Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-872-855/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-04-30
Bylos Nr.: e2S-872-855/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01630-2025-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Go Camper“, uždarajai akcinei bendrovei „365 kemperiai“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-872-855/2026Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01630-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.5; 3.1.18.6 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Go Camper“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Campheads“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Campheads“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. R., ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „365 kemperiai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Go Camper“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Campheads“ (toliau – ir ieškovė), atstovaujama nemokumo administratoriaus V. R., pateikė ieškinį, kuriuo prašo:

1.1. pripažinti negaliojančiu sandoriu tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „365 kemperiai“ ir UAB „Go Camper“ (toliau kartu – ir atsakovės) sudarytą 2025 m. vasario 3 d. Skolos padengimo turtu sutartį. Taikyti restituciją bei grąžinti atsakovei UAB „365 kemperiai“ nuosavybės teises į šį turtą:

1.1.1. priekaba Adria Altea 432PX ZY1EE4FU020055790 / be numerio; SDK kodas AMFEPKNH;

1.1.2. priekaba LMC Sassino 450D W09845121P0L06939 /TJ318; SDK kodas PATFTCEE;

1.1.3. priekaba LMC Sassino 450D W09845121P0L06940 /MY896; SDK kodas RPAARAKF;

1.1.4. priekaba Adria/Altea 542 PK Y1EE5PP020055602 / TY105; SDK kodas EMHCPETH .

1.2. priteisti iš atsakovių ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovės UAB „Go Camper, turtą: 1) priekabą Adria Altea 432PX ZY1EE4FU020055790 / be numerio; SDK kodas AMFEPKNH; 2) priekabą LMC Sassino 450D W09845121P0L06939 / TJ318; SDK kodas PATFTCEE; 3) priekabą LMC Sassino 450D W09845121P0L06940 /MY896; SDK kodas RPAARAKF; 4) priekabą Adria/Altea 542 PK Y1EE5PP020055602 / TY105; SDK kodas EMHCPETH, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti: įkeisti, dovanoti, parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į areštuotą turtą.

3. Teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi tenkino atsakovės UAB „Go Camper“ prašymą ir panaikino 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę atsakovės UAB „Go camper“ turtui – priekabai Adria/Altea 542 PK (VIN 4 ZY1EE5PP020055602 / TY105, SDK kodas EMHCPETH).

Šalies argumentai

4. Ieškovė pateikė teismui prašymą iš dalies pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę priekabai Adria/Altea 542 PK (VIN 4 ZY1EE5PP020055602 / TY105, SDK kodas EMHCPETH) (toliau – ir Priekaba) ir vietoje jos areštuoti 22 990 Eur sumai atsakovės UAB „Go Camper“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovės UAB „Go Camper“ pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose neviršijant 22 990 Eur sumos.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „365 kemperiai“ ieškovės prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę prašė atmesti. Nurodė, kad:

5.1. prašymas yra perteklinis ir nepagrįstas, nes 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės yra likusios nepakitusios ir tai užtikrina ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą;

5.2. šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo, kurios vykdymas galėtų būti nukreiptas į areštuotą turtą, todėl prašymas taikyti areštą turi būt atmestas;

5.3. vien tai, kad Priekaba buvo parduota už 22 990 Eur su PVM, nepagrindžia tikrosios priekabos vertės, kurios apimtyje ieškovė prašė taikyti areštą kitam atsakovės UAB „Go Camper“ turtui;

5.4. tikroji priekabos vertė turi būti skaičiuojama be PVM, tai būtų 19 000 Eur.

6. Atsakovė UAB „Go Camper“ prašė atmesti ieškovės prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę. Nurodė, kad:

Šalies argumentai

6.1. ieškovė iš esmės prašo taikyti naują laikinąją apsaugos priemonę, o jos taikymas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo. Ieškovė ieškiniu neprašo priteisti atitinkamų pinigų sumų, nors prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo taikyti areštą konkrečiai pinigų sumai;

6.2. nesant pareikšto reikalavimo, kuriam užtikrinti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymas negalimas;

6.3. ieškovė, prašydama taikyti naują laikinąją apsaugos priemonė, neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Priekaba, kuriai buvo taikytas areštas ir po to panaikintas, buvo parduota dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Priekabos perleidimo sandorio sudarymo metu draudimo perleisti turtą nebuvo;

