Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės MB „Erlonesos statyba“ atstovams A. B. ir advokatei Reginai Bertašienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei MB „Erlonesos statyba“ dėl skolos priteisimo ir MB „Erlonesos statyba“ priešieškinį ieškovei UAB „Juris LT“ dėl UAB „Vandteka“ 2021 rugsėjo1 d. – 2021 m. rugsėjo 8 d. vienašališkai surašyto ir pasirašyto Atliktų darbų akto Nr. S002-A001 pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kreditorės UAB „Juris LT“ pareiškimo pagrindu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2022 m. spalio 5 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininkės MB „Erlonesos statyba“ nutarė išieškoti 995,48 Eur skolą, 8 proc. – 76,38 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 9 d. iki 2022 m. spalio 4 d., 8 (aštuonių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 5 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Skolininkė 2022 gruodžio 2 d. pareiškė prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė. Kreditorius 2023 m. gruodžio 19 d. pateikė ieškinį, kurį teismas priėmė, o teismo įsakymą panaikino.

Ieškovo atstovas į teismo posėdžius neatvyko, byla išnagrinėta jo atstovui nedalyvaujant.

UAB „Vandteka“ atstovas S. L. pateikė analogiškus paaiškinimus, papildomai paaiškino, kad sutartimi sutartus santechnikos darbus atliko bendrovės darbuotojai, vadovaujami A. P.. Dėl darbų apimties susitarta nebuvo. MB „Erlonesos statyba“ už atliktus darbus liko skolinga, tačiau jokių kalbų, kad darbai nepadaryti ar blogai padaryti, nebuvo. Išsiuntus raginimus sumokėti skolą, po kurio laiko, vėliau buvo gautas raštas, jog padarytas brokas, kurio ištaisymas kainavo 460 Eur. Paprašius pateikti broko aktą, atsakovė į laiškus nebeatsakė. Atliktų darbų aktų atsakovės vadovas niekada nepasirašydavo, tai padarydavo tik tada, kai pavykdavo kai pagauti objekte. A. P. bendravo su atsakovės darbų vadovu A. B., kuris priėmė atliktus darbus ir jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė. Ginčo akte surašyti visi atlikti darbai.

Liudytojas A. P. parodė, kad UAB „Vandteka“ dirba gamybos vadovu. Sutartyje nurodytų darbų atlikimui vadovavo jis, visi darbai buvo atlikti 100 proc., jų atlikimą patikrino A. B., buvo atlikti bandymai, darbai buvo baigti rugsėjo mėn. Nesusipratimai prasidėjo vėliau, kai spalio mėn. rengė katilinę ir apgadino gipsą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) kreditoriaus reikalavimo teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui (CK 1.112 straipsnis). Pradinis kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti.

2022 m. rugsėjo 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė iš 2021 m. liepos 30 d. sutarties Nr. 21/07/30, sudarytos tarp atsakovės MB „Erlonesos statyba“ ir UAB „Vandteka“ kylančias trečiojo asmens UAB „Vandteka“ teises ir pareigas atsakovės MB „Erlonesos statyba“ dėl 995,48 Eur skolos.

Byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad atsakovė MB „Erlonesos statyba“ ir trečiasis asmuo UAB „Vandteka“ 2021 m. liepos 30 d. sudarė sutartį Nr. 21/07/30 (toliau– Sutartis) dėl (dviejų butų) namų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, adresu(duomenys neskelbtini), grindinio šildymo vamzdynų montavimo ir pakabinamų WC rėmų pastatymo darbų atlikimo trečiojo asmens medžiagomis (1 punktas).

Sutarties 6.1. punktu Sutarties šalys susitarė, kad atsakovė už atliktus darbus apmokės per 10 kalendorinių dienų nuo Atliktų darbų akto pridavimo. Nepagrįstai uždelsus atskaityti už atliktus darbus, atsakovė įsipareigojo sumokėti 0,02 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 9.1.1 punktas).

