- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-932-945/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02328-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Suinteresuotas asmuo
- R. S.
- Pareiškėjas
- V. C.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. C. pareiškimą dėl vykdomųjų įrašų pateikimo vykdyti termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo R. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. C. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti 2011 m. rugpjūčio 16 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5013, 2011 m. rugpjūčio 16 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5014, 2011 m. rugpjūčio 22 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5144, 2011 m. rugpjūčio 22 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5146, 2011 m. rugpjūčio 22 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5148, pateikimo vykdyti terminą.
2. Pareiškėja nurodė, kad skirtingomis datomis buvo paskolinusi suinteresuotam asmeniui R. S. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) įvairias pinigų sumas (iš viso 515 000 Lt ir 26 000 JAV dolerių). Dėl visų paskolintų lėšų suinteresuotas asmuo yra pasirašęs vekselius ir dėl jų yra išduoti vykdomieji įrašai, tačiau tik vienas iš šešių vykdomųjų įrašų (dėl 74 000 Lt skolos) pateiktas vykdyti antstoliui. Kitų vykdomųjų įrašų pateikimo vykdyti terminas praleistas dėl pareiškėjos sunkios ligos, suinteresuoto asmens sąmoningo ilgalaikio pareiškėjos klaidinimo dėl pastangų grąžinti skolą, taip pat pareiškėjos noro ir ilgalaikės aktyvios iniciatyvos skolą iš suinteresuoto asmens susigrąžinti gera valia. Vykdomieji įrašai išduoti 2011 m. rugpjūčio 16 d. ir 22 d. Tuomet galiojusioje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio redakcijoje buvo numatytas 10 metų vykdomojo įrašo pateikimo vykdyti senaties terminas. Taigi, terminas pateikti vykdomuosius įrašus vykdymui praleistas sąlyginai nedaug ir esant objektyvioms priežastims.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti, nurodė, kad bendras 10 metų senaties terminas yra absoliutus ir naikinamasis bet kokiems civiliniams teisiniams santykiams ir negali būti atnaujinamas. Visų vykdomųjų įrašų pateikimas vykdyti nebuvo ribotas objektyvių kliūčių, pati pareiškėja pripažįsta galėjusi pateikti savo reikalavimus antstoliui visa apimtimi ir tik dėl subjektyvių priežasčių to nepadariusi, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis ir objektyviomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi patenkino pareiškėjos pareiškimą ir atnaujino pareiškėjai 2011 m. rugpjūčio 22 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5146, 2011 m. rugpjūčio 22 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5144, 2011 m. rugpjūčio 16 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5014, 2011 m. rugpjūčio 22 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5148, 2011 m. rugpjūčio 16 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5013, pateikimo vykdyti terminą, priteisė valstybei iš suinteresuoto asmens 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nurodė, kad vykdomųjų įrašų pateikimo vykdyti terminas yra 5 metai (CPK 606 straipsnio 2 dalis), ši CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d., iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio CPK 387 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas 3 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, o nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje nustatytas 10 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti.
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nėra žymiai praleidusi vykdomųjų įrašų pateikimo vykdyti terminą. Vykdomieji įrašai yra 2011 m., vekselius pareiškėja pareikalavo vykdyti 2012–2014 m., suinteresuotas asmuo rašė pareiškėjai atsakymus į jos laiškus su pažadais skolą grąžinti dalimis. Teismas nurodė, kad dviejų vekselių (71 000 Lt ir 250 000 Lt sumoms) įvykdymo terminas iki 2011 m. gegužės 1 d. ir 2011 m. liepos 1 d. Pareiškėja teigė tik 2020 m. supratusi, jog skolos nebus grąžintos. Kartu ji paaiškino, kad, suinteresuotam asmeniui atsiradus 2014 m., šis parašė pareiškėjai, žadėdamas grąžinti skolą ir prašydamas nesikreipti į teisėsaugos institucijas, todėl teismas nusprendė, kad 2014 m., o ne 2020 m. pareiškėja suprato, jog skola nebus grąžinta. Teismo vertinimu, pareiškėja, 2014 m. pareikalavusi, kad vekseliai būtų apmokėti, per 5 metus, t. y. iki 2019 m., turėjo paduoti antstoliui vykdomuosius įrašus vykdyti, nes vekseliai jai pareikalavus nebuvo apmokėti. Teismas pažymėjo, kad dviejų vekselių apmokėjimo terminai baigėsi 2011 m. gegužės ir liepos mėn., vykdomuosius įrašus pagal juos pareiškėja gavo 2011 m. rugpjūčio mėn., todėl vykdomuosius įrašus reikėjo paduoti vykdyti iki 2016 m. gegužės ir liepos mėn. Atsižvelgęs į tai, teismas nepripažino, kad pareiškėja terminą pateikti vykdyti vykdomuosius įrašus praleido 7 ar 10 metų.
