Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-01-08 · Administracinė byla Nr. eI2-3776-386/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-08
Bylos Nr.
eI2-3776-386/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05977-2024-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3776-386/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05977-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 8 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos pilietis D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 24S200407 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegija, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui dėl to, kad 2016-2019 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, jog turėjo 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. spalio 16 d. ir 2021 m. kovo 3 d. išduotas Lietuvos Respublikos nacionalines vizas. 2021 m. balandžio 26 d. jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2023 m. balandžio 26 d. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 23S2512 panaikinto pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2023 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 23S26589; 2023 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą Nr. 23S28487, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 5 metus, įtraukiant į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus.

Pareiškėjui apskundus minėtus sprendimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2028-624/2023 šiuos sprendimus panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Atsakovas 2024 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Motyvai nurodyti tie patys, kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-08-23 sprendimu panaikintuose sprendimuose - pareiškėjas 2016-2019 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (rezerve), o tarnyba Baltarusijos Respublikos kariuomenėje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Neturėdamas galimybės dirbti Lietuvoje, pareiškėjas 2024 m. kovo 1 d. gavo Lenkijos vizą, galiojančią iki 2025­ m. vasario 28 d., jis 2024 m. gegužės 6 d. įsidarbino Lenkijoje, prekybinėje transporto įmonėje, kurioje dirba iki šiol.

Nors pareiškėjas dirba Lenkijoje ir su Lietuva neturi jokių sąsajų (net neturi leidimo gyventi Lietuvoje), atsakovas priėmė Sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. iki 2029 m. rugsėjo 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi. Nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas, dirbdamas Lenkijoje, keltų grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pažymi, kad Lenkija pareiškėjui jokių draudimų netaiko.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi pasenusia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. vasario 8 d. išvada Nr. 18-1581 (ši išvada buvo pateikta administracinėje byloje Nr. eA-2028-624/2023) bei pareiškėjo atsakymų į Klausimyno klausimus interpretacijomis, nors Pareiškėjas atsakė, kad „žino, jog Krymas visada buvo Ukrainos“.

Atsakovas, viršydamas savo kompetencijos ribas, uždraudė pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. iki 2029 m. rugsėjo 1 d. Kadangi pareiškėjas ekonominio pobūdžio ryšiais susijęs su Lenkija, būtent ši valstybė, o ne Lietuva, turėtų ir galėtų priimti aukščiau nurodytą sprendimą (aišku, jeigu matytų tam pagrindą).

Atsakovo Sprendimas užkirto kelią pareiškėjui dirbti Lenkijoje, dėl ko pareiškėjo darbdavys bus priverstas nutraukti su juo darbo sutartį ir pareiškėjas neteks gerai apmokamo darbo bei patirs žymių finansinių nuostolių.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog kad ginčijamas Sprendimas priimtas pakartotinai, po to, kai Migracijos departamentas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2028-624/2023, kurioje buvo nuspręsta panaikinti Migracijos departamento priimtus sprendimus ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, išbraukė asmens duomenis iš Nacionalinio sąrašo, atšaukė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir išnagrinėjo asmens prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi iš naujo.

Siekiant teisingai įvertinti su pareiškėju susijusias aplinkybes, buvo vykdomos pareiškėjo apklausos. 2023 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas pateikė užpildytą klausimyną, savo darbo knygelės bei karinio bilieto kopijas. Siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes dėl asmens tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, 2023 m. rugsėjo 26 d. buvo atlikta pareiškėjo žodinė apklausa, o 2023 m. spalio 13 d. atlikta pakartotinė apklausa, kurioje siekta išsiaiškinti požiūrį į Baltarusijoje esamą politinę sistemą, žmonių teises, A. L. vykdomą užsienio politiką. Apklausų metu A. P. vengia aiškių atsakymų, atsako labai abstrakčiai - kad „karas visada yra blogai“. Į klausimus - kodėl karas prasidėjo, kas dėl to kaltas - D. P. atsakinėjo nenoriai, sakė, kad nelabai tuo domisi. Taip pat sakė, kad žino, jog „Krymas visada buvo Ukrainos, o kaip jis tapo Rusijos - neaišku“, paklaustas apie A. L. vykdomą užsienio politiką, atsakė, kad stengiasi į politiką nesigilinti, nesidomi ja. Tokiomis aplinkybėmis, vertinant apklausų atsakymus bendrame kontekste su VSD išvada dėl grėsmės, laikytina, kad apklausų metu negauta naujų duomenų, kurie šią išvadą paneigtų.

