Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrimos grūdai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrimos grūdai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas V. Z. prašė iš atsakovo UAB „Agrimos grūdai“ priteisti 12 500 Eur palūkanų, 85 975 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1 2018-02-19 šalys sudarė paskolos sutartį (toliau – Sutartis). Sutarties 1.1 punktu susitarė, kad ieškovas atsakovui suteikia 35 000 Eur paskolą. Sutarties 1.2 punktu atsakovas įsipareigojo gražinti paskolą, mokėti Sutartyje nustatytas palūkanas ir atlikti visus kitus mokėjimus Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Paskola buvo tikslinė – keturių žemės sklypų įsigijimui (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties 3.1 punktu ieškovas įsipareigojo išmokėti visą paskolą iki 2019-02-19;

1.3 Sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, kad atsakovas sumokės ieškovui 35,71 proc. palūkanų, kas sudaro 12 500 Eur. Už visą paskolos terminą, t. y. 3 mėnesius, gražinant suteiktą paskolą 2019-05-19. Sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad jeigu atsakovas vėluoja atlikti kokį nors mokėjimą, atsakovas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną;

1.4 ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė ir pervedė atsakovui 35 000 Eur. Atsakovas savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė iš dalies. Atsakovas iki 2019-02-19 paskolos negrąžino. Atsakovas paskolą gražino praleidęs mokėjimo terminą – 2022-09-27, mokėdamas pavedimais: 2020-01-28 – 5 000 Eur, 2021-08-18 – 10 000 Eur, 2021-09-17 – 10 000 Eur, 2021-10-28 – 5 000 Eur, 2022-09-27 – 5 000 Eur;

2.1 svarbu atskirti atsakovo įvykdytas bei neįvykdytas prievoles, kylančias iš Sutarties, ir tuomet atlikti delspinigių skaičiavimą bei vertinti ar nėra praleisti senaties terminai reikalavimams dėl delspinigių pareikšti;

2.2 atsakovas paskolą grąžino 2022-09-27. Nėra ginčo, kad pagrindinė prievolė (35 000 Eur paskola) buvo įvykdyta 2022-09-27 ir nuo tos dienos, nuo 35 000 Eur sumos, delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami, o senaties terminas delspinigiams kiekvieną paskesnę dieną nebeprasidėjo iš naujo. Paskutinė diena, kada ieškovas už laiku negrąžintą paskolos sumą galėjo skaičiuoti delspinigius buvo 2022-09-27, o nuo šios dienos per 6 mėnesių terminą, iki 2023-03-27, turėjo teisme pareikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Ieškovas ieškinį dėl delspinigių priteisimo nuo laiku negrąžintos 35 000 Eur paskolos sumos ir nuo 12 500 Eur palūkanų sumos pateikė 2023-04-27, vienu mėnesiu praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių nuo laiku negrąžintos 35 000 Eur paskolos sumos pareikšti;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.1 ginčo nei dėl atsakovo pareigos mokėti 12 500 Eur palūkanų, nei dėl jų dydžio byloje nėra, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 12 500 Eur palūkanų tenkintinas;

5.3 delspinigių normą sumažinus iki 0,2 proc. per dieną bei taikant 6 mėnesių (arba 180 dienų) ieškinio senatį dėl netesybų, ieškovo atsakovui mokėtinų netesybų suma mažintina tokiu būdu – nuo laiku neapmokėtos sumos 47 500 Eur už 180 dienų atsakovo ieškovui mokėtina netesybų suma mažintina iki 17 100 Eur sumos ir ieškovui iš atsakovo priteistina 17 100 Eur netesybų;

5.4 ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (29 600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-05-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5.5 ieškovo tenkinti reikalavimai sudaro 30 proc., atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 930,90 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovui iš ieškovo 1 397,55 Eur suma bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas UAB „Agrimos grūdai“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių normos nustatymo ir delspinigių priteisimo pakeisti – sumažinti 2019-02-19 Sutarties 4.4 punkte nurodytą delspinigių dydį iki 0,02 proc. dydžio nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną; taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir atmesti reikalavimą priteisti delspinigius už laiku negrąžintą 35 000 Eur paskolos sumą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