7. Teismas, spręsdamas termino vykdomiesiems įrašams pateikti vykdyti atnaujinimo klausimą, įvertino aplinkybes dėl ieškovės teisinių žinių stokos (nėra baigusi teisės mokslų), teisininkų patarimų prieštaringumą, vykdomųjų įrašų pateikimo vykdymui terminų kitimą nuo 2011 m. spalio 1 d., pareiškėjai susiklosčiusias sunkias asmenines aplinkybes: ji 2014 m. susirgo (duomenys neskelbtini) liga, buvo operuota 2019 m., patyrė sudėtingą ir sunkų gydymą, asmenines psichologines traumas, suinteresuotas asmuo su ja nebendravo, todėl ji nežinojo, kur jį rasti ir kaip geranoriškai susitarti atgauti skolą, vėliau suinteresuotam asmeniui atsiradus ir pažadėjus sumokėti skolą dalimis, pareiškėja laiku nesikreipė dėl vykdomųjų įrašų pateikimo vykdyti. Teismas pažymėjo, kad susiklosčiusioms aplinkybėms (pareiškėja dėl streso, įtampos, savigraužos, artimųjų priekaištų dėl pinigų neatgavimo galimai susirgo sunkia liga) įtakos turėjo ir suinteresuoto asmens veiksmai, mažai tikėtina, jog pareiškėja atsisakė savo reikalavimo pagal vykdomuosius įrašus, dovanojo skolą suinteresuotam asmeniui, o vėliau persigalvojo. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės labiau patvirtina, nei paneigia pareiškėjos nurodomus argumentus, dėl kurių ji laiku nesikreipė dėl vykdomųjų įrašų pateikimo vykdyti. Įvertinęs šiuos pareiškėjos argumentus, net ir nesant nepertraukiamam jos gydymo nuo (duomenys neskelbtini) ligos ir nedarbingumo laikotarpiui, teismas sprendė nesant pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja sąmoningai, dėl aplaidumo delsė pradėti priverstinį skolos išieškojimo procesą ir nepateikė likusių vykdomųjų įrašų vykdyti.
8. Teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo, negrąžinęs skolos nustatytu terminu, negali turėti teisėto lūkesčio, kad priverstinis išieškojimas jo atžvilgiu nebegalės būti vykdomas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad būtų neteisinga suinteresuoto asmens lūkesčiams suteikti prioritetą prieš pareiškėjos lūkestį į vykdomojo dokumento priverstinį įvykdymą, todėl patenkino pareiškimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir netenkinti pareiškėjos pareiškimo, priteisti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nors teismas vertino, kad vyko tam tikra komunikacija tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjos, tačiau suinteresuotas asmuo nebuvo apklaustas, o pateikti elektroninės komunikacijos duomenys nebuvo įvertinti jų patikimumo aspektu. Iš pateiktų duomenų matyti, kad dalis jų yra teksto iškarpos ir ne iš originalaus šaltinio, o tai sudaro sąlygas modifikuoti tekstą, datas ir teksto turinį. Be to, nebuvo nustatyta, ar visus laiškus rašė suinteresuotas asmuo, ar buvo kalbama apie ginčo skolas. Teismas laiškų turinį ir esmę interpretavo savo nuožiūra, taip pažeisdamas rungimosi principą. Pareiškėja privalėjo pagrįsti savo argumentus, laiškų ryšį su ginčo dalyku, jų patikimumą ir autentiškumą, tačiau to nepadarė.