Taigi, byloje nagrinėjamas ginčas kildinamas iš statybos rangos darbų sutarties santykių.

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį ar atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbo rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005 ir kt.). Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011 ir kt.). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad UAB „Vandteka“ 2021 m. rugpjūčio-spalio mėn. surašė Atliktų darbų priėmimo aktus bei PVM sąskaitas faktūras, kuriuos išsiuntė atsakovei MB „Erlonesos statyba“ el. paštu erlonesalt@gmail.com.

2021 m. rugpjūčio 6 d. išsiuntė atsakovei MB „Erlonesos statyba“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 2021 m. rugpjūčio 9 d. laikotarpio Atliktų darbų aktą, o 2021 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą ser. VAN Nr. 002123 6 903,35 Eur sumai, 2021 m. rugpjūčio 13 d. patikslindama, kad išrašytoje sąskaitoje banko sąskaitos Nr. teisingas. Atsakovė MB „Erlonesos statyba“ 2021 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo UAB „Vandteka“ 5 705,25 Eur. Sąskaita, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM Įstatymas) 96 straipsniu, atsakovės apmokėta pilnai.

2021 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Vandteka“ išsiuntė atsakovei 2021 rugpjūčio 16 d. – 2021 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpio Atliktų darbų aktą ir išrašė bei pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą ser. VAN Nr. 002128 – 4 727,91 Eur sumai, kurią atsakovė priėmė ir įtraukė į savo buhalterinę apskaitą. PVM Įstatymo 96 straipsnio pagrindu atsakovės mokėtina suma – 3 907,36 Eur.

2021 m. rugsėjo 10 d. trečiasis asmuo išsiuntė atsakovei 2021 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. rugsėjo 8 d. laikotarpio atliktų darbų aktą, o 2021 m. rugsėjo 9 d. išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą ser. VAN Nr. 002134 – 3 131,63 Eur sumai, o PVM Įstatymo 96 straipsnio pagrindu atsakovė turėjo sumokėti 2 588,12 Eur. Atsakovė šią sąskaitą priėmė ir įtraukė į savo buhalterinę apskaitą.

Atsakovė 2021 m. rugsėjo 10 d. į trečiojo asmens sąskaitą pervedė 2 000,00 Eur, o 2021 m. rugsėjo 24 d. – 1 500,00 Eur. Vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu šias sumas UAB „Vandteka“ paskirstė, juos priskirdamas PVM sąskaitoms ser. VAN Nr. 002128 ir ser. VAN Nr. 002134. Po paskirstymo šios sąskaitos liko neapmokėtos atitinkamai 407,36 Eur ir 1 495,48 Eur.

2021 m. spalio 12 d. UAB „Vandteka“ išsiuntė atsakovei 2021 m. spalio 1 d – 2021 m spalio 5 d. laikotarpio atliktų darbų aktą ir 2021 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą ser. VAN Nr. 002141 363,00 Eur sumai (pagal PVM Įstatymo 96 straipsnio nuostatas atsakovės mokėtina suma 300,00 Eur). Minėtą PVM sąskaitą faktūrą atsakovė priėmė ir įtraukė į savo buhalterinę apskaitą.

2021 m. spalio 14 d. atsakovė trečiajam asmeniui pervedė 800,00 Eur, kuriuos UAB „Vandteka“ CK 6.54 straipsnio pagrindu paskirstė, priskirdama PVM sąskaitos faktūros ser. VAN Nr. 002134 dengimui.

Atlikus nurodytus mokėjimus bei sumų paskirstymus, atsakovė liko skolinga trečiajam asmeniui pagal PVM sąskaitą faktūrą ser. VAN Nr. 002134 – 695,48 Eur, o pagal PVM sąskaitą faktūrą ser. VAN Nr. 002141 – 300,00 Eur, viso pagal abi sąskaitas skolinga 995,48 Eur.

