- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-135-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00904-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Eigirdas Činka (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- E. N.
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-8891-762/2021 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkui G. N. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. N. priklauso ½ dalis E. N. gaunamo darbo užmokesčio.
2. Nurodė, kad antstolė Irena Bakšienė vykdo išieškojimą vykdomosiose bylose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) naudai, skolininkas – G. N.. VMI prie FM gavo antstolės Irenos Bakšienės patvarkymą, kuriuo išieškotojui VMI prie FM pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko G. N. turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkino. Nustatė, kad skolininkui G. N. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės E. N. areštuotų gaunamų pajamų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė Irena Bakšienė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0115/12/01554, Nr. 0115/12/02074, Nr. 0115/12/02228, Nr. 0115/14/02147, Nr. 0115/17/01994, Nr. Nr. 0115/18/00250, Nr. 0115/18/00827, Nr. 0115/18/01042, Nr. 0115/19/00408, Nr. 0115/19/02144, Nr. 0115/20/01168 pagal vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai bei Nr. 0115/15/00085 dėl skolos išieškojimo (išieškotojos) „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje naudai iš skolininko G. N..
6. Vykdydama išieškojimą antstolė nustatė, kad skolininkas šiuo metu nedirba, turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Remiantis vykdomųjų bylų duomenimis apie skolininką skolininko G. N. sutuoktinė nuo (duomenys neskelbtini) yra E. N.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis nustatyta, kad E. N. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, todėl 2021 m. rugsėjo 7 d. antstolė patvarkymu Nr. S-21-115-34604 areštavo 1/2 dalį E. N. priklausančio darbo užmokesčio, esančio (būsiančio) (duomenys neskelbtini) ir kitų pajamų, bet ne daugiau, kaip lėšų arešto mastas, t. y. 5 292,80 Eur. Nurodė (duomenys neskelbtini) areštuotas pinigines lėšas, t. y. 1/2 dalį E. N. priklausančio darbo užmokesčio saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnis).
7. 2021 m. rugsėjo 7 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-21-115-34618 dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išsiuntimo skolininkui, informacijos pateikimo. Skolininkui pasiūlyta per 20 d. nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Skolininkas nustatytu terminu nepateikė užpildyto sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, todėl 2021 m. rugsėjo 29 d. pasiūlymu Nr. S-21-115-37483 antstolė pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko G. N. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine E. N. nustatymo. Išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per nustatytą terminą kreipėsi į teismą su minėtu prašymu.
8. Nustatė, kad skolininkas su sutuoktine nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 straipsnis). Šalių santuoka nėra nutraukta. Skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, nėra. Nors skolininko vardu registruoti automobilis „O. A.“, kuris jau areštuotas, bei automobilis „Audi A4 Avant“, kurio dalyvavimas teisme draudžiamas, pirma registracijos data 2001 m. spalio 10 d., t. y. automobilis senas, duomenų apie jo vertę byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į išieškomos bendros skolos išieškotojams dydį, darytina išvada, kad jos išieškojimui nepakaktų 1/2 dalies minėto automobilio vertės. Skolininkas darbinių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, neturi, šiuo metu nedirba.
9. Nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, suinteresuoto asmens skolininko G. N. sutuoktinės E. N. gaunamos pajamos – darbo užmokestis, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis ir į jį gali būti nukreiptas išieškojimas vykdomosiose bylose, kurioje skolininkas yra G. N. (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nustatė, jog skolininkui G. N. priklauso 1/2 (viena antroji) dalis jo sutuoktinei E. N. priklausančių areštuotų pajamų (CPK 667 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Suinteresuotas asmuo E. N. (toliau – apeliantė) teismo atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atnaujinti skundo pateikimo terminą. Pridėjo vaiko gimimo įrašo kopiją. Atskirojo skundo pagrindiniai argumentai:
10.1. nepaisant to, jog E. N. pajamos iš darbinės veiklos galėtų būti pripažintos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš šio turto galimybės, privalu atsižvelgti ir į įstatymo numatytus ribojimus dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų.
10.2. šiuo atveju turėtų būti taikomi CPK 736 straipsnyje nustatyti ribojimai išieškant iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, šie ribojimai turėtų būti taikomi ir tuo atveju, kai vykdomas išieškojimas iš skolininko sutuoktinio vardu gaunamo darbo užmokesčio, kadangi šis darbo užmokestis skolininko sutuoktiniui priklauso bendrai su skolininku; atsižvelgiama į aplinkybę, kad skolininkas išlaiko nedarbingus asmenis.
