- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-12
- Bylos Nr.
- e2YT-12400-1169/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07555-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S., miręs 2024 m. vasario 7 d., po sutuoktinės N. S., mirusios 2009 m. balandžio 6 d., mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas po tėvo E. S. mirties kreipėsi į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina ir E. S. sutuoktinė N. S. Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtas paliktas pareiškėjui. Po N. S. mirties į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei E. S., nei pareiškėjas. Po N. S. mirties sutuoktinis priėmė palikimą faktiniu paveldimo turto valdymu. E. S. santuokoje su N. S. 1992 m. (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Po N. S. mirties sutuoktinis naudojosi ir valdė jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį Butą. E. S. prižiūrėjo šį turtą, rūpinosi juo, atlikdavo nedidelius (einamojo) remonto darbus, mokėjo mokesčius. E. S. mirties dieną taip pat nebuvo jokių skolų už butui teiktas komunalines paslaugas. Tokiu būdu E. S. po N. S. mirties palikimą priėmė faktiniais aktyviais veiksmais – nuolat prižiūrėdamas tiek savo, tiek N. S. priklausiusias nuosavybės dalis (paveldimą turtą), jomis rūpindamasis, mokėdamas mokesčius.
3. Pareiškėjas nurodo, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tam, kad pareiškėjas galėtų įgyti turtines teises į turtą, likusį po tėvų mirties.
Atsiliepimas
4. VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie palikėjos N. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį N. S. palikto turto priėmimą jį valdant. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad E. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
6. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
7. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
8. Nagrinėjamu atveju, iš į bylą pateiktų įrodymų, nustatyta, kad E. S. ir N. S. (duomenys neskelbtini) susituokė. Pareiškėjas V. S. yra jų sūnus. N. S. mirė (duomenys neskelbtini), per įstatyme nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
9. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad E. S. ir N. S. gyveno bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šis butas registruotas E. S. vardu, įgytas pirkimo–pardavimo sutartimi 1992 m. (duomenys neskelbtini), E. S. ir N. S. esant santuokoje, todėl butas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. E. S. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šiame bute jis gyveno tiek iki sutuoktinės mirties, tiek po to – iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis, E. S. rūpinosi Butu, t. y. mokėjo mokesčius už elektrą, geriamąjį vandenį, tiekiamą į Butą iki 2018 m. liepos mėnesio.
10. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Kaip minėta, E. S. po sutuoktinės mirties toliau gyveno ir rūpinosi Butu. Tai rodo, jog E. S. akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjos turto dalies savininku. Be to, įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame Bute, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta ir kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėja šiai sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
11. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad E. S. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti N. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. S., miręs (duomenys neskelbtini), po N. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti E. S. ir N. S. įpėdinio pareiškėjo V. S. paveldėjimo teisę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.