1.2. Teismas nevertino, kad iš esmės pati pareiškėja pripažino vekselius perrašinėjusi, realiai neskolinusi jokių naujų pinigų, tokiu būdu skolos mokėjimo ir galimo vykdymo terminas pačios pareiškėjos buvo pratęstas daug anksčiau nei sudaryti paskutiniai vekseliai. Ši aplinkybė rodo, kad šalys galėjo sutarti dėl palūkanų, kurios galėjo būti įskaičiuojamos į vekselių sumas ir jos buvo nevisai atitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl to pareiškėja daug anksčiau suvokė ar privalėjo suvokti, kad suinteresuotas asmuo geruoju nevykdys prisiimtų įsipareigojimų.
1.3. Teismas neatsižvelgė, kad tikėjimo ir lūkesčio, jog skola bus geranoriškai grąžinta, pareiškėja negalėjo turėti nuo 2011 m. rugpjūčio mėn., kadangi pati gavo vykdomuosius įrašus. Tai patvirtina, jog pareiškėja atliko privalomus veiksmus, reikiamus pradėti priverstinį vykdymą. Be to, vykdomąjį įrašą 74 000 Lt sumai pareiškėja perdavė vykdyti antstoliui ir tai atliko savarankiškai. Tai reiškia, kad nebuvo kliūčių pateikti vykdyti visus vykdomuosius įrašus ir tai priklausė išimtinai nuo pačios pareiškėjos valios.
1.4. Teismas neatskleidė, kokios objektyvios priežastys nuo 2013–2014 m., kuomet pareiškėja nurodė komunikavusi su suinteresuotu asmeniu, trukdė pareiškėjai pateikti vykdyti vykdomuosius įrašus. Nepagrįstai itin ilgai neveikdama ar neveikdama tinkamai, tik dėl subjektyvių priežasčių pareiškėja praleido įstatymu nustatytą senaties terminą ir jo atnaujinimas nebuvo galimas.
1.5. Prie objektyvių priežasčių, sukliudžiusių laiku pateikti vykdyti vykdomuosius įrašus, pareiškėja nurodė savo sveikatos būklę ir teismas šią aplinkybę vertino, tačiau pareiškėjos pateikti duomenys buvo įvertinti subjektyviai ir neišsamiai, kadangi jie neįrodo, jog pareiškėja buvo neveiksni ir negalėjo realizuoti priverstinio vykdymo veiksmų. Gydymo ir apsilankymo pas gydytojus veiksmai buvo epizodiniai, nebuvo nustatyta hospitalizacija, nuolatinis gydymas, asmens ilgalaikis sveikatos sutrikimas. Aplinkybės, kad dėl ligos nepertraukiamai nuo 2014 m. iki 2023 m. pareiškėja negalėjo kreiptis laiku į antstolį, ji nepagrindė ir neįrodinėjo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad suinteresuotas asmuo savo iniciatyva pateikė duomenis, jog pareiškėja be dėstymo universitete, turėjo ir kitų veiklų, reikalaujančių intelektinių pastangų, kas paneigia išvadą, jog liga ar gydymas sukliudė pareiškėjai laiku pateikti vykdyti vykdomuosius įrašus. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad nuo 2017 m. iš esmės nevykdo jokios veiklos ir tai grindė 2020 m. pažyma, tačiau teismas nevertino, ar pareiškėja nurodė teisingus duomenis.
1.6. Teismas nevertino, kad teisinis reguliavimas pakito praėjus tik daugiau nei 1 mėn. nuo vykdomųjų įrašų gavimo dienos, todėl pareiškėja net pasikeitus teisiniam reguliavimui iš esmės turėjo 5 metų terminą savo teisių realizavimui.
