienintelis tos dienos skambutis S. P., skambinta 7 valandą ryto, daugiau nei tą, nei kitomis dienomis jam skambinta nebuvo. Tai iš esmės paneigia D. N. nurodomą aplinkybę, jog ieškojo nukentėjusiojo, norėdamas įsitikinti, kad jam viskas gerai, juo labiau, jog, pasak D. N., A. N. apie S. P. nužudymą jam papasakojo jau kitą rytą, t. y. 2015 m. gruodžio17 d., todėl D. N. teiginys apie nukentėjusiojo ieškojimą dar po dienos visiškai nelogiškas.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog kaltinamajame akte nurodytą dieną ir nurodytoje vietoje, D. N. sužalojus S. P. galvą ir pastarajam esant be sąmonės, D. N. ir A. N. bendrais veiksmais S. P. įmetė į lietaus ir fekalinės kanalizacijos šulinį, tokiu būdu sudarė su gyvybe nesuderinamas sąlygas dėl ko S. P. mirė.

Byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog A. N. ir D. N. būtų siekę nukentėjusiojo mirties, tačiau nebūdami tikri, kad į nuotekų šulinį įmeta negyvą nukentėjusįjį, sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, taigi abu veikė netiesiogine tyčia. Nors A. N. teigia, jog D. N. kūną į šulinį įmetė vienas, tačiau nurodo ir tai, jog jis kartu su D. N. nešė S. P. iš antro aukšto, po to atnešė montiruotę, atidarė šulinį, o nukentėjusįjį į jį įstūmus – šulinį uždarė, t. y. nusikalstamas rezultatas buvo pasiektas abiejų kaltinamųjų veiksmais. Nors aplinkybė, kuris iš kaltinamųjų, ar abu kartu įmetė S. P. į šulinį, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (nes, kaip jau buvo minėta nusikalstamas rezultatas buvo pasiektas abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais), nesant jokių objektyvių duomenų apie A. N. veiksmus tiesiogiai S. P. talpinant į šulinį, kaltinime nurodyta aplinkybė, tikslintina, nurodant, jog jį į šulinį S. P. įmetė D. N..

Abiejų kaltinamųjų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte sudėtį, kadangi S. P. įmetant į šulinį, pastarasis buvo be sąmonės, jokiais veiksmais kaltinamiesiems nesipriešino, kas leidžia daryti išvadą, jog jis buvo bejėgiškos būklės.

Įvertinus anksčiau aprašytą patikslintą nukentėjusiojo sužalojimo laiką ir nustačius, jog S. P. į šulinį buvo įmestas praėjus 5-10 minučių po jam padaryto sužalojimo, tikslintinas ir kaltinime dėl S. P. nužudymo nurodytas laikas, nurodant, jog S. P. buvo nužudytas 2015 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu nuo 21 val. 5 minučių iki 23 val. 30 min.

Kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. N., nors ir praėjus gana ilgam laiko tarpui, vis tik nurodė S. P. nužudymo aplinkybes, davė išsamius parodymus, kurių pagrindu buvo išaiškintas nusikaltimas ir jame dalyvavę asmenys. Nors jis kaltės dėl S. P. nužudymo nepripažino, tačiau visas esmines aplinkybes, tame tarpe ir savo veiksmus nurodė išsamiai. Tai jog susidariusią situaciją jis interpretavo kitaip, nei buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nesuvokdamas arba netinkamai suvokdamas savo kaltės turinį, jo pozicijos bylą nagrinėjant teisme nėra pagrindo nepripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. gruodžio 16 d., t. y. S. P. sužalojimo ir nužudymo padarymo dieną, tiek D. N., tiek A. N. buvo neblaivūs ir tai neabejotinai turėjo įtakos, nusikaltimų padarymui, todėl ši aplinkybė pripažįstama jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, jog veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

