Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiosios J. P. atstovės pagal įstatymą S. R. prašymą dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atstatymo ir vykdomojo rašto dublikato išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu G. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš G. G. priteista: Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 10 746,57 Eur padarytų nuostolių, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 724,57 Eur padarytų nuostolių, J. P. – 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, A. M. – 400 Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti, S. R. – 1 000 Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti. Kol bus įvykdytas teismo sprendimas išieškoti iš kaltinamojo priteistus civilinius ieškinius, pratęstas 2018 m. spalio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos nutartimi G. G. turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į butą/patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį turto apribojimo režimą: leista valdyti ir naudotis apribotu nekilnojamuoju turtu, uždraudžiant juo disponuoti (parduoti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip pakeisti teisinę padėtį). Šio turto saugotoju paliktas kaltinamojo G. G. brolis R. G.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendis pakeistas – iš nuteistojo G. G. nukentėjusiajai J. P. priteistos neturtinės žalos suma padidinta iki 20 000 Eur.

3. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi tenkintas antstolės R. A. prašymas ir panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. G. turtui: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2018 m. gegužės 15 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1256-900/2018 ir paliktas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-332/2019, kol bus įvykdytas teismo sprendimas išieškoti iš G. G. priteistus civilinius ieškinius.

4. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. sausio 21 d. gautas nukentėjusiosios J. P. atstovės pagal įstatymą S. R. prašymas atstatyti terminą vykdomajam dokumentui pateikti ir išduoti vykdomojo rašto dublikatą, nes jos sesuo nukentėjusioji J. P. yra neįgali, jai nustatytas tik 15 procentų darbingumas, todėl ji pati negali apginti savo interesų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas

6. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas vykdomojo rašto išdavimo procedūros nenumato, todėl, sprendžiant šį klausimą, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 649 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai vykdomasis raštas prarastas, išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas; prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnyje nustatyta tvarka, pagal kurią išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, pripažintų svarbiomis, praleistas terminas antstolio gali būti atnaujintas. Iš šių teisės nuostatų turinio matyti, jog dėl vykdomojo dokumento išdavimo sprendžia bylą išnagrinėjęs teismas, o antstolis sprendžia jau išduoto vykdomojo rašto pateikimo vykdyti klausimą. Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis teisinio proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, atsižvelgdamas į susiformavusią proceso tvarką, pagal kurią termino atlikti tam tikrą veiksmą atnaujinimo klausimą sprendžia tas subjektas, kurio žinioje yra atliekamas veiksmas (šiuo atveju – vykdomojo dokumento dublikato išdavimas), konstatuoja, kad ir klausimą dėl termino vykdomajam raštui pateikti atnaujinimo turi išnagrinėti ne antstolis, o baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas. Būtent tokios terminų atnaujinimo praktikos laikosi ir Lietuvos teismai (pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-57-544/2024; Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-932-945/2023, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-192-487/2022, 1S-234-627/2024). Kaip minėta, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas gali išduoti vykdomojo rašto dublikatą, esant dviem sąlygoms: 1) kai yra duomenų, jog vykdomasis raštas (originalas) yra prarastas; 2) kai nėra pasibaigęs terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti.

7. Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujinamas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nėra pagrindo vertinti kaip fundamentalų sąžiningo proceso principą ar imperatyviąją teisės normą, įtvirtinančią pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nes šis terminas nėra naikinamasis, pagal CPK 608 straipsnį jis gali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti nustatyto termino praleidimo laikotarpį; pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-299/2007, 3K-3-296/2009, 3K-3-272-701/2017, 3K-3-68-313/2020).

8. Bylos duomenimis, 2019 m. balandžio 19 d. įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiui, nukentėjusiajai J. P. 2019 m. gegužės 6 d. buvo išsiųsta 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio kopija ir vykdomasis raštas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš G. G. (7 t., b. l. 20). Duomenų, kad nukentėjusioji J. P. ar jos atstovė pagal įstatymą S. R. per įstatymo nustatytą 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti kreipėsi dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi, priteistos neturtinės žalos išieškojimo pagal 2019 m. gegužės 6 d. išduotą vykdomąjį raštą iš nuteistojo G. G., byloje nėra, Lietuvos antstolių rūmų 2025 m. sausio 23 d. rašte nurodyta, jog 2025 m. sausio 23 d. patikrinus Antstolių informacinę sistemą, nerasta duomenų, kad J. P. ar jos rūpintoja S. R. figūruotų kaip išieškotojos skolos išieškojimo byloje, kurioje skolininkas būtų G. G.

9. Iš byloje esančios Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties matyti, jog J. P. kreipėsi į teismą, prašydama jai nustatyti rūpybą, jos rūpintoja paskiriant seserį S. R. Pareiškime nurodė, kad ji yra veiksni, tačiau dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, dėl patirtos galvos traumos, atliktų operacijų jai nuolat reikalinga kito žmogaus pagalba, nes ji sunkiai vaikšto, viena neišeina iš namų, negali pasirūpinti savimi (nusiprausti, apsirengti ir kt.), jai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog J. P. nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuo 2018 m. gegužės 10 d. jai nustatytas neįgalumas, 15 procentų darbingumo lygis, dėl savo sveikatos būklės be kito asmens pagalbos ir priežiūros J. P. negali pasirūpinti savimi, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, nėra savarankiška buityje (negali pilnavertiškai savarankiškai judėti, jai diagnozuotas cerebrinis paralyžius, sutrikusi atmintis, orientacija ir kt.), minėta nutartimi nustatė J. P. rūpybą ir jos rūpintoja paskyrė S. R. (7 t., b. l. 95–97). Prie bylos pateikta neįgaliojo pažymėjimo kopija (pažymėjimas galioja iki 2049 m. sausio 14 d.) patvirtina, kad ir šiuo metu J. P. yra neįgali, jos darbingumo lygis tik 15 procentų (7 t., b. l. 92). Paminėtina ir tai, jog Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-27-332/2019, kurioje buvo priimtas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi, nukentėjusiajai J. P. buvo paskirti atstovai pagal įstatymą (S. R. ir A. M.), tačiau, bylos duomenimis, jų žiniai nebuvo siųsta informacija apie J. P. išduotą vykdomąjį raštą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš G. G. Apygardos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra svarbios, jos neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji J. P., kuriai buvo išsiųstas vykdomasis raštas dėl neturtinės žalos išieškojimo iš G. G., neturėjo galimybės laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, t. y. pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą, todėl terminas vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti atnaujintinas.

10. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomasis raštas buvo išduotas asmeniui, neturinčiam galimybės pasirūpinti savimi ir savarankiškai įgyvendinti savo teisių, taip pat įvertinus tai, jog vykdomojo rašto pagal teismo sprendimą vykdymui nepateikė nei nukentėjusioji, nei jos rūpintoja, be to, dėl pirmiau paminėtų priežasčių, susijusių su J. P. sveikatos būkle, nukentėjusioji jai teismo išsiųstą vykdomąjį dokumentą galėjo prarasti, sprendžiama, kad yra pagrindas išduoti vykdomojo rašto dublikatą baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-332/2019. Dėl to nukentėjusiosios J. P. atstovės pagal įstatymą S. R. prašymas tenkintinas ir vykdomojo rašto dublikatas išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 608 straipsniu, 649 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

atnaujinti terminą vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti ir išduoti nukentėjusiosios J. P. atstovei pagal įstatymą S. R. vykdomojo rašto, išduoto baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-332/2019, dublikatą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.