- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-345-779/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26237-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- J. K., A. R.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovui A. P. ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei T. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys J. K., A. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovui A. P. ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei T. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, J. K., trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, A. R., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba).
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. lapkričio 12 d. teismo nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo priteistas laikinas išlaikymas bei nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaikais tvarka, numatanti tėvo bendravimą su vaikais kiekvieną šeštadienį po 4 valandas vaikų gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje, dalyvaujant vaikų motinai, ieškovei T. P.
3. 2022 m. liepos 21 d. teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos/papildytos, numatant atsakovui alternatyvią galimybę bendrauti su nepilnamečiais vaikais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajono teritorinio skyriais (toliau - Skyrius) patalpose, nedalyvaujant ieškovei, tačiau bendravime dalyvaujant Tarnybos specialistams. Šalims nesusitariant dėl konkretaus atsakovo bendravimo su vaikais laiko, teismas nustatė, jog atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną trečiadienį nuo 13:00 val. iki 17:00 val.
4. Organizuojant atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais Tarnybos patalpose, byloje buvo gautas ieškovės pateiktas nepilnamečio sūnaus T. J. P. tvarkaraštis, iš kurio matyti, jog trečiadienį po pamokų vaikas lanko sportinių žaidimų ir vokiečių kalbos papildomo ugdymo užsiėmimus.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2022 m. spalio 12 d. nutartimi teismas netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tačiau ta pačia nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti teismui duomenis apie kiekvieno iš šalių nepilnamečių vaikų užimtumą (t. y., praleidžiamą laiką ugdymo įstaigoje, lankomus papildomo ugdymo užsiėmimus ir kt.), įpareigojo atsakovą pateikti teismui duomenis apie jam tinkamiausią laiką darbo dienomis bendrauti su nepilnamečiais vaikais Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajono teritorinio skyriais patalpose bei įpareigojo Tarnybą pateikti teismui informaciją apie galimą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiką Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajono teritorinio skyriais patalpose, dalyvaujant paskirtam Tarnybos specialistui.
6. 2022 m. spalio 21 d. byloje gautas atsakovo prašymas dėl teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties vykdymo, kuriame nurodoma, kad atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį, susitikimui ir bendravimui su šalių nepilnamečiais vaikais tinkamiausia savaitės diena jam būtų penktadienis, kuomet pabendravęs su vaikais, jis galėtų likti nakvoti (duomenys neskelbtini) ir dar galėtų pabendrauti su vaikais šeštadienį. Šiuo prašymu atsakovas taip pat teismo prašė įpareigoti ieškovę, kad ji kartu su šalių nepilnamečiais vaikais atsakovo iš anksto suderintu laiku atvyktų pas psichologą į (duomenys neskelbtini) Bendruomeninius šeimos namus ir psichologas įvertintų, kaip šalių vaikai bendrauja su tėvu (atsakovu), kaip bendravimas veikia vaikų emocinę būklę (ar sukuria psichologinę įtampą, sukelia baimę ar kitus neigiamo pobūdžio išgyvenimus.
7. 2022 m. spalio 21 d. teisme gautas ieškovės pranešimas dėl rašytinių įrodymų pateikimo, su kuriuo teismui pateikta informaciją apie šalių nepilnamečių vaikų užimtumą ugdymo įstaigose.
8. 2022 m. spalio 20 d. gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, kuriame nurodyta, kad Skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone vyriausieji specialistai dirba pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val., penktadieniais - nuo 8 val. iki 15.45 val. Pietų pertrauka - nuo 12 val. iki 12.45 val. Pranešime paaiškinama, jog Tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakyme „Dėl Atvejų, susijusių su galimais vaiko teisių pažeidimais, nagrinėjimo, veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reglamentuota, jog budėtojai reaguoja į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus ne darbo laiku darbo dienomis, taip pat šeštadieniais, sekmadieniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų švenčių dienomis. Skyriaus budėtojų fizinė budėjimo vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste. Vadovaujantis minėtu įsakymu, jie iš policijos pareigūnų gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tam tikrais atvejais privalo sureaguoti į jį per vieną valandą, todėl nustačius atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką penktadieniais po 15.45 val., atsirastų rizika, jog Skyriaus veikla bus išbalansuota ir nebus užtikrinamos kitų apskrityje gyvenančių vaikų teisės bei teisėti interesai.