6.4. duomenų, kad atsakovė UAB „Go Campers“ šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, nėra. Nėra ir duomenų, kad atsakovė UAB „Go Camper“ ketintų perleisti ar kitaip suvaržyti jai priklausantį turtą, kad imtųsi nesąžiningų veiksmų, galinčių pabloginti jos finansinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir vietoje priekabos Adria/Altea 542 PK (VIN 4 ZY1EE5PP020055602 / TY105, SDK kodas EMHCPETH), kuriai areštas panaikintas Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi, taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Go Camper“ nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, kitam turtui ar turtinėms teisėms, esančioms pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – atsakovės piniginėms lėšoms, esančioms bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose neviršijant 22 990 sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti ar bet kaip kitaip jį apsunkinti, tačiau leidžiant jį valdyti, naudoti bei leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir privalomuosius mokesčius valstybei bei valstybinio socialinio draudimo fondui.

8. Teismas nurodė, kad sprendžiant atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Priekabai, buvo nustatyta, jog areštas nebuvo registruotas, nes Preikaba nepriklausė atsakovei. Tačiau atsižvelgus į tai, kad atsakovė UAB „Go Camper“ buvo paskirta šio turto saugotoja, priimta nutartis dėl arešto šiai priekabai panaikinimo. Teismas nurodė, jog ieškovė, atsiliepdama į atsakovės prašymą dėl arešto vienai priekabai panaikinimo tuo pačiu pateikė prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę ir vietoje Priekabos, areštuoti kitą atsakovės turtą, atitinkantį sumai. Ta pačia nutartimi nebuvo išspręstas klausimas dėl arešto panaikinimo Priekabai ir vietoje jos kitos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo suteikiant atsakovei UAB „Go Camper“ galimybę pasisakyti dėl ieškovės prašymo, todėl šiuo atveju teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovė prašo iš naujo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė, šiuo atveju atsižvelgdama į tai, kad Priekaba, kuriai prašė taikyti restituciją, jau nebepriklauso atsakovei UAB „Go Camper“ ir natūra nebus galima taikyti restitucijos, prašė areštuoti kitą atsakovės UAB „Go Camper“ turtą, neviršijant parduotos Priekabos vertės. Teismo vertinimu, ieškovė iš esmės siekia kitu būdu užtikrinti galimo jai palankaus teismo sprendimo vykdymą – restitucijos taikymą, todėl šiuo atveju teigti, kad ieškovė prašė užtikrinti reikalavimą, kurio nėra pareiškusi, nėra pagrindo.

10. Teismas pabrėžė, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo abiejų atsakovių nesąžiningumas vertintinas ginčijamo sandorio sudarymo kontekste, o ne tik dėl Priekabos pardavimo. Teismo vertinimu, atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, vertinant juos tik laikinųjų apsaugos taikymo kontekste, nepaneigia minėtoje nutartyje nustatytų aplinkybių, rodančių, kad vis tik atsakovės, sudarydamos ginčijamą sandorį, galimai elgėsi nesąžiningai ir dėl to galimai pažeidė ieškovės teises, dėl ko yra pagrindas manyti, kad atsakovė UAB „Go Camper“ gali bandyti paslėpti ar kitaip perleisti turtą, dėl ko restitucijos taikymas pasidarytų neįmanomas.

11. Teismas nurodė, kad nors šiuo atveju atsakovė Priekabą pardavė dar iki ieškinio padavimo, tačiau įvertinus galimą atsakovių nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu sudarant ginčijamą sandorį, faktą, jog atsakovė UAB „Go Camper“ pardavė Priekabą praėjus neilgam laiko tarpui po ginčijamo sandorio sudarymo (ginčijamas sandoris sudarytas 2025 m. vasario 3 d., priekaba parduota 2025 m. liepos 25 d.), anot teismo, vis tik yra pagrindas manyti, kad atsakovė UAB „Go Camper“, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali ketinti perleisti jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, siekdama apsunkinti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

12. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju atsakovių galimai nesąžiningi veiksmai tikėtinai yra pagrįsti, be to, iš esmės laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti galimo palankaus teismo sprendimo dėl restitucijos taikymo įvykdymą, todėl areštuotinos sumos dydis bei atsakovės UAB „Go Camper“ materialinė padėtis neturi esminės reikšmės.

13. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, darė išvadą, kad 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi areštuoto turto, kuriam prašoma taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei UAB „365 kemperiai“, į kurį ieškovė galėtų nukreipti kreditorinio reikalavimo išieškojimą, nepakaktų. Todėl teismas konstatavo, kad siekiant užtikrinti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą – dėl kito būdo restitucijos taikymo, tikslinga pakeisti laikinąją apsaugos priemonę ir vietoje Priekabos, areštuoti kitą atsakovei priklausant turtą neviršijantį parduotos Priekabos vertės.

14. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės UAB „365 kemperiai“ argumentais, jog tuo atveju, jei teismas nutartų areštuoti kitą atsakovei UAB „Go Camper“ priklausantį turtą, turėtų būti areštuotas turtas už 19 000 Eur, nes tikroji Priekabos vertė turi būti skaičiuojama be PVM. Teismas pažymėjo, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės UAB „Go Camper“ Priekabą pardavė už 22 900 Eur, todėl būtent ši suma, anot teismo, laikytina tikrąja daikto verte.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Atsakovė UAB „Go Camper“ (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį ir ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikino areštą Priekabai, taigi panaikino dalį nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tad laikinajai apsaugos priemonei, kurią prašė pakeisti ieškovė, nebegaliojant nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutą. Taigi ieškovės prašymas laikytinas nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne pakeitimo;

15.2. teismas turėjo iš naujo analizuoti ir pasisakyti, ar yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, t. y. reikalingas atskiras teisinis pagrindimas bei proporcingumo vertinimas;

15.3. ginčijamo sandorio su UAB ,,365 kemperiai“ sudarymo metu Priekabos vertė sudarė 18 150 Eur, nes ji turėjo trūkumų – stiprus sienos pažeidimas, būtinas sienos keitimas, sandarumo pažeidimai. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2025 m. vasario 3 d. skolos padengimo turtu sutarties priedas ,,Turto sąrašas“. Teismas ne tik nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ir jų mastas neatitinka proporcingumo principo;

15.4. vien ta aplinkybė, kad atsakovės UAB ,,365 kemperiai“ skola ieškovei yra didesnė nei ginčijamu sandoriu perleisto turto vertė apeliantei, negali būti pagrindas padidinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą šaliai, kuri nėra ieškovės skolininkė;

15.5. Priekabos perleidimo sandorio sudarymo metu draudimo perleisti turtą nebuvo, o įprasta verslo veikla (transporto priemonės pardavimas) negali būti laikoma grėsme būsimam sprendimo įvykdymui, todėl visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, dėl to, jog apeliantė pardavė priekabą praėjus neilgam laiko tarpui po ginčijamo sandorio sudarymo (ginčijamas sandoris sudarytas 2025 m. vasario 3 d., priekaba parduota 2025 m. liepos 25 d.), ir dėl paminėto neva yra pagrindas manyti, kad apeliantė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali ketinti perleisti jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, siekdama apsunkinti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tuo labiau, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad apeliantė priekabos perleidimu iki ieškovės ieškinio pateikimo, kai draudimo perleisti turtą nebuvo, siekė paslėpti turtą siekdama išvengti sprendimo įvykdymo, o ne vykdė įprastą veiklą;

15.6. pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai vertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą iš esmės (t. y. nurodė, kad ieškovės teisės galimai pažeistos atsakovėms sudarant ginčijamą sandorį galimai elgiantis nesąžiningai) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, nors sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimas, tiek galimas atsakovių nesąžiningumas jį sudarant, yra ieškinio reikalavimų pagrįstumo iš esmės vertinimas;

15.7. nėra pateikta objektyvių duomenų, kad apeliantė šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais. Apeliantės atžvilgiu nėra pradėta kitų bylų dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo. Kartu su prašymu nėra pateikta duomenų apie apeliantės (neteisėtą) ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jai priklausantį turtą, apie tariamus apeliantės turimus finansinius sunkumus. Kartu su prašymu nėra pateikta duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie apeliantės nesąžiningumą, t. y. jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti apeliantės nesąžiningumo, tačiau šių apeliantės prieštaravimuose paminėtų argumentų pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino;

