Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-07 · Civilinė byla Nr. e2A-2181-638/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
e2A-2181-638/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09089-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
Viešajai įstaigai V
Civilinė byla Nr. e2A-2181-638/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09089-2016-5
Procesinio dokumento kategorija: 1.3.5.5.(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-208-920/2017 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai V. D. universitetui dėl daugkartinių darbdavio įsipareigojimų pažeidimų, diskriminacijos ir darbo kodekso nesilaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti terminuotos darbo sutarties Nr. HMF-69/14, sudarytos tarp V. J. ir VšĮ V. D. universiteto nutraukimą neteisėtu, panaikinti VšĮ V. D. universiteto 2014 m. birželio 2 d. sudarytos komisijos sprendimą dėl leidinių „Studia D. L.. I tomas Istoriko dirbtuvės“ ir „Vidurio R. E. mūšio prie Mėlynųjų vandenų metu“ leidybos, priteisti iš VšĮ V. D. universiteto V. J. naudai 154 500 Eur turtinės žalos atlyginimą, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 3 980,39 Eur dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2016 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Ieškovas nurodė, kad nuo 2012 m. pavasario semestro pradėjo eiti lektoriaus pareigas VšĮ V. D. universitete (toliau - VDU), tačiau su ieškovu nuolat buvo sudaromos ir keičiamos terminuotos darbo sutartys. Ieškovas 2016 m. balandžio 15 d. sužinojo, kad su atsakovu viena iš terminuotų darbo sutarčių Nr. HMF-69/14 yra nutraukta 2016 m. vasario 27 d. Atsakovas 2013 m. lapkričio 14 d. sudarė komisiją „Dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo akto“. Šiame tyrimo akte nurodyta, kad atsakovo VDU rektoriaus 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 503 patvirtinta dvišalė komisija, kurią sudarė darbdavio atstovė - VDU vyresnioji darbų saugos specialistė R. B. ir darbuotojų atstovė - personalo direktorė J. L.. Ši komisija atliko 2013 m. spalio 28 d. įvykio, kurio metu, būdamas komandiruotėje Ukrainoje, Lvovo mieste, kairės kojos traumą patyrė VDU vyresnysis mokslo darbuotojas V. J., tyrimą. Komisija nustatė, kad VDU rektoriaus įgalioto mokslo prorektoriaus 2013 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. K-1014/17, VDU Istorijos katedros lektorius, projekto VAT-55/2012 vyresnysis mokslo darbuotojas V. J. vyko į 17 dienų komandiruotę į U. L. miesto dokumentų saugyklas rinkti medžiagos projektui. Būdamas komandiruotėje Lvove, 2013 m. spalio 28 d. nuvyko į Kremeneco pilį, esančią nuo komandiruotės vietos už maždaug 160 kilometrų, ten patyrė kojos traumą. Grįžęs į Lietuvą, 2013 m. spalio 30 d., apie 11 val., V. J. kreipėsi į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių, kur jam nustatytas kairio šokikaulio lūžimas, kairės čiurnos sąnario raiščių plyšimas, suteikta pagalba ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pagal VšĮ Kauno klinikinės ligoninės 2013 m. lapkričio 4 d. pažymą apie traumos sunkumą Nr. 809, ieškovo patirtoji trauma nepriskiriama prie sunkių. Komisija nusprendė, kad VDU Istorijos katedros lektorius, vyresnysis mokslo darbuotojas V. J., komandiruotės į U. L. miestą metu, be VDU vadovų žinios nuvykdamas apžiūrėti Kremeneco mieste esančių pilies griuvėsių, atliko veiksmus savo interesais be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 12.3 punktu, konstatavo, kad 2013 m. spalio 28 d. įvykis, kurio metu, būdamas komandiruotėje Ukrainoje, Lvovo mieste, kairės kojos traumą patyrė VDU vyresnysis mokslo darbuotojas V. J., laikytinas nesusijusiu su darbu, todėl įvykio tyrimas nutrauktas ir N1 formos aktas nesurašytas. Ieškovas dar iki atsakovo sudarytos 2013 m. lapkričio 14 d. komisijos