9. 2022 m. lapkričio 29 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl rašytinių įrodymų prijungimo, laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos papildymo bei nuomonė dėl atsakovo prašymo apklausti šalių vaikus pas psichologą. Prašyme nurodoma, kad ieškovė su vaikais yra priversti kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį laukti, ar atsakovas atvyks susitikti su vaikais. Kadangi atsakovas ne visada atvyksta susitikti su vaikais ir ne visada apie tai praneša, yra traumuojami vaikai, kurie laukia susitikimo su tėvu, o ieškovė negali planuoti savo ir vaikų laiko dėl tokio neatsakingo atsakovo elgesio. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo papildyti tiek laikiną, tiek ir ieškiniu prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas ne vėliau kaip vieną parą iki numatytos atsakovo bendravimo su vaikais pradžios, privalo ieškovės atsakovui nurodytu el. pašto adresu pranešti ieškovei apie tai, ar jis atvyks susitikti su vaikais. Per nustatytą terminą ieškovei negavus atsakovo patvirtinimo apie atvykimą, būtų laikoma, kad atsakovas atitinkamą dieną atsisako bendrauti su vaikais, t. y., neatvyks su jais susitikti. Pasisakydama dėl atsakovo pareikšto prašymo „įpareigoti Ieškovę, kad ši kartu su vaikais atvyktų į (duomenys neskelbtini) rajono Bendruomeninius šeimos namus pas psichologą Atsakovo iš anksto suderintu laiku, kad šis įvertintų kaip vaikai bendrauja su tėvu Atsakovu, kaip veikia vaikų emocinę būklę (ar sukuria psichologinę įtampą, baimę, kitus neigiamo pobūdžio išgyvenimus) bendravimas su tėvu-Atsakovu ir pateiktų teismui išvadą ", ieškovė nurodė, jog su tokiu prašymu nesutinka. T. P. nesutikimas motyvuojamas tuo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis kreipėsi į vaikus konsultuojančią psichologę su analogišku prašymu. Ieškovė pažymėjo, kad vaikai buvo apklausti teisme, atsakovas dalyvavo jų apklausoje, turėjo galimybę užduoti klausimus. T. P. nuomone, atsakovo prašymas pagal savo turinį atitiktų teismo ekspertizės instituto taikymo sąlygas, tačiau skirti teismo ekspertizę atsakovas neprašo, o taip pat nenurodo, dėl kokių konkrečiai aplinkybių vaikai turi būti apklausti pas psichologą. Ieškovė nurodė, jog jai nėra suprantama, kodėl vaikai turi būti apklausiami pas psichologą, jei pats atsakovas nesinaudoja suteiktu laiku bendrauti su vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarė ieškovės T. P. ir atsakovo A. P. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi nustatytą laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. J. P. ir Pauliumi M. P. tvarką, ją papildant ir išdėstant taip:
10.1. atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieną šeštadienį po 4 valandas, laikotarpiu nuo 11 val. iki 17 val., su vaikais susitikdamas jų gyvenamosios vietos aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), susitikimuose kartu dalyvaujant vaikų motinai T. P., arba
10.2. atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieną šeštadienį po 4 valandas, laikotarpiu nuo 11 val. iki 17 val., neutralioje aplinkoje - pramogų parke (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), arba kitoje šalių suderintoje vietoje, susitikimuose kartu dalyvaujant vaikų motinai T. P., arba
10.3. atsakovas su vaikais bendrauja vieną kartą per savaitę nuo 2,5 val. (tuo atveju, jei bendravimas vyksta penktadieniais) iki 4 valandų (tuo atveju, jei bendravimas vyksta pirmadieniais - ketvirtadieniais), konkretų bendravimo laiką iš anksto (t. y., ne vėliau nei prieš vieną dieną iki planuojamo bendravimo) suderinęs su Tarnybos specialistais ir ieškove Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajono teritorinio skyriais patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini) mieste, bendravime dalyvaujant paskirtam Tarnybos specialistui. Geranoriškai nenusitariant dėl konkretaus atsakovo bendravimo su vaikais laiko, teismas nustato, jog atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną penktadienį nuo 13:00-13:15 val. iki 15:45 val. Esant galimybei užtikrinti Tarnybos specialisto dalyvavimą ir po 15:45 valandos, Tarnybos atstovo/specialisto sprendimu atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas gali būti pratęsiamas iki 17:00 val. Atsakovo bendravime su nepilnamečiais vaikais taip pat gali dalyvauti šalies pasirinktas psichologas. Vaikus į Tarnybos patalpas bendravimui privalo pristatyti ir po bendravimo pasiimti ieškovė (ar jos pavedimu kiti asmenys), o šalims sutarus, vaikų paėmimu iš gyvenamosios vietos ar gražinimu į ją gali pasirūpinti atsakovas;
10.4. atsakovas nė vėliau kaip likus vienai parai iki numatytos atsakovo bendravimo su vaikais pradžios, privalo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (ar kitu ieškovės atsakovui nurodytu ei. pašto adresu) pranešti ieškovei apie tai, ar jis atvyks susitikti su vaikais ir nurodyti dieną, kurią jis bendraus su vaikais (t. y., penktadienį ar šeštadienį). Per nustatytą terminą ieškovei negavus atsakovo patvirtinimo apie atvykimą, bus laikoma, kad atsakovas atitinkamą dieną atsisako bendrauti su vaikais, t. y., neatvyks su jais susitikti, ir ieškovė gali planuoti laiką su vaikais savo nuožiūra;
10.5. atsakovas turi teisę iki valandos per dieną bendrauti su vaikais telefonu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, įpareigojant ieškovę atsakovui tokią galimybę užtikrinti. Teismas numato, jog šalys privalo prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) susitarti dėl konkretaus atsakovo bendravimo su vaikais laiko. Šalims geranoriškai nenusitarus, teismas nustato, jog atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną dieną nuo 19 val. iki 20 val.
2. Teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus: T. J. P., gim. (duomenys neskelbtini) (kuriam teismo nutarties priėmimo dieną yra (duomenys neskelbtini)) ir P. M. P. (duomenys neskelbtini) (kuriam yra (duomenys neskelbtini)). Šalys šiuo metu faktiškai gyvena skyrium. Ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, o atsakovas - (duomenys neskelbtini).
3. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių interesus bylos nagrinėjimo teisme metu nuolat bendrauti ir palaikyti ryšį su tėvu, o taip pat lankyti papildomo ugdymo užsiėmimus, atsižvelgdamas į Tarnybos darbo laiką bei galimybes organizuoti atsakovo bendravimą su sūnumis dalyvaujant Tarnybos specialistui, o taip pat atsakovo darbo grafiką bei jo galimybes trečiadieniais atvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bendravimui su vaikais, nuspendė iš dalies pakeisti teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, pakeisdamas atsakovo bendravimo su vaikais Tarnybos patalpose dieną iš trečiadienio į penktadienį. Atsižvelgiant į Tarnybos darbo laiką, sūnaus pamokų laiką, teismas nustatė, jog atsakovas su vaikais bendrauja nuo 13:00-13:15 val. iki 15:45 val., o esant galimybei užtikrinti Tarnybos atstovo dalyvavimą, atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais laikas gali būti pratęstas iki 17:00 val.
4. Teismas nurodė, kad ieškovei pareiškus prašymą papildyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nustatant atsakovui pareigą iš anksto, t. y., nė vėliau kaip likus vienai parai iki numatytos atsakovo bendravimo su vaikais pradžios, informuoti ieškovę apie planuojamą atvykimą bendrauti su vaikais, ir atsakovui su tokiu papildymu sutinkant, ši nuostata įtrauktina į laikiną bendravimo tvarką, tokiu būdu pakeičiant iki šiol buvusią tvarką, įpareigojusią atsakovą konkretų bendravimo laiką suderinti iš anksto, t. y., prieš prasidedant savaitei, kurią vyks bendravimas. Sprendžiant dėl šio ieškovės prašomo papildymo, teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad parengiamųjų teismo posėdžių metu Tarnybos atstovė yra teismui nurodžiusi, jog pakaktų, kad apie būsimą bendravimą su vaikais Tarnybos patalpose atsakovas informuotų Tarnybą bent prieš vieną dieną.
5. Teismas nurodė, kad atsakovui nenurodžius naujų, pasikeitusių aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas pareikštas prašymas įpareigoti ieškovę kartu su nepilnamečiais vaikais atvykti pas A. P. pasirinktą psichologą, pareikšto prašymo netenkino, tačiau teismas ex officio papildė nustatytą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, numatydamas joje galimybę atsakovo ar ieškovės pasirinktam psichologui dalyvauti tėvo bendravime su vaikais, vykdomame dalyvaujant paskirtam Tarnybos specialistui. Teismas sprendė, jog tokiu būdu, t. y., numačius galimybę ieškovės ar atsakovo pasirinktam psichologui galimybę dalyvauti tėvo bendravime su vaikais, šį bendravimą stebėti, vaikų interesai nebus pažeisti, o toks bendravimas atitiks tiek šalių nepilnamečių vaikų interesus saugiai kurti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek ir tėvo teisę tiesiogiai bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir stiprinti tarpusavio ryšį, kartu sukuriant vaikams saugią ir emociškai stabilią aplinką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovė T. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kurioje nurodoma, kad atsakovo bendravime su nepilnamečiais vaikais taip pat gali dalyvauti šalies pasirinktas psichologas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas peržengė atsakovo prašymo ribas ir šį kartą savo iniciatyva nustatė, kad atsakovo bendravimo su vaikais metu gali dalyvauti psichologas. Teismas ex officio nutarė į atsakovo bendravimą su vaikais įtraukti psichologą, t. y. nustatė tvarką, kurios neprašė atsakovas.