6.2 nors teismas ir paminėjo, jog nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, tačiau nenustatinėjo, kokius nuostolius ieškovas patyrė dėl pavėluoto prievolės įvykdymo, nevertino ieškovo nuostolių ir netesybų santykio. Ieškovas nepagrindė, kad laiku neatgavęs paskolintos sumos turėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą didesne kaina ir skolintis iš banko;

6.3 nors ieškovas pateikė kredito grąžinimo grafiką pagal 2021-04-30 Sutartį Nr. 2021004668, tačiau neaišku, ar ieškovas yra kredito gavėjas, nepateikti duomenys, kokiu tikslu šis kreditas paimtas ir ar kreditas buvo panaudotas ieškovo nekilnojamajam turtui įsigyti. Ieškovui nenurodžius kokį nekilnojamąjį turtą įsigijo, neįrodyta, kad šio objekto vertė nuo 2019 m. padidėjo ar, kad ieškovas turėjo galimybę objektą įsigyti dar 2019 m., tačiau tik dėl atsakovo laiku negrąžintos paskolos to negalėjo padaryti. Ieškovas teigia, kad kainos 2021 m. lyginti su 2019 m. pakilo 35,7 proc., tačiau nėra duomenų, kad tiek pabrango ieškovo pirktas turtas. Tai, kad atsakovas 2019 m. negrąžino ieškovui paskolos, nesutrukdė ieškovui įsigyti nekilnojamąjį turtą. Atsakovas nėra atsakingas, kad ieškovas turtą įsigijo, išaugus rinkos kainoms. Pirkdamas turtą ieškovas skolinosi 70 000 Eur, taigi grąžintos skolos ieškovui nebūtų užtekę. Ieškovas teigia, kad jo nuostolius sudaro bankui mokėtinos palūkanos, tačiau atsakovas paskolą grąžino 2022-09-27, ieškovas galėjo šią sumą panaudoti kredito padengimui ir sumažinti kredito sumą, įskaitant ir mokėtiną palūkanų sumą. Ieškovo nuostoliai, mokant palūkanas bankui, dėl atsakovo pradelsto termino grąžinti paskolą už 17 mėn. nuo kredito gavimo iki atsakovo pilnai grąžintos paskolos gali sudaryti tik 1 025,50 Eur nuostolių sumą, tačiau ne 63 350 Eur;

6.4 teismas nevertino atsakovo argumentų. Teismo nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis yra nepagrįstas, iškreipiantis šalių pusiausvyrą bei sudarantis sąlygas ieškovui pasipelnyti atsakovo sąskaita. Nesant duomenų apie ieškovo nuostolius, teismas delspinigių normą turėjo sumažinti iki minimalios 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, o jei, teismo manymu, delspinigių norma turėtų būti didesnė – teismas turėjo motyvuotai pagrįsti. Teismo nustatytas delspinigių dydis – 0,2 proc. yra nepaaiškintas;

6.5 ieškovas, skolindamas pinigus, siekė užsidirbti 12 500 Eur mokėjimo palūkanų. Atsakovas prievolės sumokėti 12 500 Eur palūkanų neginčija. Delspinigiai už pavėluotą prievolės įvykdymą neturėtų būti vertinami kaip ieškovo turima gauti nauda, jie turi padengti ieškovo nuostolius, o ne leisti ieškovui nepagrįstai praturtėti. Priteista 17 100 Eur delspinigių suma yra per didelė, todėl mažintina. Paprastai 0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigių tarifas pripažįstamas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu protingumo reikalavimų ir delspinigių funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra gražinęs visą paskolos sumą, nesumokėjęs tik mokėjimo palūkanų, ieškovas nėra patyręs nuostolių, teismo nustatyti 0,2 proc. delspinigiai yra per dideli ir neproporcingi, todėl mažintini iki 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesugrąžintos sumos;