tyrimo akto priėmimo, 2013 m. lapkričio 6 d. paaiškinime atsakovui nurodė, kad dėl projekto „Politinė tauta LDK XV-XVI a.: kunigaikščių sluoksnio integravimo prielaidų tyrimas“ (Nr. VAT-55/2012) buvo išvykta į Ukrainos respubliką, Lvovo dokumentų saugyklas. Medžiaga buvo renkama mokslinei monografijai, skirtai Svyrių kunigaikščių padėčiai Lietuvos D. K.. Pirmadienį (2013 m. spalio 28 d.), pabaigus darbą dokumentų mokslinėse bibliotekose, buvo nutarta aplankyti Kremeneco pilį ir padaryti nuotraukų, kurios būtų panaudojamos kaip monografijos iliustracijos, kadangi buvo aptikta Kremeneco pilies teismo dokumentų komplekse informacija, tiesiogiai susijusi su monografijos tema, kuri turėjo būti įvesdinama į mokslinę apyvartą. K. K. pilies ikonografija bei planai nėra panaudoti, tai neabejotinai nauja Lietuvos istoriografijoje. Šio darbo metu įvyko aukščiau minėtas nelaimingas atsitikimas. Šiuo atveju atsakovas neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad ieškovo viena iš pagrindinių užduočių buvo būtent rinkti medžiagą projektui. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atliekamas darbas negalėjo apsiriboti vien tik darbu dokumentų mokslinėse bibliotekose, nes tokiu atveju apskritai nebūtų įmanoma visapusiškai išsamiai bei tinkamai parengti mokslinius projektus be specialių atliekamų papildomų mokslinių tyrimų, kurie yra neatskiriamai susiję su moksline darbo veikla, jos specifika. Ieškovas negalėjo apskųsti minėto tyrimo akto Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui dėl to, kad turėjo sveikatos sutrikimų dėl minėto patirto sužalojimo 2013 m. spalio 28 d. Ukrainoje darbo metu. Be to, ieškovas buvo darbdavio (atsakovo) verčiamas nuolat, kęsdamas skausmą dirbti, ir tuo pačiu metu gydytis patirtą kojos traumą. Po nelaimingo atsitikimo Ukrainoje ieškovas taip pat patyrė žalą dėl atsakovo spaudimo grįžti į darbą visiškai nepasveikus, tuo apribojant ieškovo gydymosi galimybes, dėl atsakovo veiksmų ieškovas taip pat turėjo ribotas galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Atsakovas 2014 m. birželio 2 d. sudarė komisiją dėl leidinių „Studia D. L.. I tomas Istoriko dirbtuvės“ ir „Vidurio R. E. mūšio prie Mėlynųjų vandenų metu“ leidybos. Komisija konstatavo, kad ieškovas pažeidė universiteto etikos kodeksą dėl bibliografinių ir autorystės teisių neatitikimo leidinyje „Vidurio R. E. mūšio prie Mėlynųjų vandenų metu“, dėl bibliografinių, autorystės teisių, leidybinio proceso pažeidimų bei reikšmingų redakcinių trūkumų leidinyje „S. M. D. L.. I tomas. Istoriko dirbtuvės“ (Kaunas, 2013), kartu atsižvelgiant į daugumos mokslinių straipsnių autorių poziciją nepublikuoti išleistų tekstų šiame leidinyje ar jo pataisytoje versijoje, sudarytojo dr. V. J. parengtą ir išleistą leidinį pripažinti niekiniu, išleistą tiražą sunaikinti. Leidinį „S. M. D. L.. I tomas. Istoriko dirbtuvės“ pripažinti VDU leidiniu, pavedant įgyvendinti leidybinį procesą HMF mokslo klasteriui „Lietuvos D. K. valstybės ir visuomenės raidos tyrimai“ (H-13-01). Komisija taip pat nutarė pripažinti, kad dr. V. J. įgyvendindamas leidinių „S. M. dukatus Lituaniae. I tomas. Istoriko dirbtuvės“ ir „Vidurio R. E. mūšio prie Mėlynųjų vandenų metu“ leidybinį procesą universiteto akademinės bendruomenės atžvilgiu pasielgė neatsakingai ir netinkamai, pažeisdamas universiteto etikos kodekso normą. Komisija rekomendavo ieškovui skirti drausminę nuobaudą - pastabą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. su ieškovu sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. HMF-69/14 dėl darbo lektoriaus (0,25 etatu) pareigose VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedroje nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d., atsižvelgiant į 2014 m. rugpjūčio 18 d. ieškovo prašymą. Kadangi ieškovui esant