2023 m. gruodžio 26 d. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius, VSD išvadą, pareiškėjo apklausų bei kitus turimus duomenis, vadovaudamasis Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p., priėmė sprendimą Nr. 23S233598, kuriuo nusprendė asmeniui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Pažymi, kad pareiškėjas sprendimo atsisakyti pakeisti jam leidimą laikinai gyventi neskundė.

Įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, taip pat dviejų papildomai atliktų apklausų duomenis, tarnybos Baltarusijoje laikotarpius ir kitas aplinkybes, nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios galėtų sumažinti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl buvo priimtas ginčijamas Sprendimas.

Kadangi pareiškėjas šiuo atveju turėjo teisinius santykius su Lietuvos Respublika, tai ir Sprendimą priėmė Lietuvos Respublikos institucija, todėl nepagrįsta pareiškėjo nuomonė, kad šioje situacijoje sprendimą galėtų priimti Lenkijos Respublikos institucija.

Situacija, kai viena Šengeno valstybė yra įvedusi perspėjimą SIS, o kita Šengeno valstybė sprendžia kokį nors su užsieniečiu susijusį klausimą yra reglamentuojama - 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau - SIS reglamentas) (pvz., 27 str.), taip pat Įstatymo (pvz., 26 str. 7 d.) nuostatų. Kitaip tariant, jeigu pareiškėjas sieks gauti leidimą gyventi/nacionalinę vizą Lenkijoje, Lenkija turėtų konsultuotis su Migracijos departamentu, o Lenkijai nusprendus išduoti pareiškėjui leidimą gyventi/nacionalinę vizą, perspėjimas SIS ištrinamas, tačiau lieka galioti draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie Lenkijos išduotą vizą, inicijavo konsultacijas su Lenkija - gavus Lenkijos galutinį atsakymą, prireikus bus imtasi reikiamų veiksmų.

Dėl pareiškėjo teigimo, kad Migracijos departamentas vadovavosi pasenusia VSD išvada (2023-02-08 Nr. 18-1581) nurodo, jog tai laikytina tinkama praktika ir atitinka teisės aktų nuostatas. VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

Pažymi, kad minėta VSD išvada buvo gauta dėl konkrečių faktų, nei šiems faktams, nei jų įvertinimui esminės reikšmės neturi tai, kad VSD išvada buvo paruošta 2023 m. vasario 8 d.. Nei geopolitinė situacija, nei pareiškėjo darbo faktinės aplinkybės per šį laikotarpį nepasikeitė, o VSD pažymos galiojimo laikotarpis nėra nustatytas. Taip pat svarbi aplinkybė yra tai, kad grėsmė šiuo atveju kyla dėl pareiškėjo atliktos karinės tarnybos ir galimo pažeidžiamumo, taip pat lojalumo Baltarusijos valdžiai, o ne dėl klausimyne pasirinktų atsakymo variantų, susijusių su nepritarimu Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Taip pat pažymėtina, kad papildomų apklausų metu pareiškėjas neišreiškė aiškios savo pozicijos dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, o tik apibendrintai atsakė, kad „karas yra blogai, nes žūsta žmonės“. Atsakovas nei apklausų metu, nei teikdamas skundą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų vertinti, kad jis atvirai išsakė savo poziciją Rusijos vykdomų karo veiksmų Ukrainoje atžvilgiu.

Kadangi pareiškėjo žmona ir mažametis vaikas gyvena Baltarusijoje, o jis taip pat nėra nutraukęs ryšių su Baltarusija ir ketina užsidirbęs pinigų grįžti gyventi į Baltarusiją, tai nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Dėl šios situacijos pareiškėjas laikytinas pažeidžiamu asmeniu, taip pat tai kelia pagrįstų abejonių, ar šie faktai nerodo grėsmės, kad pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo, kurį gali užverbuoti Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Migracijos departamentas Sprendime vadovavosi VSD 2023 m. vasario 8 d. raštu Nr. 18-1581 dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, kad, neatsižvelgiant į tai, jog Išvada raštu pateikta 2023 m., ji aktuali ir šiuo metu, t. y. pareiškėjo gyvenimas / buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, atliko kompleksinį pareiškėjo vertinimą, t. y. vertino individualią pareiškėjo situaciją, ekonominius, šeiminius ryšius, buvusius darbinius ryšius bei tai, kad, kaip nurodė ir pats pareiškėjas skunde, pareiškėjo nesieja jokie ryšiai su Lietuva.