D. N. 2015 m. balandžio mėn. 2 d. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį (4 t., 153, 156-158 b. l.). Priklausomybės ligų centre jis registruotas nuo 2017 m. gegužės 11 d., pagal probacijos tarnybos nukreipimą (4 t., 161 b. l.). 2018 m. sausio 11 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad D. N. orientuotas visapusiškai teisingai, elgesys bei emocinės reakcijos adekvačios, mąstymas rišlus, nuoseklus be psichozės reiškinių. Skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (4 t., 164 b. l.). Duomenų apie A. N. psichikos sutrikimus nėra (4 t., 82, 85, 89 b. l.). Abiejų kaltinamųjų parodymai logiški, todėl pagrindo abejoti jų pakaltinamumu, nėra.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis D. N. nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo (teistumas buvo išnykęs, 4 t., 171-175 b. l.), tačiau buvo nuteistas po jo padarymo: 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, kuri buvo įvykdyta 2015 m. gegužės 11 d. (4 t., 184-197 b. l.), 2017 m. kovo 29 d. – už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), įvykdytas 2017 m. sausio 8 d. ir 2017 m. sausio 11 d. prieš savo sugyventinę R. C. (4 t., 198-207 b. l.) ir 2017 m. spalio 27 d. – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdytą 2017 m. birželio 10 d., prieš A. N. (4., 203-207 b. l.). Be to yra buvęs baustas ir administracinėmis nuobaudomis (4 t., 166-170 b. l.), oficialiai nedirbo.

A. N. neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs 4 t., 94-95 b. l.). Yra buvęs baustas administracinėmis nuobaudomis (4 t., 75-77, 90-93 b. l.): nuo 2013 metų baustas 5 kartus, paskutinį kartą 2017 m. birželio 23 d. pagal ANK 428 straipsnio 3 d., nedirba (4 t., 80 b. l.), jam nustatytas 60 procentų darbingumas.

Veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už ją numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Įvertinus D. N. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybe, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tai, jog šios veikos padarymo metu jis buvo neteistas – jam skirtina arešto bausmė (paskyrus viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmes, bausmės tikslai pasiekti nebus, kadangi D. N. šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę). Atsižvelgus šios veikos padarymo aplinkybes, o būtent jog suduodant vieną smūgį padarytas vienas sužalojimas, arešto trukmė nustatytina mažesnė nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis.

BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už jos padarymą įstatymas numatyto nuo aštuonerių iki dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmę arba laisvės atėmimą iki gyvos. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas ir abiem kaltinamiesiems paskirti švelnesnes nei įstatymo numatytos bausmes – nėra. Byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo ir išvadai, kad sankcijos ribose kaltinamiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės prieštarautų teisingumo principui, todėl sprendžiama, jog jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – nėra. Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Įvertinus visumą aukščiau paminėtų aplinkybių abiem kaltinamiesiems už BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto nusikaltimo įvykdymą skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Įvertinus tai, jog nustatyta viena A. N. atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgiant į A. N. asmenybę – nusikalto ankstesniam teistumui išnykus, po šios veikos padarymo teistas nebuvo, administracine tvarka baustas už teisės pažeidimus, padarytus jam esant neblaiviam (dviračio vairavimas, nederamas elgesys autobuse, vagystė iš parduotuvės) A. N. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei BK 129 straipsnio 2 dalies bausmės vidurkis, artima sankcijos minimumui.

Įvertinus D. N. asmenybę (nusikalto būdamas neteistas (teistumui išnykus)) bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam nustatytina didesnė, nei BK 129 straipsnio 2 dalies vidurkis, bausmė.

Nukentėjusiosios G. P. įstatyminė atstovė pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 eurų neturtinės ir 3 480 eurų turtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžiamas G. P. patirtu dvasiniu sukrėtimu, baime, stipriu emociniu šoku, psichologine trauma ir išgyvenimais. Turtinė žala prašoma priteisti remiantis tuo, kad iš S. P. G. P. buvo priteistas išlaikymas po 200 litų (58 eurus). Vaikų išlaikymo fondas pinigų skirtų vaiko išlaikymui nemoka nuo 2018 m. sausio 1 d. Jeigu S. P. būtų gyvas, tai dukros išlaikymui iki jos pilnametystės S. P. būtų sumokėjęs 3 480 eurų, kurių ji negaus kaip išlaikymo pajamų (2 t., 124-125 b. l.).

Kaip matyti iš Sprendimų dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, A. P. kompensuota 152 eurai turtinės ir 760 eurų neturtinės žalos (6 t., 21-23 b. l.), G. P. – 760 eurų neturtinės žalos (6 t., 24-26 b. l.).

CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nukentėjusioji A. P. laidotuvėms bei su tuo susijusiomis išlaidoms išleido 2 200 eurų, nurodė tai patvirtinančias aplinkybes bei pateikė dalį išlaidų patvirtinančius dokumentus. Nors nukentėjusioji nepateikė dokumentų patvirtinančių, jog buvo sumokėta 150 eurų už laidojimo rūbus, 100 eurų kunigui, 150 eurų giesmininkams, 150 eurų už gėles, 400 eurų už gedulingus pietus, 300 eurų išlaidų kapo sutvarkymui, tačiau teismas, neabejoja, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos laidojimo tradicijas, įprastai yra patiriamos. Nurodoma išlaidų suma protingumo kriterijui neprieštarauja, todėl įvertinus tai, jog dalis (152 eurai) patirtų išlaidų yra kompensuota, sprendžia, jog neatlygintos žalos dalis yra 2 048 eurai, todėl šioje dalyje ieškinį tenkina.

Civilinės ieškovės G. P. atstovė pagal įstatymą prašė priteisti 3 480 eurų turtinę žalą, kurią sudaro negautas išlaikymas, kurį G. P. būtų gavusi iki pilnametystės, jei jos tėtis S. P. būtų buvęs gyvas.

CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie galėjo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokias pajamas, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas.

G. P. yra gimusi 2004 m. gruodžio 3 d., jos tėvai: S. P. ir G. P. (2 t., 112 b. l.). Ieškinyje nurodyta, kad iš S. P. dukrai G. P. buvo priteistas išlaikymas po 200 litų į mėnesį. Šia aplinkybe teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi Liteko sistemos duomenimis 2011 m. rugpjūčio 4 d. teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta S. P. ir G. P. santuoka, buvo patvirtintas susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekimų, kuriuo susitarta dėl 200 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dukros G. P. išlaikymui. Duomenų, kad šis išlaikymo dydis būtų pakeistas nėra, todėl paminėta pinigų suma – 57,92 eurų per mėnesį (konvertavus į eurus pagal Euro įvedimo įstatymo nuostatas), pripažintina negautomis pajamomis. Pažymėtina, kad kaip matyti iš G. P. mamos G. A. parodymų, S. P. prie dukros auklėjimo ir išlaikymo prisidėdavo – pasiimdavo ją pas save į namus, duodavo pinigų, apipirkdavo. Nagrinėjamu atveju, galimybės nustatyti pinigų sumas, kurias S. P. skirdavo dukros išlaikymui, nėra, tačiau vertinant paminėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog G. P. poreikiai jai augant didėja, o tai leistų S. P. esant gyvam, spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, remiantis protingumo ir sąžiningumo principais, lėšos gaunamos dėl G. P. našlaičio statuso, į paminėtą 57,92 eurų sumą, neįskaitytinos. Ieškinyje nurodyta, kad išmokos nėra gaunamos nuo 2018 m. sausio 1 d. Kaip jau minėta, G. P. yra gimusi 2004 m. gruodžio 3 d., todėl pilnamete taps 2022 m. gruodžio 3 d. Negautas pajamas prašoma priteisti už penkis metus (60 mėnesių), todėl negautų pajamų suma (turtinė žala) per šį laikotarpį sudaro 3 475,20 eurų (60x57,92 euro). Kadangi aptariama žala atsirado dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų, ji iš abiejų kaltinamųjų priteistina solidariai. (BPK 109, 112, 113 straipsniai, 115 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas, CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis, 6.291 straipsnis).

Kaip jau minėta nukentėjusieji prašė priteisti kiekvieno iš jų patirtą 50 000 eurų neturtinę žalą.

8 vnt. netaisyklingos formos grindų plokštės, audinio gabalas, sienos tapeto skiautės iš dėmės Nr. 1, sienos tapeto skiautė iš dėmės Nr. 2, medžio gabalėlis nuo laiptų, tinko trupiniai nuo sienos iš dėmės Nr. 4, tinko trupiniai nuo sienos iš dėmės Nr. 5, paimti 2017 m. gruodžio 8 d., atliekant įvykio vietos apžiūrą adresu (duomenys neskelbtini), Karmėlavos sen., Kauno r., kelnių liekanos, trumpikių liekanos, bliuzono liekanos bei kojinių liekanos, paimtos 2017 m. gruodžio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, A. P. lyginamieji seilių pavyzdžiai, Č. P. lyginamieji seilių pavyzdžiai, paimti 2017 m. lapkričio 2 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, šlaunikaulio fragmentas (kaulo dalis), paimta 2017 m. gruodžio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, A. N. lyginamieji seilių pavyzdžiai, D. N. lyginamieji seilių pavyzdžiai, S. L. lyginamieji seilių pavyzdžiai, paimti pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, kurie saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje (3 t., 52-54 b. l., 3 t., 180-181 b. l.) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);