laikinai nedarbingam 2015 m. sausio 31 d. darbo sutartis tuo pagrindu, kad suėjo nustatytas jos terminas, negalėjo būti nutraukta, ši sutartis buvo nutraukta pasibaigus ieškovo laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, t. y. 2016 m. vasario 27 d. pagal darbo kodekso (toliau – DK) 126 straipsnio 1 dalį. Apie darbo sutarties nutraukimą ieškovas buvo informuotas nedelsiant telefonu ir paštu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, ieškovas praleido DK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Ieškovas nedalyvavo ir nelaimėjo atsakovo skelbto konkurso dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti, todėl darbo sutartis 5 metų kadencijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 1 dalimi su juo negalėjo būti sudaroma. Vienintelis pagrindas atsakovui, kaip valstybinei aukštajai mokyklai su dėstytoju ar mokslo darbuotoju sudaryti sutartį 5 metų laikotarpiui yra šio asmens laimėtas konkursas atitinkamoms pareigoms užimti. Vadovaujantis MSĮ 61 straipsnio 1 dalimi Mokslo ir studijų institucijos gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Būtent vadovaujantis šia teisės norma, su ieškovu ir buvo sudaryta terminuota darbo sutartis 2014 m. rudens semestrui. Jokios kitos formos ar kitokių terminų darbo sutarčių, nei nustato MSĮ, aukštosios mokyklos su dėstytojais negali sudaryti. Ieškinyje minimos aplinkybės, susijusios su nelaimingu atsitikimu, įvyko ieškovui dirbant pagal kitą darbo sutartį, t. y. ieškovui dirbant vyresniojo mokslo darbuotojo pareigose projekte „Politinė tauta LDK XV-XVI a.: kunigaikščių sluoksnio integravimo prielaidų tyrimas“ (Sut. Nr. VAT-55/2012) pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį Nr. 311/12. Būtent iš šių pareigų ieškovas 2013 m. spalio - lapkričio mėnesiais vyko į 17 dienų komandiruotę į U. L. miesto dokumentų saugyklas rinkti medžiagos projektui, savarankiškai nusprendė aplankyti maždaug už 160 km nuo komandiruotės vietos esančią Kremeneco pilį, kurioje ir patyrė su darbu nesusijusią kojos traumą. Atsižvelgiant į tai, ieškinyje dėstomos aplinkybės, susijusios su ieškovo komandiruote, patirta trauma ir gydymusi neturi jokio ryšio su ieškinio reikalavimu pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos terminuotos darbo sutarties Nr. HMF-69/14 nutraukimą neteisėtu. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovo išvedžiojimais dėl tariamai sunaikintos ar prarastos dalykinės reputacijos. Priešingai, būtent ieškovas savo neatsakingu ir netgi piktavališku elgesiu pakenkė atsakovo dalykinei reputacijai. Būdamas projekto vykdytoju ir rengdamas leidinius „Studia D. L.. I tomas. Istoriko dirbtuvės" bei „Vidurio R. E. mūšio prie Mėlynųjų vandenų metu“ ieškovas pažeidė VDU leidybos tvarką ir Akademinės etikos kodeksą. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė 2014 m. birželio 25 d. potvarkiu ieškovui pareiškė pastabą. Ši drausminė nuobauda galėjo būti apskųsta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau ieškovas to laiku nepadarė, todėl ginčas dėl to, praėjus daugiau kaip dvejiems metams teisme nenagrinėtinas. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, visų pirma turi įrodyti žalos faktą ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Ieškovas nenurodo, nei kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, nei koks yra priežastinis ryšys tarp ieškovui tariamai kilusios žalos ir atsakovo veiksmų. Ieškinyje nurodomi paskaičiavimai yra ne tik kad nepagrįsti, bet ir absoliučiai alogiški. Visiškai nepagrįsti ir nesuprantami yra ieškovo ieškinyje išdėstyti jo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinio reikalavimą dėl 2014 m. birželio 2 d. VšĮ „V. D. universiteto“ sudarytos komisijos sprendimo dėl leidinių „Studia D. L.. I tomas Istoriko dirbtuvės“ ir „Vidurio R. E. mūšio prie Mėlynųjų vandenų metu“ leidybos panaikinimo, paliko nenagrinėtu. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.Teismas nurodė, kad vertinant ieškinio reikalavimą dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. terminuotos darbo sutarties Nr. HMF-69/14, sudarytos tarp V. J. ir VšĮ „V. D. universiteto“, nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nustatyta, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų terminuotos darbo sutarties Nr. HMF-69/14 nutraukimo neteisėtumą. Taip pat teismas pripažino pagrįstais atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nedalyvavo ir nelaimėjo atsakovo skelbto konkurso dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti, todėl darbo sutartis 5 metų kadencijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 1 dalimi su juo negalėjo būti sudaroma. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ir išvestinius reikalavimai dėl 3 980,39 Eur dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2016 m. vasario 27) d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo.Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl 2014 m. birželio 2 d. VšĮ „V. D. universiteto" sudarytos komisijos sprendimo dėl leidinių „Studia D. L.. I tomas Istoriko dirbtuvės“ ir „Vidurio R. E. mūšio prie Mėlynųjų vandenų metu“ leidybos panaikinimo, teismas nurodė, kad vadovaujantis DK 287 straipsnio 1 dalimi darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl ieškinio reikalavimą paliko nenagrinėtu.Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl 154 500 Eur turtinės žalos atlyginimo, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų fakto, nes traumą patyrė būdamas ne 2013 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. K-1014/17 nurodytoje komandiruotės vietoje. Teismas vertino, kad ieškovas nenurodė, dėl kokių konkrečiai neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė ne tik traumą, bet ir įrodymais nepagrindė jo nurodyto žalos dydžio. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į tai, kad, siekdamas turtinės žalos atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti žalos faktą ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytą turtinę ir neturtinę žalą, priežastinį ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių - žalos bei tai, kad atsakovas yra dėl to kaltas. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų fakto, o taip pat nepagrindė jo nurodytos neturtinės žalos dydžio, todėl ieškinio reikalavimą dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Su ieškovu nuo 2012 metų buvo sudaromos terminuotos darbo sutartys ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad remiantis DK bei Mokslo ir studijų įstatymu, minimalus su apeliantu sudaromas terminuotos darbo sutarties terminas turėjo būti penkeri metai po paskelbto konkurso į šias pareigas. Mokslo ir studijų įstatymo 61 straipsnyje nustatyta, kad įstaiga gali kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas sutartis ne ilgiau kaip dvejiems metams. Tačiau šis įstatymas gali būti taikomas tik užsienio dėstytojams, kurie yra kviečiami dėstyti. Ieškovas nėra užsienio dėstytojas, todėl negalėjo būti kviestinis dėstytojas, nei vienoje su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje nebuvo nurodyta, kad ieškovas yra kviestinis dėstytojas. Atsakovas pažeidė Darbo kodekso bei Mokslo ir studijų įstatymo normas, kadangi su apeliantu buvo nuolat sudaromos terminuotos darbo sutartys, neatsižvelgiant į DK ir Mokslo ir studijų įstatyme numatytas teisės normų išimtis.Dėl leidinių „S. M. D. L.. I tomas Istoriko dirbtuvės“ ir „Vidurio R. E. mūšio prie Mėlynųjų vandenų metu“ leidybos panaikinimo buvo sudaryta komisija, kuri konstatavo, kad V. J. pažeidė universiteto etikos kodeksą dėl bibliografinių ir autorystės teisių