6.6 atsakovas nesutinka dėl delspinigių skaičiavimo už atsakovo jau įvykdytą prievolę, nes senaties terminai tokiam reikalavimui pareikšti yra praleisti. Atsakovas suteiktą 35 000 Eur sumą grąžino 2022-09-27. Tada tęstinis pažeidimas baigėsi ir nuo tos dienos nebegalėjo būti skaičiuojami delspinigiai. Paskutinė diena, kada ieškovas už laiku negrąžintą paskolos sumą, galėjo skaičiuoti delspinigius buvo 2022-09-27, o nuo tos dienos per 6 mėnesių terminą, t. y. iki 2023-03-27, turėjo teisme pareikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Ieškovas ieškinį dėl delspinigių priteisimo teismui pateikė 2023-04-27, vienu mėnesiu praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti. Teismo nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas yra aktualus tuomet, kai iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovas nėra įvykdęs pagrindinės prievolės. Įvykdęs pagrindinę prievolę atsakovas nutraukia tęstinį pažeidimą dar iki ieškinio pareiškimo;

6.7 teismas nurodė, kad taikomos ieškinio senaties nutraukimo taisyklės pagal CK 1.130 straipsnio dalies nuostatas. Atsakovas nepripažino ieškovo priskaičiuotų delspinigių, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas. Teismas neatskyrė atsakovo įvykdytų bei neįvykdytų prievolių, kylančių iš Sutarties, nefiksavo, kad atsakovas nutraukė savo vykdomą tęstinį pažeidimą dar iki ieškinio pareiškimo ir tai turi reikšmės skaičiuojant ieškinio senaties terminus reikalavimams dėl delspinigių priteisimo pareikšti. Skolininkui grąžinus pagrindinę skolą, kreditoriaus teisė kreiptis į teismą dėl delspinigių priteisimo, negali tapti neribota laike.

7. Ieškovas V. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, UAB „Agrimos grūdai“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

7.1 apeliantas savo prašymą grindė aplinkybėmis, kad egzistuoja CK 6.258 straipsnio 3 dalyje numatytas atvejis, kuris leidžia mažinti netesybas, t. y. jeigu prievolė iš dalies įvykdyta. Atsakovas nurodė, kad jis yra grąžinęs ieškovui 35 000 Eur paskolos sumą, yra likusios nesumokėtos tik palūkanos už naudojimąsi paskola, dėl ko netesybų dydis (delspinigių norma) galėtų būti mažinama. Teismas įvertinęs šalių sudarytą Sutartį ir ieškovo bei atsakovo argumentus, remdamasis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendė, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio;

7.2 vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius. Netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Šalys Sutarties 4.4 punktu susitarė dėl delspinigių. Apeliantas neprašė teismo pripažinti šią Sutarties nuostatą negaliojančia, priešingai, ją pripažino ir prašė pakeisti – sumažinti sutartinius delspinigius. Teismo išvada, kad šioje byloje kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais yra teisinga;

7.3 Sutartį pažeidusi šalis Sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai šaliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Atsakovo pageidavimas, kad ieškovas turėtų pateikti paaiškinimus, kokius nuostolius jam sukėlė nesavalaikis paskolos bei mokėjimo palūkanų už naudojimosi paskola grąžinimas, vertintinas kritiškai. Teismas tinkamai įvertino tai, kad sutartis buvo pažeista ilgą laiką, o įsipareigojimas dėl priteistų 12 500 Eur iki šiol neįvykdytas. Ieškovas neturėjo pareigos pateikti patirtus nuostolius pagrindžiančių įrodymų, todėl ši faktinė aplinkybė neturi būti siejama ir vertinama sprendžiant dėl delspinigių dydžio;

7.4 aplinkybė, kad apeliantas ketina sumokėti priteistus 12 500 Eur, dėl kurių susitarė, tačiau savo pareigos iki šiol nevykdo, Sutartį ne kartą pažeidė, vertintina neigiamai apelianto atžvilgiu. Apeliantas susitarė dėl ženkliai didesnių delspinigių, kuriuos ginčijo, nors sutarties sąlygas ieškovui pateikė pats, tad reikalavimas delspinigius mažinti iki minimalių yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, o nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis yra pagrįstas;