15.8. Šilutės kredito unija ir UAB ,,Go Camper“ 2023 m. liepos 25 d. sudarė Kredito sutartį Nr. VER202307-000158, pagal kurią UAB ,,Go Camper“ buvo suteiktas 300 000 Eur kreditas verslui 5 naujų autonamelių – kemperių įsigijimui, kurie įkeisti Šilutės kredito unijai. Atsižvelgiant į tai, kad antstoliai paprastai laiko, jog įkeistas turtas neužtikrina pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (apeliantės turimas registruotas kilnojamas turtas, išskyrus šioje byloje 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi areštuotą kilnojamą turtą, yra įkeistas Šilutės kredito unijai, o nekilnojamojo turto apeliantė neturi), todėl antstolis skundžiamą 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį vykdys areštuodamas pinigines lėšas, o toks areštas sukels UAB ,,Go Camper“ didelių nepatogumų, iš esmės net apribos ūkinės veiklos vykdymą, be kita ko apeliantė negalės vykdyti ir sudarytos kredito sutarties, t. y. mokėti įmokas Šilutės kredito unijai pagal kredito grąžinimo grafiką.

Atsiliepimas

16. Ieškovė LUAB „Campheads“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurio prašo netenkinti apeliantės atskirojo skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

16.1. ieškovo prašymas pateiktas galiojant Priekabos areštui, o pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi atstatytas įsiteisėjusia 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Todėl papildomo turto areštas ir (ar) dalies turto arešto panaikinimas pagal savo teisinę prigimtį yra laikytini laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, o ne naujų priemonių taikymu;

16.2. 22 990 Eur suma atitinka ginčo turto realią rinkos vertę jo perleidimo metu, o ieškovės prašomas taikyti turto areštas nurodytai sumai yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.146–6.147 straipsnių nuostatomis;

16.3. priešingai negu nurodo apeliantė, laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje buvo taikytos ne siekiant užtikrinti skolos išieškojimą iš apeliantės, bet siekiant užtikrinti galimo restitucijos taikymo realų įvykdymą, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra ne tai, ar apeliantė iki ieškinio pateikimo buvo ieškovės skolininkė, o tai, ar egzistuoja reali grėsmė, kad restitucijos įvykdymas gali tapti neįmanomas ar apsunkintas;

16.4. nagrinėjamu atveju ginčijamas sandoris, kuriuo turtas buvo perleistas apeliantei, yra ieškovės pareikšto ieškinio dalykas, o būtent šio turto ar jo piniginio ekvivalento grąžinimas galėtų būti taikomas restitucijos būdu. Todėl laikinųjų apsaugos priemonės pagrįstai taikytos ir apeliantei, nepriklausomai nuo to, ar ji formaliai yra ieškovės skolininkė;

16.5. antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, spręsdamas dėl konkretaus areštuotino turto, privalo atsižvelgti į bylos šalių pateikiamus įrodymus dėl turto vertės ir pobūdžio. Apeliantė turi teisę teikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius areštuojamo turto rinkos vertę, jo likutinę vertę, taip pat įkeitimo kreditoriaus naudai likusią nepadengtą prievolės dalį. Tuo atveju, jei apeliantė nesutiktų su antstolio veiksmais ar sprendimais, ji turi teisę juos skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Be to, akcentuotina, kad apeliantė atitinkamos vertės turto (22 990 Eur sumą) net nebūtų turėjusi, jeigu nebūtų perleidusi Priekabos. Būtent šio turto perleidimas sudarė prielaidas situacijai, dėl kurios ieškovė buvo priversta prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti galimą restitucijos įvykdymą;

16.6. apeliantės teiginiai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jai sukels neproporcingų padarinių ir faktiškai paralyžiuos ūkinę veiklą, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis, juo labiau kad įstatymas numato procesines priemones apeliantės interesams ginti vykdymo procese.