neatitikimo leidinyje „Vidurio R. E. mūšio prie Mėlynųjų vandenų metu“, dėl bibliografinių, autorystės teisių, leidybinio proceso pažeidimų bei reikšmingų redakcinių trūkumų leidinyje „S. M. D. L.. I tomas Istoriko dirbtuvės“ (Kaunas, 2013), kartu atsižvelgiant į daugumos mokslinių straipsnių autorių poziciją nepublikuoti išleistų tekstų šiame leidinyje ar jo pataisytoje versijoje, sudarytojo dr. V. J. parengtą ir išleistą leidinį pripažinti niekiniu, išleistą tiražą sunaikinti. Tačiau pažymėtina, jog aukščiau nurodytas sprendimas buvo priimtas šališkos komisijos, nes ją sudarę keturi iš penkių komisijos narių buvo tiesiogiai susiję su „Darbai ir dienos“ leidiniu.Pažymėtina, jog teismas buvo pripažinęs ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau nesuteikė jam teisės posėdžio metu užbaigti savo paaiškinimų ir tinkamai pasisakyti dėl bylos aplinkybių. Ieškovas posėdžio metu kelis kartus buvo pertraukiamas, todėl galima argumentuotai teigti, kad teismas neatsižvelgė į asmens teisę būti išklausytam bylos nagrinėjimo metu, tinkamai neužtikrino ieškovui teisės pasisakyti ir pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą.Pažymėtina, jog negautos pajamos bei kiti patirti ieškovo turtiniai nuostoliai susidarė dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl minėtų 2013 m. lapkričio 14 d. sudarytos komisijos sprendimo Nr. 7 „Dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo akto“ ir dėl 2014 m. birželio 2 d. atsakovo sudarytos komisijos sprendimo dėl leidinių „S. M. D. L.. I tomas Istoriko dirbtuvės“ ir „Vidurio R. E. mūšio prie Mėlynųjų vandenų metu“ leidybos. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas komandiruotės į U. L. miestą metu vykdė darbo funkcijas darbdavio naudai - U. L. miesto saugyklose rinko medžiagą projektui monografijos tema. Todėl egzistuoja ir yra įrodytos visos atsakovo materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.Ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą, kuri pasireiškė ribota komunikacija, izoliacija, fiziniu skausmu, gerokai pablogėjusia psichine būkle ir sveikatos sutrikimais (opalige). Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad egzistuoja visos būtinosios sąlygos neturtinei žalai atsirasti.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Kadangi apeliantas privalomosios ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikė, teismas pagrįstai šį apelianto reikalavimą paliko nenagrinėtu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų 2014 m. rugpjūčio 25 d. sudarytos terminuotos darbo sutarties Nr. HMF-69/14 nutraukimo neteisėtumą, kurios termino pabaiga buvo numatyta 2015 m. sausio 31 d., tačiau buvo nutraukta tik pasibaigus apelianto laikinam nedarbingumui, t. y. 2017 vasario 27 d.Taip pat, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad apeliantas nedalyvavo nei viename atsakovo skelbtame viešajame konkurse dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms užimti, todėl darbo sutartis 5 metų kadencijai pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 1 dalį su juo negalėjo būti sudaroma.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl ieškovo patirtos traumos būnant ne darbo vietoje, t. y. ne 2013 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. K-1014/17 nurodytoje komandiruotės vietoje. Apeliantas nenurodė, dėl kokių konkrečiai neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė traumą, taip pat ir jokiais įrodymais nepagrindė prašomos atlyginti turtinės bei neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai bei visapusiškai įvertino ir tai, kad siekdamas turtinės žalos atlyginimo, ieškovas privalėjo įrodyti žalos faktą ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytą turtinę ir neturtinę žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių - žalos bei tai, kad atsakovas yra dėl to kaltas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl 2014 m. birželio 2 d. komisijos sprendimo