Trečiojo asmens atstovų paaiškinimai bei pateikti duomenys pagrindžia teiginius, kad į 2022 m. balandžio 28 d. el. paštu išsiųstą raginimą sumokėti 995,48 Eur skolą atsakovė nereagavo, o į 2022 m. gegužės 13 d. siųstą el. laišką atsakė, jog 460 (Eur) už broko taisymą. Trečiasis asmuo siuntė dar keletą el. laiškų, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės pateiktus atsakymus, o taip pat nėra duomenų apie trečiojo asmens padarytus nekokybiškus darbus, broką.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie pareikštas pretenzijas trečiajam asmeniui UAB „Vandteka“ dėl atliktų/neatliktų darbų kiekio ar kokybės. Į UAB „Vandteka“ siųstus el. laiškus atsakymų nepateikė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008 ir kt.).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovė MB „Erlonesos statyba“ nepateikė pagrįstų ir neginčijamų įrodymų, jog nėra skolinga ieškovei reikalaujamos 995,48 Eur sumos.

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, jog UAB „Vandteka“ atliko sutartimi susitartus darbus, tačiau atsakovė už juos sumokėjo tik iš dalies, likdama skolinga 995,48 Eur. Tai reiškia, kad pradinio kreditoriaus UAB „Vandteka“ reikalavimo teisė buvo galiojanti ir ieškovei UAB „Juris LT“ perleista teisėtai.

Dėl netesybų ir skolos išieškojimo išlaidų

MAPKSVPĮ tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis). MAPKSVPĮ kontekste komercinė sutartis yra apibrėžiama kaip ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje apibrėžiami atvejai, kurie nepatenka į MAPKSVPĮ taikymo sritį. Analizuojant 2021 m. liepos 30 d. Sutartį Nr. 21/07/30, akivaizdu, kad jos šalys neaptarė palūkanų dydžio klausimo. Darytina išvada, jog Sutartis dėl statybos darbų atlikimo savo prasme atitinka paminėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą komercinės sutarties sampratą, kadangi MAPKSVPĮ taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Be to, paminėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog ir tais atvejais, kai palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs šiuo klausimu, kad MAPKSVPĮ yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turi taikyti įstatyme nustatytas palūkanas, todėl darytina išvada, jog ieškovė turi teisę į 8 proc. palūkanų priteisimą, vadovaujantis MAPKSVPĮ nuostatomis.

Ieškovė prašė priteisti 40 Eur sumą pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį. MAPKSVPĮ 7 straipsnyje yra numatytas išieškojimo išlaidų kompensavimas, o šio įstatymo 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Teismas sprendžia, kad MAPKSVPĮ 7 straipsnyje numatyta 40 Eur suma yra priskirtina procesinėms išlaidoms, susijusioms su skolos išieškojimu (pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą siuntimu ir pan.). Kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi, jeigu realios skolos išieškojimo išlaidos viršija 40 Eur sumą, kreditorius turi teisę reikalauti ir 40 Eur sumos, ir ją viršijančios realios skolos išieškojimo išlaidų sumos.

Atsakovė MB „Erlonesos statyba“ ir trečiasis asmuo UAB „Vandteka“ Sutarties 6.1. punkte susitarė, jog užsakovė, t. y. atsakovė MB „Erlonesos statyba“ apmoka už atliktus darbus per 10 kalendorinių dienų nuo Atliktų darbų akto pridavimo. Užsakovė nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus nustatytu laiku, moka 0,02 proc. neapmokėtos darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 9.1.1. punktas). Ieškovė pateikė reikalavimą iš atsakovės priteisti 35,84 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo reikalaujamos priteisti 995,48 Eur skolos sumos, todėl tenkinant ieškovės reikalavimą dėl 995,48 Eur skolos priteisimo, reikalavimas priteisti minėtas palūkanas tenkintinas. Laiku neįvykdęs prievolės, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys yra juridiniai asmenys, todėl už termino praleidimą iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl Atliktų darbų akto Nr. S002-A001 pripažinimo negaliojančiu

Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus sutartyje numatytu terminu ir sąlygomis, sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Minėto straipsnio 6 dalis suteikia užsakovui teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.