Atsiliepimas

17. Atsakovė UAB „365 kemperiai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien konkretaus daikto atlaisvinimas nuo arešto savaime sudaro pagrindą automatiškai perkelti areštą kitam apeliantės turtui. Teismas nenustatė jokių naujų aplinkybių, kurios pateisintų papildomą ar alternatyvų kito apeliantės turto areštą, taip pat neįvertino, ar tokia grėsmė iš viso egzistuoja. Vien aplinkybė, kad konkretus daiktas nebegali būti areštuotas, savaime nereiškia, jog turi būti areštuojamas bet koks kitas apeliantės turtas;

17.2. ieškovė faktiškai prašė taikyti kitos rūšies laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ne tik pakeisti konkretų areštuotą daiktą kitu lygiaverčiu objektu, bet ir išplėsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą į visą atsakovės turtą ar pinigines lėšas 22 990 Eur sumai. Sprendžiant tokio pobūdžio prašymą, teismas privalėjo iš naujo analizuoti ir motyvuotai pasisakyti, ar apskritai egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įskaitant realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, proporcingumo laikymąsi ir laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį;

Žemesnės instancijos teismas

17.3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. e2-8370-1139/2025 atmetė ieškovės LUAB „Campheads“ prašymą pakeisti konkretaus kemperio areštą piniginiu ar kito turto areštu, motyvuojant tuo, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones atitinkamai sumai (27 830 Eur), būtų pažeistas taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumas, proporcingumo principas, neišlaikyta pusiausvyra tarp ieškovės LUAB „Campheads“ ginamų teisių ir atsakovės UAB „365 Kemperiai nuoma“ interesų. Toks skirtingas ieškovės LUAB „Campheads“ kone analogiškų prašymų vertinimas tos pačios teisėjos, nesant esminių faktinių ar teisinių skirtumų tarp aukščiau nurodytų civilinių bylų, pažeidžia teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo principus bei sudaro prielaidas nepagrįstai plėsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Šalių procesinė padėtis, prašymų pobūdis abiejose bylose iš esmės sutampa, todėl vienodo teisinio reguliavimo situacijose turėtų būti laikomasi nuoseklaus ir vienodo teisės aiškinimo;

Atsiliepimas

17.4. atsakovė UAB „365 kemperiai“ pritaria apeliantės atskirajame skunde išdėstytiems argumentams ir mano, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi nepagrįstai bei neproporcingai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones areštuodamas apeliantės turtą 22 990 Eur sumos apimtyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

19. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pareiktų įrodymų

21. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentus, išspręstinas klausimas dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsakovė UAB „Go Camper“ prieš paskirtą teismo posėdį pateikė naujus įrodymus – 2025 m. gruodžio 11 d. pranešimą apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą; susirašinėjimo su antstolio padėjėja dėl turto arešto akto duomenų ištrauką; Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą bei sąmatą.

22. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad duomenys apie antstolės įvykdytą arešto pakeitimą, vadovaujantis skundžiamą teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi, šiuo atveju neturi esmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui, kadangi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kaip joje yra nurodyta (rezoliucinėje dalyje), yra vykdoma skubiai, o atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo, todėl apeliantės pateiktus įrodymus - pranešimą apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą bei tuo pagrindu vykusio susirašinėjimo su antstolio padėjėja – atsisakytina priimti. Apeliantės pateiktus 2025 m. liepos 17 d. sąmatą bei 2025 m. liepos 18 d. Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą apeliacinės instancijos teismas prijungia prie bylos medžiagos, vertina juos kompleksiškai su kitais byloje esančiais duomenimis ir dėl jų pasisako tiek, kiek yra būtina nagrinėjamo klausimo kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi tenkinus ieškovės prašymą areštuotas apeliantės turtas: 1) Priekaba Adria Altea 432PX ZY1EE4FU020055790 / be numerio; SDK kodas AMFEPKNH; 2) Priekaba LMC Sassino 450D W09845121P0L06939 / TJ318; SDK kodas PATFTCEE; 3) Priekaba LMC Sassino 450D W09845121P0L06940 / MY896; SDK kodas RPAARAKF; 4) Priekaba Adria/Altea 542 PK Y1EE5PP020055602 / TY105; SDK kodas EMHCPETH, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti: įkeisti, dovanoti, parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į areštuotą turtą.

25. Pažymėtina, jog Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi tenkintas apeliantės prašymas ir Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė apeliantės turtui – priekabai Adria/Altea 542 PK (VIN 4 ZY1EE5PP020055602 / TY105, SDK kodas EMHCPETH) panaikinta.