Vienas iš ieškovo ieškinio reikalavimų buvo panaikinti 2014 m. birželio 2 d. VšĮ V. D. universiteto sudarytos komisijos sprendimą dėl leidinių „Studia D. L.. I tomas Istoriko dirbtuvės“ ir „Vidurio R. E. mūšio prie Mėlynųjų vandenų metu“ leidybos ( t.1, b.l. 23, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomų ir lapų numeriai). Skundžiamu sprendimu ( t.1, b.l.35-36) buvo nutarta: įpareigoti ieškovą tinkamai sutvarkyti leidinio metriką ir autorystės teisių pateikimą; nepublikuoti išleistų tekstų šiame leidinyje ar jo pataisytoje versijoje, ieškovo parengtą ir išleistą leidinį pripažinti niekiniu, išleistą tiražą sunaikinti, leidinį „S. M. D. L.. I tomas. Istoriko dirbtuvės“ pripažinti VDU leidiniu, išleisti numatomo serijinio leidinio pirmąjį tomą, pripažinti, kad ieškovas pasielgė neatsakingai ir netinkamai, pažeidė U. E. kodekso normą, rekomenduoti ieškovui skirti nuobaudą- pastabą“.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013; kt.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).Kolegija pažymi, kad ieškovas pagal darbo sutartį Nr. 311/12 buvo priimtas dirbti mokslo darbuotoju projekte „Politinė tauta LDK XV-XVI a.: kunigaikščių sluoksnio integravimo prielaidų tyrimas“ nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. ( t.1, b.l.75). Vykdydamas šią darbo sutartį ieškovas buvo projekto vykdytojas ir leidinių „Studia D. L.. I tomas. Istoriko dirbtuvės“ bei „Vidurio R. E. mūšio prie Mėlynųjų vandenų metu“ sudarytojas, nes leidiniai buvo leidžiami universitete vykdomo projekto lėšomis, jų autorystė priklauso V. D. universitetui ( t.1, b.l.120). A. H. mokslų fakulteto dekanė, gavusi bibliotekos direktorės 2014 m. gegužės 21 d. tarnybinį pranešimą, sudarė komisiją ištirti pastebėtiems leidinių trūkumams ( t.1, b.l. 123). Komisija, ištyrusi leidinių trūkumus, priėmė jau minėtą 2014 m. birželio 2 d. sprendimą, kuriuo konstatavo leidinių trūkumus ir rekomendavo fakulteto dekanei paskirti ieškovui drausminę nuobaudą. Vadinasi, komisijos sprendimas buvo vienas iš įrodymų, kurių pagrindu ieškovo darbdavys turėjo spręsti dėl drausminių priemonių ieškovui taikymo arba netaikymo. Pats savaime komisijos sprendimas jokių neigiamų pasekmių ieškovui nesukėlė. Kaip nesukėlęs ieškovui neigiamų teisinių pasekmių, komisijos sprendimas negalėjo būti savarankiškas apskundimo objektas, nes aplinkybės, kuriomis grindžiamas darbdavio priimtas sprendimas, negali būti materialinio teisinio reikalavimo dalykas. Ar minėtos komisijos nariai buvo šališki, ar ne, taip pat neturi teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas priėmė šį reikalavimą, nagrinėjo ir nusprendė palikti nenagrinėtu, motyvuodamas, kad ieškovas nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl individualaus darbo ginčo, t. y. jam paskirtos drausminės nuobaudos - pastabos. Su tokiu teismo sprendimu šioje dalyje negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti reikalavimą dėl 2014 m. birželio 2 d. komisijos sprendimo panaikinimo, o jeigu jau priėmė tokį reikalavimą, tai šioje dalyje turėjo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 p. pagrindu, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Todėl sprendimas dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. birželio 2 d. komisijos nutarimą panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas bylą šioje dalyje nutraukti. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas jam paskirtos drausminės nuobaudos - pastabos, kuri buvo paskirta ne komisijos sprendimu, o atsakovo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės 2014 m. birželio 25 d. potvarkiu Nr. HM-14-005 ( t.1, b.l. 126), apskritai neskundė.