7.5 nesutinka su argumentu, kad priteista 17 100 Eur delspinigių suma yra per didelė. Nėra ginčo, kad apeliantas laiku nesumokėjo nei pagrindinės skolos, nei palūkanų. Bendra laiku nesumokėta suma sudaro 47 000 Eur, tad teismo sumažinti 0,2 proc. delspinigiai nuo šios sumos paskaičiuoti teisingai ir sudaro 17 100 Eur. Teiginiai, kad ši suma sudaro pagrindą ieškovui praturtėti, vertintini kritiškai. Apeliantas sutiko su didesniais delspinigiais, iki šiol naudojasi ieškovo pinigais jau 5 metus. Pagrindinę skolą apeliantas gražino ženkliai vėliau, tad jis pats turėjo naudos iš ieškovo;

7.6 apeliantas yra neteisus, teigdamas, kad senaties terminas yra praleistas. Nėra ginčo, yra faktas, kad atsakovas pradelsė sumokėti paskolos sumą daugiau nei 30 mėn. Ieškovas nereiškia reikalavimo delspinigiams už daugiau nei 6 mėn. laikotarpį, kad būtų suėjęs senaties terminas, o prašo priteisti už 181 dienų. Faktas, kad ieškinys teisme buvo pareikštas praėjus 6 mėn. po to, kai atsakovas sumokėjo paskolą, neturi teisinės reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalis dėl delspinigių normos nustatymo ir delspinigių priteisimo. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl delspinigių normos sumažinimo iki 0,02 proc. dydžio, priteistos 17 100 Eur delspinigių sumos ir ieškinio senaties termino ieškovo reikalavimui priteisti delspinigius už laiku negrąžintą 35 000 Eur paskolos sumą taikymo.

Dėl faktinių aplinkybių

10. Nustatyta, kad ieškovas V. Z. su atsakovu UAB „Agrimos grūdai“ 2018-02-19 sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas iš ieškovo pasiskolino 35 000 Eur sumą tikslu įsigyti sutartyje nurodytus keturis žemės sklypus. Paskola suteikta 2019-02-19. Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2019-05-19. Šalys Sutarties 4.2 punktu susitarė, kad atsakovas sumokės ieškovui 35,71 proc. palūkanų, kas sudaro 12 500 Eur už visą paskolos terminą, t. y. 3 mėnesius, grąžinant suteiktą paskolą 2019-05-19.

11. Atsakovas, grąžindamas paskolą, atliko šiuos mokėjimus: 2020-01-28 – 5 000 Eur, 2021-08-18 – 10 000 Eur, 2021-09-17 – 10 000 Eur, 2021-10-28 – 5 000 Eur, 2022-09-27 – 5 000 Eur, iš viso atsakovas pervedė 35 000 Eur.

Dėl delspinigių normos sumažinimo ir pareigos įrodyti nuostolių dydį

11. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

12. Pirmosios instancijos teismas sumažino Suarties 4.4 punkte nustatytą 1 proc. delspinigių dydį iki 0,2 proc. Teismas įvertino, kad pagal Sutartį kreditoriaus nauda, kurią sudaro 12 500 Eur palūkanų yra beveik septynis kartus mažesnė suma už apskaičiuotus 85 975 Eur delspinigius. Tokią padėtį teismas pripažino neprotinga ir neteisinga bei pažymėjęs, kad šalys yra verslo subjektai, priteistiną delspinigių dydį nustatė 0,2 proc. Apeliacijos dalyku yra teismo sprendimu sumažintų delspinigių normos sumažinimas iki 0,02 proc.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, pažeisdamas teismų išaiškinimus, nenustatinėjo ieškovo patirtų nuostolių dydžio ir nevertino ieškovo nuostolių ir priteistinų netesybų santykio. Laiko, kad nesant duomenų apie ieškovo nuostolius, 0,2 proc. delspinigių dydis yra nepagrįstas, o delspinigių norma mažintina iki minimalios 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

18. Pastebėtina tai, kad ieškovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kokius nuostolius laiko patirtais. Dublike, atsikirsdamas į atsakovo argumentus paaiškino, kad atgavęs pinigus tik 2022-09-27, t. y. po 30 mėnesių, jis jau nebegalėjo nupirkti tiek, kiek galėjo 2019 m., nes turtas ženkliai pabrango. Ieškovas turtą pirko tik 2021 m. už ženkliai didesnę kainą (kainos 2021 m. palyginti su 2019 m. buvo pakilusios 35,7 proc.), ieškovas buvo priverstas naudotis banko paslaugomis, 2021-04-30 ėmė paskolą iš banko, moka palūkanas bankui, pridėjo mokėjimų grafiką.