Žemesnės instancijos teismas

26. Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir vietoje Priekabos, kuriai areštas panaikintas Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi, taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantės nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, kitam turtui ar turtinėms teisėms, esančioms pas apeliantę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – apeliantės piniginės lėšos, esančios bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose neviršijant 22 990 Eur sumos.

27. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, kad teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikino areštą Priekabai, todėl laikinajai apsaugos priemonei, kurią prašė pakeisti ieškovė, nebegaliojant nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutą, o teismas turėjo iš naujo analizuoti ir pasisakyti, ar yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos atskirojo skundo motyvus, neturi pagrindo su jais sutikti ir apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas pažymi, kad apeliantės nurodomas pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi Priekabos areštas buvo panaikintas ne dėl to, kad nagrinėjamoje byloje išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis ir joms taikyti būtinos sąlygos, iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios teisinės reikšmės jų taikymo pagrindų vertinimui, o dėl to, kad teismui 2026 m. rugsėjo 26 d. priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškėjo, jog minėta Priekaba nebepriklauso nuosavybės teise apeliantei, nėra viešajame registre įregistruota jos vardu ir nuo 2025 m. rugpjūčio 23 d. registruota kito asmens vardu, tuo tarpu taikomos laikinosios apsaugos priemonės teismo procese negali neproporcingai riboti trečiųjų asmenų, šiuo atveju – naujo Priekabos savininko, nesančio dalyvaujančiu byloje asmeniu, teisių ir teisėtų interesų.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis nagrinėjamoje byloje jau buvo pirmosios instancijos teismo įvertintas ir konstatuotas įsiteisėjusia 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, kurioje, be kita ko, buvo konstatuota, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį, siekia, kad apeliantės 2025 m. vasario 3 d. sutartimi perleistas atsakovės UAB „365 kemperiai“ turtas būtų grąžintas į atsakovės UAB „365 kemperiai“ turto masę ir taip susidarytų galimybė ieškovei į jį nukreipti skolos, priteistos teismo sprendimu, išieškojimą, todėl siekiant užtikrinti ieškovės teisių ir turtinių interesų apsaugą, areštuotinas apeliantės turtas, įskaitant ginčo Priekabą. Šios nutarties nei apeliantė, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys neskundė, su ja sutiko, ji buvo pateikta antstolei vykdyti. Esant tokiai situacijai, nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, kiek tai būtų susiję su turto ir / ar piniginių lėšų areštu, siekiant užtikrinti ieškovės ieškinio reikalavimus toje dalyje, kuri susijusi su restitucijos taikymu natūra ar piniginiu ekvivalentu pinigais dėl ieškovės ginčijama 2025 m. vasario 3 d. Skolos padengimo sutartimi perleistos Priekabos, juo labiau, kad iš pačios 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vertino kaip kompleksiškai susijusius ir panaikindamas areštą ginčo Priekabai, tuo pačiu priėmė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatė apeliantei terminą atsiliepimui į jį pateikti ir operatyviai išsprendė skundžiama 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi.

30. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ginčijamo sandorio su atsakove UAB ,,365 kemperiai“ sudarymo metu Priekabos vertė sudarė 18 150 Eur, nes ji turėjo trūkumų (stiprus sienos pažeidimas, būtinas sienos keitimas, sandarumo pažeidimai). Atsižvelgiant į tai, anot apeliantės, teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie piniginių lėšų arešto neproporcingumą bei akivaizdų ieškinio dalyko masto peržengimą.