Dėl terminuotos darbo sutarties

Kitas ieškovo pareikštas reikalavimas buvo pripažinti neteisėtu terminuotos darbo sutarties Nr. HMF-69/14, sudarytos tarp ieškovo ir VDU, nutraukimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbo kodekso ( redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai. Mokslo ir studijų įstatymo ( redakcija, galiojusi nuo 2016 02 01 iki 2016 03 01) 1 straipsnyje yra nustatyta, kad šiuo įstatymu reguliuojamos, be kita ko, mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir studentų teisės ir pareigos. Mokslo ir studijų įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokslo ir studijų institucijos gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį, o to paties įstatymo 65 straipsnyje nustatyta, kad į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus 61 straipsnyje ir šio straipsnio 4 dalyje, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai; į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 2 metams. Šis laikotarpis Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pratęstas dar vieniems metams; su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka.Vadinasi, ieškovas, siekdamas pagrįsti savo teisę į neterminuotą sutartį, turėjo įrodyti, kad jis dalyvavo konkurse į dėstytojo pareigas ir antrą kartą iš eilės laimėjo konkursą, nes tai yra vienintelis Mokslo ir studijų įstatymo numatytas atvejis, kai mokslo įstaiga gali sudaryti neterminuotą darbo sutartį su dėstytoju. Tokių aplinkybių ieškovas neįrodė. Ieškovui nedalyvavus konkurse, su juo darbo sutartis galėjo būti sudaroma tik Mokslo ir studijų įstatymo 61 straipsnio nustatyta tvarka kaip su kviestiniu dėstytoju - terminuotai, ne ilgiau kaip dvejiems metams. Ieškovo argumentai, kad kviestinis dėstytojas tegali būti užsienietis - atmestini kaip niekuo nepagrįsti samprotavimai. Iš ieškovo prašymo priimti jį dirbti lektoriumi, rašyto 2014 m. rugpjūčio 18 d., matyti, kad ieškovas pats rašydamas prašymą prašė priimti jį dirbti terminuotai – nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. ( t.1, b.l.49). Vadinasi, ieškovui rašant pareiškimą dėl priėmimo į darbą, jam buvo žinoma ir suprantama, kad sutartis darbui mokslo įstaigoje gali būti sudaroma tik terminuota. Suėjus sutarties terminui ir pasibaigus ieškovui taikomai garantijai dėl draudimo atleisti iš darbo nedarbingumo metu, terminuota sutartis pagrįstai ir teisėtai buvo nutraukta. Ieškovas reiškė reikalavimus priteisti jam dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką ir darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šie reikalavimai yra susiję su ieškovo reikalavimu pripažinti neteisėtu terminuotos darbo sutarties nutraukimą, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo, pagrįstai buvo atmesti ir reikalavimai dėl išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Dėl žalos atlyginimo

Ieškovo reikalavimai priteisti 50 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, 4500 Eur negautų pajamų, ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, buvo grindžiami aplinkybėmis, kad dėl 2014 m. birželio 2 d. jau minėtos atsakovo sudarytos komisijos sprendimo nukentėjo ieškovo dalykinė reputacija, jis negalėjo panaudoti savo kaip mokslininko kvalifikacijos, kvalifikacija tapo niekinė, o patyręs traumą ieškovas buvo verčiamas dirbti, jam skirta auditorija buvo nepritaikyta asmeniui su negalia, ieškovas kentė skausmus. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad egzistavo ir buvo įrodytos visos atsakovo materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos ir visos būtinosios sąlygos neturtinei žalai atsirasti.Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikytinos sprendžiant ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus. Vadinasi, atsakomybės teisinį santykį sudaro: neteisėti veiksmai, patirta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Ieškovas byloje neįrodė, kad atsakovės atlikti veiksmai buvo neteisėti. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuo remdamasis ir kaip paskaičiavo prašomas priteisti sumas, kurias įvardija kaip žalą. Vien tik ieškovo aiškinimas, kad dėl 2014 m. birželio 2 d. komisijos sprendimo buvo sužlugdyta jo dalykinė reputacija, laikytinas niekuo nepagrįstais svarstymais, kurių tikrumo nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Iš ieškovo teiginių yra neaišku, kaip nukentėjo jo dalykinė reputacija, kokios vertės darbo ar mokslinius pasiūlymus jis prarado, jeigu apskritai prarado, ir kuo tie praradimai buvo susiję su ginčo komisijos sprendimu nutraukti universiteto leidinių leidybą. Kaip jau nurodyta šios nutarties 16 pastraipoje, komisijos sprendimas buvo atsakovo vidinis darbinis dokumentas, kuris pats savaime ieškovui jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, nėra duomenų, kad buvo išplatintas už universiteto ribų, tai buvo tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas fakulteto dekanei spręsti dėl rengiamų leidinių kokybės. Dėl ieškovo 2013 m. spalio 28 d. patirtos traumos kolegija paaiškina, kad visoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms yra privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimo bei apskaitos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Nukentėjęs asmuo gali dalyvauti tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, turi teisę susipažinti su tyrimo medžiaga, privalo gauti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą, tyrimo rezultatus ir išvadas gali apskųsti vyriausiajam valstybinam darbo inspektoriui ir teismui (DK 282 straipsnis). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovo sudaryta komisija 2013 m. lapkričio 14 d. aktu Nr. 7 nusprendė įvykį laikyti nesusijusiu su ieškovo darbu ir nutraukti tyrimą ( t.1, b.l. 59). Ieškovui aktas buvo išsiųstas registruotu laišku 2013 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „D. N. atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ 77 punkte nustatyta, kad jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Ieškovas byloje neginčijo, kad jam buvo atsiųstas ir žinomas atsakovo sudarytos komisijos 2013 m. lapkričio 14 d. aktas nepripažinti įvykio kaip susijusio su darbu ar patirto darbe, tačiau ieškovas gauto akto neapskundė. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, dėl kurių ieškovas turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad po patirtos traumos neteko dalies darbingumo, tačiau darbdavys nesuteikė jam tinkamų darbui sąlygų, paskyrė paskaitoms vesti auditoriją viršutiniame aukšte, į kurią reikėjo lipti laiptais, tai sudarė apeliantui didelius sunkumus, apeliantas jautėsi diskriminuojamas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas, teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos (Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 07 24 iki 2015 01 01). Vadinasi, ieškovas, nepaisant dėl kokių priežasčių sumažėjo jo darbingumas ir jam iškilo sunkumų prisitaikyti įprastinėje darbo aplinkoje, turėjo kreiptis į darbdavį pranešdamas apie savo pakitusius poreikius darbo sąlygų prasme, ir reikalauti patalpų pagerinimo arba paskyrimo darbui kitų patalpų, kitos auditorijos, etc. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į darbdavį ar jo įgaliotą asmenį dėl darbo sąlygų pagerinimo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas buvo diskriminuojamas ar patyrė kito pobūdžio teisių pažeidimą. Apeliantas teigė, kad teismas nesuteikė jam teisės posėdžio metu užbaigti savo paaiškinimų ir tinkamai pasisakyti dėl bylos aplinkybių, ieškovas posėdžio metu kelis kartus buvo pertraukiamas, buvo pažeista asmens teisė būti išklausytam bylos nagrinėjimo metu. Kolegija pažymi, kad išklausius teismo posėdžių garso įrašus, apelianto nurodytų aplinkybių nenustatyta. 2017 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje ieškovui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, ieškovas paaiškino ir pats užbaigė savo paaiškinimą, sakydamas, kad „atrodo, turiu pasakyti tik tiek“, taip pat ieškovas atsakė į atsakovo atstovo jam užduotus klausimus, jokio trukdymo ieškovui paaiškinti daugiau aplinkybių, nebuvo ( garso įrašo nuo 03:51 min.), 2017 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje ieškovas du kartus pasisakė baigiamųjų kalbų metu, jo pasisakymo teismas neribojo (posėdžio garso įrašo nuo 13:16 min.). Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dalį pareikštų reikalavimų išsprendė iš esmės teisingai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą iš esmės atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. birželio 2 d. komisijos sprendimą ir šioje dalyje bylą nutraukia. Likusioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų siuntimo išlaidų) nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. K. apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. birželio 2 d. VšĮ „V. D. universiteto“ sudarytos komisijos sprendimo dėl leidinių „Studia D. L.. I tomas Istoriko dirbtuvės“ ir „Vidurio R. E. mūšio prie Mėlynųjų vandenų metu“ leidybos ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasDiana LabokaitėAlbina Rimdeikaitė