20. Įvertinus tai, kad ieškovas neturi pareigos detaliai pagrįsti patirtų nuostolių dydį, ieškovo nurodytos aplinkybės, laikytinomis pakankamomis nuostolių atsiradimo aplinkybei pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, pasiremdamas anksčiau cituota teismų praktika, sprendė, kad nėra poreikio detalizuoti ieškovo turėtų nuostolių dydį ir nenurodė ieškovui, jog įrodinėtina aplinkybe laiko detalų nuostolių pagrindimą. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka teismų praktiką. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovas savo prievolės nevykdė net 30 mėn., kai paskola buvo suteikta vos 3 mėn. laikotarpiui, tai objektyviai leidžia spręsti dėl galimų tam tikrų ieškovo patirtų praradimų, negalint disponuoti pinigais. Pirmosios instancijos teismas net 5 kartus sumažino šalių sutartų delspinigių dydį, tokiu būdu faktiškai įvertindamas ir galimą ieškovo nuostolių dydį. Sudarydamos Sutartį ir nustatydamos preliminarių neįrodinėtinų nuostolių dydį, šalys tarėsi net dėl 5 kartus didesnio delspinigių dydžio. Pažeidęs prievolę atsakovas prašo delspinigius sumažinti net 50 kartų nuo Sutartimi sutartos sumos. Tokio pozicijos pasikeitimo masto atsakovas jokiu būdu nepaaiškina.

21. Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas turi pareigą pateikti detalius duomenis dėl nekilnojamojo turto pirkimo, nupirkto objekto kainų pakilimo, paaiškinti dėl iš banko paimtos didesnės paskolos sumos, prieštarauja šioje nutartyje nurodytiems bei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems teismų išaiškinimams. Atsakovo pozicija, kad nesant duomenų apie ieškovo nuostolius, teismas delspinigių normą turėjo sumažinti iki minimalios 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, yra niekuo nepagrįsta. Sutiktina su ieškovo pozicija atsiliepime į apeliacinį skundą, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.

23. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, turi būti pažymėta, jog teismo sprendime iš esmės pateikiama aukštesnės instancijos teismų praktikos apžvalga nagrinėjamu klausimu, kas nevertintina kaip tinkamas sprendimo motyvavimas. Visgi po gausios teismų praktikos apžvalgos yra pateikiami ir teismo motyvais, kuriais remiamasi nagrinėjamame ginče. Pirmosios instancijos teismo motyvai yra aiškūs ir konkretūs, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas įvertino Sutarties turinį, Sutartimi numatytą pelną palūkanų forma, pažymėjo, jog šalis vertina kaip verslininkus. Šie argumentai laikytini pakankamai aiškiai pagrindžiančiais sprendimu nustatytų delspinigių dydį.

24. Sutartimi nustatytų delspinigių dydis jokiu būdu nevertintinas kaip nepagrįstas praturtėjimas ar atsakovo nesąžiningas elgesys. Delspinigiai yra įpasta prievolės vykdymo užtikrinimo priemonė, šalys dėl tokios priemonės taikymo susitarė sudarytoje Sutartyje. Delspinigiai yra priteisti, remiantis nustatytu teisiniu bei sutartiniu pagrindu ir neatitinka nepagrįsto praturtėjimo instituto esmės. Apelianto vertinimas, kad delspinigiai turi sudaryti ne daugiau kap 1 025,50 Eur, paneigta išdėstytais argumentais.

25. Įvertinus išdėstytus argumentus, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai delspinigių normą sumažino iki 0,2 proc.