Atsakovė tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, jog 2021 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. rugsėjo 8 d. Atliktų darbų akte Nr. S002-A001 nurodytų darbų UAB „Vandteka“ neatliko, tų darbų atsakovei MB „Erlonesos statyba“ neperdavė, todėl atsakovė darbų nepriėmė ir vienašališkai pasirašyto ginčo akto negavo. Atsakovės atstovas A. B. nurodė, kad su trečiojo asmens darbuotoju A. P. buvo sutarę, jog nereikalaus pabaigti darbų ir pinigų už neatliktus darbus nemokės, tačiau susitarimo su UAB „Vandteka“ direktoriumi S. L. nesudarė, sutikimo negavo, tačiau ir jokių pretenzijų iš jo taip pat negavo. Maždaug po penkių mėnesių gavo laišką, kad yra skola, skambino A. P., pasakė, kad darbai iki galo neatlikti, padarytas brokas ir todėl pinigų nemokės. Kokie darbai neatlikti teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo, tik nurodė, kad buvo neatlikta darbų maždaug už 900 Eur, o broko ištaisymas atsakovei kainavo 460 Eur.

Bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Vandteka“ 2021 m. rugsėjo 9 d. el. paštu erlonesalt@gmail.com išsiuntė atsakovei Atliktų darbų aktą, atsakovės atstovas pradžioje neigė, jog šį ginčo aktą gavo, vėliau nurodė, kad jo nepasirašė, nes nebuvo atlikti visi susitarti darbai, tačiau jokių įrodymų apie sutartų darbų neatlikimą ar jų netinkamą atlikimą nepateikė.

Byloje nustatytos aplinkybės, pateiktas susirašinėjimas tarp atsakovės ir trečiojo asmens, atsakovės atstovo A. B. paaiškinimai leidžia spręsti, kad atsakovei buvo pateiktas ginčo Atliktų darbų aktas, tačiau dėl MB „Erlonesos statyba“ kompetentingas atstovas jo nepasirašė. Duomenų apie tai, kokie konkretūs darbai nebuvo atlikti, atsakovės atstovai nurodė negalintys pateikti, nes praėjo daug laiko. UAB „Vandteka“ kompetentingas atstovas nepadarė žymos apie tai, kad atsakovės atstovas atsisakė pasirašyti ginčo aktą, tačiau tiek liudytojas A. P., tiek trečiojo asmens atstovas S. L. patvirtino, kad visi darbai buvo atlikti 100 proc., jokių susitarimų dėl neatliktų darbų bei neapmokėjimo už juos nebuvo, tartasi buvo tik dėl katilinės įrengimo spalio mėn. bei neapmokėjimo už kai kuriuos ten atliktus darbus dėl gipso plokščių sugadinimo. Šių trečiojo asmens atstovo bei liudytojo A. P. nurodytų aplinkybių paneigiančių duomenų atsakovės atstovai nepateikė, ginčo Atliktų darbų akte žymos apie neatliktus ar nekokybiškai atliktus darbus nepadarė.

Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta, kad apie vienašališkai pasirašytą ginčo Atliktų darbų aktą bei išrašytas PVM sąskaitas faktūras ser. VAN Nr. 002134 ir ser. VAN 00214 atsakovei buvo žinoma, minėto Atliktų darbų akto atsakovė neginčijo iki ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Trečiojo asmens UAB „Vandteka“ pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad po to, kai atsakovė 2022 m. liepos 25 d. gavo el. laišką dėl 995,48 Eur skolos sumokėjimo, atsakovė pateikė atsakymą – „460-už broko taisymą“, o atsakovės atstovas A. B. bylos nagrinėjimo teisme metu patikslino, kad tai yra 460 Eur už atsakovės jėgomis atliktą broko ištaisymą. Kaip minėta, atsakovės atstovai nepateikė įrodymų apie neatliktų darbų rūšį bei jų kiekį, atžymų apie neatliktus ar nekokybiškai atliktus darbus ginčo Atliktų darbų akte nepažymėjo, PVM sąskaitos faktūros ser. VAN Nr. 002134 ir ser. VAN 00214 nėra grąžintos, jos įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą. Didžiąją dalį sumos pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras atsakovė sumokėjo, duomenų apie tai, kad atsakovė teikė UAB „Vandteka“ reikalavimą grąžinti permoką, nepateikė, apmokėtų sumų paskirstymo CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, dengiant ankstesnes sąskaitas, neginčijo, reikalavimo perleidimo sutarties neginčijo. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, o ginčo Atliktų darbų priėmimo akto panaikinimas dėl formalaus CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimo, t. y. žymos apie atsisakymą pasirašyti ginčo Atliktų darbų aktą nebuvimas, neatitiktų padaryto pažeidimo proporcingumo, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Nustačius minėtas aplinkybes teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl priešieškinis atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

Teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovė UAB „Juris LT“ patyrė 10,00 Eur, o teikdama ieškinį – 14 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso sumokėdama 24 Eur žyminį mokestį, todėl patenkinus ieškinį, ieškovės sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės ieškovės naudai. Įrodymų, pagrindžiančių atstovavimo išlaidas, ieškovė nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Trečiasis asmuo UAB „Vandteka“, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Tačiau jis neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo UAB „Vandteka“ dalyvavo ieškovo pusėje, todėl patenkinus ieškovės reikalavimus, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

UAB „Vandteka“ atstovas advokatas Egidijus Giedraitis pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą trečiasis asmuo sumokėjo 1 200 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovės. Pateikti įrodymai patvirtina, jog trečiojo asmens advokato pagalbos išlaidos parengiant atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį sudaro 600,00 Eur, 600,00 Eur trečiasis asmuo sumokėjo už advokato atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, pasirengimą bylai, teisės patarimus bylos klausimais, prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą. Bylos nagrinėjimas 2023 m. birželio 7 d. buvo atidėtas dėl patenkinto prašymo apklausti liudytojus bei atsakovės atstovo A. B. nepasirengimo bylos nagrinėjimui. Nors trečiojo asmens atstovo advokato Egidijaus Giedraičio bylinėjimosi išlaidos viršija ieškovės ieškiniu pateiktus reikalavimus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė visų pirma dėl skolos priteisimo kreipėsi CPK XXIII skyriuje numatyta tvarka, prašydama priimti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo, ir teismas pareiškimą patenkino, priimdamas 2022 m. spalio 5 d. teismo įsakymą, tačiau atsakovė ginčijo ieškovės (kreditorės) reikalavimus, akivaizdu, kad atsakovė pati pasirinko savo teises ginti ginčo teisena, todėl jai tenka ir nepalankaus sprendimo priėmimo rizika.

Atmetus priešieškinį, atsakovės MB „Erlonesos statyba“ turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 236, 264-267, 270, 301 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį patenkinti, o atsakovės MB „Erlonesos statyba“ priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės MB „Erlonesos statyba“, juridinio asmens kodas 305003640, ieškovės UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai:

– 995,48 (devynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 48 ct) skolą;

– 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) išieškojimo išlaidų kompensavimą;

– 35,84 Eur (trisdešimt penkių eurų 84 ct) delspinigius;

– 8 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. gruodžio 29 d. iki sprendimo visiško įvykdymo;

– 24,00 Eur (dvidešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės MB „Erlonesos statyba“, juridinio asmens kodas 305003640, trečiajam asmeniui UAB „Vandteka“, juridinio asmens kodas 300090260, 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.