VSD vertinimu, pareiškėjui vykstant į Baltarusiją, didėja galimybė jį išnaudoti Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi į Lietuvą atvykstančiais / gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šių šalių valstybės institucijose ar tarnavę atitinkamose tarnybose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.

Šalių prašymu ši byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 24S200407, kuriuo atsakovas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegija, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui dėl to, kad 2016-2019 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, teisėtumo ir pagršstumo.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).

Paminėtina ir tai, kad pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.).

Kaip jau minėta, Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).

Liteko – Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas D. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI2-6855-595/2023), prašydamas panaikinti: 1) Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 23S25128 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) 2023 m. kovo 12 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 23S26589; 3) 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 23S28487 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3, o Sprendimai Nr. 1-3 kartu – ir Sprendimai) ), kuriuo jam uždrausta atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 5 metus, įtraukiant į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu minėtoje administracinėje byloje pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą - pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 23S25128, 2023 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 23S26589, 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 23S28487 ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. P. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

LVAT minėtu sprendimu konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamus sprendimus, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nėra pagrįsta: šioje išvadoje iš esmės niekaip nėra pagrindžiama, kodėl pareiškėjas, Baltarusijos Respublikos pilietis, bylos duomenimis, vykdydamas kilmės šalies įstatyminę prievolę – atlikdamas privalomąją karinę tarnybą, privalėjo „<...> palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką <...>“. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos valstybės institucijose (pareiškėjas teigia 2015-2019 m., dirbdamas pagal darbo sutartis įvairiose įmonėse, atliko privalomą karinę tarnybą, periodiškai vykdamas į tokio pobūdžio mokymus), todėl nėra duomenų, kaip VSD Išvadoje pateikiama informacija, kad <...> Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos <...> užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys <...>“, yra reikšminga šiuo individualiu atveju.

LVAT minėtu sprendimu taip pat konstatavo, kad ginčijami Sprendimai negali būti laikomi teisėtais, kadangi Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti, Sprendimas Nr. 3 – grindžiamas ir Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2, kurie nėra teisėti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas: ginčijami Sprendimai yra naikinami ir Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pakeitimo.

Migracijos departamentas 2024 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas šio sprendimo neskundė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2024 m. kovo 1 d. gavo Lenkijos vizą, galiojančią iki 2025­ m. vasario 28 d., jis 2024 m. gegužės 6 d. įsidarbino Lenkijoje, prekybinėje transporto įmonėje. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui šiuo metu nėra svarbus leidimas gyventi Lietuvoje, nes jis šiuo metu gyvena ir dirba Lenkijoje.

Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, jog gavęs informaciją apie Lenkijos išduotą vizą, inicijavo konsultacijas su Lenkija, tačiau teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad Lenkija būtų pateikusi informaciją (duomenis) apie pareiškėjo keliamą grėsmę.

Priimant skundžiamą Sprendimą Migracijos departamentas rėmėsi VSD 2023 m. vasario 8 d. išvada, kuri LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu jau buvo pripažinta nepakankama laikyti pareiškėją kaip keliantį grėsmę valstybės saugumui, taip pat dviejų papildomai atliktų pareiškėjo apklausų duomenis. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas ir VSD nenustatė naujų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Papildomų apklausų metu pareiškėjas atsakovui nenurodė naujų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas Lietuvoje būtų padaręs nusikalstamas veikas, pažeidęs viešąją tvarką.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, įgyvendindamas savo diskreciją, padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, priimtas sprendimas užsieniečio atžvilgiu nėra proporcingas, todėl skundžiama Sprendimo dalis dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama.

Vertinant Sprendimo dalį dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą, teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, kad pagal užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024 ).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir proporcingu, nes jis neatitinka Įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio ir Kriterijų vertinimo tvarkos reikalavimų, todėl yra naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį 22,50 Eur. Nepateikta duomenų dėl kitų išlaidų.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas, jam priteisiamos nurodytos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 24S200407.

Priteisti pareiškėjui D. P. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėRomanas Klišauskas