Dėl ieškinio senaties taikymo

26. CK 1.124 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalimi ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

27. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka dėl delspinigių skaičiavimo už atsakovo jau įvykdytą prievolę, t. y. jau grąžintą 35 000 Eur paskolos sumą, laiko, kad senaties terminai tokiam reikalavimui pareikšti yra praleisti. Atsakovas suteiktą paskolą grąžino 2022-09-27. Tą dieną tęstinis pažeidimas baigėsi ir nuo tos dienos negali būti skaičiuojami delspinigiai. Paskutinė diena, kada ieškovas, už laiku negrąžintą paskolos sumą, galėjo skaičiuoti delspinigius buvo 2022-09-27, o nuo šios dienos per 6 mėn. terminą, t. y. iki 2023-03-27, turėjo pareikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Ieškovas ieškinį dėl delspinigių priteisimo teismui pateikė 2023-04-27, t. y. vienu mėnesiu praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl delspinigių priteisimo, turi būti atskirta, jog atsakovas pagrindinę prievolę – sumokėti 35 000 Eur paskolos sumą, pilnai įvykdė 2022-09-27, o palūkanų nėra sumokėjęs iki šiol. Tuo remiantis sprendžiama, kad delspinigių skaičiavimui nuo nesumokėtų palūkanų senaties terminas nėra praleistas ir delspinigiai nuo 12 500 Eur palūkanų skaičiuotini už 181 dieną po 0,2 proc. Paskaičiuota delspinigių suma sudaro 4 525 Eur. Vertintina, kad pagrindinės skolos grąžinimo prievolės atskyrimas nuo prievolės mokėti palūkanas yra reikalingas ir teisiškai reikšmingas.

30. Šio ginčo atveju prievolės įvykdymo terminas buvo aiškiai apibrėžtas šalių sudarytoje sutartyje ir ieškinio senaties terminas išvestiniam reikalavimui dėl delspinigių prasidėjo pasibaigus pagrindinės prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).

31. Atsakovui paskolą grąžinus 2022-09-27 ir tuo įvykdžius pagrindinę prievolę, šią dieną buvo baigtas ir delspinigių nuo nesumokėtos paskolos sumos skaičiavimas. Sutrumpintas ieškinio senaties terminas pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį reiškia, kad reikalavimas teismui dėl delspinigių priteisimo turėjo būti pateiktas, nepraėjus 6 mėn. terminui nuo pagrindinės prievolės įvykdymo. Šiuo terminu pareiškęs ieškinį, ieškovas įgytų teisę prisiteisti senaties terminu ribojamą delspinigių, kurie susidarė iki 2022-09-27, sumą. Ieškovui pareiškus ieškinį 2023-04-26, ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo jau buvo pasibaigęs (baigėsi 2023-03-27). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2021-10-28 mokėjimo iki 2022-09-27 likusi nesumokėta skolos dalis sudarė 5 000 Eur. Sutarties 4.4 punktu susitarta, kad delspinigiai mokami nuo laiku nesumokėtos sumos, o ne nuo visos suteiktos paskolos sumos.

32. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto aiškinimu, kad teismo sprendime nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas 2001 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001 yra aktualus tuomet, kai iki pat ieškinio pareiškimo dienos atsakovas nėra įvykdęs pagrindinės prievolės. Šiame išaiškinime nurodoma, kad terminas nelaikomas pasibaigusiu, kai ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo. Nutartyje nėra pateikiamas teisės aiškinimas, kokiu būdu senaties terminas yra skaičiuojamas, kai ieškinys dėl delspinigių priteisimo pateikiamas, praėjus šešių mėnesių terminui nuo pagrindinės prievolės įvykdymo.

33. Tuo remiantis sprendžiama, kad ieškovas yra praleidęs senaties terminą pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį delspinigiams už nelaiku įvykdytą prievolę – grąžinti paskolos sumą. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nurodo, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

34. Teismas sprendime nurodė, jog taikomos ieškinio senaties nutraukimo taisyklės pagal CK 1.130 straipsnio dalies nuostatas ir senaties termino nutraukimo aplinkybę siejo su ieškinio teismui pateikimu. Tokia teismo pozicija nėra teisinga, kadangi ieškinio pateikimo metu, esant pasibaigusiam senaties terminui reikalavimui dėl delspinigių nuo skolos sumos pareikšti, ieškinio pareiškimas senaties termino eigos negalėjo nutraukti. Pripažinimo dėl ieškovo priskaičiuotų delspinigių iš atsakovo pusės nebuvo, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių priteisimo buvo nutrauktas ir galėtų būti vertinamas kaip ieškovo nepraleistas.

