Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-11177-528/2020 pagal pareiškėjo (atsakovo) R. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2152-752/2018 pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas (atsakovas) R. T. prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo:

1.1. atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2152-752/2018 pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu;

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Atskirojo skundo argumentai

6.6. Pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos, paaiškinimų bei įrodymų dėl ieškovės nepagrįsto reikalavimo dėl skolos priteisimo, kildinamo iš CK 6.9 straipsnio 1 dalies.

7.11. Atsakovas R. T. prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus. Jokių dokumentų patvirtinančių VSDFV duomenis apie jo įsidarbinimą jis nepateikė. Nėra aišku, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių būtent dabar, teikiant atskirąjį skundą iškilo būtinybė pateikti papildomus dokumentus.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Jis, reaguodamas į atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, 2020 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą VSDFV pateikti informaciją, kada draudėjas UAB „Drasanta“ pateikė duomenis apie R. T. įdarbinimą ir valstybinio socialinio draudimo pradžią bei informaciją, ar laikotarpyje nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. buvo gautas draudėjo UAB „Drasanta“ pranešimas apie R. T. darbo ir valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Prašoma informacija buvo gauta 2020 m. birželio 3 d., o sprendimas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą paskelbtas 2020 m. birželio 2 d. Pareiškėjas teismui nespėjo pateikti papildomų įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškinio pateikimo metu pareiškėjas dirbo, o teismas padarė klaidą vertindamas informaciją, kad nėra duomenų apie pareiškėjo darbovietę, dėl ko netinkamai taikė CPK 130 straipsnio normą. Prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos.

10. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

11. Nustatyta, kad R. T. prašymas dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi, kuria taip pat buvo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. gegužės 26 d. Suinteresuotas asmuo E. T. atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2020 m. gegužės 21 d. Akivaizdu, kad dėl trumpo laiko tarpo apeliantas negalėjo iki numatyto teismo posėdžio gauti atsakymo į pateiktą užklausimą. Tačiau ši aplinkybė nėra pakankama spręsti, jog yra pagrindas priimti apelianto teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Kartu su prašymu atnaujinti procesą apeliantas pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti apelianto ir UAB „Drasanta“ darbo santykių pradžią. Konstatuotina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybės byloje nėra, jie nepatvirtina ir nepaneigia jokių kitų bylai reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto teikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi, kuria netenkintas apelianto prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2152-752/2018. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 130 straipsnio ir CK 6.9 straipsnių nuostatas.

13. Byloje yra nustatyta, kad ieškovė E. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. T. dėl 14 910,07 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindė aplinkybe, jog 2015 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12116-896/2015, teismas nutraukęs E. T. ir R. T. santuoką, išsprendė visus turtinius klausimus ir kvalifikavo sutuoktinių prievoles kreditoriams AB SEB bankui, UAB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, AB „Lietuvos dujos“, 168-ąjai butų savininkų bendrijai kaip solidarias ieškovės ir atsakovo prievoles. Ieškovė įvykdžiusi prievoles kreditoriams pareiškė atgręžtinį reikalavimą solidariam skolininkui. 2017 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27292-752/2017 ieškinys buvo tenkintas pilnai, tačiau buvo panaikintas, nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų. 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi teismas ieškovei nustatė terminą patikslinti atsakovo adresą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus atsakovui įteikti kitu būdu. Ieškovė, vykdydama teismo nutartį, pateikė patikslintą ieškinį ginčo teisenos tvarka, kurį teismas priėmė ir panaikino byloje priimtą preliminarų teismo sprendimą. Nustatyta, kad pasitvirtino atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo parduotas iš varžytynių, o atsakovo R. T. gyvenamoji vieta ieškinyje nurodyta tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), Kaune.

14. Byloje nustatyta, kad siekiant atsakovui įteikti byloje priimtą preliminarų teismo sprendimą bei ieškinį ginčo teisenos tvarka, buvo tikrinami duomenys apie galimą atsakovo darbovietę, tačiau jos nustatyti VSDFV duomenimis nepavyko. Neradus duomenų apie atsakovo galimą darbovietę ir esant nedeklaruotai atsakovo gyvenamajai vietai, teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi procesinius dokumentus atsakovui R. T. nutarė įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 54–55, 1 t.).

15. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2018 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą atsakovui už akių. 2018 m. vasario 26 d. byloje priimtas papildomas sprendimas, kuriuo buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą klausimas. Atsakovui šie teismo procesiniai sprendimai buvo įteikti asmeniškai Kauno apylinkės teisme 2018 m. liepos 30 d., atsakovas šių procesinių dokumentų jam įteikimą patvirtino savo parašu pažymoje apie teisme išduotus procesinius dokumentus.

16. Apeliacinės instancijos teismui per suteiktą prieigą patikrinus duomenis apie apelianto darbovietę, nustatyta, kad pagal suformuotą užklausą „R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpis nuo 2017-01-01 iki 2020-09-17“ VSDFV pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. birželio 30 d. atsakovas dirbo UAB „Drasanta“. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme formuojant užklausą apie galimą apelianto darbovietę klaidingai nurodytas atsakovo vardas, t. y. ne R., o R. (b. l. 38, 1 t.). VSDFV pateikė atsakymą, jog duomenų subjektas neidentifikuotas arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais duomenys neteiktini. Bylą perdavus nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, pakartotinai tikrinant duomenis apie galimą apelianto darbovietę, formuojant užklausą padaryta analogiška klaida, o VSDFV pateikė analogišką atsakymą (b. l. 52).

17. Teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio proceso normos, reglamentuojančios proceso dalyvių informavimą apie teismo posėdį, yra skirtos asmens teisės būti išklausytam teisme, teisės į teisingą teismą užtikrinimui. Civilinio proceso normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, aiški taikymo klaida gali būti pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teisme susiklosčiusių aplinkybių, susijusių su apelianto galimos darbovietės nustatymu, vertinti atsietai nuo viso civilinės bylos konteksto ir procesinės padėties joje nėra pagrindo.

18. Minėta, kad apeliantui 2018 m. sausio 25 d. sprendimas už akių ir 2018 m. vasario 26 d. papildomas sprendimas buvo įteikti asmeniškai 2018 m. liepos 30 d., apeliantas šių procesinių sprendimų gavimą patvirtino savo parašu pažymoje. Neginčytinai nustatyta, kad 2018 m. liepos 30 d. apeliantui tapo žinoma apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą. Nuo šio momento apeliantas galėjo naudotis visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, pavyzdžiui, pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašyti atnaujinti terminą šiam pareiškimui pateikti. Kitaip tariant, nuo 2018 m. liepos 30 d. apeliantas galėjo imtis priemonių realizuoti teisę būti išklausytam teisme, prašyti užtikrinti jam teisę į teisingą teismą. Bylos duomenimis apeliantas tokių veiksmų neatliko, procesinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neginčijo. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovui viešo paskelbimo būdu pirmosios instancijos teisme neproporcingai suvaržė apelianto teisę į teisingą teismą ir teisę būti išklausytam pirmosios instancijos teisme. Apeliantas po to, kai jam buvo įteikti teismo procesiniai sprendimai nesiekė kitokių teisinių pasekmių nei buvo sukurtos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu už akių ir 2018 m. vasario 26 d. papildomu sprendimu.

19. CPK 368 straipsnis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

20. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, kad priimtas 2018 m. sausio 25 d. sprendimas už akių ilgą laiką pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių, o subjektyviu sužinojimu apie pareiškėjo teisių pažeidimą laikomas momentas, kada pareiškėjas gavo antstolio R. B. patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir kreipėsi profesionalios teisinės pagalbos.

21. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017).

22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, jog subjektyvaus sužinojimo apie pareiškėjo teisių pažeidimą momentas yra svarbus sprendžiant apie procesinio termino pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pradžią. Tačiau sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai siekia atsieti subjektyvų sužinojimą apie įvykusį juridinę reikšmę turintį faktą (apie apelianto atžvilgiu priimtą procesinį teismo sprendimą) nuo subjektyvaus sužinojimo apie apelianto teisių pažeidimą – įsitikinimo, kuo priimtas procesinis sprendimas yra reikšmingas apeliantui.

23. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė, jog jam nebuvo aiškus 2018 m. sausio 25 d. sprendimo už akių tekstas ir turinys, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas negalėjo suvokti, jog kvestionuojamu procesiniu teismo sprendimu iš apelianto buvusiai sutuoktinei E. T. priteista 14 910,07 Eur, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o valstybei priteista 447 Eur žyminio mokesčio, t. y. jog buvo sukurtos kitokios teisinės pasekmės nei, apelianto teigimu, buvę sutuoktiniai buvo susitarę tarpusavyje dėl solidarių prievolių dengimo kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas, veikdamas kaip atidus ir rūpestingas asmuo, gavęs procesinį teismo sprendimą, turėjo galimybę įsitikinti sukurtų teisinių pasekmių reikšme savo teisėms ir pareigoms, tačiau tokia galimybe nesinaudojo. Apelianto kreipimąsi profesionalios teisinės pagalbos tik tada, kai jis gavo antstolio R. B. patvarkymą dėl skolos išieškojimo apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstą apelianto delsimą įvertinti kilusias teisines pasekmes ir įsitikinti, kuo priimtas procesinis sprendimas yra jam reikšmingas. Pažymėtina, kad priešinga išvada sudarytų prielaidas teisėtu pripažinti bet kokį piktnaudžiavimo teise požymių turintį delsimą įgyvendinti asmeniui suteiktas teises ir nustatytas pareigas.

24. Apeliantas prašo atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių tuo atveju, jeigu teismo vertinimu, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo momento, kai pareiškėjui buvo įteiktas teismo sprendimas už akių. Šį savo prašymą iš esmės grindžia analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir atskirąjį skundą dėl 2020 m. birželio 2 d. nutarties – 2018 m. sausio 25 d. sprendimas už akių pareiškėjui praktiškai du metus nesukėlė jokių teisinių pasekmių, pareiškėjas pagrįstai tikėjo, kad yra laikomasi susitarimo tarp buvusių šeimos narių, todėl nesuprato, kad E. T. gali bet kada kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus pripažino nepagrįstais. Kitų svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti įstatymo nustatytą procesinį terminą, apeliantas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Konstatuotina, kad nėra pagrindo apeliantui atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, todėl šis prašymas atmestinas.

25. Apeliantas teigia, kad neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos, paaiškinimų bei įrodymų dėl ieškovės nepagrįsto reikalavimo dėl skolos priteisimo, kildinamo iš CK 6.9 straipsnio 1 dalies. Aplinkybė, jog R. T. ir E. T. prievolė pagal 2007 m. gruodžio 28 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikta solidari, savaime nereiškia, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys yra lygios. Nors tarp buvusių sutuoktinių rašytinio susitarimo dėl skolos dalių vidiniuose tarpusavio santykiuose nebuvo, tačiau atsakovas turi galimybę ir procesinę teisę įrodinėti tokias aplinkybes prašydamas į teismo posėdį kviesti liudytojus, pareiškėjas nebuvo išklausytas, teismui nebuvo žinomos visos reikšmingos faktinės aplinkybės.

26. Apeliacinės instancijos teismas jau anksčiau pasisakė dėl apelianto teisės prašyti peržiūrėti sprendimą už akių realizavimo, todėl nekartoja argumentų, susijusių su apelianto teise būti išklausytam teisme ir teikti įrodymus dėl ieškovės nepagrįsto reikalavimo dėl skolos priteisimo, kildinamo iš CK 6.9 straipsnio 1 dalies.

27. Aplinkybę, jog skundžiama nutartimi teismas netinkamai taikė CK 6.9 straipsnį, apeliantas grindžia žodiniu buvusių sutuoktinių E. T. ir R. T. susitarimu, apeliantas pripažįsta aplinkybę, kad rašytinio susitarimo tarp buvusių sutuoktinių dėl skolos dalių vidiniuose tarpusavio santykiuose nebuvo. Kitų argumentų ir aplinkybių apeliantas nenurodė.

28. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teismas, tikrindamas ieškovės E. T. ieškinio reikalavimo pagrįstumą, vadovavosi teisės normomis ir pateiktais rašytiniai įrodymais. Šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią teismas patvirtino sprendimu, jokių tarpusavio susitarimų dėl vidinių tarpusavio santykių prievolės AB SEB bankui ar kitų kreditorių atžvilgiu, dėl bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų, įvykdžius solidariąją pareigą, ar dėl susitarimų pilnametei dukrai padovanoto nekilnojamojo turto atžvilgiu nėra, nors minėtoje sutartyje sutuoktiniai gali ir privalo numatyti visus įsipareigojimus tiek savo kreditoriams, tiek ir tarpusavio. Skundžiama nutartimi teismas sprendė, kad nesant jokių buvusių sutuoktinių susitarimų dėl skolos dalių vidiniuose tarpusavio santykiuose, priimdamas sprendimą už akių teismas pagrįstai vadovavosi teisės normomis.

29. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, nurodytos skundžiamoje nutartyje. Atskirajame skunde nurodytą argumentą, kad priimdamas sprendimą už akių teismas nepagrįstai vadovavosi teisės normomis, grindžia tuo pačiu žodiniu buvusių sutuoktinių susitarimu, kurį suinteresuotas asmuo ieškovė E. T. savo procesiniuose dokumentuose neigia.

30. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pažymėtina, kad vien tik aplinkybių nurodymas šalių procesiniame dokumente, nesant kitų jas patvirtinančių duomenų, negali būti vertinamas pakankamu pripažinti, jog tokios aplinkybės egzistuoja, tuo labiau – paneigti teisinį reglamentavimą. Konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, jog sprendžiant reikalavimą dėl skolos priteisimo nepagrįstai buvo taikytos CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, reglamentuojančios bendraskolių tarpusavio atgręžtinius reikalavimus.

31. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka ir tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo ir kt. proceso teisės principais (2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014), proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

32. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Atsisakius tenkinti apelianto atskirąjį skundą, iš jo suinteresuotam asmeniui E. T. priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) E. T., a. k(duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto Eur 00 ct) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.