1.7. Teismas turėjo vertinti ne vykdomųjų įrašų kaip vieningos visumos, o kiekvieno iš jų pateikimo/nepateikimo vykdymui atskirai savalaikiškumą ir to priežastis.
1.8. Teismas nepaisė suinteresuoto asmens pozicijos, kad pareiškėjos nepateisinamas delsimas kreiptis į antstolius neatitinka reikalavimo, jog termino praleidimo priežastys būtų svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, kas ginčo atveju esant itin ilgam praleistam terminui buvo būtina.
1.9. Teismas aptarė subjektyvius ir nenuoseklius pareiškėjos motyvus ir argumentus, dėl kurių ji laiku nesikreipė dėl priverstinio vykdymo į antstolį, tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų apie savo gautas pajamas per ginčo laikotarpį (jei tai buvo kliūtis užvesti vykdomąją bylą), neįvardijo, pas kokį advokatą kreipėsi ir gavo patarimus, sukliudžiusius laiku pradėti vykdomą procesą, neprašė apklausti liudininku antstolio, kuris jai rekomendavo neteikti vykdymui visų dokumentų. Be to, aplinkybė, jog pareiškėja žinojo galinti pateikti vykdymui dokumentus ir to nedarė vadovaudamasi antstolio pasiūlymu, nelaikytina aplinkybe, kuri nepriklauso nuo pareiškėjos valios.
1.10. Nepagrįsta teismo išvada, kad suinteresuotas asmuo negali turėti teisėto lūkesčio tikėtis, jog priverstinis išieškojimas jo atžvilgiu nebegalės būti vykdomas. Įstatymų leidėjas, numatęs imperatyvius terminus procesiniam veiksmui atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą visoms teisinių santykių šalims.
1.11. Teismas nevertino, kad pareiškėja tik suinteresuotam asmeniui iškėlus klausimą įvardijo, jog analogišku klausimu tik kitais motyvais siekia baudžiamąja tvarka pareikšti reikalavimus suinteresuotam asmeniui. Tikėtina, kad sužinojusi, jog baudžiamasis procesas galimai nebus vykdomas, ji nusprendė inicijuoti šią bylą.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), kuris turėjo teisę tiek procesiniuose dokumentuose, tiek žodinio teismo posėdžio metu kelti klausimą dėl į bylą pateiktų duomenų autentiškumo, tačiau toks klausimas nebuvo keliamas, pačiu susirašinėjimo faktu ir jo autentiškumu nebuvo abejojama, o abejonės pradėtos kelti tik atskirajame skunde.
2.2. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie duomenys, kad į bylą pateiktas susirašinėjimas būtų apie kokias nors kitas skolas, nei nurodytos vykdomuosiuose įrašuose, juo labiau, jog jokių kitų skolų tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nebuvo.
2.3. Pareiškėja niekada neatsisakė savo finansinio reikalavimo, nepateikė jokios informacijos, neatliko jokių veiksmų, kurie leistų manyti, kad pareiškėja tokios teisės atsisako. Skola yra itin didelė, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo nėra giminaičiai, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad pareiškėja galėtų atleisti suinteresuotą asmenį nuo skolos grąžinimo.
2.4. Vekselius visada užpildydavo ir perrašydavo suinteresuotas asmuo, pareiškėja tik pasirinko prievolės užtikrinimo būdą, todėl nėra pagrindo manyti, jog ji galėjo žinoti visas vekselių realizavimo subtilybes ir terminus. Pareiškėjai notaras buvo akcentavęs, kad atlikus vykdomuosius įrašus skola išliks visam gyvenimui, neperspėjo dėl vykdomajame procese numatytų terminų. Dėl vykdomųjų įrašų pateikimo antstoliui terminų neperspėjo ir antstolis N. A., vykdymui pasiūlęs pateikti tik vieną vekselį (74 000 Lt) su vykdomuoju įrašu. Dėl vykdomųjų įrašų termino neperspėjo ir advokatas K. J., kuris nerealizuotų 5 vekselių ir vykdomųjų įrašų originalus saugojo advokatų kontoroje nuo 2015 m. iki 2023 m. rugsėjo 20 d.
2.5. Suinteresuotas asmuo neįvertino, kokia yra (duomenys neskelbtini) ligos gydymo eiga ir kokie yra jos šalutiniai poveikiai pareiškėjai, nors ji visą informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini) ligos eiga ir gydymu bei kitomis nelaimėmis, kurios lydėjo ją (duomenys neskelbtini) ligos gydymo metu, buvo pateikusi teismo posėdžio metu. Pareiškėjos organizmas visiškai netoleravo (duomenys neskelbtini) ligos gydymo ir pareiškėja iš esmės nedalyvavo nei visuomeniniame gyvenime, nei galėjo atlikti juridiškai svarbius veiksmus.
2.6. Pareiškėja nuo 2018 m. nedirba nei viename universitete ar kolegijoje, 9-10 seminarų per 11 metų nėra aktyvi akademinė veikla, seminarai buvo organizuojami nuotoliniu būdu, todėl nereikalavo tiek daug jėgų kaip vedant seminarą gyvai, be to, gydymui reikia lėšų, todėl pareiškėja neturi galimybės visiškai nedirbti. Vien aplinkybė, jog pareiškėja vedė seminarus, susijusius su darbo teisės tematika, nepagrindžia, jog ji galėjo ir turėjo žinoti apie vykdomųjų įrašų pateikimo senaties terminus.
2.7. Ikiteisminis tyrimas dėl skolų apgaulingo negrąžinimo yra atskiras procesas ir jame nėra prašoma atnaujinti senaties terminų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai atnaujintas vykdomųjų įrašų pateikimo vykdyti terminas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – medicinos dokumentų išrašus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie gali būti reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, priima pareiškėjos kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus, išskyrus tuos, kurie jau buvo pateikti su pareiškimu (2014 m. liepos 17 d., 2014 m. liepos 28 d., 2018 m. gruodžio 19 d.), kadangi šie dokumentai yra byloje ir pakartotinis jų priėmimas nėra tikslingas.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo išdavė vekselius, kuriais įsipareigojo sumokėti pareiškėjai: 2010 m. birželio 21 d. – 71 000 Lt, 2010 m. lapkričio 1 d. – 250 000 Lt, 2010 m. lapkričio 23 d. – 70 000 Lt, 2011 m. sausio 1 d. – 74 000 Lt, 2011 m. sausio 1 d. – 26 000 JAV dolerių, 2011 m. sausio 1 d. – 50 000 Lt. Vekselių pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai: 2011 m. rugpjūčio 16 d. dėl 250 000 Lt išieškojimo, notarinio registro Nr. 5013, 2011 m. rugpjūčio 16 d. dėl 70 000 Lt išieškojimo, notarinio registro Nr. 5014, 2011 m. rugpjūčio 22 d. dėl 50 000 Lt išieškojimo, notarinio registro Nr. 5144, 2011 m. rugpjūčio 22 d. dėl 74 000 Lt išieškojimo, notarinio registro Nr. 5145, 2011 m. rugpjūčio 22 d. dėl 26 000 JAV dolerių išieškojimo, notarinio registro Nr. 5146, 2011 m. rugpjūčio 22 d. dėl 71 000 Lt išieškojimo, notarinio registro Nr. 5148. 2011 m. rugpjūčio 22 d. išduotas vykdomasis įrašas 74 000 Lt išieškojimo, notarinio registro Nr. 5145, buvo perduotas vykdyti antstoliui. 2022 m. gruodžio 27 d. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti 2011 m. rugpjūčio 16 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5013, 2011 m. rugpjūčio 16 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5014, 2011 m. rugpjūčio 22 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5144, 2011 m. rugpjūčio 22 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5146, 2011 m. rugpjūčio 22 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 5148, pateikimo vykdyti terminą. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos pareiškimą, konstatavęs, kad pareiškėja dėl svarbių priežasčių praleido vykdomųjų įrašų pateikimo vykdyti terminą. Su šiuo procesiniu sprendimu nesutinka suinteresuotas asmuo, atskirąjį skundą argumentuodamas iš esmės tuo, kad pareiškėja neįrodė objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido notaro vykdomųjų įrašų pateikimo vykdyti terminą. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
15. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 8 punktas, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 43 straipsnis), priskirtinas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams. Tai reiškia, kad, sprendžiant klausimą dėl notaro vykdomojo įrašo pateikimo priverstinai vykdyti termino, turi būti taikomas CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas vykdomojo dokumento (šiuo atveju notaro vykdomojo įrašo) pateikimo vykdyti terminas.
16. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuluotomis CPK 606 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Pagal aktualią CPK 606 straipsnio 2 dalies redakciją notaro vykdomojo įrašo pateikimui vykdyti taikomas bendrasis 5 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas. Pažymėtina, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos (vykdomųjų įrašų padarymo metu) nustatė 10 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, tačiau CPK 606 straipsnio 2 dalis (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480, įsigaliojusio nuo 2011 m. spalio 1 d. redakcija), nustatanti 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti be jokių išlygų taikoma ir iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016). Praleidus terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugai gali būti taikomas CPK 608 straipsnis (iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), reguliuojantis praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą.
17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėja praleido notaro vykdomųjų įrašų pateikimo vykdyti terminą, dėl to, vadovaudamasi CPK 608 straipsniu (iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl šio termino atnaujinimo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama ginčo esmė, šalių elgesys, priežastys, neleidusios kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau, vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).
18. Suinteresuotas asmuo, atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl notaro vykdomųjų įrašų pateikimo vykdyti termino praleidimo priežasčių svarbumo, be kita ko, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neįsitikino pareiškėjos pateikto elektroninio susirašinėjimo su suinteresuotu asmeniu autentiškumu, netinkamai vertino elektroninių laiškų turinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suinteresuotas asmuo nekėlė klausimo dėl pateiktų elektroninių laiškų autentiškumo, priešingai, atsiliepime į pareiškimą vertino pateikto elektroninio susirašinėjimo turinį, teikė savo nuomonę dėl jame nurodytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad suinteresuotas asmuo pats asmeniškai nedalyvavo bylos nagrinėjime, jam atstovaujantis advokatas neteikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant apklausti suinteresuotą asmenį dėl pareiškime nurodytų aplinkybių. Dėl to atskirajame skunde iškeltos abejonės dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens elektroninio susirašinėjimo autentiškumo atmestinos kaip nepagrįstos, tuo labiau, kad ir atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nepateikia jokių duomenų apie kitokį, nei nurodė pareiškėja ir vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens bendravimą, nepaaiškina, kokiu metu su ja bendravo, kodėl kažkuriuo laiku nustojo bendrauti, kada ir kokiomis sąlygomis planavo grąžinti skolą pareiškėjai, nenurodo aplinkybių apie kitus įsiskolinimus pareiškėjai ir pan. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pareiškėjos pateiktais elektroninio susirašinėjimo duomenimis, spręsdamas dėl notaro vykdomųjų įrašų pateikimo vykdyti termino praleidimo priežasčių svarbumo. Kaip ir teigė pareiškėja, šie duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo 2012–2014 m. nuolat žadėjo pareiškėjai grąžinti pinigus, todėl pareiškėja galėjo būti suklaidinta dėl suinteresuoto asmens ketinimų grąžinti skolą.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsniu, vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškininės teisenos tvarka. Suinteresuotas asmuo nekėlė notaro atliktų vykdomųjų įrašų teisėtumo klausimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su skolos susidarymo aplinkybėmis, vekselių išrašymu.
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto priežasčių, sukliudžiusių pareiškėjai laiku pateikti vykdyti notaro vykdomuosius įrašus, vertinimo. Kaip minėta, kaip vieną iš tokių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pareiškėjo 2012–2014 m. išsakytus pažadus grąžinti skolą. Kita svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėja laiku nepateikė vykdyti notaro vykdomųjų įrašų, pirmosios instancijos teismas įvardijo pareiškėjos sveikatos būklės pablogėjimą. Suinteresuotas asmuo nesutinka, kad pareiškėjos sveikatos būklė buvo tokia bloga, jog ji neturėjo galimybės įgyvendinti teisėtai įgytas teises, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjos sveikatos būklė buvo viena iš svarbių priežasčių, dėl kurių ji laiku nepateikė vykdyti notaro vykdomųjų įrašų. Pareiškėjos pateikti išrašai iš medicinos dokumentų patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ligos simptomai pasireiškė 2014 m., pareiškėja sunkiai sirgo nuo 2017 m. birželio mėn., gydymas buvo ilgas ir sunkus, jo metu pareiškėja sirgo ir kitomis ligomis, dėl kurių jos galimybės rūpintis skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens galimybėmis buvo ribotos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens teiginiu, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimas nebuvo ilgalaikis, kadangi sunkią ir ilgo gydymosi pareikalavusią ligą, taip pat gretutinius susirgimus įrodo į bylą pateikti medicinos dokumentų išrašai, o aplinkybės, jog pareiškėja gydymosi įstaigose praleido tik dalį savo laiko, sirgdama vedė seminarus (pagal suinteresuoto asmens pateiktus duomenis po vieną ar du seminarus 2012, 2015–2018, 2020, 2022, 2023 m.) ir gavo už juos tam tikras pajamas, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja padavė vykdyti antstoliui vieną notaro vykdomąjį įrašą 74 000 Lt sumai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė, priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo, įrodo, kad pareiškėja nebuvo visiškai pasyvi, tam tikrais aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti teisėtai įgytas teises, jomis nepiktnaudžiavo. Vien pareiškėjos žinojimas apie galimybę pateikti vykdymui vykdomuosius dokumentus ir jų visų nepateikimas vienu metu nereiškia pareiškėjos piktnaudžiavimo teise ar sąmoningo savo teisių neįgyvendinimo, kadangi šiuo atveju esminę reikšmę turi termino, per kurį išieškotojas gali pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, žinojimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja turėjo teisinių žinių, susijusių su savo, kaip išieškotojos, teisių įgyvendinimo terminais, todėl nėra pagrindo netikėti pareiškėjos paaiškinimais dėl nežinojimo apie CPK nustatytą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, ypač įvertinant teisinio reguliavimo pataisas, įvykusias netrukus po notaro vykdomųjų įrašų padarymo, o suinteresuoto asmens akcentuojami pareiškėjos vesti mokymai darbo teisės tema nelemia kitokios išvados.
22. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde, be kita ko, akcentuoja ir savo, kaip skolininko, lūkesčio, kad skola nebus išieškoma arba išieškoma tik jos dalis, apsaugą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad suinteresuoto asmens lūkesčio apsauga nėra prioritetinė, lyginant ją su pareiškėjos, kaip išieškotojos, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsauga. Pareiškėja niekada neatsisakė savo teisėtai įgytų teisių į skolos išieškojimą, kreipėsi į antstolį dėl dalies skolos išieškojimo ir tik nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės dėl pareiškėjos ligos, jos pastangų susigrąžinti didžiąją skolos dalį netaikant priverstinio vykdymo veiksmų, suinteresuoto asmens pažadų grąžinti skolą lėmė, kad pareiškėja praleido terminą kitiems vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti. Suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl pareiškėjos inicijuoto ikiteisminio tyrimo nesusiję su CPK nustatyta tvarka nagrinėjamo pareiškėjos pareiškimo dėl vykdomųjų įrašų pateikimo vykdyti termino atnaujinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarties dalį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi suinteresuoto asmens atskirasis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.