31. Byloje esančiais duomenimis Priekaba buvo parduota už 22 990 Eur (su PVM), ir nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė kitų duomenų ir įrodymų apie galimai kitą jos vertę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą areštuoti atsakovės turtą ir pinigines lėšas būtent šiai, Priekabos itin tikėtiną rinkos vertę atitinkančiai sumai, turint omenyje tai, kad: 1) už šią sumą priekaba buvo perleista santykinai neseniai, 2025 m. liepos mėn.; 2) pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatą, negalint restitucijos taikyti natūra – atlygintina to turto vertė pinigais, o šiuo atveju ieškovės pirminis ieškinio reikalavimas išreikalauti ginčo Priekaba natūra, objektyviai negalės būti patenkinamas dėl priekabos perleidimo kitam asmeniui; 3) nors apeliantė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad Priekabai 2025 m. liepos 18 d. papildomai buvo atlikti pagerinimo darbai, tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog atlikti pagerinimo darbai (šaldytuvo valdymo bloko keitimas bei kiti neįvardinti remonto darbai) 531,19 Eur sumai niekaip nepagrindžia apeliantės argumentų dėl nurodomos 18 150 Eur realios Priekabos vertės, o ne 22 990 Eur, už kurią Priekaba realiai buvo parduota; kita vertus, 2025 m. liepos 18 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas nepagrindžia trūkumų (stiprus sienos pažeidimas, būtinas sienos keitimas, sandarumo pažeidimai), kuriuos ji nurodo atlikusi, kaip investiciją į kilnojamąjį turtą po jo pardavimo (Akte nurodoma, jog buvo atliktas šaldytuvo valdymo bloko keitimas 361,79 Eur sumai ir kiti du neįvardinti remonto darbai bendrai 169,40 Eur sumai); 4) ieškovei iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista 127 485,07 Eur skola ir 7 636,80 Eur bylinėjimosi išlaidų – yra didesnė nei ginčijamu sandoriu perleisto turto apeliantei vertė, todėl bet kuriuo atveju ieškinio reikalavimai, jų patenkinimo atveju, išlieka pilnai neužtikrinti.

32. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apskritai įvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei atsakovių (ne)sąžiningumą iš esmės.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad, atliekant ieškinio prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo vertinimą, teismas turi pareigą vien įsitikinti, ar ieškinys yra grindžiamas reikalavimo faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-411-464/2021).

34. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties 14 punkto, pirmosios instancijos teismas tik preliminariai įvertino galimą ir tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kaip to reikalauja CPK 144 straipsnio 1 dalis ir ją aiškinanti teismų praktika, tačiau nevertino ieškovės pareikštų reikalavimų materialinio teisinio pagrįstumo iš esmės, o ir daryti to objektyviai negalėjo, neištyręs ir neįvertinęs byloje esančių ir dar tik ateityje atsirasiančių įrodymų visumos (šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų ir kt.).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmestini ir apeliantės argumentai dėl duomenų apie jos nesąžiningumą ir sunkią turtinę padėtį nebuvimo bei to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo apeliantės nesąžiningumą, neįvertinęs apeliantės prieštaravimuose nurodytų argumentų dėl jos turtinės padėties.

36. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-798/2021; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021). Ieškinio sumos dydis gali būti vertinamas tik kaip papildomas kriterijus prognozuojamo (labiau tikėtino) atsakovo elgesio kontekste, kai yra sprendžiama dėl galinčios kilti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-286-464/2022).

37. Šių išaiškinimų kontekste spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nevertina atsakovės turtinės padėties, kaip teisiškai reikšmingos aplinkybės laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kontekste, ir 18 punkte nurodė, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo klausimą svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet nesąžiningumą.

38. Aktualioje teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Teismų praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė ir preliminariai įrodymais pagrindė galimai nesąžiningus abiejų atsakovių veiksmus, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje juos vertino bei, apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai pagrįstai įžvelgė galimo atsakovės nesąžiningumo, kaip pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui / pakeitimui požymius – įvertinus galimą atsakovių nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu sudarant ginčijamą sandorį ir faktą, kad apeliantė pardavė priekabą praėjus neilgam laiko tarpui po ginčijamo sandorio sudarymo, yra pagrindas manyti, kad apeliantė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali ketinti perleisti jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, siekdama apsunkinti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

40. Be kita ko, svarbu atkreipti dėmesį, kad apeliantės (ne)sąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimumo kontekste jau buvo teismo įvertinas įsiteisėjusioje Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, kurios apeliantė net neskundė, tačiau kurios 7–13 punktuose pirmosios instancijos teismas analizavo ir padarė išvadą, jog tiek dėl abiejų atsakovių ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusių sąsajų per valdymo organus ir akcininkus, tiek dėl kitų veiksmų, egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovės gali bandyti paslėpti ar kitaip perleisti turtą, dėl ko restitucijos taikymas taptų nebeįmanomas.

41. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

42. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliantės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Go Camper“ atskirąjį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko