- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-04
- Bylos Nr.
- e2S-1829-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26237-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- J. K., A. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovui A. P. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys J. K., A. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės T. P. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui A. P. (toliau – ir atsakovas) ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – šalių nepilnamečių vaikų T. J. P. ir P. M. P. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai arba vaikai) laikiną gyvenamąją vietą nustatė su motina, iš tėvo priteisė laikiną išlaikymą bei nustatė laikiną tėvo bendravimo su vaikais tvarką, numatančią tėvo bendravimą su vaikais kiekvieną šeštadienį po 4 valandas vaikų gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje, dalyvaujant vaikų motinai, ieškovei.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos/papildytos, numatant atsakovui alternatyvią galimybę bendrauti su nepilnamečiais vaikais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) patalpose, nedalyvaujant ieškovei, tačiau bendravime dalyvaujant Tarnybos specialistams. Šalims nesusitariant dėl konkretaus atsakovo bendravimo su vaikais laiko, teismas nustatė, jog atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną trečiadienį nuo 13:00 val. iki 17:00 val.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pakeitė 2022 m. liepos 21d. nutartimi nustatytą laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatė, jog: 1) atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieną šeštadienį po 4 valandas, laikotarpiu nuo 11 val. iki 17 val., su vaikais susitikdamas jų gyvenamosios vietos aplinkoje, susitikimuose kartu dalyvaujant vaikų motinai ieškovei, arba 2) atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieną šeštadienį po 4 valandas, laikotarpiu nuo 11 val. iki 17 val., neutralioje aplinkoje – pramogų parke (duomenys neskelbtini), arba kitoje šalių suderintoje vietoje, susitikimuose kartu dalyvaujant vaikų motinai ieškovei, arba 3) atsakovas su vaikais bendrauja vieną kartą per savaitę nuo 2,5 val. (tuo atveju, jei bendravimas vyksta penktadieniais) iki 4 valandų (tuo atveju, jei bendravimas vyksta pirmadieniais – ketvirtadieniais), konkretų bendravimo laiką iš anksto (t. y., ne vėliau nei prieš vieną dieną iki planuojamo bendravimo) suderinęs su Tarnybos specialistais ir ieškove Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) patalpose, arba (duomenys neskelbtini) mieste, bendravime dalyvaujant paskirtam Tarnybos specialistui. Geranoriškai nenusitariant dėl konkretaus atsakovo bendravimo su vaikais laiko, teismas nustatė, jog atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną penktadienį nuo 13:00-13:15 val. iki 15:45 val. Esant galimybei užtikrinti Tarnybos specialisto dalyvavimą ir po 15:45 valandos, Tarnybos atstovo/specialisto sprendimu atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas gali būti pratęsiamas iki 17:00 val. Atsakovo bendravime su nepilnamečiais vaikais taip pat gali dalyvauti šalies pasirinktas psichologas. Vaikus į Tarnybos patalpas bendravimui privalo pristatyti ir po bendravimo pasiimti ieškovė (ar jos pavedimu kiti asmenys), o šalims sutarus, vaikų paėmimu iš gyvenamosios vietos ar gražinimu į ją gali pasirūpinti atsakovas; 4) atsakovas nė vėliau kaip likus vienai parai iki numatytos atsakovo bendravimo su vaikais pradžios, privalo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (ar kitu ieškovės atsakovui nurodytu el. pašto adresu) pranešti ieškovei apie tai, ar jis atvyks susitikti su vaikais ir nurodyti dieną, kurią jis bendraus su vaikais (t. y., penktadienį ar šeštadienį). Per nustatytą terminą ieškovei negavus atsakovo patvirtinimo apie atvykimą, bus laikoma, kad atsakovas atitinkamą dieną atsisako bendrauti su vaikais, t. y., neatvyks su jais susitikti, ir ieškovė gali planuoti laiką su vaikais savo nuožiūra; 5) atsakovas turi teisę iki valandos per dieną bendrauti su vaikais telefonu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, įpareigojant ieškovę atsakovui tokią galimybę užtikrinti. Teismas numatė, jog šalys privalo prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) susitarti dėl konkretaus atsakovo bendravimo su vaikais laiko. Šalims geranoriškai nenusitarus, teismas nustatė, jog atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną dieną nuo 19 val. iki 20 val.
Šalies argumentai
5. Atsakovas A. P. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti nustatytą nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo su tėvu tvarką ir nustatyti, jog: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į kiekvieno nepilnamečio vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimą. Ieškovė turi užtikrinti, kad atsakovas galėtų susisiekti su vaikais telefonu ar nuotolinio ryšio priemonėmis. Taip pat atsakovas turi užtikrinti, kad ieškovė turėtų galimybę pabendrauti su vaikais analogiškai, kai vaikai leidžia laiką su atsakovu; 2) atsakovas bendrauja su vaikais tokia tvarka: 2.1) pirmus du savaitgalius atsakovas praleidžia laiką su vaikais, pasiimdamas vaikus šeštadienį ar sekmadienį (apie atvykimo konkrečią dieną ieškovei praneša penktadienį iki 12.00 val.) nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus ieškovei tą pačią dieną iki 20 val. jų gyvenamoje vietoje. Trečią savaitgalį ieškovė atveža vaikus į (duomenys neskelbtini), į atsakovo gyvenamąją vietą ir praleidžia vaikai visą savaitgalį su atsakovu, dalyvaujant ieškovei; 2.3) po šių 3 savaitgalių, atsakovas praleidžia laiką su vaikais savaitgalį (duomenys neskelbtini). Ieškovė atveža Vaikus į (duomenys neskelbtini), į atsakovo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 12.00 val. ir palieka vaikus, o atsakovas grąžina vaikus ieškovei sekmadienį iki 20 val. jų gyvenamoje vietoje; 2.4) po šių 4 savaitgalių, atsakovas praleidžia laiką su vaikais, kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus penktadienį nuo 19.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus ieškovei sekmadienį iki 20 val. jų gyvenamoje vietoje.
Atsiliepimas
6. Ieškovė T. P. atsiliepimu prašė atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti. Nurodė, kad su atsakovo prašymu nesutinka, prašymas yra nepagrįstas, prieštarauja vaikų interesams. Teigė, kad atsakovas prašyme nepateikė konkrečių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kas pasikeitė nuo 2022 m. lapkričio 30 d., kai teismas laikiną bendravimo tvarką papildė. Atsakovas neišnaudoja teismo nutartimi nustatyto laiko bendravimui su vaikais, nuo 2023 m. balandžio 30 d. nei karto nebuvo susitikęs su vaikais, nuo 2023 m. gegužės 18 d. su vaikais nebendravo ir telefonu, pavėluotai informuoja apie savo atvykimą, nesilaiko nustatytos tvarkos pranešti apie savo vizitą. Atsakovo bendravimas su vaikais sumažėjo, nepaisant to, kad jo paties prašymu bendravimo su vaikais tvarka buvo pakoreguota, o vaikų pasitikėjimu grįstas ryšys su atsakovu nėra sukurtas. Atsakovas siekia sutrukdyti vaikų sportiniams ugdymui užsienyje išvykstant į vasaros treniruočių stovyklas – prieštarauja vaikų laikinam išvykimui į (duomenys neskelbtini) treniruotis, nuteikinėja vaikus nelankyti futbolo treniruočių. Atsakovas nepagrįstai siekia nustatyti įpareigojimą jai kasdien visą dieną būti pasiekiamai telefonu. Toks atsakovo prašymas riboja tiek ieškovės, tiek ir vaikų teises.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą. Nurodė, kad po 2023 m. balandžio 20 d. teismui pateiktos išvados dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų, Skyriuje nebuvo atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų susitikimų. Pranešimų apie galimai pažeidžiamas šalių vaikų teises po minėtos išvados pateikimo teismui taip pat negauta. Manytina, kad atsakovas neskiria nepakankamai jėgų ir laiko psichologo paieškoms, nėra pakankamai motyvuotas situaciją keisti, maksimalia apimtimi neišnaudoja teismo nustatytų galimybių ir suteiktų teisių bendraudamas su nepilnamečiais sūnumis. Skyriaus specialistai vaikų nuomonės byloje keliamais klausimais nėra išklausę. Iki bylos iškėlimo teisme vaikų nuomonė buvo klausoma vertinant vaikų situacijas, po bylos iškėlimo ieškovė į Skyrių buvo atvykusi be vaikų, vėliau vaikai galimai sirgo, todėl situacijos vertinimas buvo atliktas išklausius tik ieškovę ir atsakovą. Skyriaus specialistams nuvykus į šeimos namus, vaikams buvo sutrukdyta išsakyti nuomonę dėl byloje reikštų reikalavimų, o kitą kartą vaikai į Skyrių neatvyko. Ginčas tarp šalių trunka ir yra sprendžiamas jau ne vienerius metus, laikinos apsaugos priemonės buvo jau ne kartą keičiamos, peržiūrėtos apeliacine tvarka, tačiau byloje vis dar nėra duomenų, jog šalių vaikai jau yra pasirengę betarpiškai bendrauti su atsakovu. Šalims buvo siūloma įvairiapusė pagalba, tam, kad šalių nepilnamečių vaikų interesai būtų apsaugoti (ne kartą inicijuotas atvejo vadybos procesas, siekis išklausyti vaikų nuomonę, psichologo konsultacijos). Manytina, jog atsakovo prašyme reiškiamas pirmasis reikalavimas (bendravimas telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis) atitinka nepilnamečių vaikų interesus, kiti reikalavimai galėtų atitikti šalių vaikų interesus, jei vaikų ir tėvo tarpusavio ryšys būtų atitinkamai palaipsniui stiprinamas, arba jei būtų pateikti duomenys, kad jų tarpusavio ryšys yra pakankamai tvirtas ir bendravimas gali vykti ieškovei ar kitiems asmenims nedalyvaujant.
Šalies argumentai
8. Ieškovė T. P. teismui pateikė prašymą dėl leidimo atostogų laikotarpiu išvykti su vaikais į užsienį. Ieškovė teismui pateikė savo ir vaikų 2023 m. vasaros atostogų grafiką ir prašė teismo leisti ieškovei su vaikais 2023 m. liepos 12 d. – 2023 m. rugpjūčio 4 d išvykti į (duomenys neskelbtini) atostogoms ir į T. J. P. futbolo stovyklą.
Atsiliepimas
9. Atsakovas A. P. atsiliepimu nurodė, kad sutiktų, jog ieškovė su vaikais išvyktų į (duomenys neskelbtini) 28 dienų terminui, jei jam būtų suteikta galimybė betarpiškai pabendrauti ir praleisti laiką su vaikais iki jų išvykimo į (duomenys neskelbtini) ieškovei nedalyvaujant, t. y., suteikiant atsakovui teisę pabendrauti su vaikais kaip jis buvo nurodęs prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Kadangi suplanuotos atostogos (duomenys neskelbtini), atsakovas pusę vaikų atostogų nori praleisti su jais, pasiimdamas vaikus ryte nuo 10 val. ir grąžindamas 19 val. Trečią savaitgalį (liepos 1 ir 2 dienomis) ieškovė atvežtų vaikus į (duomenys neskelbtini) ir vaikai praleistų visą savaitgalį su atsakovu, dalyvaujant ieškovei. Po šių 3 savaitgalių (liepos 7 ir 8 dienomis ir kitais savaitgaliais po vaikų grįžimo iš (duomenys neskelbtini)), atsakovas praleistų laiką su vaikais savaitgaliais, pasiimdamas vaikus šeštadienį nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus ieškovei sekmadienį iki 19 val. jų gyvenamoje vietoje.
10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ieškovės prašymo leisti vasaros atostogų laikotarpiu išvykti su nepilnamečiais vaikais į užsienį. Tarnyba pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad atsakovas maksimalia apimtimi įgyvendina teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, siekdamas sukurti glaudesnį ryšį su vaikais, atsakovas turėtų stengtis vykdyti nustatytą (su vėlesniais pakeitimais) laikiną bendravimo su vaikais tvarką ir siekti užtikrinti pastovų, nuolatinį bendravimą su vaikais, taip sukuriant jiems saugią ir emociškai stabilią aplinką. Atsakovas su vaikais susitinka epizodiškai, nesistengia palaikyti nuolatinio ryšio, galimai nesiekia įgyvendinti visų savo pareigų vaikų atžvilgiu. Būtina įvertinti, kad ieškovei kartu su vaikais išvykus į užsienio valstybę, tai turės įtakos tiesioginiam vaikų bendravimo su tėvu – bendravimas taps apsunkintas. Skyriui nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad atsakovo ir šalių nepilnamečių sūnų tarpusavio ryšys yra visiškai nutrūkęs ar, kad vaikai kategoriškai atsisakytų bendrauti ar palaikyti ryšį su tėvu. Vaikų laikinas išvykimas į (duomenys neskelbtini) nurodytu laikotarpiu atitiktų vaikų interesus, tačiau laikinosios išvykos į (duomenys neskelbtini) metu, vaikų interesams neprieštarautų realiai įgyvendinama galimybė jiems nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti su atsakovu.
Šalies argumentai
11. Ieškovė T. P. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas nemato jokio pavojaus dėl vaikų išvykimo su ieškove į (duomenys neskelbtini). Nesutinka, kad vaikai bendrautų su atsakovu vieni, su nakvynėmis. Atsakovas nededa pastangų sukurti santykį su vaikais, paskutinį kartą vaikus lankė 2023 m. balandžio 30 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovo ir ieškovės prašymus dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo tenkino iš dalies. Teismas pakeitė 2022 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. J. P. ir P. M. P. tvarką ir nustatė, jog atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja viešose vietose, bendravime nedalyvaujant tretiesiems asmenims, šia tvarka: atsakovas su vaikais bendrauja 2023 metų 24 savaitės savaitgalį (t. y., 2023 m. birželio 17-18 dienomis), vieną šalių sutartą savaitgalio dieną, 4 valandas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Šalims geranoriškai nenusitarus dėl konkrečios bendravimo dienos ar konkretaus bendravimo laiko, teismas nustatė, jog atsakovas bendrauja su vaikais 2023 m. birželio 18 d. (sekmadienį) nuo 11 val. iki 15 val.; nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2023 m. birželio 29 d. atsakovas bendrauja su vaikais dvi šalių suderintas dienas po 4 valandas bei po šio bendravimo sekančias dar dvi dienas po 9 valandas, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo (duomenys neskelbtini), ir grąžindamas vaikus į jų buvimo (duomenys neskelbtini) vietą. Šalims geranoriškai nenusitarus dėl konkrečių bendravimo dienų ar konkretaus bendravimo laiko, teismas nustato, jog atsakovas bendrauja su vaikais 2023 m. birželio 21 d., nuo 11 val. iki 15 val., 2023 m. birželio 23 d., nuo 11 val. iki 15 val., 2023 m. birželio 25 d., nuo 10 val. iki 19 val. ir 2023 m. birželio 27 d., nuo 10 val. iki 19 val.; nuo 2023 m. birželio 29 d., atsakovas bendrauja su vaikais vieną dieną per savaitę 9 valandas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Šalims geranoriškai nenusitarus dėl konkrečios bendravimo dienos ar konkretaus bendravimo laiko, teismas nustato, jog atsakovas bendrauja su vaikais porinių savaičių šeštadieniais (t. y., 2023 m. liepos 1 d., liepos 15 d. ir t. t.) ir neporinių metų savaičių sekmadieniais (t. y., 2023 m. liepos 9 d., liepos 23 d. ir t. t. ) nuo 10 val. iki 19 val.; iki 2023 m. liepos 11 d. įvykus nutarties 1-3 punkte nustatytam tiesioginiam atsakovo bendravimui su vaikais tris dienas po 4 valandas ir keturias dienas po 9 valandas, iš viso atsakovui pabendravus su vaikais ne mažiau nei 48 valandas, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 12 d. – 2023 m. rugpjūčio 4 d. nustatytinas ieškovės atostogų su vaikais laikas, kurio metu atsakovo bendravimas su vaikais organizuojamas šia tvarka: 1) ieškovė turi teisę atostogų su vaikais metu bendravimą suorganizuoti savo pasirinkimu tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybėse; ieškovės atostogų su vaikais metu tiesioginis atsakovo bendravimas su vaikais, pasiimant juos iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą nėra vykdomas; pasibaigus ieškovės ir nepilnamečių vaikų atostogoms, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais 3 (tris) jo pasirinktas papildomas dienas, apie pasirinktas bendrauti dienas ieškovę informuodamas raštu (elektroninių ryšių priemonėmis) iki 2023 m. rugpjūčio 1 dienos; atsakovas turi teisę iki valandos per dieną bendrauti su vaikais telefonu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, įpareigojant ieškovę atsakovui tokią galimybę užtikrinti. Teismas numatė, jog šalys privalo prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) susitarti dėl konkretaus atsakovo bendravimo su vaikais laiko. Šalims geranoriškai nenusitarus, teismas nustatė, jog atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną dieną nuo 19 val. iki 20 val. Likusioje dalyje šalių prašymų netenkino.
13. Nurodė, kad atsakovas iš dalies vykdo teismo anksčiau nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, tačiau nėra duomenų, kad maksimalia apimtimi teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką įgyvendina.
14. Preliminariai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, jog tam tikrais atvejais atsakovo bendravimas su vaikais nebuvo ir negalėjo būti vykdomas dėl ieškovės sąlygotų veiksmų, pvz., teismui 2022 m. liepos 21 d. nutartimi pakeitus laikiną bendravimo su vaikais tvarką ir įvedus bendravimą Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, nedalyvaujant ieškovei, ieškovė, nepranešusi atsakovui su vaikais išvyko iš Lietuvos į užsienio valstybes beveik mėnesiui laiko, tokiu būdu nesudarydama galimybių atsakovui bendrauti su vaikais pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Tėvo ir vaikų susitikimas įvyko tik 2022 m. rugpjūčio 26-27 dienomis, ieškovei sugrįžus. Šio susitikimo metu buvo planuojamas atsakovo susitikimas su vaikais rugsėjo pirmąją dieną, aplankant vaikus ugdymo įstaigose, tačiau ieškovė nepranešusi atsakovui su vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini), išregistravo sūnų iš mokyklos. Iki 2022 m. rugpjūčio 26-27 dienomis įvykusio atsakovo susitikimo su vaikais, ieškovė išvykimą nuolat gyventi į užsienį jau planavo. Teismas padarė išvadą, kad teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pilna apimtimi nebuvo vykdoma tiek dėl abiejų ginčo šalių veiksmų, tiek ir dėl nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių.
15. Spręsdamas atsakovo prašymą išplėsti jo bendravimą su vaikais atsisakant trečiųjų asmenų dalyvavimo, teismas nurodė, jog abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Byloje nėra ginčo, kad dėl galimo vaikų tvirkinimo ar kitokio seksualinio išnaudojimo į teisėsaugos institucijas ieškovė kreipėsi praėjus beveik trejiems metams po galimo nusikalstamos veikos padarymo. Atsakovo atžvilgiu pradėtas iki teisminis tyrimas 2021 m. kovo 22 d. nutarimu buvo nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Visos atsakovo atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės ir taikyti bendravimo su vaikais ribojimai buvo panaikinti. Preliminariai įvertinęs į bylą pateiktas psichologės L. B. psichologines rekomendacijas, teismas padarė išvadą, jog rekomendacijos pateiktos tiesiogiai neįvertinus tėvo ir vaikų bendravimo, todėl galimai neatspindi geriausių šalių nepilnamečių vaikų interesų. Teismas kritiškai vertino psichologės išdėstytą nuomonę, jog vaikų santykis su tėvu yra silpnas ir nepakankamai saugus ir kad dėl to jiems bendraujant niekas neturėtų būti keičiama. Psichologės L. B. teikiamas psichologines išvadas – rekomendacijas teismas vertino visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais. Svarbiomis teismas pripažino Tarnybos pateiktas išvadas, jog vaikai susitikimuose su atsakovu elgėsi laisvai, natūraliai, nebuvo susikaustę, nebijojo tėvo, mėgavosi bendravimu, noriai pasakojo savo įspūdžius. 2023 m. birželio 9 d. T. J. P. Tarnybos specialistams nurodė, jog bendravimo su tėčiu metu jautėsi gerai, bendravimas jam patiko, paskutinio bendravimo metu kartu lankėsi (duomenys neskelbtini), žvejojo. Teismas padarė išvadą, jog tėvo ir vaikų ryšys nėra nutrūkęs, vaikai su tėvu periodiškai susitinka, bendrauja po kelias valandas be nakvynių, bendravime dalyvaujant tretiesiems asmenims (ieškovei arba Tarnybos specialistams) ir pageidauja toliau bendravimą tęsti.
16. Kadangi teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius, o minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, teismas vertino esamą padėtį ir, bylos duomenimis nenustatęs atsakovo vykdomo bendravimo grėsmės vaikų interesams, atsižvelgdamas, jog vaikai turi bendrauti su savo biologiniu tėvu, tėvas turi teisę dalyvauti vaikų auklėjime, praleisti su vaikais laiką, atsakovo prašymą dalyje laikė pagrįstu. Atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų amžių (nutarties priėmimo metu T. J. P. yra (duomenys neskelbtini), P. M. P. - (duomenys neskelbtini)), į tai, kad vaikai gali aiškiai išdėstyti savo nuomonę apie įvykusį bendravimą, gebėjimą pranešti apie tai jei tėvo elgesys būtų netinkamas, į tai, kad tiek bylos nagrinėjimas teisme, tiek atsakovo atžvilgiu laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti ribojimai (draudimas tiesiogiai bendrauti su vaikais) jau ilgą laiką, teismas sprendė, jog laikina bendravimo tvarka keistina palaipsniui plečiant bendravimą ir atsisakant trečiųjų asmenų dalyvavimo, kadangi augančiam vaikui toks laiko tarpas yra pakankamai reikšmingas bei gali padaryti ženklią įtaką vaiko ir tėvo santykių kokybei. Kartu teismas sprendė esant būtinybei šiuo metu nustatyti tam tikrus vaikų interesus užtikrinančius atsakovo bendravimo ribojimus, o būtent tai, kad bendravimas turi vykti viešose vietose, bendravimo su nakvynėmis nenustatant.
Šalies argumentai
17. Ieškovė prašė leisti ieškovei su vaikais 2023 m. liepos 12 d. – 2023 m. rugpjūčio 4 d. (t. y., 24 dienoms) išvykti į (duomenys neskelbtini) atostogoms ir į T. J. P. futbolo stovyklą, kuri numatyta 2023 m. liepos 17-20 dienomis. Spręsdamas ieškovės prašymą, teismas pažymėjo, jog laikinas socialinės, kultūrinės ir kalbinės aplinkos pasikeitimas, tinkamas vaikų atostogų laiko organizavimas, papildant atostogų laiką vaikus dominančiomis veikomis atitiktų šalių nepilnamečių vaikų interesus, tačiau ieškovės išvykimas į užsienio valstybę 24 dienų terminui apribos tiesioginį betarpišką vaikų bendravimui su tėvu ilgam laikui. Teismas sprendė, kad įvykus nustatytam tiesioginiam atsakovo bendravimui su vaikais tris dienas po 4 valandas ir keturias dienas po 9 valandas, iš viso 48 valandas, t. y., sudarius galimybę atsakovui tiesiogiai, be trečiųjų asmenų dalyvavimo bendrauti su vaikais bei sustiprinti su sūnumis esantį ryšį, būtų galima nustatyti ieškovės prašomą laikotarpį, kurio metu tiesioginis tėvo bendravimas su vaikais nebūtų vykdomas. Vaikams grįžus į Lietuvą 2023 m. rugpjūčio mėnesį, teismas sprendė esant tikslinga nustatyti tris papildomas dienas, kurių metu atsakovas galėtų bendrauti su vaikais po 9 valandas. Priešingu atveju – nesudarius galimybės iki išvykos į (duomenys neskelbtini) atsakovui tiesiogiai be trečiųjų asmenų dalyvavimo sustiprinti su sūnumis esantį ryšį, ilgalaikis išvykimas galėtų neigiamai įtakoti tėvo ir vaikų ryšio formavimąsi, todėl neturėtų būti nustatomas, paliekant esamą nustatytą atsakovo bendravimą su vaikais tvarką: laikotarpiu 2023 m. liepos 12 d. – 2023 m. rugpjūčio 4 d. porinių savaičių šeštadieniais (t. y., 2023 m. liepos 1 d., liepos 15 d. ir t. t.) ir neporinių metų savaičių sekmadieniais (t. y., 2023 m. liepos 9 d., liepos 23 d. ir t. t.) nuo 10 val. iki 19 val., tokiu būdu sudarant galimybes šalių nepilnamečiui sūnui 2023 m. liepos 17-20 dienomis dalyvauti futbolo stovykloje (duomenys neskelbtini), o 2023 m. liepos 15 d., liepos 23 d. ir kitomis dienomis bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
18. Ieškovė T. P. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą atmesti, ieškovės prašymą tenkinti.
19. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepateikė konkrečių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, nurodančių poreikį keisti 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Atsakovas neišnaudojo teismo nutartimi nustatyto laiko bendravimui su vaikais. Neatsakingas atsakovo požiūris į bendravimą su vaikais trikdo vaikų gyvenimą – vaikai nuolat gyvena laukime ar tėvas juos aplankys, tris iš keturių savaitgalių vaikai nei pasimato su tėvu, nei gali planuoti ir vykdyti kitą veiklą. Atsakovo bendravimas su vaikais sumažėjo, nepaisant to, kad paties atsakovo prašymu bendravimo su vaikais tvarka buvo pakoreguota. Turi būti įvertinta tai, kad vaikai yra patyrę tėvo smurtą, trejus metus su tėvu kartu negyveno, tėvas vangiai vykdo nustatytą teismo bendravimo tvarką, jų ryšys nėra sukurtas. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad vaikų ir tėvo tarpusavio ryšys turi būti stiprinamas palaipsniui, Teismas nepaaiškino, kodėl šia Tarnybos išvada nesivadovauja. Vaikai nėra pasiruošę be suaugusiųjų dalyvavimo bendrauti su atsakovu, teismas ignoruoja byloje esančius įrodymus ir rekomendacijas. Ieškovė pateikė 2023 m. kovo 17 d. psichologės L. B. psichologinę informaciją – rekomendaciją, kurioje nurodyta, jog vaikų santykis su tėvu yra silpnas, jie vieni su atsakovu būti šiuo metu nėra pasiruošę. Teismas neatsižvelgė į vaikų nuomonę, kad bendraujant su tėvu jie jaučiasi saugiai tik susitikimuose dalyvaujant tretiesiems asmenims, vieni likti nenori. Vaikai nepasiekę reikiamos psichologinės brandos, kad galėtų būti labiau už save atsakingi ir apsiginti smurtinėse situacijose, o pasitikėjimu grįstas ryšys tarp vaikų ir atsakovo taip pat nėra sukurtas. Tėvas vaikų nelanko, emocinis ryšys tarp jų nesukurtas. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovė pažeidžia laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ir trukdo atsakovo bendravimui su vaikais, atsakovui dažnai nepranešant apie savo neatvykimą, ieškovė su vaikais negali planuoti laisvalaikio ir atostogų. Teismas jau du kartus buvo peržengęs atsakovo prašymo ribas, tačiau atsakovas jam suteikta papildomo bendravimo tvarka taip ir nepasinaudojo arba pasinaudojo labai maža apimtimi, Tarnybos patalpose su vaikais bendravo tik du kartus. Teismo numatytos 9 val. vaikams pasilikti vieniems su tėvu ieškovės manymu yra per ilgas laiko tarpas.
20. Teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškovė su vaikais gali išvykti atostogų nuo 2023 m. liepos 12 d. – 2023 m. rugpjūčio 4 d. neva tik tada, kai įvyksta iki to suplanuoti atsakovo bendravimai su vaikais, nors motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovės atostogos su vaikais nustatomos, kai ieškovė sudaro galimybę atsakovui tiesiogiai bendrauti su vaikais teismo nustatyta tvarka. Vadinasi atsakovui tyčia ar ne, bet neatvykus susitikti su vaikais nutartyje nustatyta tvarka, ieškovė negalėtų vykti su vaikais nustatytų atostogų, nors ji ir būtų sudariusi visas galimybes atsakovui susitikti su vaikais nutartyje nustatyta tvarka. Tokia nustatyta tvarka nėra nelogiška, pažeidžia vaikų ir ieškovės interesus.
Atsiliepimas
21. Atsakovas A. P. atsiliepimu prašė atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, prijungti naujus įrodymus – 2023 m. birželio 27 d. ir 2023 m. liepos 1 d. vaizdo medžiagą.
22. Atsakovas nurodė, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo galiojusia tvarka ryšys tarp atsakovo nebuvo stiprinamas, o tik silpnėjo. Bendravimas su vaikais, kai kartu dalyvauja ir ieškovė ir jos artimi giminaičiai daro neigiamą įtaką vaikams, vaikai negali atsipalaiduoti, nuolat žvilgčioja į mamą ir nevalingai derina visus veiksmus ir atsakymus su ja. Tarp šalių vyksta skyrybų procesas ir santykiai yra įtempti, egzistuoja priešiškumas vienas kitam, todėl kai visi susitinka vaikai mato tai, tokia būsena nepadeda jiems stiprinti ryšio su atsakovu. Atsakovo betarpiško bendravimo su vaikais ribojimas ieškovės prašymu tęsiasi jau daugiau nei trejus metus – kai šeima gyveno kartu (duomenys neskelbtini), vaikai buvo išvežti į Lietuvą, po to ieškovė inicijavo nepagrįstus ikiteisminius tyrimus atsakovo atžvilgiu dėl ko vaikų bendravimas su atsakovu buvo visiškai apribotas. Ir toliau be jokio pagrindo ribojant bendravimą su vaikais didėja tėvo atstūmimo sindromas. Nurodė, jog visi ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu yra nutraukti.
Šalies argumentai
23. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo bendravimas nevyko ne tik dėl atsakovo kaltės. Kai šalys gyveno santuokoje, tarp atsakovo ir vaikų santykiai buvo šilti ir draugiški, buvo stiprus artimas ryšys, jis vaikais rūpinosi nuo mažens, buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kai ieškovė dirbdavo, jis vienas rūpindavosi vaikais. Ieškovės skunde nepagrįstai teigiama, kad tarp atsakovo ir vaikų ryšys nėra sukurtas. Ieškovė daro didelę neigiamą įtaką vaikams, manipuliuoja vaikų nuomone apie tėvą – atsakovą, dėl šių veiksmų vaikams ir atsiranda baimės ar netikrumo jausmas, silpnėja ryšys su tėvu, todėl teismas pagrįstai suteikė atsakovui galimybę pabendrauti su vaikais nedalyvaujant ieškovei, kad pagaliau tą ryšį sustiprinti.
24. Po skundžiamos nutarties priėmimo įvyko keli atsakovo susitikimai su vaikais nedalyvaujant ieškovei. Atsakovas puikiai praleido laiką su vaikais, vaikai noriai su juo bendravo, žaidė, 4 val. jie kartu praleido 2023 m. birželio 18 d., taip pat 2 dienas (2023 m. birželio 25 ir 27 d.) jie kartu praleido laiką prie jūros, (duomenys neskelbtini). Taip pat visą dieną 2023 m. liepos 1 d., kai su vaikais vyko į (duomenys neskelbtini) vienuolyną, po to į sodybą (duomenys neskelbtini), žvejojo, maudėsi baseine, vaikai jautėsi labai gerai, buvo džiugiai nusiteikę, ne kartą sakė, kad jiems tai pati laimingiausia diena. Ieškovė su vaikais galėjo susiekti bet kuriuo metu ir įsitikinti, kad vaikams viskas gerai, vaikai turėjo ryšio priemonę ir ieškovė su vaikais komunikavo. (duomenys neskelbtini) įvyko tik 2 susitikimai vietoj 4, jam pačiam neturint galimybės atvykti nutartyje nustatytomis dienomis, atsakovas prašė ieškovės leisti pabendrauti su vaikais kitomis dienomis, tačiau ji nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
26. Atsakovas prie atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėjo naujus įrodymus – vaizdo medžiagą.
27. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
30. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsakovo ir ieškovės prašymus dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo tenkino iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
32. Nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, taip pat, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nagrinėjamu atveju taikomas (keičiamas) siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
34. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
35. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį – abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Pažymėtina, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
37. Remdamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Svarbu pažymėti, kad minimalus tėvų ir vaiko bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatytą laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja viešose vietose, bendravime nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nustatant 4 valandų susitikimo laiką, vėlesniame etape, t. y. nuo 2023 m. birželio 29 d., prailginant atsakovo ir nepilnamečių vaikų susitikimo laiką iki 9 valandų. Taigi, skundžiama nutartimi teismas praplėtė iki skundžiamos nutarties buvusį nustatytą minimalų atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką.
39. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, jog bylos duomenimis aktualiu laikotarpiu nėra nustatyta grėsmių vaikams dėl atsakovo su vaikais vykdymo bendravimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus bei byloje esančius rašytinis įrodymus, neturi pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog ieškovės argumentai dėl galimo vaikų tvirkinimo objektyviais duomenimis nebuvo patvirtinti, o įvykiai, kuriuos ieškovė nurodo buvus, vyko prieš penkerius metus (2018 metais). Nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2021 m. kovo 22 d., taip pat buvo panaikintos visos atsakovo atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės ir bendravimo su vaikais ribojimai.
40. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jos pateiktos psichologės L. B. informacijos / rekomendacijos, neatsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos išvadą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno rašytinio įrodymo ir savo poziciją detaliai motyvavo – teismas nurodė, kad vertina minimą psichologės rekomendaciją visų byloje esančių įrodymų kontekste ir nurodė dėl kokių priežasčių minimą rašytinį rodymą vertina kritiškai (psichologė betarpiškai nebendravo su visa šeima). Minima psichologė nurodė, jog jos nuomone vaikų santykis su tėvu šiuo metu yra silpnas, nepakankamai saugus, tačiau byloje yra pateikta institucijos išvada, jog vaikų ir tėvo ryšį būtina stiprinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikta pozicija, jog siekiamybė vis dėl to turėtų būti susilpnėjusio vaikų ir tėvo tarpusavio ryšį stiprinimas. Natūralu, kad be objektyvaus pagrindo taikant tėvo ir vaikų bendravimas šie tikslai negalėtų būti pasiekti. Bylos medžiaga patvirtina, kad tėvo ir vaikų ryšys nėra nutrūkęs, vaikais su tėvu susitikdavo, bendraudavo po keletą valandų kartu dalyvaujant ieškovei arba Tarnybos specialistams. Byloje nenustatyta, kad vaikai nenorėtų susitikti su tėvu, priešingai – vaikai pageidavo bendravimą tęsti. Sutiktina, jog vaikams yra itin svarbus nuolatinis ir nepertraukiamas tiesioginis bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, kartu praleidžiamas kokybiškas laikas betarpiškai bendraujant formuotų glaudesnį vaikų ir tėvo tarpusavio santykį ir ryšį.
41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien aplinkybė, jog iki skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas jam skirto laiko bendrauti su vaikais maksimaliai neišnaudojo, nagrinėjamu atveju negali būti lemiamas, tuo labiau, kad ankstesnis bendravimas buvo nustatytas dalyvaujant tretiesiems asmenims ar / ir ieškovei. Atsakovas nurodė, jog kiekvieną kartą jam nuvykus susitikti su vaikais, jie ilgai būna įsitempę, susikaustę, jei susitikimuose dalyvauja ne tik ieškovė, bet ir kiti jos šeimos nariai, buvimas kartu kelia įtampą ir ne tik šalims, bet ir jų vaikams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esami bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad betarpiškas atsakovo ir vaikų bendravimas nedalyvaujant ieškovei vaikų interesams prieštarautų.
42. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė lanksčią bendravimo tvarką, kurią šalys geranoriškai gali koreguoti ir, tik šalims geranoriškai nesusitarus dėl konkrečios bendravimo dienos ar konkretaus bendravimo laiko, teismas nustatė, jog atsakovas bendrauja su vaikais teismo nurodytomis dienomis bei valandomis (2023 m. birželio 18 d. nuo 11 val. iki 15 val.; 2023 m. birželio 21 d., nuo 11 val. iki 15 val., 2023 m. birželio 23 d., nuo 11 val. iki 15 val., 2023 m. birželio 25 d., nuo 10 val. iki 19 val. ir 2023 m. birželio 27 d., nuo 10 val. iki 19 val.; vėliau atsakovas bendrauja su vaikais porinių savaičių šeštadieniais (t. y., 2023 m. liepos 1 d., liepos 15 d. ir t. t.) ir neporinių metų savaičių sekmadieniais (t. y., 2023 m. liepos 9 d., liepos 23 d. ir t. t.) nuo 10 val. iki 19 val.).
43. Iš bylos taip pat matyti, jog šalių vaikai geba aiškiai išdėstyti savo nuomonę (papasakoja apie vykusį bendravimą, pasako – kas jiems nepatiko ar patiko), o įvykus keliems atsakovo ir vaikų susitikimas ieškovė taip pat apie netinkamą atsakovo elgesį vaikų atžvilgiu nenurodo, atsakovo ir vaikų bendravimas taip pat vyko ir be trečiųjų asmenų pagalbos, tai teismui sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, jog vaikų interesai bendraujant su tėvu be kitų asmenų pagalbos nėra pažeidžiami.
44. Spręsdamas ieškovės prašymą dėl jos išvykos į (duomenys neskelbtini) vasaros atostogų metu, pirmosios instancijos teismas nutarė, kad iki 2023 m. liepos 11 d. (iki išvykos) įvykus nustatytam tiesioginiam atsakovo bendravimui su vaikais tris dienas po 4 valandas ir keturias dienas po 9 valandas, iš viso atsakovui pabendravus su vaikais ne mažiau nei 48 valandas, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 12 d. – 2023 m. rugpjūčio 4 d. (išvykos metu) nustatytinas ieškovės atostogų su vaikais laikas, kurio metu ieškovė turi teisę atostogų su vaikais metu bendravimą suorganizuoti savo pasirinkimu tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybėse, o atsakovo tiesioginis bendravimas su vaikais (pasiimant juos iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą) ieškovės atostogų su vaikais metu nėra (nebus) vykdomas. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino, tačiau vertindamas geriausius vaikų interesus, susiejo tai su tokia sąlyga, kad iki išvykos atsakovas turėtų su vaikais bendrauti tiesiogiai ir kiek galima intensyviau. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, jog tokia teismo nustatyta atsakovo su vaikais bendravimo tvarka nustatomą dėl to, kad abiejų šalių – taip pat ir ieškovės veiksmai prisidėjo prie ankstesnės teismo nustatytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nepakankamo vykdymo.
45. Į civilinę bylą pateiktas tarp ieškovės ir atsakovo vykęs susirašinėjimas elektroniniu paštu rodo, kad šalims pavyko išspręsti nesutarimus ir ieškovė su vaikais į (duomenys neskelbtini) buvo išvykusi, į Lietuvą grįžo 2023 m. liepos 29 d. naktį, šalys derino kitų atsakovo susitikimo su vaikais laiką. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek ieškovės teisės, tiek vaikų interesas išvykti atostogų į kitą šalį, nebuvo pažeisti. Vadinasi ieškovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju jau nėra aktualūs.
46. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo nustatęs atitinkamą informavimo tvarką (atsakovas nustatytu būdu ir tvarka privalo pranešti ieškovei apie atvykimą). Skundžiama nutartimi minimi įpareigojimai nebuvo panaikinti, todėl šalys vieną kitą ir toliau turi informuoti.
47. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes vertina, jog jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju.
48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.