10.3. antstolė areštavo pusę E. N. gauto darbo užmokesčio, o teismas nutarė nustatyti, kad skolininkui G. N. priklauso visa ši 1/2 dalis sutuoktinės E. N. areštuotų gaunamų pajamų, tuo faktiškai suteikiant galimybę visas šias areštuotas lėšas perleisti išieškotojui. Tokiu būdu, pažeistas CPK 736 straipsnis, kadangi viršijama darbo užmokesčio dalis, kurią leidžiamai išieškoti;
10.4. apeliantė turi nepilnametį vaiką Kariną, tad išskaitoma dalis turėtų būti mažinama dešimčia procentų, priešingu atveju gali būti pažeidžiama nepilnamečio vaiko teisė būti išlaikomam savo tėvų ir neužtikrinami būtinieji vaiko poreikiai.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo antstolė Irena Bakšienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindiniai argumentai
11.1. vykdant išieškojimą, skolininkas per nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo nepateikė, todėl išieškotojui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo;
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi teismas nustatė, kad skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės pajamų, darbo užmokesčio. Nutarčiai įsiteisėjus, antstolė 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė patvarkymą dėl areštuotų lėšų pavedimo į antstolės sąskaitą ir išsiuntė į sutuoktinės darbo vietą;
11.3. sutuoktinės darbovietė informavo, kad E. N. nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. bendrovėje nebedirba, šiai dienai 2021 m. rugsėjo 7 d. antstolės patvarkymas dėl skolininko G. N. sutuoktinės darbo užmokesčio arešto vykdymas yra nutrauktas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį pagrindiniai argumentai:
12.1. pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje pagrįstai nustatytina, kad G. N. priklauso ½ E. N. gaunamo darbo užmokesčio, iš kurio turi būti vykdomas išieškojimas pagal skolininko G. N. prievolę;
Šalies argumentai
12.2. apeliantė neteisingai tapatina darbo užmokesčio išskaitų dydžius, kurie nurodyti CPK 736 straipsnyje, ir sutuoktinių turto dalis. Nagrinėjamu atveju skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs vedybų sutarties, santuoka nėra nutraukta, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir preziumuojama, kad sutuoktinių dalys šiame turte yra lygios (CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).
12.3. aplinkybė dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo gali būti teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, dalijant bendrąją nuosavybę – Apeliantės gaunamą darbo užmokestį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju, tai nėra pagrindas nustatyti kitokią skolininko turto dalį bendrame turte nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Vaikų išlaikymo užtikrinimas nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiamas ir kitomis teisinėmis priemonėmis;
12.4. apeliantė nepateikė į bylą papildomų įrodymų ,kurie patvirtintų, kad jos gaunamas darbo užmokestis laikytinas asmenine nuosavybe, todėl pareiškimas tenkintas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
14. Prie skundo apeliantė pridėjo rašytinius įrodymus – vaiko gimimo įrašo kopiją. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas juos atsisako priimti ir vertinti, nes jie neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
16. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
17. Skolininkui nepateikus antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
18. Antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Antstolis vykdydamas išieškojimą iš G. N. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsiuntė siūlymo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą bei turto arešto aktą skolininkui, kuria pasiūlyta per nustatytą terminą pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo arba turtą pasidalinti bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Nustatytu terminu minėtų dokumentai antstoliui nebuvo pateikti, todėl šis pateikė išieškotojui siūlymą kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
20. Apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ji ir skolininkas nėra išsituokę, turto nėra pasidalinę ir sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi kitu būdu. Todėl pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo, kad visas sutuoktinių turtas, nagrinėjamų atvejų ir gautos pajamos iš darbinės veiklos yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
21. Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet tik individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
22. Nagrinėjamu atveju nepateikta įrodymų, kad santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, ar sudarę kitokį notariškai patvirtintą susitarimą dėl turto, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė, kad skolininkui priklauso ½ sutuoktinės darbo užmokesčio.
23. Apeliantė nurodo, kad teismas, nustatęs, jog G. N. priklauso ½ E. N. darbo užmokesčio, pažeidė CPK 736 straipsnį, kadangi areštuota daugiau nei įstatymu leidžiama išieškoti, be to apeliantė turi išlaikytinę.
24. Nagrinėjamu atveju, šis klausimas neaktualus, nes, kaip nurodė antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą, šiai dienai E. N. nebedirba, todėl antstolės patvarkymas dėl darbo užmokesčio arešto nebuvo įvykdytas ir pagal šį patvarkymą areštuotų lėšų nėra.
25. Sykiu pažymėtina, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, vadovaujantis civilinio proceso normomis, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Taigi iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė 2021 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu nenurodė, kad areštuoja skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), be to, kaip pati nurodė atsiliepime, 2021 m. gruodžio 1 d. buvo priėmusi patvarkymą dėl areštuotų lėšų pervedimo į antstolės sąskaitą, taigi nesilaikė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo. Tačiau šiai dienai nutraukus išieškojimą iš E. N. darbo užmokesčio, šis pažeidimas neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui.
26. Pažymėtina, kad turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininkės turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jos turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininkės turto (darbo užmokesčio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) turi būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.
27. Į pagrindinius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi galutiniam ginčijamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį panaikinti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.