15.2. Ieškovė nesutinka su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka dalyvaujant atsakovo pasirinktam psichologui, nes ši sąlyga teismo grindžiama neegzistuojančiomis aplinkybėmis. Teismas nutartyje nurodo, kad psichologo dalyvavimas atsakovo bendravime su vaikais jų interesų nepažeis, toks bendravimas atitiks vaikų interesus saugiai kurti ryšį su atsakovu bei atsakovo teisę tiesiogiai bendrauti su vaikais ir stiprinti tarpusavio ryšį, kartu sukuriant vaikams saugią ir emociškai stabilią aplinką. Teismas nenurodo, kas trukdo vaikams kurti ryšį su atsakovu, kas riboja atsakovo teisę tiesiogiai bendrauti su vaikais. Byloje taip pat nėra jokių pagrįstų duomenų, kad atsakovui bendraujat su vaikais tarnybos patalpose būtų sukurta nesaugi ir emociškai nestabili aplinka.
15.3. Teismas nutartyje nurodo, kad į atsakovo su vaikais bendravimą įtraukiamas psichologas neva galėtų dalyvauti bendravime ir jį stebėti. Nėra suprantama, kokiu tikslu atsakovo bendravime turi dalyvauti psichologas, jei pats atsakovas teigia, kad jo santykiai su vaikais neva yra labai geri.
Atsiliepimas
7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas šeimos bylose privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo pareiga siekti ne tik sutaikyti šalis, bet taip pat apsaugoti vaikų teises ir interesus. Ši pareiga reiškia, kad teismai, spręsdami šeimos ginčus, visų pirma turi vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Teismas šeimos bylose turi diskrecijos teisę. Šią teismo teisę sudaro ne tik galimybė patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, bet taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau, kurie yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
16.2. Ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia, nepaiso nei atsakovo interesų, nei vaikų, manipuliuoja vaikais, elgiasi su vaikais kaip jai norisi, visaip riboja betarpišką atsakovo ir vaikų bendravimą, apie jokius sprendimus, susijusius su vaikais, neinformuoja atsakovo, pati vienasmeniškai sprendžia su vaikais, susijusius klausimus, taip pat ir neteisėtai, negavus atsakovo sutikimo nusprendusi išvykti gyventi į kitą šalį su vaikais.
16.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas šią nutartį, suteikė atsakovui galimybę pabendrauti su vaikais, nedalyvaujant mamai – ieškovei, dalyvaujant tarnybos atstovui, taip pat psichologui, kad šis galėtų stebėti jo ir vaikų bendravimą ir tuo pačiu šį jų bendravimą įvertinti. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti palikta galioti, o ieškovės atskirasis skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje nurodoma, kad atsakovo bendravime su nepilnamečiais vaikais taip pat gali dalyvauti šalies pasirinktas psichologas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė iš šeimos teisinių santykių kilusioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skirtas sutuoktinių vaikų bei sutuoktinių interesams užtikrinti.
11. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
12. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
14. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė, jog atsakovo bendravimo su vaikais metu gali dalyvauti psichologas, nors atsakovas tokios tvarkos net neprašė.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas iš šeimos teisinių santykių kilusias bylas teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 376 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.).
16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).
17. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę peržengti bylos šalių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ribas ir ex officio (savo iniciatyva) modifikuoti šalių reikalavimus taip, kad jie labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.
18. Apeliantės teigimu, byloje nebuvo poreikio laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimui tokiu būdu, jog atsakovui bendraujant su vaikais taip pat dalyvautų ir psichologas.
19. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog tėvai vaiko teisių užtikrinimo srityje turi bendradarbiauti su specialistais, teikiančiais psichologinę pagalbą. Taigi aptartame įstatyme psichologo dalyvavimas vaiko teisių užtikrinimo srityje vertinamas kaip socialiai naudingas, skirtas apsaugoti vaiko interesus, padėti tėvams bendraujant su vaiku.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, psichologo dalyvavimas atsakovo bendravimo su vaikais metu sudarytų sąlygas saugiai kurti ryšį su skyrium gyvenančiu atsakovu, padėtų užtikrinti vaikų interesus. Duomenų, kad psichologo dalyvavimas atsakovui bendraujant su vaikais galėtų turėti žalingų pasekmių vaikams, pažeisti ieškovės ar vaikų interesus, ieškovė nepateikė (CPK 178 str.). Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką tokiu būdu, jog būtų sudaryta galimybė dalyvauti psichologui tuo metu, kai atsakovas bendrauja su vaikais. Tokia tvarka nepažeidžia vaikų ar bylos šalių teisių ar teisėtų interesų.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti. Nurodytų motyvų pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.