35. Svarbu tai, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose yra pateikęs prašymą dėl senaties termino atnaujinimo, jei teismas laikytų, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovas nurodo, kad po 2022-09-27 tarp šalių toliau vyko susirašinėjimas. Ieškovas dar 2023-03-15 paskutinį kartą kreipėsi į atsakovą, kuris niekaip nesureagavo, siūlydamas be teismo įsikišimo įvykdyti įsipareigojimą, ir nustatė paskutinį terminą – 2023-03-24. Tik raginimų pasekmėje atsakovas po 30 mėn. sumokėjo paskolos sumą. Iki kreipimosi į teismą yra praėję dar labai mažai laiko – tik 1 mėn., ieškovas dėjo maksimalias pastangas, kad visi su šiuo susiję klausimai būtų išspręsti iki teismo. Atsakovas prašo termino neatnaujinti, pažymi, kad ieškovas neįrodė jokių svarbių priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo už pradelstą skolos sumokėjimą pareikšti. Ieškovas yra nesąžiningas ir reikalauja priteisti delspinigius, kurie yra 1,81 karto didesni, nei paskolos suma. Nesutinka, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas, buvo nustatyti terminai.

36. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011 išaiškinta, kad sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikia nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai nurodytos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į atsakovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju tam turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

37. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia poreikį atnaujinti ieškinio senaties terminą, nėra patvirtintos pateiktais įrodymais, atsakovas nepripažįsta, jog po 2022-09-27 šalys bendradarbiavo dėl prievolių vykdymo. Iš ieškovo su dubliku pateikto susirašinėjimo, bylai svarbių aplinkybių negalima nustatyti, nes susrašinėta su atsakovo nepripažintu asmeniu, pateiktas skolos grafikas dėl mokėjimų 2020 m., kai ieškovas įrodinėja bendradarbiavimą 2022 m. Taigi negali būti patvirtinama aplinkybė, kad ieškovas dėjo maksimalias pastangas, kad visi su šiuo susiję klausimai būtų išspręsti iki teismo. Byloje nėra pagrindo nustatyti, kad įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tuo remiantis, sprendžiama, kad nėra pagrindo senaties terminui atnaujinti.

38. Vadovaujantis išdėstytu, sprendžiama, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant priteistą delspinigių sumą iki 4 525 Eur bei nuo šios sumažintos sumos skaičiuojant procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 103 Eur, o atsakovo – 1 996, 50 Eur. Ieškovui priteista 30 proc. išlaidų (930, 90 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 70 proc. (1 397, 55 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus teismo sprendimą, keičiasi ieškinio tenkinimo procentas, todėl turi būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškinio tenkinimo procentas sudaro 17 proc. Tuo remiantis pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos, ieškovui priteisiant 527,51 Eur, o atsakovui – 1 657,10 Eur.

40. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

41. Atsakovas UAB „Agrimos grūdai“ prašo priteisti iš ieškovo V. Z. 1 452 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliaciniame procese apmokėti. Taip pat atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 385 Eur žyminio mokesčio.

42. Ieškovas V. Z. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikė 900 Eur sąskaitą už susipažinimą su apeliaciniu skundu, pasirengimą, atsiliepimo parengimą, pateikimą teismui, konsutaciją ir mokėjimo patvirtinimą 900 Eur sumai. Išlaidos už rengtą procesinį dokumentą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

43. Atsižvelgiant, kad apelianto apeliacinis skundas tenkinamas 75 proc., atsakovui priteisiama 75 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui – 25 proc.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsniu, 329 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrimos grūdai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant tokiu būdu:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2019 m. vasario 19 d. Paskolos sutarties, sudarytos tarp V. Z. ir UAB „Agrimos grūdai“, 4.4 punktą, sumažinant delspinigių dydį iki 0,2 proc. dydžio nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Priteisti ieškovui V. Z. iš atsakovo UAB „Agrimos grūdai“ 12 500 Eur palūkanų, 4 525 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 17 025 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 525,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui UAB „Agrimos grūdai“ iš ieškovo V. Z. 1 657,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrimos grūdai“ naudai iš ieškovo V. Z. priteisti 1 377,75 Eur (tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovo V. Z. naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrimos grūdai“ priteisti 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.